Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai“ atstovei advokatei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės projektai ieškinį atsakovui D. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. ieškovė LUAB „Šiaurės projektai“ patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo iš atsakovo D. Z. priteisti 116 088,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Šiaurės projektai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. R., nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi LUAB „Šiaurės projektai“ bankroto byloje patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai 171 615,22 Eur sumai, iš kurių atsakovo reikalavimas bendrovei yra 55 526,25 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi LUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis palikta nepakeista. Nepaisant to, kad UAB „Šiaurės projektai“ bankroto byla iškelta tik 2021 m. kovo mėn., įmonė buvo nemoki jau 2018 m. pabaigoje. Tokią išvadą administratorius grindžia 2018 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. balanse įrašytą įmonės turtą sudarė 29 861 Eur, iš jų 23 234 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kurių, administratoriaus teigimu, bendrovė neturėjo ir negalėjo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais. Įmonės įsipareigojimai siekė 106 263 Eur, 2018 m. bendrovė baigė su 753 Eur nuostoliu. Tai, kad įmonė nebepajėgė įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, patvirtina ir kreditorių pateikti duomenys, apie 2018-2019 m. pradžioje iškeltus teisminius procesus dėl skolų bei nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Kadangi atsakovas D. Z. neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, ieškovės teigimu, dėl tokio bendrovės vadovo neveikimo ir neteisėtų veiksmų, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.

3. Atsakovas D. Z. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina ieškovės teiginių, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kadangi ieškovės ieškinyje nurodytu laikotarpiu ieškovė buvo moki, aktyvią ūkinę – komercinę veiklą vykdanti bendrovė. Atsakovas teigia, kad įmonės veiklos tęstinumą analizuojamu periodu užtikrino tuo metu turimos ilgalaikės sutartys, kurių pagrindu ieškovė gaudavo pajamas, ieškovės nemokumas atsirado tik prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą, kuomet ieškovės pagrindiniai partneriai (By Nordic Design AS ir A. M. J.) neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko įmonė patyrė didelių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Šiaurės projektai“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas A. R.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d. 2021 m. gegužės 26 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarta likviduoti UAB „Šiaurės projektai“ dėl bankroto. Taip pat nustatyta, kad D. Z. buvo UAB „Šiaurės projektai“ direktoriumi nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. liepos 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos iškėlimo (registravimo data Juridinių asmenų registre – 2021 m. kovo 29 d.);

5. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi LUAB „Šiaurės projektai” bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas. Pripažindamas bankrotą tyčiniu teismas padarė išvadą, kad įmonės vadovas, šios bylos atsakovas, sąmoningai neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo, bet ir toliau tęsė nemokios bendrovės veiklą tol, kol ši gavo pajamų, kurių didžioji dalis panaudota atsiskaityti su juo pačiu, o kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo iš esmės panaikintos.

6. Be to, teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad atsakovas D. Z., prioritetiškai išsimokėdamas sau itin dideles bendrovės lėšų sumas (skoloms, kurių grąžinimo terminai nebuvo aiškiai apibrėžti, padengti), vykdė bendrovės veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo visiškai eliminuotos. Be to, spręsta, kad bendrovės pajamos sumokėtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Bendrovė darbuotojams nemokėjo darbo užmokesčio, didino skolas valstybės biudžetui. Visi šie veiksmai, teismų vertinimu, pablogino nemokios įmonės padėtį ir eliminavo bet kokį atsiskaitymą su kreditoriais.

7. Šioje byloje keliamas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

8. Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pripažino UAB „Šiaurės projektai“, t. y. įmonės, kuriai vadovavo atsakovas, bankrotą tyčiniu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad buvęs įmonės vadovas (atsakovas) bendrovės veiklą vykdė taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo visiškai eliminuotos; bendrovės pajamos didžiąja dalimi buvo panaudotos atsiskaitymui su vadovu. Tuo tarpu atsakovas, atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, akcentuoja, jog jis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo, kadangi įmonė nebuvo nemoki 2018 m. Be to, kadangi byloje surinktų įrodymų pagrindu nėra galimybės nustatyti kokia apimtimi padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai po 2019 m. vasario 26 d., todėl, atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio.

9. Byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo sprendžiamas vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimas, tačiau buvo nagrinėtos aplinkybės, sudarančios pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius ir prezumpcijas, kurios sudaro ir šios bylos dėl civilinės atsakomybės vadovui taikymo už tokius jo veiksmus (neveikimą) nagrinėjimo dalyką. Be to, tiek sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, tiek šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys.

10. Pažymėtina, kad tyčinis įmonės bankrotas konstatuojamas ne tik formaliai nustačius ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintus tyčinio bankroto požymius ir prezumpcijas, tačiau ir ryšį tarp sąmoningo įmonės blogo valdymo ir įmonės nemokumo arba jau nemokia tapusios įmonės padėties bloginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Teismo vertinimu, atsakovas, dalyvavęs procese dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, savo teisę ginčyti teismo konstatuotus faktus, susijusius su jo veiksmais (neveikimu), jau yra įgyvendinęs, todėl šioje byloje sprendžiant jo, kaip įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo klausimą, jo nustatyti atitinkami veiksmai (neveikimas), konkrečios aplinkybės, susijusios su įmonės valdymu, sandorių sudarymu, nemokumo momento nustatymu, negali būti kvestionuojami. Laikytina, kad pareigą įvertinti ieškovės finansinę padėtį, nustatyti teisiškai reikšmingas įmonės per tam tikrą laikotarpį valdymo aplinkybes, įvertinti sandorius ir kt. atliko teismas, nagrinėjęs tyčinio bankroto klausimą. Kita vertus, kitose bylose nustatyti faktai nevaržo teismo teisės kitaip, negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).

11. Procesiniais teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „Šiaurės projektai“ 2019 m. gruodžio 1 d. neabejotinai buvo faktiškai nemoki. Nors tuometis bendrovės vadovas (atsakovas) sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame 2019 m. gruodžio 2 d. priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2020 m. sausio 7 d. visuotiniame susirinkime patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, tačiau dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesikreipta, nes 2020 m. sausio 13 d. vienas iš kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti UAB „Šiaurės projektai“ bankroto bylą. Bankroto byla nebuvo iškelta dėl to, kad UAB „Šiaurės projektai“ 2020 m. vasario 7 d. sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 11 501,87 Eur skolą. Pažymėta, kad nurodyta skola kreditoriui, kuris inicijavo bankroto bylą, sumokėta ne UAB „Šiaurės projektai“, bet kitos bendrovės (UAB „Domeu“, kurios akcininkas yra atsakovas), lėšomis. Taip pat nustatyta, kad atsakovas, siekdamas išvengti nemokumo (bankroto) bylos faktiškai nemokiai UAB „Šiaurės projektai“ iškėlimo, dar labiau pablogino nemokios bendrovės turtinę padėtį, nes atsirado dar vienas kreditorius – UAB „Domeu“ ir nemokios bendrovės skolos dar labiau išaugo, įmonės vadovas 2019 ir 2020 metais nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų ir, pasibaigus finansiniams metams, nerengė finansinės atskaitomybės dokumentų bei neteikė jų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi, konstatuota, kad asmens (atsakovo) delsimas kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Šiaurės projektai“ sudarė pagrindą pripažinti sąmoningai blogą bendrovės valdymą ir tyčinį bankrotą (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas; JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

12. Be to, teismai konstatavo, jog bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų padengti pradelstus įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, darbuotojams, be to, neatsiskaitydama su ankstesniais tos pačios eilės, kaip atsakovas, kreditoriais, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo anksčiau, akivaizdžiai ir sąmoningai teikė prioritetą atsiskaitymui su atsakovu, tai iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį bei eliminavo bet kokią galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to padaryta išvada, kad yra pagrindas LUAB „Šiaurės projektai“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 2 punktas).

13. Teismo vertinimu, tokie atsakovo D. Z. veiksmai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. eB2-834-577/2023, kurioje LUAB „Šiaurės projektai“ bankrotas buvo tyčinis bei nurodytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas), sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovo tiek neteisėtus, tiek nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bei esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas, pasisakydamas, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Ieškovės bankroto byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad būtent atsakovo veiksmai nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą. Tai reiškia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriams, kartu tai reiškia, jog egzistuoja priežastinis ryšys kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

14. Atsižvelgus į suformuotą kasacinio teismo praktiką ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – prieš tai minėtose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, yra konstatuoti atsakovo nesąžiningi civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių, dėl kurių dydžio ginčo byloje nėra, kreditoriams.

15. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl žalos kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), akcentuota, kad žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais. Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovo D. Z. atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygos. Pagrindiniam skolininkui LUAB „Šiaurės projektai“ iškėlus bankroto bylą ir nustačius, kad bendrovės prievolės kreditoriams yra neįvykdytos, kadangi įmonė neturi nei turto, nei lėšų, darytina išvada, jog atsakovas turi prievolę atlyginti visą prašomą ieškovės reikalaujamą žalą, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorinių reikalavimų daliai pagrindinio skolininko bankroto byloje.

16. Nagrinėjama byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis: gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ir kt., kaip antai šeimos (CPK 376 straipsnis), darbo (CPK 414 straipsnis) bylose. Taigi proceso teisės normos išimčių iš bendrosios šalių dispozityvumo principo taisyklės tokioms kaip nagrinėjama byla (dėl žalos atlyginimo) nenustato.

17. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju teismas teisės rinkti įrodinėjimo priemones neturi (CPK 179 straipsnio 2 dalis), todėl teismas siūlė atsakovui teikti papildomas įrodinėjimo priemones, kokia dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų nėra susiję priežastiniu ryšiu su tyčiniu bankrotu t. y. kokia reikalavimų dalis liktų nepatenkinta, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, teismo siūlymu teikti papildomas įrodinėjimo priemones nepasinaudojo, priešingai, įrodinėjo, kad įmonė 2018-2019 vykdė prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams įmonės veikla nebuvo nuostolinga, o bankrotą ir tuo pačiu įmonės (ieškovės) galimybes atsiskaityti su kreditoriaus nulėmė ne atsakovo veiksmai, bet ieškovės pagrindinių partnerių atsisakymas vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

18. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas, yra subsidiarus skolininkas, prievolė kreditoriui nebuvo įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 116 088,97 Eur žalos atlyginimo. Už ieškinio padavimą, kurio suma 116 088,97 Eur, mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 1 846 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl šiuo atveju, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalies taisykle, iš atsakovo D. Z. valstybei priteisiama 1 846 Eur žyminio mokesčio.

20. Ieškinį dėl žalos iš atsakovo D. Z. priteisimo tenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl teismas dėl jų paskirstymo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiais uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės projektai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 116 088,97 Eur (vieną šimtą šešiolika tūkstančių aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 97 ct) žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 116 088,97 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. birželio 14 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 846 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminį mokestį, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.