- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- AN2-62-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00026-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. A.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (toliau ir – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. A. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 9 d. 08.20 val., vairuodamas transporto priemonę buvo neatidus, važiuodamas šalutiniu keliu nevykdė kelio ženklo ,,204“ (STOP) reikalavimo, įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 154 punktų reikalavimus, ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, už ką asmeniui paskirta 60 Eur bauda.
2. A. A. nesutikdamas su Institucijos 2022 m. vasario 24 d. nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko galioti be pakeitimų. Kauno apygardos teisme išnagrinėjus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties pareiškėjo apeliacinis skundas taip pat buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. gruodžio 14 d. A. A. kreipėsi į Instituciją prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Institucija 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą nurodydama, kad aplinkybės, kurias nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nepripažįstamos, kaip naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę teisinę reikšmę sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą.
4. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. vasario 2 d. nutartimi A. A. skundo netenkino.
5. Kauno apygardos teisme buvo gautas A. A. atskirasis skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei priteisti iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Skunde teigiama, kad Institucija ir apylinkės teismas neatkreipė deramo dėmesio bei tinkamai neatliko teisinio eismo įvykio ekspertizės vertinimo, kiek tai susiję su visais būtinais pareiškėjo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymiais - Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) numatytais pavojingais veikos padariniais, priežastiniu padarytos veikos ir kilusių KET numatytų pavojingų padarinių ryšiu, tame tarpe ir pareiškėjo kalte. Nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepaneigė eismo įvykio ekspertizėje nurodytų aplinkybių, jog techniniu požiūriu tikėtina, kad pareiškėjas buvo sustojęs prieš kelio ženklą Nr. 204 (arba prieš „STOP“ liniją) ir sankryžoje važiavo leistinu greičiu (19 km/h).
5.2. Skunde nurodoma, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, vienareikšmiškai būtina nustatyti KET pažeidimą. Pareiškėjas nubaustas dėl to, kad šis išvažiuodamas automobiliu „VOLVO XC60“ iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „AUDI A3“, dėl ko įvyko eismo įvykis ir kilo KET 9 punkte nurodyti pavojingi padariniai, t. y. žala turtui (automobiliams). Taigi, KET 9 punkto pažeidimas iš esmės darė įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai, nes jei nebūtų įvykęs eismo įvykis, joks administracinis nusižengimas, tame tarpe ir KET 8 ar 156 punktų pažeidimai, susiję su kelio ženklų reikalavimų laikymusi jam nebūtų inkriminuoti. Tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo nevertino, ar pareiškėjo ar „AUDI A3“ vairuotojo veiksmai būtent ir lėmė KET 9 punkto pažeidimą, sąlygojusį eismo įvykio kilimą, taigi ir pavojingų padarinių atsiradimą, t. y. tinkamai nesprendė klausimo, dėl kurio eismo įvykio dalyvio kaltės įvyko eismo įvykis.
5.3. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinti pareiškėjo, kaip kaltininko, veiksmai (neveikimas) bei nustatytas momentas, nuo kada pareiškėjas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes, tačiau tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą lemiamą reikšmę suteikė tik aplinkybei, kad pareiškėjas įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei „AUDI A3“. Tokiu būdu šios institucijos visiškai nevertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumos, tame tarpe ne tik pareiškėjo, bet ir „AUDI A3“ vairuotojo veiksmų kelyje.
5.4. Skunde teigiama, kad tik įvertinus pareiškėjo KET 8 ir 156 punktų reikalavimų laikymąsi ir tik esant šiems KET punktų pažeidimams, jam galėtų būti inkriminuotas administracinis nusižengimas, tačiau tiek Institucija, tiek apylinkės teismas spręsdami proceso atnaujinimo klausimą, visiškai ignoravo ir nevertino eismo įvykio ekspertizėje nustatytų naujų aplinkybių, t. y. to, jog tikėtina, kad pareiškėjas įvykio metu buvo sustojęs prieš kelio ženklą Nr. 204 (STOP) ir, kad jis sankryžoje važiavo 19 km/h greičiu. O būtent šių aplinkybių egzistavimas iš esmės ir eliminuoja pareiškėjui inkriminuotus KET 8 ir 156 punktų pažeidimus bei šalina administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
5.5. Skunde pareiškėjas 5.4 punkte nurodytas aplinkybes laiko naujai paaiškėjusiomis, kadangi jos tapo žinomos tik įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams ir tik tada, kai buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurios pagal pareiškėjo prašymą anksčiau neskyrė nei Institucija, nei bylą nagrinėję teismai. Taigi, šios aplinkybės pasižymi ne tik naujumu bei specialiomis žiniomis, bet ir specifine įrodomąja reikšme, kadangi vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis yra pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą pareiškėjo kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose.
5.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors eismo įvykio ekspertizėje nėra daroma kategoriška išvada, jog pareiškėjas sustojo prieš kelio ženklą STOP (t. y. nurodoma techniniu požiūriu tikėtinas veiksmas) ir išlieka abejonės bei neaiškumai, tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
5.7. Pasak pareiškėjo, eksperto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad automobilis „AUDI A3“ važiavo 51 km/h greičiu (tuo tarpu „AUDI A3“ vairuotojas teisme nurodė, kad važiavo 32 km/h greičiu), kai leistinas greitis yra 30 km/h, ir tai turėjo priežastinį ryšį su įvykio kilimu, nes važiuojant leistinu greičiu, „AUDI A3“ vairuotojas būtų turėjęs galimybę sustabdyti transporto priemonę ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Tuo tarpu ženkliai mažesnis greitis vietovėje, kurioje įvyko eismo įvykis nustatytas galimai dėl to, kad joje prastas matomumas nuo STOP ženklo, todėl esant prastam matomumui ir automobilio „AUDI A3“ viršytam leistinam važiavimo greičiui, pareiškėjas prieš įvažiuodamas į sankryžą nuo ženklo Nr. 204 (STOP) niekaip negalėjo pamatyti šio automobilio. Taigi, būtent dėl ženkliai viršyto automobilio „AUDI A3“ vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis ir pareiškėjui niekaip nebuvo galimybės to išvengti.
Žemesnės instancijos teismas
5.8. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nelaikytina, kad automobilio „AUDI A3“ vairuotojas tiek viršijo leistiną greitį, kad pareiškėjas jo negalėjo nepastebėti ar nesitikėti, kad jis galėtų prie jo priartėti ženkliai greičiau, nei važiuodamas leistinu greičiu, tačiau šios išvados, anot pareiškėjo, grindžiamos tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Ypač kritiškai vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad „AUDI A3“ greičio viršijimas nelaikytinas nulėmusiu eismo įvykio kilimą, kadangi pateikta eismo įvykio ekspertizė patvirtinta priešingai, t. y. tai, kad dėl eismo įvykio atsiradimo yra kaltas būtent „AUDI A3“ vairuotojas, kuris viršijo leistiną greitį 21 km/h ir tai sąlygojo eismo įvykio atsiradimą.
5.9. Skunde teigiama, kad būtent „AUDI A3“ vairuotojas pažeidė KET 9 punktą, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų eismo dalyviams, jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat iš esmės pažeidė ANK 127 straipsnį, nes viršijo leistiną greitį, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ko pasėkoje atsitrenkė į pareiškėjo automobilį. Būtent „AUDI A3“ vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, t. y. nebuvo šalutinė, antraeilė sąlyga, tačiau pagrindinė, tiesioginė eismo įvykio priežastis. Paminit ir tai, kad byloje nenustatyta jokių automobilio „AUDI A3“ stabdymo žymių. Tuo tarpu pareiškėjas atlikdamas automobiliu „VOLVO XC60“ važiavimo manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, jog „AUDI A3“ automobilis artėja prie sankryžos vos ne dvigubai didesniu nei leistina greičiu, šiurkščiai pažeisdamas KET.
5.10. Pasak pareiškėjo, kasacinės instancijos teismo praktikoje (Nr. 2K-95-222/2017) pažymima, kad net jeigu ir techniniu požiūriu abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, tačiau atsako tas vairuotojas, kurio ženklus greičio viršijimas lėmė eismo įvykio atsiradimą, nepaisant to, kad jis ir turi pirmumo teisę važiuoti sankryžoje. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatlikę eismo įvykio ekspertizės bei neturėdami specialių mokslų žinių nepagrįstai konstatavo, kad automobilis „AUDI A3“ važiavo leistinu greičiu, o jei net ir būtų nustatyta, kad automobilis „AUDI A3“ viršijo leistiną greitį, tai nebūtų pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis ir pareiškėją neteisėtai pripažino kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
5.11. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas niekaip negalėjo ir neturėjo numatyti žalingų padarinių, todėl jis yra nekaltas ir negali būti baudžiamas, kitaip būtų pažeistas teisės principas „nėra nusikaltimo be kaltės“. Kadangi jis negalėjo tikėtis, kad jam įvažiavus į važiuojamąją dalį atlėkęs automobilis atsitrenks į jį, juolab, kad jokio artėjančio automobilio prie sankryžos jis visai nematė ir negalėjo matyti. Pajudėjęs nuo STOP vietos ir baigiantis pravažiuoti sankryžą, pareiškėjas netrukdė, nekliudė jokiems automobiliams, jis buvo atidus ir laikėsi kelio ženklo STOP reikalavimų, todėl negalėjo butų nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalyje (su nuoroda į KET 8, 9, 156 punktų pažeidimus).
Šalies argumentai
5.12. Skunde pareiškėjas aiškindamas įvykio aplinkybes nurodo, kad įvykio dieną jis privažiavęs STOP ženklą sustojo, apsidairė ir praleido du automobilius, kurie važiavo leistinu greičiu, daugiau automobilių nematė, todėl pajudėjo į sankryžą. Kirsdamas sankryžą ir baigdamas pervažiavimo manevrą, pajuto, kaip dideliu greičiu atlėkęs automobilis „AUDI A3“ atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „VOLVO XC60“ dešinio šono priekį, kurį apsuko 90 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę ir nuvilko apie 8 metrus, nes pirminio smūgio metu pareiškėjo automobilis užgeso dėl įdiegto saugumo nuo užsidegimo ir pats jau nejudėjo. Kad greitis buvo didelis, anot pareiškėjo, patvirtina ir tai, kad smūgio metu išsiskleidė oro pagalvė, į kurią jis neatsitrenkė, o savo kūnu buvo prispaustas prie sėdynės, Ir tai reiškia, kad jo vairuojamas automobilis neatsitrenkė į „AUDI A3“ automobilį, o viskas įvyko priešingai, kadangi kitu atveju jis būtų veidu atsitrenkęs į išsiskleidusią oro pagalvę ir patyręs veido sužalojimus, o „AUDI A3“ automobilis būtų nustumtas į priešingą pusę nuo STOP ženklo. Tačiau jo automobilis judėjo labai mažu greičiu, kadangi priekyje pravažiavus sankryžą jo vėl laukė kliūties (kalnelio) pervažiavimas. Pažymint, kad vykusio eismo įvykio metu jis sąmonės neprarado, sveikata nebuvo sutrikdyta, o tai patvirtina, kad įvažiuodamas į sankryžą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, priešingai, buvo drausmingas ir atidus, prieš įvažiuodamas į sankryžą kliūties (atvažiuojančių automobilių) nematė, tačiau automobilio „AUDI A3“ vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nekreipė dėmesio į šio kelio atkarpoje pastatytą greitį ribojantį kelio ženklą 30 km/h, pamatęs kliūtį nestabdė, galbūt tuo metu net dar padidino greitį ir atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį. Bei vėliau prašė, kad pareiškėjas pasirašytų kelių eismo įvykio schemą ir prisiimtų kaltę. Tačiau pastarajam nesutikus „AUDI A3“ vairuotojas kažkam pradėjo skambinti, o apžiūrėjus įvykio vietą matėsi, kad automobilis „AUDI A3“ nebuvo stabdomas, nes nebuvo jokių stabdymo žymių ir šis eismo įvykis su šiuo automobiliu buvo ne pirmas, kadangi dalis skardų sulankstymo vietose, kurios nesilietė su pareiškėjo automobiliu, buvo aprūdiję. Todėl pareiškėjas mano, kad šis eismo įvykis buvo galimai ne nelaimingas atsitikimas, o surežisuotas padidinus greitį, turint tikslą galimai įgyti draudiminę išmoką.
5.13. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis yra mieste, intensyviame kelio ruože ir pagrindinis kelias, kuriuo važiavo „AUDI A3“ maždaug už 120 m. turi vingį, todėl „AUDI A3“ važiuodamas labai dideliu greičiu, pagal tokią matymo atkarpą jo ir negalėjo matyti ir tai patvirtino ekspertas savo išvadoje. Tuo tarpu iš pareiškėjo įvykio vietoje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad automobilis „AUDI A3“ važiavo ne tiesiai pagrindiniu keliu kaip jis sako, bet pagrindinio kelio dešine puse per juodžemio dalį ir įvažiavo į šalutinio kelio dalį kur pareiškėjas jau buvo įvažiavęs ir taip iš dešinės pusės kirto į „VOLVO XC60“ priekio dešinį kampą. Ko pasėkoje automobilio „VOLVO XC60“ priekis buvo nuplėštas iš dešinės pusės, o nesuspaustas. Stiklo šukės susidūrimo vietoje taip pat fiksuotos šalutiniame kelyje ir tai tik įrodo, kad „AUDI A3“ automobilis įvažiavo į „VOLVO XC60“ automobilį, ką patvirtino ir ekspertas. Jeigu „AUDI A3“ vairuotojas būtų važiavęs pagrindiniu keliu prie linijos leistinu greičiu ir įjungęs stabdžius, pareiškėjo automobilio nebūtų lietęs ir nesudaužęs.
5.14. Skunde pažymima, kad KET 127, 128 ir 9 straipsniai galioja ir „AUDI A3“ vairuotojui, tačiau pagal Institucijos ir pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus, galima teigti, kad transporto priemonėms važiuojančioms pagrindiniu keliu tankiai apgyvendintoje gyvenvietėje negalioja jokie greitį ribojantys kelio ženklai, kaip šioje situacijoje „AUDI A3“ vairuotojui, kaip tą savo nutarime konstatavo Institucijos tyrėjas G. G..
5.15. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjui kyla įtarimas, jog „AUDI A3“ vairuotojas galimai gali turėti gerų draugų tarp vilkinčių policijos uniformą, kadangi labai greitai po eismo įvykio atvažiavo policijos ženklais pažymėtas furgonas iš kurio išlipo vyras ir moteris bei priėję prie pareiškėjo reikalavo prisipažinti, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, tačiau jie eismo įvykio netyrė ir greitai išvažiavo, o tarp policijos pateiktų dokumentų minimų asmenų surašytų eismo įvykio apžiūros protokolų ar kitų dokumentų pareiškėjas nerado. Tuo tarpu iš medžiagoje esančio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 8.56 val. į eismo įvykio vietą atvyko Kauno apskrities VPK vyr. patruliai A. K. ir D. K., kurie apžiūrėjo autoįvykio vietą, tačiau jokių aktų nesurašė. Pareiškėją šie pareigūnai taip pat vertė prisipažinti, kad dėl eismo įvykio kaltas jis. Bei į jo paaiškinimus, kad automobilio „AUDI A3“ vairuotojas smarkiai viršijo 30 km/h leistiną greitį ir pamatęs kliūtį nestabdė, o galbūt dar padidino greitį, patruliai nekreipė dėmesio ir toliau kaltino pareiškėją bei savo tarnybiniame pranešime šių jo paaiškinimų ir kitų eismo įvykio aplinkybių netyrė ir neįrašė.
5.16. Skunde teigiama, kad byloje esančiame transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole surašytame 2021 m. lapkričio 9 d. ir pasirašytame tyrėjų M. Z. bei A. A. nurodytas automobilio „AUDI A3“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors tokiu numeriu automobilis „AUDI A3“ šiame eismo įvykyje nedalyvavo. Taip pat eismo įvykio (duomenys neskelbtini) aprašo duomenyse parašytas leistinas važiavimo greitis 50 km/h, kai šioje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, leistinas važiavimo greitis yra 30 km/h. Be to šiame apraše nurodytas automobilio „AUDI A3“ valstybinis numeris ir techninės apžiūros talono numeris skiriasi nuo nurodytų transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, nors abiejų automobilių savininkas yra L. B. ir abiejų automobilių apžiūros atlikimo vieta ta pati. Tačiau natūraliai kyla pagrista abejonė, jog L. B. šioje sankryžoje galimai buvo dažnas eismo įvykio dalyvis ir buvo įsiregistravęs kelis automobilius skirtingais valstybiniais numeriais, kad galėtų gauti draudimo išmokas iš draudimo bendrovių ir galbūt L. B. net ir šiuo atveju gavo draudimo išmokas už du „AUDI A3“ automobilius. Pasak pareiškėjo visa tai leidžia manyti, kad pareigūnai savo surašytuose dokumentuose galėjo sąmoningai įrašyti neteisingus duomenis apie eismo įvykio atkarpoje leistiną važiavimo greitį, eismo įvykyje dalyvavusius skirtingus automobilius, jų skirtingus, bet panašius pažeidimus, kad L. B., sukėlęs eismo įvykį, išvengtų atsakomybės, galėtų pasinaudoti draudimo išmokomis ir nebūtų įvardintas kaip kelių „chuliganas“. Tuo tarpu pareiškėjas, atsitiktinai pakliuvęs į galimai inscenizuotą eismo įvykį, patyrė 16000 Eur nuostolį dėl nepataisomai sugadinto „VOLVO XC60“ automobilio, taip pat turėjo kitų nepatogumų bei išlaidų. Šis neteisingų duomenų įrašymas, kaip ir „AUDI A3“ vairuotojo neteisingi parodymai bei neužfiksuoti pareiškėjo paaiškinimai suklaidino teismą bei sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
5.17. Skunde pažymima, kad L. B. eismo įvykio metu tyrėjai nurodė, kad neturi eismo įvykio metu sudaužytų telefonų ar kitų daiktų. Tai girdėjo ir matė pats pareiškėjas, nes buvo šalia. Tačiau iš byloje esančių dokumentų pamatyti, kad L. B. 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. po 10 dienų, tyrėjui S. K. atsiuntė elektroniniu paštu sugadintų telefono „Samsung“ ir kompiuterio „Asus“ apgadinimo nuotraukas ir už tai gavo papildomas draudimo išmokas. Tačiau pažymėtina, kad L. B. iškart po eismo įvykio naudojosi savo telefonu, juo skambino ir tai yra užfiksuota fotonuotraukose, todėl darytina išvada, kad galimai norėdamas pasipelnyti iš draudimo bendrovės, apgaulės būdu tik po 10 dienų pateikė tyrėjui neaišku, kur ir kada apgadintų telefono ir kompiuterio fotonuotraukas, nors eismo įvykio vietoje tvirtino, kad sugadintų daiktų neturi.
5.18. Skunde pareiškėjas taip pat abejoja Institucijos nešališkumu, kadangi tyrėjas G. G. nepriėmęs vertinimui ekspertizės išvados bandė įrodyti savo viršenybę pareiškėjo atžvilgiu, nepagarbą Institucijai ir ekspertizės aktą surašiusiam ekspertui, kuris atliko išsamią eismo įvykio analizę bei nustatė pagrindinę priežastį, dėl ko įvyko šis eismo įvykis. Neaišku, kaip Institucijos tyrėjas nepastebėjo, arba nenorėjo pastebėti, kad administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti naudojantis kažkokiu šablonu, o ne iš byloje surinktų dokumentų ir jiems persiųstų eismo įvykio nuotraukų. Juk kitaip tyrėjas būtų pastebėjęs dokumentuose įrašytus neteisingus duomenis. Todėl būtina, kad šis eismo įvykis būtų nuodugniai ištirtas ir įvertinti automobilio „AUDI A3“ vairuotojo L. B. veiksmai. Atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, tikslinga įvertinti „AUDI A3“ vairuotojo sąžiningumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, patikrinti, ar L. B. nėra dalyvavęs kituose eismo įvykiuose, jei yra dalyvavęs - kaip dažnai, kokio tai pobūdžio KET pažeidimai, kokiais automobiliais įvykę eismo įvykiai, kas dėl to kaltas, kokios išmokos išmokėtos, dėl kokių priežasčių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta visai kita transporto priemonė, dalyvavusi eisme, taip pat patikrinti ir įvertinti policijos pareigūnų naudotų vaizdo kamerų ir policijos automobiliuose įmontuotų kamerų įrašus.
5.19. Skunde pareiškėjas nurodo, kad už eismo įvykio ekspertizės parengimą patyrė 605 eurų išlaidas. Taip pat už skundų parengimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 1000 eurų išlaidas, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsniu prašo šias išlaidas priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
6. 2023 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato Antano Danieliaus prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nurodant, jog nagrinėjant bylą žodžiu, teismas geriau suprastų pareiškėjo reikalavimus bei ištirtų bylos aplinkybes.
7. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. A. atskirasis skundas netenkinamas.
8. Dėl pareiškėjo atstovo advokato Antano Danieliaus pateikto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ANK 656 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog apygardos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Ir nors prireikus teisėjas gali atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vien pareiškėjo noras duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, neįpareigoja teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apygardos teismo vertinimu pareiškėjo atskirasis skundas yra išsamus, prie jo pateikti ir papildomi priedai, todėl spręstina, kad būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra, tad byla nagrinėjama pagal ANK 656 straipsnio 5 dalį rašytinio proceso tvarka.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta rašytine medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atskirojo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti A. A. skundo dėl Institucijos sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį.
10. ANK 657 straipsnis numato galimybę ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu.
11. ANK 658 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai, iš kurių vienas – paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tą, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Pareiškėjas A. A. užbaigtoje administracinio nusižengimo byloje siekia atnaujinti procesą, kurioje nutarimas priimtas 2022 m. vasario 24 d., tuo pagrindu, kad egzistuoja naujai paaiškėjusi aplinkybė, t. y. 2022 m. spalio 6 d. gauta eksperto V. M. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog dėl eismo įvykio kaltas „AUDI A3“ vairuotojas L. B..
13. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).
14. Pareiškėjo vertinimu, 2022 m. spalio 6 d. eksperto išvada patvirtina, kad dėl 2021 m. lapkričio 9 d. 08.20 val. įvykusio eismo įvykio kaltas ne jis, o ,,AUDI A3“ vairuotojas L. B. kadangi jo veiksmai, t. y. viršytas leistinas greitis bei kiti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tuo tarpu pareiškėjas įvykusio eismo įvykio metu buvo atidus, laikėsi kelio ženklo STOP reikalavimų ir važiavo leistinu greičiu, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.
15. Tiek nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2022 m. vasario 24 d. priimto nutarimo apylinkės teisme, tiek ir apygardos teisme buvo atsižvelgta į aplinkybes, kurias savo atskirtajame skunde A. A. laiko naujai paaiškėjusiomis, tačiau įvertinus duomenų visumą buvo padaryta išvada, jog dėl eismo įvykio kaltas būtent pareiškėjas. Tuo tarpu vien ekspertizės akte pateiktos tikėtinos išvados, pareiškėjo subjektyvi nuomonė bei tam tiktų aplinkybių interpretavimas savo naudai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir administracinio nusižengimo bylą atnaujinti.
16. Iš apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties matyti, jog atmetant pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2022 m. vasario 24 d. priimto nutarimo buvo įvertinti A. A. paaiškinimai, jog jis matė STOP ženklą, todėl sustojo, apsidairė ir įsitikinęs, kad nėra automobilių, kirto važiuojamąją dalį bei pajuto smūgį į savo automobilį, buvo apsisuktas 90 laipsnių kampu. Taip pat buvo atsižvelgta ir į aplinkybes, jog ,,AUDI A3“ vairuotojas galimai galėjo viršyti leistiną greitį, tačiau remiantis transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, fotonuotraukomis, automobilių apgadinamais, įvykio vietos schema bei kitais bylos duomenimis buvo padaryta išvada, jog būtent A. A. buvo neatidus, važiuodamas šalutiniu keliu nevykdė kelio ženklo Nr. 204 (STOP) reikalavimo, įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei ,,AUDI A3“ bei su ja susidūrė, t. y. tokiais veiksmais jis pažeidė KET 8, 9, 154 punktus ir jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
17. Apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. dar kartą įvertinęs bylos duomenis (įvykio dalyvių parodymus, eismo įvykio vietos nuotraukas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus bei kitus įrodymus) atmetė pareiškėjo skundą bei pritarė apylinkės teismo išvadai, jog būtent A. A. kaltas dėl eismo įvykio. Bei pažymėjo, kad net jeigu ir L. B. būtų viršijęs leistiną greitį, pareiškėjas vis tiek jam sudarė kliūtį ir dėl greičio viršijimo L. B. būtų tik sudėtingesnė techninė galimybė išvengti susidūrimo. Aukštesnysis teismas taip pat nurodė, kad L. B. važiavo pagrindiniu keliu ir nors jis taip pat turėjo laikytis visų atsargumo priemonių, būti atidus, vis tik KET nenumato pareigos pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančių transporto priemonių vairuotojams praleisti (duoti kelią) iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiuojančioms transporto priemonėms. KET aiškiai reglamentuoja iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančios transporto priemonės vairuotojo pareigas, todėl L. B., pats būdamas vairuotojas ir važiuodamas pagrindine gatve, neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad šalutiniame kelyje esančios transporto priemonės vairuotojas jo nepraleis, sudarys jam kliūtį ir dėl to įvyks eismo įvykis. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė išvadą, kad tikslaus automobilio „AUDI A3“ važiavimo greičio nustatymas esminės reikšmės A. A. veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir jo atsakomybės nešalina.
18. Iš aukščiau aptarto seka, kad iš esmės analogiškos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ir prašymas bei skundai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, jau buvo nagrinėjamos tiek apylinkės, tiek apygardos teisme, ginčijant 2022 m. vasario 24 d. priimtą Institucijos nutarimą. Todėl vien tai, kad įsiteisėjus nutarimui užbaigtoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas pateikė konsultacinę išvadą, kuri beje taip pat yra sąlyginė, nėra pagrindas atnaujinti procesą byloje. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143 – 160/2009, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-317-929/2020). Kaip teisingai nurodyta Institucijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarime bei apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, konsultacinė išvada ir joje nustatytas automobilio ,,AUDI A3“ važiavimo greitis, įvertinus visus bylos duomenis bei teisinį reglamentavimą savaime neturi jokios įtakos kitokiam pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui, administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis sudarančiomis pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Kadangi tik teismas remdamasis vidiniu įsitikinimu bei byloje surinktų įrodymų visuma daro teisiškai reikšmingas išvadas dėl kaltės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
19. Akivaizdu, jog atskiruoju skundu A. A. iš esmės nesutinka su jo administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, kuris buvo atliktas apylinkės ir apygardos teismų bei nori, kad bylos aplinkybės būtų vertinamos iš naujo, tačiau pažymėtina, kad byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas. Šiuo atveju sprendžiama tik tai, ar yra bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės, tačiau jų nei Institucija, nei apylinkės teismas nenustatė, tokių neįžvelgia ir apygardos teismas. Pažymint, kad pareiškėjo skunde dėstomi įvykio aplinkybių paaiškinami, duomenų neatitikimai, policijos pareigūnų ir L. B. veiksmai, prašomi atlikti procesiniai veiksmai bei kt. nevertinami ir dėl jų nepasisakoma, kadangi visos šios aplinkybės jau buvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjo teisme metu ir šių aplinkybių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą pareiškėjas turėjo galimybę ginčyti.
20. Formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
21. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad A. A. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos ir liko neįvertintos bylos nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
23. Apygardos teismui buvo pateiktas prašymas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 605 eurų išlaidas už eismo įvykio ekspertizės parengimą, taip pat 1000 eurų išlaidas už skundų parengimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad A. A. atskirasis skundas netenkinamas, prašomų išlaidų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. atskirojo skundo netenkinti.
A. A. patirtų išlaidų, nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.