Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens V. B. atstovo D. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas V. B. skundas ir paliktas galioti 2015 m. birželio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 9 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. M. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32076440-15 V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 260 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę (autobusą) ir dalyvavo viešajame eisme. Autobusas buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, su pritvirtintais prie jo suklastotais valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui pateikė savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei savaeigei važiuoklei Ditch Witch, v. n. (duomenys neskelbtini), išduotą registracijos dokumentą. Tuo V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 225, 226 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi V. B. skundo netenkino, 2015 m. birželio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. B. vairuota transporto priemonė nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, jai nebuvo išduotas teisės aktuose numatytus transporto priemonių valstybinių ženklų standartus atitinkantis valstybinio numerio ženklas, todėl vairuojant tokią transporto priemonę kyla atsakomybė pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 3 dalį.

Skundo autorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija nėra valstybės įgaliota institucija registruoti tokias transporto priemones. Aplinkybė, jog ši funkcija valstybės nėra niekam pavesta suponuoja, jog tokios funkcijos, kuri nėra numatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tačiau taip pat nėra įsakmiai uždrausta, vykdymas ir iš to kylančios pasekmės negali užtraukti administracinės atsakomybės. Tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Tuo tarpu Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra įregistruoti Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka ir jų atitikimas teisės aktams patvirtintas notaro. Asociacijos įstatuose numatyta, kad ji turi teisę išduoti registracijos numerius ir vykdyti asociacijos narių ir asocijuotų narių transporto priemonių, kurios nėra valstybės valdomų registrų objektais, apskaitą savo valdomame registre. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kuomet Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos išduoti registracijos liudijimai ir registracijos ženklai niekuomet nebuvo prilyginti valstybinio numerio ženklams ir jų naudojimas negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį.

Skunde pažymėta, kad teismas savo procesinį sprendimą argumentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, ypač 27¹ straipsniu, tačiau apelianto nuomone teismas bando taikyti teisės analogiją, o plečiamasis teisės normų aiškinimas akivaizdžiai praplečia teisinės atsakomybės ribas, todėl toks aiškinimas neatitinka įstatymų leidėjo siekio. Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos veikla, kuria ji savo narių transporto priemones, nesančias kitų registrų objektais, registruoja ir išduoda registraciją patvirtinančius numerius, negali būti laikoma klastotų valstybinio numerio ženklų išdavimu, kadangi nėra teisės akto, draudžiančio viešajam juridiniam asmeniui registruoti savo narių transporto priemones ir išduoti tą faktą patvirtinančius dokumentus bei numerius. Teismo argumentai apie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir Motorinių transporto priemonių registracijos taisykles nėra susiję, nes nei vienas iš šių teisės aktų nereglamentuoja susiklosčiusių teisinių santykių. Nesutinka su teiginiu, kad asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui tam tikros teisės gali būti suteiktos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu. Tiesioginio draudimo ar leidimo registruoti transporto priemones, kurios nėra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro arba bet kurio kito valstybės įgaliotos institucijos tvarkomo registro objektais, nėra, todėl teismo išvados, jog asociacijos vykdoma veikla iškeliama aukščiau įstatymų ir kitų teisės normų, yra neteisinga.

Atkreipė dėmesį, kad išduodami registracijos numeriai nėra panašūs į nei vienus Lietuvos Respublikoje valstybinę registraciją patvirtinančius valstybinius numerius, dėl to negali kilti asociacijų, kad taip bandoma išduoti valstybinius numerius ar kitaip konkuruoti su valstybės kontroliuojamais transporto priemonių registrais. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, jog teisėtai įsteigta ir teisės aktams neprieštaraujančius siekius įgyvendinta asociacija veikia autonomiškai nuo valstybės ir savivaldybės institucijų. Taigi daugybė viešųjų juridinių asmenų registruoja tam tikrus objektus, kurių valstybinė registracija nėra numatyta, tokią veiklą jie atlieka savo iniciatyva ir tokia veikla nėra uždrausta (gyvūnų, dviračių registracija), kaip ir nėra uždrausta registruoti savadarbes transporto priemones asociacijos nariams. Teigia, kad numeris transporto priemonei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra originalus ir nepadirbtas, todėl kaltinimai pažeidus ATPK 123 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

V. B. atstovo D. G. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio šiuo atveju ginčo dėl faktinių teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nėra, tačiau keliami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurių pagrindu prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Apelianto atstovo skundo turinys patvirtina, jog ginčo dėl to, kad V. B. vairuota transporto priemonė „Limobusas“ negali būti registruojama kaip savadarbė, savaeigė mašina pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 16 punkto nuostatas, nėra. Minėtų taisyklių nuostatos aiškiai reglamentuoja, kad iš atsarginių dalių ir agregatų surinkti traktoriai neregistruojami, išskyrus savadarbes priekabas ir puspriekabes, kurios registruojamos, jeigu atitinka Fizinių asmenų surinktų traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales, konstrukcijos techninius reikalavimus, patvirtintus LR Žemės ir ūkio miškų ministerijos 1997-10-07 įsakymu Nr. 582. Tačiau apelianto atstovo nuomone, susidarius situacijai, kai nurodyta transporto priemonė nepatenka nei į vieną valstybės kontroliuojamą registro objektą, lieka nepaneigta galimybė tokias transporto priemones įregistruoti Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai. Tokiu būdu Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacija turėtų būti pripažinta tinkamu subjektu turinčiu teisę išduoti savadarbių transporto priemonių valstybinės registracijos numerius. Aukštesnės instancijos teismas su tokia apelianto atstovo pozicija iš esmės nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27¹ straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje yra 3 pagrindiniai transporto priemonių registrai ir atitinkamai registrų tvarkytojai, t. y.: 1) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, o registro tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“, 2) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija, o registro tvarkytojai – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir savivaldybių administracijos 3) Lietuvos Respublikos taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registro valdytoja – Krašto apsaugos ministerija, o registro tvarkytoja – Lietuvos kariuomenė. Akivaizdu, jog Savadarbių transporto priemonių asociacija į minėtą sąrašą nepatenka, šis sąrašas yra baigtinis ir plečiamai, kaip to norėtų apelianto atstovas, negali būti aiškinamas.

Tai, kad minėtos asociacijos įstatuose kaip viena iš veiklos sričių yra numatyta tarpininkavimo pagalba siekiant padėti asociacijos nariams įteisinti bei įregistruoti savadarbes transporto priemones ar sudaryti kitas galimybes teisės aktų nustatyta tvarka tokioms savadarbėms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, nesuteikia jokios galios asociacijai vykdyti valstybės institucijoms priskirtas funkcijas (įregistruoti transporto priemones bei atlikti technines jų apžiūras ar patikras). Priešingai apelianto atstovo skundo argumentams, šiuo atveju asociacijai nėra taikomi jokie apribojimai asociacijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka savo iniciatyva vykdyti savadarbių transporto priemonių apskaitą, kaupti sisteminti tokius duomenis, tačiau tokios apskaitos vykdymas jokios juridinės reikšmės teisiniam tokių duomenų vertinimui sprendžiant klausimą dėl teisės aktais sureglamentuotos transporto priemonių registravimo tvarkos laikymosi, neturi.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas šiuo atveju reikalavimus, kuriuos turi atitikti savadarbė transporto priemonė, nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515, kuriuo nustatytas motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas. Minėto aprašo 1 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas nustato pagrindinius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo, techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką, transporto priemonėms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų, o priekabos negali būti velkamos ir nustatyta tvarka panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, kai joms atliekamas atkuriamasis remontas, techninės ekspertizės atlikimo tvarką, reikalavimus ūkio subjektams, ketinantiems atlikti ar atliekantiems transporto priemonių techninę ekspertizę, ir teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę šiems ūkio subjektams suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarką. 2 p. numato, kad tvarkos aprašas taikomas: 2.1. Lietuvos Respublikoje gaminamoms ir pagamintoms, perdirbamoms ir perdirbtoms transporto priemonėms. Tokiu būdu pagaminus savadarbę transporto priemonę reikalinga atlikti pagamintos transporto priemonės techninę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. B. vairuotai transporto priemonei buvo atlikta minėta ekspertizė, dėl ko daryti išvadų, jog ji atitinka motorinių transporto priemonių perdirbimą ir gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir gali būti įregistruota Kelių transporto priemonių registre, nėra teisinio pagrindo.

Nors apelianto atstovas prašo vadovautis kitose bylose priimtais sprendimais, neva pagrindžiančiais, kad asociacijos išduoti registracijos liudijimai yra tinkami pagrįsti transporto priemonės dalyvavimą viešajame eisme, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Šiuo atveju atstovo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-1879-611-2013 buvo sprendžiamas draudimo išmokos grąžinimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, kas iš esmės neturi reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste. Kitoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. ATP-362-185/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl vairuotos transporto priemonės vertinimo, kilus neaiškumams byla buvo grąžinta nagrinėti apylinkės teisme. Apylinkės teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, kuris iš registracijos liudijimų realiai atitiko vairuojamos transporto priemonės rūšį, dėl ko kilusias abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir bylą nutraukė. Priešingai apelianto atstovo skundo argumentams, nėra pagrindo vadovautis ir Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-218-982/2015 priimtu 2015 m. spalio 9 d. nutarimu, kadangi minėtas nutarimas panaikintas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi.

Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos nutarime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, jog V. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota ir jai nebuvo išduotas valstybinio numerio ženklas, o prie transporto priemonės buvo pritvirtinti suklastoti, t. y. valstybinius numerio ženklus imituojantys ženklai, dėl ko V. B. pagrįstai nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. B. atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. B. administracinės teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyje nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir V. B. atstovo D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.