Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams Ž. L. ir S. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. L., V. P., atstovaujama įstatyminio atstovo R. P., R. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. balandžio 5d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, N. L. pripažinta kalta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš N. L. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo priteista: J. S. – 4 956,98 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 941,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, Ž. L. – 3 359,62 Eur turtinei ir 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. N. – 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. M. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteista 787,33 Eur žala Kauno teritorinei ligonių kasai. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė, kad N. L., būdama darbdave, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, ko pasėkoje žuvo trys žmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos R. P. ir P. L. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientė R. V. Teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis buvo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. P., P. L., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. veiksmai. 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, pašalinant iš jų aplinkybes, kad N. L. neparengė bei po reorganizacijos neįteisino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinės saugos instrukcijų ir pažeidė bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 punkto reikalavimus, likusias nuosprendžio ir nutarties dalis paliko nepakeistas, t. y. žemesnės instancijos teismų priteistos turinės ir neturtinės žalos dydžio nesumažino. Be kita ko, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja P. L. mirė (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo jos mirties palikimą priėmė jos įstatyminiai įpėdiniai: sūnus S. L. ir duktė Ž. L. (atsakovai). Ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir pakeitus Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį, priteistą nukentėjusiesiems iš civiliniams ieškovams neturtinę ir turtinę žalą atlygino 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugsėjo 5, 10 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys antstolių M. P. ir R. B. patvarkymai.

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų Ž. L. ir S. L. priteisti 33 500 Eur žalos atlyginimą. Žalą ieškovė prašo priteisti CK 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y., asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, bei atitinkamų DK nuostatų pagrindu. Ieškovės teigimu, dėl žalos kilimo yra kalta mirusioji P. L., kurios neatsargūs ir pavojingi veiksmai sąlygojo žalos kilimą. Kadangi P. L. mirė, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla nebuvo pradėta, tačiau, nepaisant to, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad mirusios P. L. veiksmai buvo pavojingi, neatsargūs ir sąlygojo žalos kilimą. Teigia, kad žalos kilimo metu – 2014 m. liepos 10 d. ieškovę ir P. L. siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovė nurodo, kad reikalauja iš mirusios įpėdinių - atsakovų pusę atlygintos žalos dydžio, t. y. 33 500 Eur, kadangi ieškovė yra atlyginusi visą žalą tiek Ž. L. (atsakovei), tiek J. Š., A. N. ir J. M.. Iš viso išieškota 67 000 Eur suma.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai kreditorius atliko vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškė reikalavimą įpėdiniams), praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti ir praleidęs trejų metų naikinamąjį terminą, o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi praleidęs abu terminus. Nustatė, kad atsakovams apie ieškovės reikalavimus dėl skolos išieškojimo tapo žinoma praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatė, kad visa žala atlyginta buvo vėliausiai 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl ieškovei teisė regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš P. L. atsirado 2019 m. rugsėjo 10 d. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 31 d., praleidusi daugiau kaip tris mėnesius bei nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) praėjus daugiau kaip trejiems metams. Taip pat apylinkės teismas vertino, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 6.280 straipsnio 2 dalis, kuri nustato: atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalo atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis; kadangi nėra galimybės nustatyti, koks yra R. P., P. L. ir N. L. kaltės dydis. Pažymėjo, kad žala turėtų būti atlyginama lygiomis dalimis, t. y. ieškovės sumokėta ir prašoma priteisti žala galėtų būti dalinama į tris dalis.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai, ko pasėkoje priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl termino kreditorihniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

21. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Civilinio kodekso normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 1, 3 dalys). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

22. Nurodyti palikimo priėmimo būdai įpėdiniui gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, t. y. gali skirtis atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais.

23. CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

24. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 2020 m. klapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-289-916/2020).

28. Minėta, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl termino reikalavimui įpėdiniams pareikšti atnaujinimo, nustatė, kad ieškovei teisė regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš P. L. atsirado 2019 m. rugsėjo 10 d. (kadangi šią dieną buvo atlyginta visa žala). Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 31 d., praleidusi daugiau kaip tris mėnesius bei nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) praėjus daugiau kaip trejiems metams. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai kreditorius atliko vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškė reikalavimą įpėdiniams) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti ir praleidęs trejų metų naikinamąjį terminą, o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi praleidęs abu terminus.

29. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje reikšdama prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, bei apeliaciniame skunde pasisakydama šiuo klausimu, nurodė, kad reikalavimas kreiptis į atsakovus dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsirado 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai atsakovams buvo sumokėta visa žala. Teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2018 m. balandžio 5 d., kai apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka bylą išnagrinėjo ir nutartį priėmė tik 2018 m. lapkričio 15 d. Taigi, ieškovės pareiga atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą kilo suėjus visiems CK 5.63 straipsnyje įtvirtintiems terminams. Ieškovės teigimu, šios priežastys, kurios sąlygojo įstatyme nustatyto termino praleidimą, laikytinos svarbiomis.

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pagal šio straipsnio 4 dalį, įstatymuose nenustatyta. Šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs bylos aplinkybes.

31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 21-32 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad bylos duomenys pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir atnaujinti šį terminą. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi abu įstatyme numatytus terminus – tiek trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tiek trejų metų naikinamąjį terminą, kuris neatnaujintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad ieškovė, būdama mirusios P. L. darbdavė, puikiai žinojo kada pastaroji mirė, todėl pareikšti reikalavimą įpėdiniams galėjo nuo (duomenys neskelbtini) mirties data), juolab, kd laikėsi pozicijos, jog dėl įvykio kalta mirusioji P. L.. Kita vertus, vyko ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme ir 2017 07 20 pirmosios instancijos teismas priėmė nupsprendį. Ieškovė jau žinojo nukentėjusiųjų reikalavimus, teismo poziciją jų atžvilgiu, teismo poziciją dėl kaltų dėl įvykio asmenų ir galėjo formuluoti reikalavimus P. L. turto paveldėtojams, juolab, kad naikinamasis terminas kreditorinimas reikalavimams pareikšti ėjo į pabaigą. Todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, kad termino praleidimas buvo sąlygotas pačios ieškovės veiksmų.

Dėl argumentų dėl ginčo

34. CK 6.280 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

35. Aukščiau nutartyje minėta, kad teismai procesiniuose sprendimuose buvo konstatavę, jog nelaimingas atsitikimas, įvykęs 2014 m. liepos 10 d., buvo sąlygotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų R. P., P. L. veiksmų. Tuo tarpu ieškovė atlyginti žalą regreso tvarka prašo tik iš darbuotojos P. L. įpėdinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant galimybės nustatyti aukščiau nurodytų asmenų kaltės dydžio, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas CK 6.280 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, o žala galėtų būti dalinama į tris lygias dalis. Tačiau, atsižvelgusi į faktą, jog ieškovė praleido įstatyme numatytą tiek trijų mėnesių, tiek trejų metų terminą, kuris yra naikinamasis kreditoriniams reikalavimams pareikšti, išsamiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Svarbu pažymėti ir tai, kad N. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o mirusi R. P. buvo jos dukra, todėl reikalavimas priteisti žalos atlyginimą tik iš P. L. įpėdinių yra neteisingas ir nesąžiningas veiksmas. Be to, ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad negalima nustatyti asmenų, kaltų dėl gaisro, kaltės, dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.