- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- AN2-317-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01642-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutartį nepakeistą.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. (toliau ir – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2017 m. balandžio 10 d. 18.07 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje automobilis ,,Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. P. (A. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sužalojo per gatvę bėgusį pėsčiąjį L. P., gimusį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir –Institucija) tyrėjas M. J. (toliau – įgaliotas pareigūnas) 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (-), motyvuodamas tuo, kad L. P. buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 48.4 punkto reikalavimus, už kurių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 428 straipsnio 6 dalį. Tačiau L. P. nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, tai yra, šešiolikos metų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. nenustačius, jog automobilio ,,Škoda Octavia“ vairuotojas A. P. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas L. P.. Prokuroras nutarime nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl pėsčiojo L. P. neatsargių bei KET reikalavimus pažeidžiančių veiksmų, t. y. dėl jo paties kaltės. L. P. atstovai pagal įstatymą apskundė minėtą nutarimą prokurorui (prokuroras 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu skundą atmetė) ir Vilniaus miesto apylinkės teismui (teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi skundą atmetė), o šiems skundus atmetus – Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis galutine ir neskundžiama 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį.
4. Pareiškėja 2020 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą Institucijai, kuriuo prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nes L. P. atstovo advokato padėjėjo prašymu buvo atliktas papildomas tyrimas dėl eismo įvykio, jį atliko eismo įvykių ir transporto trasologo eksperto kvalifikaciją turintis technikos mokslų daktaras V. M., kuris 2020 m. balandžio 23 d. eksperto išvadoje nustatė, kad aptariamo eismo įvykio pagrindine priežastimi vertintini automobilio ,,Škoda Octavia“ vairuotojo A. P. veiksmai, prieštaravę KET 127 punkto reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Institucijos įgaliotasis pareigūnas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje ROIK Nr. (-), nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikomos naujai paaiškėjusiomis. Institucija sprendime nurodė, kad atliekant minėto eismo įvykio aplinkybių tyrimą ikiteisminio tyrimo metu atlikti išsamūs procesiniai veiksmai, nenustatyta naujų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą, ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimta 2020 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl Institucijos 2020 m. birželio 2 d. priimto sprendimo panaikinimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos nei paaiškėjusiomis naujomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai, todėl nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
7. Atskiruoju skundu L. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėja nurodo, kad žemesnės instancijos teismas, nutartyje pažymėdamas, kad ji dalyvavo procese ir galėjo eksperto išvadą gauti bei pateikti laiku, pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, pagal kurį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (šiuo atveju jo atstovui). Pareiškėja nurodo, kad ji nežinojo, kad šioje byloje būtina skirti ekspertinį tyrimą, be to, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes yra ne jos, o Institucijos pareiga.
7.1. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Institucijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo pagrįstumas buvo patikrintas atliekant ikiteisminį tyrimą, kurio metu, be kitų surinktų įrodymų, buvo vertinami ir eksperto V. M. 2019 m. sausio 25 d. išvados duomenys. Pareiškėja pažymi, kad 2019 m. sausio 25 d. teismo eksperto V. M. išvada ir to paties eksperto 2020 m. balandžio 23 d. išvada nėra vienas ir tas pats dokumentas, ar vienas ir tas pats tyrimas. 2020 m. balandžio 23 d. eksperto išvadoje nustatyta, kad L. P. nebėgo ir negalėjo bėgti per gatvę, o judėjo greitu tempu, priešingai, nei tai nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šios naujos aplinkybės įrodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, todėl jau yra ruošiamas prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą. Be to, administracinėje byloje kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas L. P.. Skunde pažymima, kad eksperto V. M. 2020 m. balandžio 23 d. išvada nebuvo tiriama nei administracinėje teisenoje, nei ikiteisminiame tyrime, tai yra naujos ir nagrinėjant administracinę bylą nežinotos bei netirtos aplinkybės, turinčios esminę įtaką šios teisenos nutraukimui.
7.2. Pasak pareiškėjos, teismas nutartyje nepasisakė ir dėl kitų esminių aplinkybių. Po administracinės teisenos nutraukimo VTMT teismo medicinos ekspertas J. M. P., išnagrinėjęs L. P. pateiktus medicininius dokumentus: Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (-) bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad L. P. nustatytas fragmentinis dešinio šlaunikaulio viršutinės dalies lūžis, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o tai yra esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje nuo KET pažeidimo, už kurį taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjos teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino faktines aplinkybes, kadangi tiek Institucijos sprendimu atsisakyti atnaujinti procesą, tiek skundžiama nutartimi pažeistos ANK 592 straipsnio 1 dalies normos, pagal kurias, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, jog padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie BPK nustatyta tvarka nusprendžia ar pradėti tyrimą. Teismas privalėdamas patikrinti Institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, to nepadarė, kadangi pareiškėja nurodė esmines aplinkybes dėl kurių turėjo būti atnaujinta administracinė teisena, atliktas papildomas tyrimas ir jei neįžvelgiama A. P. kaltė, ši administracinė teisena privalėjo būti nutraukta ne ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bet 592 straipsnio 1 dalies pagrindu.
7.3. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir itin svarbios aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtame 2019 m. balandžio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras nustatė, jog A. P. viršydamas greitį, pažeidė KET reikalavimus. Būtent po šio nutarimo priėmimo, buvo kreiptasi į teismo ekspertą V. M. dėl išvados pateikimo. Eksperto V. M. 2020 m. balandžio 23 d. išvada paremta ne tik visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir prokuroro nutarime užfiksuotomis aplinkybėmis. Anot pareiškėjos, Institucija pažeidė ANK 657 straipsnio, 658 straipsnio 4 punkto, 563 straipsnio, 564 straipsnio 1 dalie, 565 straipsnio ir 566 straipsnio nuostatas, kadangi priimdami 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą neatliko išsamaus tyrimo, t. y. L. P. nustačius kaulo lūžį nenutraukė administracinės teisenos, o paaiškėjus aplinkybėms, kad vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prokuroro nutarime konstatuota, jog automobilio vairuotojas pažeidė KET reikalavimus dėl kurių buvo pasisakyta 2020 m. balandžio 23 d. teismo eksperto V. M. išvadoje, nepagrįstai atsisakė atnaujinti administracinę teiseną.
8. Atsiliepimų į pareiškėjos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos L. P. skundas atmestinas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, priimtų procesinių sprendimų motyvais bei įvertinęs skundo argumentus, daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo galimybę numato ANK XXXVIII skyrius. ANK 658 straipsnyje yra nurodyti užbaigtos administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kai paaiškėja aplinkybės, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba tai, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
11. Pareiškėja L. P. užbaigtoje administracinio nusižengimo byloje siekia atnaujinti procesą, kurioje nutarimas priimtas 2017 m. gegužės 17 d., tuo pagrindu esą egzistuoja naujai paaiškėjusi aplinkybė, t. y. 2020 m. balandžio 23 d. gauta eksperto V. M. išvada dėl vieno iš eismo dalyvių – vairuotojo A. P. kaltės sukėlus eismo įvykį.
12. Žemesnės instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, o iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, ir dėl kurių įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas gali būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-346-935/2019).
13. Pareiškėjos vertinimu, 2020 m. balandžio 23 d. eksperto V. M. išvada patvirtina, kad dėl 2017 m. balandžio 10 d. apie 18.07 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio kaltas ne pėsčiasis L. P., o ,,Škoda Octavia“ vairuotojas A. P., kadangi jo veiksmai prieštaravo KET 127 punkto reikalavimams, todėl ši išvada sudaro pagrindą bylos atnaujinimui. Apygardos teismas su tokia pozicija visgi nesutinka ir pritaria skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms, kuriomis konstatuota nesant ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų. Pažymėtina, kad iš Institucijos įgalioto pareigūno 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo nutraukti administracinę teiseną matyti, kad jis įvertinęs byloje esančius eismo įvykio dalyvių – A. P. ir L. P. paaiškinimus, liudytojo A. B. paaiškinimus, VTMT medicinos eksperto J. M. P. išvadą bei kitus duomenis, padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl paties pėsčiojo L. P. kaltės, kadangi jis buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė KET 48.4 punkto reikalavimus, už kurių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį. Įvertinus tai, kad L. P. nėra sulaukę 16 metų, jo atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja nesutikdama su minėtu nutarimu, nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise jį apskųsti, o tik 2017 m. lapkričio 23 d. su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prokuroras, išanalizavęs LTEC specialisto V. M. išvadą Nr. (-) , o taip pat jai prieštaraujančias ekspertų M. S. (-) ir V. M. (-) pateiktas konsultacines išvadas, kuriose nurodyta, kad eismo įvykio kilimo priežastis – vairuotojo A. P. veiksmai, prieštaravę KET 127 punkto reikalavimams, bei įvertinęs šių išvadų pagrįstumą ir teisingumą kitų byloje surinktų aplinkybių kontekste, 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad vairuotojas A. P. neturėjo techninės galimybės išvengti iš už priešpriešinėje eismo juostoje stovėjusio maršrutinio autobuso išbėgusio pėsčiojo L. P., todėl jo padarytas KET pažeidimas, nebuvo tiesioginė padarinių kilimo priežastis. Įvertinus tai, kad eksperto V. M. išvada (-) , kurioje konstatuota vairuotojo A. P. kaltė dėl eismo įvykio, buvo gauta ir įvertinta ikiteisminiame tyrime, kuriuo metu tam tikra prasme buvo patikrintas ir administracinėje teisenoje nustatytas įvykusio eismo įvykio mechanizmas, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog to paties eksperto pateikti papildomi atsakymai į L. P. atstovo advokato padėjėjo užduotus klausimus, iš esmės papildantys ankstesnę išvadą, nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančią pagrindą administracinės teisenos atnaujinimui. Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, jeigu proceso dalyvis (jo atstovas) išnagrinėtoje ir įsiteisėjusiu nutarimu užbaigtoje byloje pateikia prašymą atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – gautos eksperto (specialisto) išvados, tačiau jis tokį įrodymą galėjo gauti ir nagrinėjant bylą, vėlesnis tokios išvados pateikimas negali būti pagrindas atnaujinti procesą byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143 – 160/2009). Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad tiek Institucijos 2020 m. birželio 2 d. sprendime, tiek apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartyje padaryta ir pareiškėjos skunde ginčijama išvada, atitinką teismų praktiką ir ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidžia.
15. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris remiantis byloje esančiais duomenis buvo atlikta objektyviai ir išsamiai, pateiktoje eksperto V. M. išvadoje (-) konstatuota, kad vairuotojas A. P. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jei būtų važiavęs neviršijęs leistino maksimalaus 40 km/h greičio. Tokią išvadą ekspertas grindė tuo, jog pėsčiasis L. P. būtų turėjęs dar 0,77 s laiką, kuomet būtų įveikęs atstumą judėjimo tempu, atitinkančiu greito ėjimo tempą. Visgi tiek prokuroras, tiek vėliau skundus dėl jo nutarimo nagrinėję teismai pažymėjo, kad minėtoje eksperto V. M. išvadoje nurodyta eismo įvykio versija prieštarauja jį tiesiogiai mačiusių liudytojų A. S. ir A. B. parodymams, pagal kuriuos, pėsčiasis eismo įvykio metu greitai išbėgo į važiuojamąją dalį, o ne ėjo greitu tempu. Skunde prašydama atnaujinti procesą administracinėje teisenoje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pareiškėja remiasi to paties eksperto V. M. naujos 2020 m. balandžio 23 d. pateiktos išvados duomenimis, pagal kuriuos, eismo įvykio metu pėsčiasis L. P. negalėjo bėgti per gatvę, o judėjo greitu tempu. Tačiau ši išvada prieštarauja ankščiau minėtų, net dviejų tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymams, todėl laikytina neatitinkančia bylos faktinių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog pėsčiasis L. P. eismo įvyko metu per važiuojamąją dalį ne bėgo, o ėjo greitu tempu, negali būti pagrindu atnaujinti administracinę bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kadangi ši aplinkybė jau buvo išanalizuota ir paneigta atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl nelaikytina naujai paaiškėjusia.
16. Po administracinės teisenos nutraukimo paaiškėjusi nauja aplinkybė – L. P. nustatytas fragmentinis dešinio šlaunikaulio viršutinės dalies lūžis, atitinkantis nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą, Institucijai nagrinėjusiai prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo, pagal ANK 592 straipsnio 2 dalį nesudarė pagrindo administracinio nusižengimo bylos medžiagos perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai ar prokurorui. Tiek administracinė teisena, tiek ikiteisminis tyrimas, kaip pirmiau minėta, buvo nutraukti konstatavus, kad eismo įvykis įvyko dėl paties pėsčiojo nepilnamečio L. P. neatsargių veiksmų, o ne dėl vairuotojo A. P. kaltės. Atsižvelgiant į tai, dėl vėliau konstatuotų L. P. sveikatai kilusių padarinių, A. P. nėra atsakingas.
17. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 23 d. teismo eksperto V. M. paremta ne tik visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir prokuroro nutarime užfiksuotomis aplinkybėmis, t. y., kad A. P. viršydamas greitį pažeidė KET reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas pasisakydamas šių skundo argumentų pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu prokuroras konstatavo, kad eismo įvykio metu ir vairuotojas A. P. pažeidė KET taisykles, visgi sprendė, kad jų pažeidimas nebuvo tiesioginė priežastis sukėlusi eismo įvykį. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad tais atvejai, kai asmuo net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-115-932/2020). Atsižvelgiant į tai, prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarytos išvados ne įrodo, o paneigia A. P. kaltę dėl eismo įvykio kilimo, todėl kilę padariniai (L. P. kaulo lūžis) nėra ir negali būti priskiriami jo atsakomybei.
18. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ANK nuostatų, o pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo šią nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 661 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
L. P. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.