- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2-5500-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- Nacionalines žemes tarnybos, T. S., B.G. J., Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos, B. G. J., atstovaujamam Ž. J.
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
atsakovo Nacionalines žemes tarnybos atstovui V. G., atsakovo T. S. atstovams V. J. ir adv.I. K.,
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškini atsakovams Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisiu peremeja), atsakovams T. S., B. G. J., atstovaujamam Ž. J. ir V. J., V. C., N. R. C., del sprendimu panaikinimo, sandoriu pripažinimo negaliojanciais, turto priemimo perdavimo aktu pripažinimo negaliojanciais, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ieškiniu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendima Nr.2.7-79-16046 Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo kaimo vietoveje pilieciui T. S. dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo natura i 4,43 ha ploto, esancio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendima Nr.2.7-79-17368 Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo kaimo vietoveje pilieciui T. S.; 3) pripažinti negaliojancia 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, kuria T. S. pardave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:516 V. C.; 4) pripažinti negaliojanciu 2009-04-17 turto perdavimo – priemimo akta, kuriuo T. S. perdave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:516 V. C.; 5) pripažinti negaliojancia 2009-06-02 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, kuria N. R. C. ir V. C. pardave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:516 (duomenys neskelbtini) kadastrineje vietoveje B. G. V.; 6) pripažinti negaliojanciu 2009-06-02 turto perdavimo – priemimo akta, kuriuo N. R. C. ir V. C. perdave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:516 B. G. V. 7) taikyti restitucija piniginiu ekvivalentu, priteisti valstybei iš T. S. 50 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal gincijama 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti; 8) taikyti restitucija natura, ipareigoti T. S. gražinti valstybei 4,20 ha žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:517, esanti (duomenys neskelbtini). sav.; 9) taikyti restitucija natura, ipareigoti T. S. gražinti valstybei 5,75 ha ploto žemes sklypo dali, esancia 8,94 ha ploto žemes sklype, kadastrinis Nr. 7934/0004:247, esanciame (duomenys neskelbtini) (IV t., b.l. 58-62)
Paaiškina, jog Marijampoles apskrities viršininko 2000-10-16 sprendimu Nr.39-9587-10581 ir 2000-10-16 sprendimu Nr.39-9586-10580 T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusio savininko D. M. nuosavybes teisemis valdyta 119.47 ha žemes ir vandens telkiniu plota. Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-3 sprendimu Nr.2.7-79-16046 ir 2008-06-09 sprendimu Nr. 2.7-79-17368 T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusio savininko D. M. nuosavybes teisemis valdyta 65,00 ha žemes plota. Tuo budu, atkuriant nuosavybes teises T. S. i jam tenkanti buvusio savininko D. M. nuosavybes teisemis valdyta turta jam gražintas 184,47 ha žemes, vandens telkiniu plotas. Gincijamais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais T. S. nuosavybes teises i D. M. tureta turta atkurtos 34,4700 ha viršijus nustatyta maksimalu žemes plota. Priimant gincijama administracini akta pažeistos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (1997 m. liepos I d. Nr. VIII-359) 4 str. nuostatos. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimas Nr.2.7-79-16046 ir 2008-06-09 sprendimas Nr.2.7-79-17368, kuriais T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusio savininko D. M. nuosavybes teisemis valdyta 65,00 ha žemes plota prieštarauja nurodytam aukštesnes galios norminiam aktui, turi buti dalyje panaikinti. Gautais duomenimis du sklypai suformuoti gincijamais Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais, bendro 36,3000 ha ploto, yra perleisti. 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3101, T. S. atstovaujamas V. J. žemes sklypa, kurio bendras plotas 32,8000 ha, kadastrinis adresas 7938/0005:516 Ismoniu kadastrine vietove, unikalus Nr.4400-1615-8415, esanti (duomenys neskelbtini)V. C.. 2009-06-02 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi notarinio registro Nr.4888 V. C., N. R. C. pardave B. G. J., kuriam pagal istatyma atstovauja jo tevai Ž. J. ir V. J. žemes sklypa, kurio bendras plotas 32,8000 ha, kadastrinis adresas 7938/0005:516 išmoniu kadastrine vietove, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi T. S., atstovaujamas V. J., pardave, žemes sklypa, kurio bendras plotas 3,5000 ha, kadastrinis adresas 7934/0005:278 Grendaves kadastrine vietove, unikalus Nr.4400-1184-8436, esanti (duomenys neskelbtini)., V. C.. 2009-06-02 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi notarinio registro Nr.4890 V. C., N. R. C. pardave B. G. J., kuriam pagal istatyma atstovauja jo tevai Ž. J. ir V. J. žemes sklypa, kurio bendras plotas 3,5000 ha, kadastrinis adresas 7934/0005:278 Grendaves kadastrine vietove, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Gincijamais VAVA sprendimais atkuriant nuosavybes teise perduodant nuosavyben neatlygintinai lygiavercius žemes sklypus, suformuoti 6 sklypai, bendro 86,6900 ha ploto, 87 880 Lt vertes. Nuosavybes teise i šiuos žemes sklypus, suformuotus gincijamais VAVA sprendimais Traku rajono savivaldybeje Gudakiemio k. žemes ukio paskirties 10,2500 ha ploto sklypa kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 8,9400 ha ploto vandens ukio paskirties žemes sklypa kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini)Grendaves k.v., (duomenys neskelbtini). 27,000 ha ploto vandens ukio paskirties žemes sklypa kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini)Grendaves k.v.; (duomenys neskelbtini)vandens ukio paskirties 4,2000 ha ploto žemes sklypa kadastriniu Nr. 7938/0005:517 Ismoniu k.v., bendro 50,3900 ha ploto, 47 996 Lt vertes, neperleista. Kadangi žemes sklypas, 32,8000 ha ploto, kadastrinis adresas 7938/0005:516 yra perleistas sažiningiems igijejams, šio sklypo perleidimo sandoris naikintinas, taikant restitucija piniginiu ekvivalentu, t.y., priteisiant iš T. S. valstybes naudai visa tai, ka jis yra gaves už perleista sklypa – 50 000 Lt. Taipogi 2008-06-09 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas naikintinas dalyje del sklypo Nr. 955-2, 4,20 ha ploto suteikimo T. S..
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie ŽUM atsiliepimu i ieškini (III t., b.l.139-142) ieškini palaiko. Paaiškina, jog gincijamais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais T. S. nuosavybes teises i D. M. tureta turta atkurtos 34,4700 ha viršijus nustatyta maksimalu žemes plota.
Atsakovas T. S. atsiliepimu i ieškini (III t.,b.l.145-152) prašo pareiškima atmesti kaip nepagrista; taikyti ieškinio senati; priteisti bylinejimosi išlaidas. Paaiškina, kad LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 str. 1 d. nuostata itvirtinta sekant tarpukario Lietuvoje galiojusiame Žemes reformos istatyme itvirtinta maksimalia vieno savininko galimos tureti žemes norma. Kaip matyti iš Žemes reformos valdybos 1936 m. rugsejo 9 d. nutarimo Nr. 1394 ir D. M. nusavintu dvaru sarašo D. M. iki žemes reformos pradžios priklause apie 841,850 ha žemes. D. M. turima nuosavybe gerokai viršijo pirminiame Žemes reformos istatyme nustatyta maksimalia nenusavinamos žemes norma. Pagal 1922 m. Žemes reformos istatyma ir velesnius jo pakeitimus vienam asmeniui negalejo priklausyti daugiau kaip 150 hektaru žemes. LR Seimas 1930 m. pakeite Žemes reformos istatymo 2 str. nustatydamas, kad kiekvienam šeimynos nariui gali priklausyti po 80 hektaru bendros dvaro žemes, nereikalaujant aiškiu irodymu, kad šeimynos nariai valdo atskiras dvaro žemes dalis. Minetame Žemes reformos istatymo pakeitime taip pat buvo nustatyta, kad 80 hektaru žemes gauna ir formaliai palikimo dar negaves ipedinis. Vadovaujantis 1922 m. Žemes reformos istatymo ir jo pakeitimu nuostatomis D. M. iki visuotines žemes nacionalizacijos negalejo priklausyti daugiau kaip 150 hektaru žemes, todel ir gincijamais Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 ir 2008-06-09 sprendimais neimanoma butu buve atkurti nuosavybes teisiu i tai, kas nepriklause, taciau visai M. šeimai, kuria sudare S. M. ir M. A. M. – S. iki visuotines žemes nacionalizacijos priklause daugiau kaip 150 hektaru žemes. Kaip matyti iš 1933 m. kovo 31 d. Žemes reformos valdybos nutarimo Nr. 684, D. M. žmonai S. M. iki visuotines žemes nacionalizacijos Traku apskrityje Aukštadvario valsciuje priklause Gubiškiu dvaras, t.y. apie 130 ha žemes. Kaip matyti iš D. M. nusavintu dvaru sarašo ir Žemes reformos valdybos 1936 m. rugsejo 9 d. nutarimo Nr. 1394, nenusavinamos žemes norma viršijusi norma iš D. M. buvo paimta i žemes reformos fonda. Taciau (duomenys neskelbtini) esantis Alvito dvaras iš M. nebuvo paimtas sekant 1930 m.priimtais Žemes reformos istatymo pakeitimais, pagal kuriuos D. M. pirktas ir jo vardu registruotas dvaras iš tikruju priklause ne tik D. M., bet ir M. dukteriai ir ipedinei M. A. M. – S.. Iš archyviniu dokumentu matyti, kad M.A. M. – S. ir jos vyras V. S. iki 1940 m. birželio men. gyveno (duomenys neskelbtini). Archyviniai dokumentai irodo, kad Alvito dvaras, i kuri T. S. buvo atkurtos nuosavybes teises, visuotines žemes nacionalizacijos metu bendra D. M., Z. M. ir M. A. M. – Stommienes nuosavybe. Nepagristai prašoma naikinti gincijamus sprendimus, nes minetas turtas buvo asmenine D. M. nuosavybe, bei neviršijo Žemes reformos istatyme nustatytos nenusavinamos žemes normos. Pažymi, jog pareiškime minimais Marijampoles apskrities viršininko sprendimais T. S. buvo atkurtos nuosavybes i iki visuotines žemes nacionalizacijos Vilkaviškio apskrityje, Alvito valsciuje D. M., Z. M. ir M.A. M.–S.bendrai priklausiusia žeme. Pagal Atkurimo istatymo 4 str. 1 d. nuosavybes teises atkuriamos i konkretaus žemes savininko tureta žeme, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, iskaitant miškus ir vandens telkinius. Taigi Marijampoles apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimais Nr.39-9586-10580 ir Nr.39-9587-10581 T. S. buvo atkurtos nuosavybes teises i buvusiu savininku D. M., S. M. ir M.A. M.–S. nuosavybes teisemis valdyta Marijampoles apskrities, (duomenys neskelbtini)kaimuose nekilnojamaji turta. Iš pridedamu dokumentu matyti, kad T. S. turi teise atsikurti nuosavybes teises i buvusiems savininkams D. M., S. M. ir M. A. M.–S. iki nacionalizacijos priklausiusi turta, taigi šiuo atveju neegzistuoja teisme gintinas viešasis interesas. Vien ta aplinkybe, kad nagrinejama byla susijusi su nuosavybes teisiu atkurimo teisiniais santykiais, savaime nera pakankamas pagrindas prokurorui pareikšti ieškini teisme ginant viešaji interesa. Teisetai ir pagristai atkurus nuosavybes teises T. S., visiškai nera pagrindo taikyti restitucijos nei piniginiu ekvivalentu, nei natura. Ieškovas neneigia treciuju asmenu preziumuojamo sažiningumo (CK 4.26 str. 2 d., CPK 182 str. 5 p., 187 str.), taip pat pareiškime nenurodyta aplinkybiu, jog tretieji asmenys tame tarpe ir T. S. žinojo ar turejo žinoti, kad ginco administraciniais aktais ir sandoriais buvo pažeistas viešasis interesas. T. S. laikytinas sažiningu žemes sklypu igijeju ir tai suteike jam teise perleisti savo žemes sklypa V. C. ir N.R. C.. Teismui patenkinus ieškini, nesažiningai butu pabloginta sažiningo turto igijejo T. S. padetis ir pažeidžiamas teisetu lukesciu principas. Pritaikius restitucija piniginiu ekvivalentu ir priteisus iš T. S. 50 000 Lt, kuriuos gavo pagal gincijama 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti bei pritaikiusi restitucija natura, susiklostytu akivaizdi valstybes ir sažiningo igijejo turtines padeties disproporcija. Prokuroras neirode, kad žeme T. S. gavo per klaida. Prašoma panaikinti administracinius aktus, todel pareiškimas pateiktas praleidus ABTI 33 str.1 d. nustatyta individualaus akto apskundimo termina, todel byla turetu buti nutraukta taikant senati. LR Seimo kontrolierius galima pažeidima nustate 2009-02-28 pažymoje Nr. 4D-2008/3-1227 išnagrinejus pil. V. R. skunda, kuri gavo gerokai anksciau. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam paduotas tik 2009-04-03. Prokuratura jokiu nauju esminiu duomenu per laikotarpi nuo 2009-02-28 iki 2009-04-03 negavo ir nesieke gauti, kad be ju nebutu buve galima kreiptis i teisma. Iš 1922-1930 m. Žemes reformos istatymo ir tuometinio reglamentavimo matyti, kad i D. M. tureta žeme šiai dienai yra atkurta 119,47 ha ir 30, 04 ha vandens telkiniu. Liko neatkurta 0,498 ha ir dar galima butu šioje dalyje atkurti nuosavybes teises. I S.tureta žeme šiai dienai atkurta 110,70 ha ir jei dar galima atkurti 39,30 ha. I M.A. M.– S. nuosavybes teise tureta žeme T. S. taip pat turi turejo teise atkurti nuosavybes teises, bet ne daugiau kaip i 80 ha. T. S. kaip ipedinis taip pat turejo teise atsikurti nuosavybes teise, bet tik i 80 ha. Be Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 ir Marijampoles apskrities viršininko 2000-10-16 sprendimais buvo atkurtos nuosavybes teises D. M. kaip kompensacija už jam ir jo šeimos nariams priklausiusi Antakmenio ežera, esanti Aukštadvario seniunijoje, Traku r. Kaip žinoma pagal 1930 m. Žemes reformos istatymo 2 str. 82 ha Admenko ežeras buvo visos M. šeimos nuosavybe, nes tuo metu galiojantys istatymai atidalijimo nereikalavo. Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimu Nr. 2.7-79-16046 atkurta nuosavybes teise i 34,96 ha vandens telkini ir 2008-06-09 sprendimu Nr. 2.7-79-17368 atkurta nuosavybes teise i 30,04 ha vandens telkini nebuvo tik vieno D. M. nuosavybe, nors buvo registruota D. M. vardu. D. M. priklauso visas Antakmenio ežeras, tai patvirtina byloje esantis ežero žemelapis, be to, visiškai nepagristai ežero plotas buvo sumažinus nuo 82 ha iki 65 ha, apskaitoje rodant 65,65 ha. T. S. kaip ipediniui, pagal 1999-10-25 prašyma liko neatkurta nuosavybes teises i 17 ha Akmenos ežero, taigi, tik dar karta patvirtinamos aplinkybes, kad viešojo intereso šiuo atveju nera ir jis negali buti pažeidžiamas, pažeistos tik T. S. teises. Skundžiamais Vilniaus apskrities sprendimais buvo atkurtos nuosavybes ne tik i buvusio savininko D. M., bet ir i kitu jo šeimos nariu tureta žeme.
Atsakovo B. G. J. atstovai V. J., Ž. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti; taikyti ieškinio senati (III t., b.l.157-165). Paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimu Nr.2.7-79-17368 T. S. buvo atkurtos nuosavybes teises i 30,04 ha ploto vandens telkinius. Minimas sprendimas neviršija 150 ha kiekio. Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimu Nr. 2.7-79-16046 atkurta nuosavybes teise i 34, 96 ha vandens telkini ir 2008-06-09 sprendimu Nr. 2.7-79-17368 atkurta nuosavybes teise i 30, 04 ha vandens telkini nebuvo tik vieno D. M. nuosavybe, nors buvo registruota D. M. vardu. Teigia, jog jokio viešojo intereso cia nera ir jis negali buti pažeidžiamas, pažeistos tik treciojo asmens T. S. teises. Kadangi prašoma panaikinti administracinius aktus, todel pareiškimas pateiktas praleidus ABTI 33 str.1 d. nustatyta individualaus akto apskundimo termina ir byla turetu buti nutraukta taikant senati. LR Seimo kontrolierius galima pažeidima nustate 2009-02-28 pažymoje Nr. 4D-2008/3-1227 išnagrinejus pil. V. R. skunda, kuri gavo gerokai anksciau. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam paduotas tik 2009-04-03. Prokuratura jokiu nauju esminiu duomenu per laikotarpi nuo 2009-02-028 iki 2009-04-03 negavo ir nesieke gauti, kad be ju nebutu buve galima kreiptis i teisma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas..
Bylos medžiaga nustatyta, kad Marijampoles apskrities viršininko 2000-10-16 sprendimu Nr.39-9587-10581 T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusio savininko D. M. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) kaimuose nekilnojamaji turta – 48,85 ha žemes, 32,62 ha vandens telkini (I t., b.l. 10). T. S. natura gražinta 18,72 ha žemes, 32,62 ha vandens telkinio ir lygiavertis turetam 24,29 ha žemes sklypas. Marijampoles apskrities viršininko 2000-10-16 sprendimu Nr. 39-9586-10580 T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkanti buvusio savininko D. M. nuosavybes teisemis valdyta Marijampoles apskrities (duomenys neskelbtini)nekilnojamaji turta – 38,00 ha žemes, esanti, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 11).
Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-03 sprendimu Nr. 2.7-79-16046 T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkancia buvusio savininko D. M. nekilnojamojo turto dali – 65 ha vandens telkini, esanti (duomenys neskelbtini), vietoje tureto 34,96 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai 10,25 ha žemes sklypa žemes ukio paskirciai ir 39,44 ha žemes sklypa vandens ukio paskirciai (bendrojo naudojimo vandens telkiniai) (I t., b.l. 40-41). Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimu Nr.2.7-79-17368 T. S. atkurtos nuosavybes teises i jam tenkancia buvusio savininko D. M. nekilnojamojo turto dali - 65 ha vandens telkini, esanti (duomenys neskelbtini), vietoje tureto 30,04 ha vandens telkinio perduodant 37 ha vandens ukio paskirties žemes (I t., b.l. 42-43).
Iš Nekilnojamojo turto registro i byla pateiktu išrašu matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimo Nr. 2.7-79-16046 pagrindu (duomenys neskelbtini). suformuotas žemes ukio paskirties 10,2500 ha ploto sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) suformuotas 8,9400 ha ploto vandens ukio paskirties žemes sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) suformuotas vandens ukio paskirties 3,5000 ha ploto žemes sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)suformuotas 27,0000 ha ploto vandens ukio paskirties žemes sklypas kadastrinis Nr.7934/0005: 279 Grendaves k.v. (I t., b.l. 35-39) Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimo Nr.2.7-79-17368 pagrindu Traku r. savivaldybeje Gojaus k. suformuotas vandens ukio paskirties 32,8000 ha ploto žemes sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Išmoniu k.v., (duomenys neskelbtini)suformuotas vandens ukio paskirties 4,2000 ha ploto žemes sklypas kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini)Išmoniu k.v. (I t., b.l. 33-34).
2009-04-17 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi T. S. už 50 000 Lt pardave V. C. 32,80 h žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas igytas Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimu Nr.2.7-79-17368) (II t., b.l. 119-124). Sklypas V. C. perduotas 2009-04-17 turto perdavimo aktu, notarinio registro Nr. 3101 (II t., b.l. 123-124). 2009-06-02 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi V. C. ir N. R. C. pardave B. G. J. žemes sklypa (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (II t., b.l. 125-129). Sklypas B. G. J. perduotas 2009-06-02 turto perdavimo aktu, notarinio registro Nr. 4888 (II t., b.l. 129-130).
Pagal CPK 182 str. 2 d. nereikia irodineti aplinkybiu, nustatytu isiteisejusiu teismo sprendimu kitoje civilineje ar administracineje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybes yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teises normas Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra suformulaves tokias esmines teismu praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje isiteisejusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybes; prejudiciniu faktu galia tokios aplinkybes turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesneje civilineje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo irodinejimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad irodinejamas faktas butu reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gegužes 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. K. v. G. D., bylos Nr. 3K-3-191/2008).
Pažymetina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, bylos Nr. A-261-416/2011(b.l.81-90, t.3), nustatytos aplinkybes yra prejudiciniai faktai, kuriu atskirai irodineti šioje byloje nereikia. Tokia išvada daroma, kadangi mineta nutartis priimta šioje byloje iki bylos perdavimo nagrineti pagal teisminguma bendrosios kompetencijos teismui.
Tokiu budu teismas sprendžiama, jog šioje byloje atskirai irodineti aplinkybes, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 2.7-79-17368 ir 2007 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.7-79-16046 atkuriant T. S. nuosavybes teises i buvusio savininko D. M. valdyta žemes dali, buvo pažeistas LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 str. 1 d., kadangi T. S. buvo suteikta 184,47 ha ploto žemes dalis, t.y. 34,47 ha viršijant leidžiama 150 ha plota. Be to, kad atsakovui T. S. buvo atkurta nuosavybe i D. M. priklausiusia žeme, viršijant LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 str. 1 d. nustatyta plota, patvirtina jau pamineti byloje esantys dokumentai. Toks pažeidimas sudaro pagrinda gincijamus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus panaikinti (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).
Teismas kartu pažymi, kad yra nepagristi atsakovu argumentai, jog LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 4 str. 1 d. nuostata pažeista nebuvo del visai Malinausku šeimai iki visuotines žemes nacionalizacijos priklausiusios daugiau kaip 150 hektaru žemes. Atsakovai nurodo, kad D. M. pirktas ir jo vardu registruotas dvaras priklause ne tik D. M., bet ir M. dukteriai bei ipedinei M. A. M. – S., kuri su savo vyru V. S. iki 1940 m. birželio men. gyveno (duomenys neskelbtini). esanciame Alvito dvare. Atsakovai teigia, kad archyviniai dokumentai irodo, jog Alvito dvaras, i kuri T. S. buvo atkurtos nuosavybes teises, visuotines žemes nacionalizacijos metu buvo bendra D. M., Z. M. ir M. A. M. – S. nuosavybes teises ir jis turi teise atkurti nuosavybe i šiems asmenims tenkanti plota. Taciau teismas pažymi, kad pateikti archyviniai dokumentai nurodytu asmenu nuosavybes teises nepatvirtina (1-19, t.2). Be to, teismas pažymi, kad tiek Marijampoles, tiek Vilniaus apskrityje gincijamais sprendimais nuosavybes teises buvo atkurtos tik i D. M. vardu tureta ir nacionalizuota žeme, nepateikiant irodymu, kad konkreti dalis jos priklause ir kitiems asmenims, o T. S. turejo teise atkurti nuosavybes teises i jiems tenkanti žemes plota. Pažymetina ir tai, kad T. S. jau yra atkurta nuosavybe i Z. M. priklausiusa žeme (b.l.100-114, t.2), o nuosavybes teisiu atkurimas i nacionalizuota kitu asmenu žeme atsakovui yra galimas tik lakantis LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo ir poistatyminiu teises aktu reikalavimu, pateikus prašyma, ju nuosavybe patvirtinancius bei kitus dokumentus ir ju pagrindu priimant atskirus sprendimus. Tai rodo, kad T. S. atkurus nuosavybe i D. M. tureta žeme, nesilaikant istatymo ar kitu norminiu aktu reikalavimu, yra pažeistas viešasis interesas, kuris turi buti ginamas labiau nei atskiro piliecio. Todel atsakovo nurodyti argumentai neduoda pagrindo teigti, kad prokuroro gincijamais sprendimais imperatyvios istatymo normos ar viešasis interesas pažeistas nebuvo. Teismas mano, kad nagrinejamu atveju imperatyvi istatymo norma buvo pažeista del T. S., jo atstovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltes, kadangi tiek vieni, tiek kiti turejo žinoti i kokio dydžio žemes plota nuosavybe gali buti atkuriama, taciau nebuvo pateikta informacija ir nepatikrinti duomenys apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus del nuosavybes atkurima i D. M. tureta žeme.
Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, prokuroro reikalavimai šioje dalyje tenkinami, t.y. teismas panaikina Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendima Nr.2.7-79-16046 Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo kaimo vietoveje pilieciui T. S. dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo natura i 4,43 ha ploto, esancio (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendima Nr.2.7-79-17368 Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo kaimo vietoveje pilieciui T. S. i 30,04ha žemes plota, kaip prieštaraujancius imperatyvioms istatymo normoms (Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (1997 m. liepos I d. Nr. VIII-359) 4 str. 1d., CK 1.80str.1d.).
Panaikinus gincijamus sprendimus, tenkinami ir prokuroro kiti reikalavimai, t.y. reikalavimas pripažinti negaliojancia 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, kuria T. S. pardave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)V. C.; pripažinti negaliojanciu 2009-04-17 turto perdavimo – priemimo akta, kuriuo T. S. perdave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)V. C.; pripažinti negaliojancia 2009-06-02 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, kuria N. R. C. ir V. C. pardave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Ismoniu kadastrineje vietoveje B. G. V.; pripažinti negalijanciu šio sklypo perdavimo – priemimo akta, kuriuo N. R. C. ir V. C. sklypa perdave B. G. V., nes perleistas turtas buvo igytas niekiniu sprendimu pagrindu.
Sprendžiant restitucijos taikyma del neteisetai gauto turto perleidimo kitiems asmenims, svarbu ivertinti, ar jo igijejai buvo sažiningi(CK 1.80str.2-4d.). Igijeju sažiningumas vertinamas pagal tai, ar daikto isigijimo metu, jie galejo žinoti apie istatymu pažeidimus. T.y. šiuo atveju ar jie žinojo, jog T. S. atkuriant nuosavybes teises buvo pažeistos imperatyvios LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo normos. Pažymetina, kad nors kiekvienas asmuo privalo žinoti istatymus ir elgtis taip, kad ju nepažeistu, taciau byloje nepateikta irodymu, galinciu patvirtinti, jog V. C., N. R. C., B. G. J. atlygintinai igydami nuosavybes teises i žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:516, butu buve nesažiningi. Vadovaujantis CK 4.96str. 2d., tokiu atveju negali buti išreikalautas žemes sklypas, kadastrinis Nr. 7938/0005:516, kuris nuosavybes teise priklauso B. G. J..
Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, jeigu administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemes sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracini akta ir žemes sklypo negalint išreikalauti natura, iš administraciniu aktu žemes sklypa gavusio asmens turi buti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemes sklypo išreikalauti negalima iš tolimesniu igijeju del ju sažiningumo, jei nera aplinkybiu, numatytu CK 4.96 str., kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turta pagal panaikinta administracini akta gavusio asmens (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiasis prokuroras v. K. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1204/2003; ABTI 92 str.). Kadangi 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. 7938/0005:516, igije asmenys pripažintini sažiningais igijejais, todel restitucija galima tik sumokant ekvivalenta pinigais (CK 4.96 str., 6.145 – 6.146 str.). Taigi nesant galimybes ši turta išreikalauti natura, ieškovo reikalavimas taikyti restitucija pinigais tenkintinas, t.y. iš T. S. priteistina 50000Lt, kuriuos jis gavo pardaves 32,80ha žemes, i kuria nuosavybes teises buvo atkurtos pagal teismo panaikinta Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendima Nr.2.7-79-17368.
Be to, taikant restitucija, T. S. turi gražinti valstybei 5,75 ha žemes. Šia aplinkybe patvirtina tai, kad jam 34,47ha nuosavybe buvo atkurta viršijant 150ha maksimalu žemes plota, kuri numato istatymas. T.y. jam buvo atkurtos nuosavybes teises i 30,04 ha ploto vandens telkini, perduodant vietoj jo lygiaverti 37,00 ha (40612 Lt vertes) vandens ukio paskirties žemes (4,20 ha + 32,80 ha). Šio neteiseto sprendimo pagrindu atsiradusios teisines pasekmes šalinamos pilnai, t.y., visa apimtimi atstatoma iki sprendimo buvusi padetis su išimtimi del restitucijos, negalint išreikalauti daikto iš sažiningo igijejo. Taigi panaikinus nuosavybes atkurima i 30,04 ha, 150-ties ha norma yra viršyta 4,43 ha (34,47 ha – 30,04 ha = 4,43 ha). Todel iš 2007-03-30 sprendimo Nr.2.7-79-16046 pagrindu atkurto bendro 34,96 ha ploto žemes reikia minusuoti 4,43 ha, taciau ne pagal plota, o proporcingai pagal verte. Kadangi atkurtos nuosavybes bendro 34,96 ha ploto žemes verte sudare 47 268 Lt, valstybei gražintinos žemes verte yra 5990Lt (34,96 ha – 47 268 Lt, 4,43 ha – X Lt, X = 4,43 × 47268 / 34,96). Tokiu budu 5990 Lt vertes žemes plotas natura turi buti priteistas valstybei. Kadangi gincijamo sprendimo pagrindu T. S. buvo suteikti 4 sklypai: 10,25 ha – 985 Lt vertes; 8,94 ha – 9298 Lt vertes; 27,00 ha – 33345 Lt vertes ir 3,5 ha – 3640 Lt vertes, taciau šis sklypas yra perleistas, siekiant kuo mažesnes intervencijos i civilinius santykius, galima rinktis išieškojima(restitucija natura) iš 27,00 ha ploto sklypo ir 8,94 ha ploto sklypo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga restitucija taikyti iš 8,94 ha ploto 9298 Lt vertes sklypo dalies, kuri sudaro 5,75ha (9298 Lt – 8,94 ha, 5990 Lt – X ha, X = 5990 × 8,94 / 9298). Teismas kartu pažymi, kad pagal CK 1.109 straipsni civiliniu teisiu objektais gali buti identifikuotas ir istatymu nustatyta tvarka iregistruotas žemes sklypas, taip pat apibrežti žemes gelmiu, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvunijos objektai. Taigi gražinamam valstybei žemes plotui , ju tarpe ir vandens telkiniui, apibrežti yra butini tik du kriterijai: jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis.
Del ieškinio senaties.
Atsakovas T. S. prašo taikyti senati, kadangi ieškinys, kuriuo gincijama apskrities viršininko sprendimai, paduotas praleidus jo padavimo termina(ABTI 33 str.1 d.)., teigiant, kad apie nuosavybes atkurima T. S. prokuraturai turejo buti žinoma kelias metais anksciau, nei buvo paduotas pareiškimas teismui. Taciau teismas su šias argumentais nesutinka.
ABTI 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie savo teises pažeidima.
Teismas pažymi, kad prokurorai nera suinteresuoti nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta proceso dalyviai/subjektai. Prokuroro pareiga ginti viešaji interesa itvirtinta Konstitucijos 118 str. 2 d. Ši Konstitucijos nuostata perkelta i Prokuraturos istatymo 19 str., kuriame numatyta, kad prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad yra pažeisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa, turi teise kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Kreiptis i teisma, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes visuomenes, valstybes teisems ir teisetiems interesams.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisykle, kad tais atvejais, kai, civilineje byloje nagrinejami savarankiški reikalavimai, kuriu vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio pobudžio, jiems atitinkamai turi buti taikomi ieškinio senaties ir administraciniu bylu teisenos terminai (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-417/2010, 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-533/2009 ).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškejas gavo duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas (Administraciniu bylu praktika Nr. 8, 205-230 psl., 2005-09-28 nutartis Nr. A7-585/2005, 2007-06-28 nutartis Nr. A8-660/2007, 2007-11-05 nutartis Nr. A17-742/2007). Taigi, termino kreiptis eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad pažeistas viešasis interesas.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškines, kad bylose del nuosavybes teisiu atkurimo gincijimo prokurorai i teisma su reikalavimu panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo pagal analogijos principa gali kreiptis per trisdešimties dienu termina (LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 19 str. 1 d.), kuris skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pažeidžia viešaji interesa (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje Kauno apygardos prokuraturos vyriausiasis prokuroras v Kauno rajono savivaldybe, Kauno apskrities viršininko administracija, R. M., tretieji asmenys: G. M., V. D. E., L. J. (P.), B. P., P. P., Kauno rajono II notaru biuro notare R. R., valstybes imones Registru centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., V. P. O., V. M., J. M., B. M., J. V. (M.), A. R., B. R., V. K., D. K., M. K., bylos Nr. 3K-3-149/2007).
Kadangi LR Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje pateikta informacija del nuosavybes teises atkurimo i buvusio savininko D. M. iki nacionalizacijos Marijampoles apskrityje ir Vilniaus apskrityje tureta turta, Vilniaus apygardos prokuratura gavo 2009-03-06 (b.l. 7-9, t.1), o i teisma su pareiškimu kreipesi 2009-04-06, laikytina, jog senaties terminas, numatytas ABTI 33str.1d., nepraleistas. Tuo paciu atmestini atsakovo argumentai, kad prokuratura turejo anksciau žinoti apie pažeidimus, kurie buvo padaryti atkuriant nuosavybes teises i žeme T. S. gincijamoje dalyje, nes tokiu irodymu byloje nera(CPK 178str.).
CK 1.125str.1d. numato bendra 10 metu ieškinio senaties termina, kuris gali buti taikomas gincijant turo perleidimo sandorius, todel šis terminas nera praleistas taip pat.
Kiti ieškinio ir atsiliepimu argumentai reikšmes teisingam bylos išnagrinejimui neturi, todel teismas del ju nepasisako.
Patenkinus ieškini, vadovaujantis CPK 88, 93,96 ir 98 str., iš atsakovo T. S. ir VAVA teisiu peremejo (Nacionalines žemes tarnybos) priteistinos bylinejimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokejimo prokuroras buvo atleistas ir procesiniu dokumentu siuntimo(pašto).
Kadangi šioje byloje yra panaikinti du sprendimai iš atsakovu T. S. ir Nacionalines žemes tarnybos priteistina 256,40 Lt(128,20Ltx2)žyminio mokescio, kaip už patenkintus neturtinius reikalavimus, taikant ieškinio padavimo metu buvusi indeksa(1,282). Už patenkintus turtinius reikalavimus iš atsakovu priteistina 2303,25Lt žyminio mokescio, skaiciuojant ji nuo 76775,12Lt(76775,12Ltx3proc.), kadangi ieškinio padavimo diena žemes sklypu vidutine rinkos verte sudare: žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)-24400Lt; Nr. (duomenys neskelbtini)-161000Lt, taciau parduotas už 50000Lt; Nr. (duomenys neskelbtini)-36928 Lt, o 5,75ha -2375,12Lt. Priteistinos pašto išlaidos sudaro 60,75Lt.
Atsakovas T. S. šioje byloje turejo 9600Lt advokato išlaidu, taciau ieškinys jo atžvilgiu yra patenkintas, todel turetos bylinejimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškini tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendima Nr.2.7-79-16046 Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo kaimo vietoveje pilieciui T. S. dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo natura i 4,43 ha ploto, esancio (duomenys neskelbtini)..
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendima Nr.2.7-79-17368 Del nuosavybes teisiu i žeme atkurimo kaimo vietoveje pilieciui T. S..
Pripažinti negaliojancia 2009-04-17 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, kuria T. S. pardave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)V. C..
Pripažinti negaliojanciu 2009-04-17 turto perdavimo – priemimo akta, kuriuo T. S. perdave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)V. C..
Pripažinti negaliojancia 2009-06-02 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, kuria N. R. C. ir V. C. pardave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Ismoniu kadastrineje vietoveje B. G. V..
Pripažinti negaliojanciu 2009-06-02 turto perdavimo – priemimo akta, kuriuo N. R. C. ir V. C. perdave 32,80 ha ploto žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)B. G. V.
Taikyti restitucija piniginiu ekvivalentu, t.y. priteisti valstybei iš T. S. 50000,00(penkiasdešimt tukstanciu) Lt.
Taikyti restitucija natura, ipareigojant T. S. gražinti valstybei 4,20ha žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), o taip pat gražinti valstybei 5,75 ha žemes, iš 8,94 ha žemes sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovu T. S. ir Nacionalines žemes tarnybos prie LR ŽUM po 1151,62Lt iš kiekvieno žyminio mokescio ir po 30,37Lt procesiniu dokumentu siuntimo(pašto) išlaidu.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skunda per Vilniaus apygardos teisma.