Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo M. K. ir jo atstovo advokato Augustino Vaičiūno (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo E. V. nutraukta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. Grigas 2019 m. spalio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-94483-2019 dėl to, kad E. V. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.33 val., Vilniuje, Kalvarijų g. – Šeimyniškių g. – Konstitucijos pr. sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio mopedo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nepilnametis M. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir nukentėjo mopedo vairuotojas M. K., kurio patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo E. V. buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus bei padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai

19. Atsiliepime daroma išvada, jog padariniai, pasireiškę danties praradimu, nebūtų atsiradę, jeigu M. K.: 1) būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį ir suvaldęs savo vairuojamą mopedą (KET 127 punktas); 2) būtų užtikrinęs savo dėvėto visą galvą (įskaitant burnos ertmę) dengusio apsauginio šalmo saugų ir tinkamą užsegimą (KET 204 punktas); 3) į sankryžą būtų įvažiavęs neatlikdamas draudžiamo persirikiavimo iš antros (kairiausios) eismo juostos į pirmąją (vidurinę) (KET 123 punktas). Tuo pačiu pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas nutarime netinkamai įvardijo M. K. atliktą manevrą kaip lenkimą, tačiau tai nepaneigia nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

20. Susipažinęs su pateiktu apeliaciniu skundu, atsiliepimu į skundą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, bylos medžiaga apeliacinės, instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

21. ANK 423 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį KET pažeidimą. Administracinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai yra nustatomi visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę sudaro tokie būtinieji požymiai: veika (pasireiškianti KET pažeidimu), padariniai (pasireiškiantys nežymiu kito asmens sveikatos sutrikdymu) ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių.

22. Iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną grindė tuo, jog mopedas įvažiavo į sankryžą vidurio juosta tarp pirmos ir antros juostų, tuo tarpu automobilio „BMW“ vairuotoja E. V., prieš pradėdama manevrą, matė pirmoje juostoje tolumoje važiuojantį autobusą, o antra juosta buvo pilna automobilių, sukančių į kairę iš Kalvarijų g. į Konstitucijos pr., todėl jai nebuvo kliūties pasukti į kairę. Taigi apylinkės teismas konstatavo, kad E. V. posūkio manevrą atliko laikydamasi KET, o tuo tarpu mopedo vairuotojas nesilaikė KET 127 ir 136 punktų reikalavimų ir būtent dėl to kilo eismo įvykis. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apygardos teismas iš esmės sutinka (nepritartina tik išvadai dėl konstatuoto lenkimo manevro).

23. Nukentėjusysis ir jo atstovas apeliaciniu skundu įrodinėdami, kad dėl eismo įvykio yra kalta E. V., iš esmės tokią poziciją grindžia KET 157 punkto nesilaikymu, t. y. tvirtina, kad pastaroji, sankryžoje sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, t. y. privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi mopedą vairavusiam M. K. Atstovo įvardinta KET norma iš tiesų įtvirtina imperatyvią pareigą, jog sukantis į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms.

24. Iš byloje esančių E. V. parodymų, taip pat rašytinio paaiškinimo matyti, kad pastaroji nuosekliai aiškino, jog į sankryžą įvažiavo užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo link vidurio ir, įsitikinusi, kad nėra transporto priemonių, pradėjo posūkio manevrą. Bebaigiant manevrą, dideliu greičiu atlėkė mopedas, kurio prieš tai nebuvo. Mopedas manevravo tarp kelių eismo juostų, kadangi lenkė autobusą (b. l. 22, 35-37). Tuo tarpu apklausiamas M. K. parodė „važiavau Kalvarijų g. nuo Žaliojo tilto lik Kalvarijų turgaus, sankryžoje Kalvarijų-Šeimyniškių susidūriau su BMW, važiavau antra eismo juosta, BMW iššoko į priekį sankryžos. Smūgio metu buvau antroje juostoje, ten skaitosi pirma juosta, pirmoje juostoje įvyko smūgis“ (b. l. 42-47). Rašytiniame paaiškinime M. K. nurodė per sankryžą važiavęs pirma eismo juosta, kai priešais jį iššoko juodos spalvos „BMW“ markės automobilis. Jis dar bandė stabdyti, bet neužteko stabdymo kelio ir mopedas trenkėsi į „BMW“ automobilį (b. l. 12). Tikrindamas tokius proceso dalyvių parodymus bei paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiu objektyviu įrodymu – vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės. Taigi vaizdo įraše užfiksuota medžiaga patvirtina E. V. parodymus, kad ji į sankryžą išties įvažiuoja užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, sankryžoje juda pakankamai lėtai ir atsargiai, pastarajai atlikus didesnę dalį posūkio manevro, transporto priemonei jau kirtus pirmąją sankryžos eismo juostą, į sankryžą aiškiai nesaugiu greičiu įvažiuoja mopedas, kuris atsitrenkia į E. V. vairuojamą „BMW“ automobilį (atitinkamai įrašas paneigia M. K. parodymus, kad „BMW“ markės automobilis sankryžoje atsiranda netikėtai, neva iššoksta priešais). Analizuojant, kurio vairuotojo veiksmai sukėlė eismo įvykį, itin svarbu nustatyti, ar E. V. turėjo objektyvią galimybę numatyti atvažiuojantį mopedą ir duoti šiam kelią nekliudomai judėti priešinga kryptimi.

25. Spręsdamas šį anksčiau nurodytą klausimą, teismas remiasi tolesnėmis vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Pagal objektyvią vaizdo medžiagą nustatyta, kad M. K. vairuojamas mopedas į sankryžą įvažiuoja ne tik nesaugiu greičiu, tačiau aiškiai matyti ir tai, kad sankryžą pasiekia judėdamas tiesiai vidurio juosta (tarp pirmos ir antros sankryžos eismo juostų), toliau pačioje sankryžoje įvažiuoja į pirmąją juostą, kurioje ir įvyksta transporto priemonių susidūrimas. Šios aplinkybės kartu su E. V., o galiausiai ir paties M. K. parodymais leidžia spręsti, kad M. K., Kalvarijų gatve važiavęs paskui lėčiau judėjusį autobusą, prieš sankryžą nusprendė jį apvažiuoti (atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas teisme M. K. pripažino „lenkiau prieš sankryžą kitas transporto priemones, autobusą“, b. l. 42-47). Pagal vaizdo medžiagoje užfiksuotą mopedo judėjimo trajektoriją, autobuso pasirodymo laiką bei autobusui gretimoje juostoje esančias transporto priemones spręstina, kad, apvažiuodamas autobusą, M. K. nebuvo pilnai persirikiavęs į gretimą eismo juostą, būtent ką patvirtino ir E. V., parodžiusi, kad, kai pamatė mopedą, šis „manevravo tarp kelių juostų, nes aplenkė autobusą“. Jeigu M. K. būtų pilnai persirikiavęs į gretimą eismo juostą, tai jam nebūtų prireikę įvažiuoti į sankryžą vidurio juosta, o ir E. V. atitinkamai būtų turėjusi galimybę pamatyti atvažiuojantį mopedą. Šiuo atveju E. V., atlikdama posūkio į kairę manevrą, judėjo atsargiai, matė priešinga kryptimi atvažiuojantį autobusą, kuris buvo saugiu atstumu posūkiui atlikti (iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad autobusui nesudarė jokios kliūties, jis prie sankryžos privažiuoja jau po susidūrimo), taip pat galėjo matyti ir matė priešinga kryptimi atvažiuojančius automobilius, rodžiusius posūkio signalą į kairę pusę (į Šeimyniškių g.), kas jai taip pat nesudarė jokios kliūties, dėl ko ji tęsė posūkio į kairę manevrą, kai atlikus didesnę jo dalį į sankryžą juostų viduriu įvažiavo M. K. vairuojamas mopedas, trenkęsis į E. V. automobilį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. V. negalėjo tikėtis ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti mopedo, kuris, pabrėžtina, prieš sankryžą, judėdamas nesaugiu greičiu, išvažiavo iš už autobuso, apvažiavo jį judėdamas tarp pirmos ir antros eismo juostų, įvažiuodamas į antrą eismo juostą, kai ja jau važiavo kitos transporto priemonės (tokia išvada darytina remiantis tiek E. V. parodymais, tiek ir vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kad mopedui įvažiuojant į sankryžą vidurio juosta gretimoje juostoje iš kairės šalimais juda automobiliai), į sankryžą įvažiavo vidurio juosta tarp pirmos ir antros eismo juostų, ir atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį bei į kairę sukusį „BMW“ automobilį.

26. Atsiliepime pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis KET 123 punkto reikalavimais, mopedo vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje. Nagrinėjamu atveju mopedo vairuotojas M. K., Kalvarijų gatve judėjęs pirmąja eismo juosta, prieš sankryžą rikiavosi, įvažiuodamas į antrą eismo juostą ir autobusą apvažiuodamas manevruojant tarp pirmos ir antros eismo juostų, nors turėjo į sankryžą įvažiuoti iš prieš tai užimtos pirmos eismo juostos. Atitinkamai E. V. negalėjo tikėtis, kad iš už autobuso prieš sankryžą pasirodys mopedas, kuris pagal KET privalo važiuoti tik pirmąja eismo juosta, arčiau dešinio krašto ir kuriam juostą keisti galima tik anksčiau minėtame KET 123 punkte numatytais atvejais.

27. Taigi, anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. V. sankryžoje posūkio į kairę manevrą atliko, nepažeisdama KET 127 punkto reikalavimų, ir eismo įvykis kilo ne dėl jos kaltės. Tuo tarpu M. K. nepasirinko saugaus greičio (KET 127 punktas), nesilaikė mopedui nustatyto reikalavimo važiuoti pirma eismo juosta (KET 123 punktas) ir prieš sankryžą draudžiamai persirikiavo (į gretimą eismo juostą įvažiavo prieš tai nedavęs kelio nurodyta juosta ta pačia kryptimi judėjusioms transporto priemonėms, t. y. gretimai eismo juostai esant užimtai) (KET 104 punktas) ir tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu sankryžoje atsitrenkė į E. V. automobilį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė klaidingą išvadą dėl M. K. atlikto manevro – M. K. atliko persirikiavimo, o ne lenkimo manevrą, todėl jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti KET 136 punkto, reglamentuojančio vairuotojo veiksmus, kurių privalu laikytis prieš pradedant lenkti kitą transporto priemonę. Visgi toks netikslumas nėra esminis ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti E. V. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrįstumo.

28. Apeliacinės instancijos teismui darant išvadą, kad skundžiamu nutarimu E. V., kurios veiksmuose nenustatytas subjektyvusis požymis – kaltė, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nutraukta pagrįstai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 nutarimas paliktinas nepakeistas, o M. K. ir jo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. bei jo atstovo Augustino Vaičiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.