Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovei Aldonai Špakauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: R. D. ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ). Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

6. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Asmeniui savanoriškai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, jo vykdymas gali būti perduotas antstoliui. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 23 – 24 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

7. Tais atvejais, kai teismas sprendimu įpareigoja konkretų asmenį atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, ir toks asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurį gali įvykdyti tik jis pats, vykdymo procese taikomos CPK 771 straipsnio nuostatos dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 69 punktas). Sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024, 25 punktas). dėl šios priežasties, gavęs antstolio prašymą, apie teismo posėdžio laiką ir vietą teismas pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

8.1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. spalio 25 d. apžiūros metu Aukštaitijos nacionaliniame parke esančio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, prie sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) aptiko plūduriuojantį lieptą su krantu sujungta medine dalimi. Nustatė, kad sklypo savininkas R. D. neturi su saugomos teritorijos direkcija – Aukštaitijos nacionaliniu parku, suderintų plūduriuojančio liepto laikymo ir švartavimo sąlygų projekto, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų 17 punktas.

8.2. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialiste Jurgita Petkevičiūtė 2022 m. lapkričio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (17.2)-PN-640, kuriuo R. D. įpareigotas iki 2023 m. vasario 17 d. plūduriuojančio liepto laikymo sąlygas suderinti su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija arba pašalinti plūduriuojantį lieptą iš (duomenys neskelbtini) ežero (1 t., b. l. 39–45).

8.3. Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, departamento pareigūnai 2023 m. vasario 23 d. pakartotinai atliko vietos apžiūrą (apžiūros aktas 2023 m. vasario 24 d. Nr. (17.2)-TVR-1135), kurios metu nustatė, kad atsakovas privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų iki 2023 m. vasario 17 d. neįvykdė, todėl vadovaudamiesi AAVKĮ 26 straipsniu kreipėsi į teismą dėl R. D. įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

8.4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7989-860/2023 patenkintas pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymas ir R. D. įpareigotas įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. (17.2)-PN-640 per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 6 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 8 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai tai reiškia, kad pagal teismo sprendimą privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. rugsėjo 6 d.

8.5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros akte nurodoma, kad pasibaigus teismo skirtam terminui ir negavus informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą, 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė ties sklypu, kadastrinis Nr. 4557/0003:101, apžiūros metu nustatyta, kad plūduriuojantis lieptas, su krantu sujungtas medine dalimi, yra nepašalintas iš (duomenys neskelbtini) ežero. Atsižvelgiant į tai, kad plūduriuojantis lieptas nepašalintas iš (duomenys neskelbtini) ežero ir neatitinka Direkcijos suderintų liepto išmatavimų (liepto parametrai viršiją Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatuose nurodytus reikalavimus), laikytina, jog duotas privalomasis nurodymas Nr. (17.2)-PN-640 yra neįvykdytas (1 t., b. l. 29–32). Pažymėtina, kad departamento atstovė 2023 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu informavo R. D. apie apžiūros rezultatus išsiųsdama jam 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros aktą (1 t., b. l. 149–150).

8.6. Administracinėje byloje Nr. eI3-7989-860/2023 vykdomasis raštas išduotas 2023 m. rugsėjo 28 d. (1 t., b. l. 47–50), kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Svetlanai Kastanauskienei (1 t., b. l. 25).

8.7. Antstolė 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (1 t., b. l. 23–24) ir tą pačią dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą dėl šaukimo atvykti į antstolės kontorą Nr. S-23-56-35588, kuriuo šaukė 2018 m. spalio 24 d. 10.00 val. atvykti į antstolės kontorą dėl 2022 m. lapkričio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (17.2)-PN-640 vykdymo, nurodydama skolininkui, kad negalint atvykti nurodytu laiku, privaloma apie tai pateikti informaciją nurodytais kontaktiniais duomenimis (1 t., b. l. 19–20). Nors nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo surašytas, pažymėtina, kad pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 45 punktas).

8.8. AB Lietuvos pašto duomenimis antstolės patvarkymas, išsiųstas R. D. gyvenamosios vietos adresu, buvo 2023 m. spalio 19 d. įteiktas adresatui (1 t., b. l. 11–13).

8.9. Skolininkas su antstolės kontora nei nustatytą dieną – 2023 m. lapkričio 16 d., ne kitu metu, nesusisiekė, todėl antstolė 2024 m. vasario 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (1 t., b. l. 3, 9) ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo R. D. (1 t., b. l. 1–2, 7–8). Antstolė teismo posėdžio metu patvirtino, kai jai iki šiol nėra pateikta duomenų, kad buvo R. D. įvykdė privalomąjį nurodymą, todėl surašius Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą buvo kreiptasi į teismą dėl baudos už privalomojo nurodymą nevykdymą.

8.10. R. D. teigia, kad plūduriuojančiam lieptui buvo gautas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos sutikimas ir pateikė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2023 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 2-417, kuriame nurodoma, kad liepto parametrai ir vieta neprieštarauja Aukštaitijos nacionalinio parko saugos reglamentui įvertinusi jai pateiktus duomenis, pagal kuriuos liepto ilgis 15 m, plotis 1,99 m, plotas 30 m² (1 t., b. l. 33–37).

8.11. R. D. bendravo su privalomąjį nurodymą surašius pareigūne, kuri 2023 m. lapkričio 8 d. elektriniame laiške aiškiai įvardijo teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai, pateikė nuorodas į šiuos teisės aktus (1 t., b. l. 146), šį elektroninį laišką R. D. persiuntė advokatui prašydamas užsiimti šiuo klausimu (1 t., b. l. 145), o advokatas patvirtino, kad „užsiims“ (1 t., b. l. 144), tačiau advokatas Gediminas Pranevičius tik 2024 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją su prašymu „Dėl plūduriuojančio liepto laikymo sąlygų suderinimo“ ties sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav. Išnagrinėjusi pateiktą prašymą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2024 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 2-530 nurodė, kad lieptų įrengimo reikalavimus Aukštaitijos nacionaliniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. (redakcija 2023 m. liepos 18 d.) nutarimu Nr. 1273 „Dėl Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatai, pagal iš nuostatų 18.2. punktą su sodyba besiribojančiame vandens telkinyje leidžiama įrengti vieną iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m² ploto pontoninį arba medine danga ar jos imitacija padengtą lieptą. Jei viršvandeninės augalijos juosta platesnė kaip 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos. Prie rekreacinių teritorijų ir stovyklaviečių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų, sodybų, kuriose vykdoma turizmo veikla, liepto matmenys ir lieptų skaičius nustatomi statinio projekto sprendiniuose. Lieptas negali būti ilgesnis kaip 25 proc. toje vietoje, kurioje planuojama statyti lieptą, esančio vandens telkinio pločio. Įvertinus kartu su prašymu pateiktą liepto išsidėstymo schemą, kurioje nurodoma, kad liepto plotas yra 96 m², Direkcija negali suderinti liepto laikymo sąlygų pagal pridedamą liepto išsidėstymo schemą, kadangi, tai prieštarauja aukščiau išdėstytų nuostatų 18.2. punktui, pagal kurį gali būti įrengiamas ne didesnis kaip 30 m² ploto pontoninis arba medine danga ar jos imitacija padengtas lieptas (1 t., b. l. 161–162; 2 t., b. l. 32–33), dėl šio rašto 2024 m. balandžio 25 d. paduotas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (2 t., 9–12, 67–68).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos aktai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, o asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 24–26 punktai). Nors šis išaiškinimas pateiktas analizuojant savavališkos statybos aktus ir jų pagrindu išduotus privalomuosius nurodymus, teismo vertinimu, ji yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Šiuo konkrečiu atveju, asmuo nesutikdamas su privalomuoju aktu ir apžiūros aktu, kuriuo konstatuotas privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas, turėjo teisę savo pažeistas teise ginti įstatymų nustatyta tvarka. Minėtuose dokumentuose nurodomi faktiniai duomenys apie darbus, matmenis, bet greta to atliekamas teisinis jų įvertinimas: atskleidžiami pažeidimai, jų pobūdis. Šių faktinių duomenų suradimas, užfiksavimas, jų egzistavimo fakto, jų apimčių (laiko, erdvės ir kitais požiūriais) nustatymas ir sulyginimas su tuo, ar faktiniai duomenys atitinka a priori (iš lot. iš anksto) nustatytus teisės aktų reikalavimus, yra faktų teisinis vertinimas. Tokio turinio išvados yra ne vien faktinio, bet ir teisinio turinio. Jeigu su faktu ir jo teisiniu įvertinimu asmeniui atsiranda tam tikri įpareigojimai, suvaržymai, ribojimai, netekimai ar panašios teisinės pasekmės, tai akivaizdu, kad tokių faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymas turi reikšmę asmens teisėms ar pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 24 punktas). Todėl bylą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą nagrinėjantis teismas neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 30 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, ar asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo jame nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 29 punktas).

10. Kaip minėta, teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 23 punktas). Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 23 punktas). Spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, teisme turi būti išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo suformuota šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 27 punktas).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudos skyrimas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (17.2)-PN-640 įvykdymas iki šiol nėra konstatuotas, nors jo įvykdymo terminas baigėsi. Skolininkas nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Įvertinus tai, kad privalomajame nurodyme numatyti du alternatyvūs veiksmai, kuriuos R. D. privalo atlikti, tam kad privalomasis būtų laikomas įvykdytu, daroma išvada, kad plūduriuojančio liepto suderinimą su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija gali atlikti išimtinai tik skolininkas arba jo atstovas.

12. Pažymėtina, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2023 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 2-417 nurodoma, kad liepto parametrai ir vieta neprieštarauja Aukštaitijos nacionalinio parko saugos reglamentui įvertinusi jai pateiktus duomenis, pagal kuriuos liepto ilgis 15 m, plotis 1,99 m, plotas 30 m² (1 t., b. l. 33–37), tačiau realiai (duomenys neskelbtini) ežere įrengtas lieptas neatitinka šių parametrų, nes įrengto plūduriuojančio liepto ilgis 34,2 m + 4,8 m, plotas 96 m² (34,2 m × 2 m ir 4,8 m × 6 m). Teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2023 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 2-417 nepatvirtina, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, nes suderintas kitokių matmenų plūduriuojantis lieptas.

13. Vien aplinkybė, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir teisme nagrinėjant antstolės prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą R. D. atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas liepto laikymo sąlygas suderinti su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, tačiau iki šiol liepto laikymo sąlygas nėra suderintos su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, lieptas nėra pašalintas iš (duomenys neskelbtini) ežero. Teismo vertinimu, R. D., jo atstovo argumentai, kad liepto laikymo sąlygų derinimo klausimą R. D. pavedė advokatui, o šis dėl savo užimtumo to nepadarė per teismo nustatytą terminą, savaime nešalina R. D. atsakomybės, nes asmenys turi teisę sudaryti atstovimo sutartį ir tokiu būdu pavesti savo atstovui atlikti tam tikrus veiksmus už juos. Nemažiau svarbu pažymėti ir tai, kad advokatui buvo pavesta liepto laikymo sąlygų derinimo veiksmus atlikti jau po to, kai baigėsi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimu (pavesta advokatui 2023 m. lapkričio 8 d., o 3 (trijų) mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. rugsėjo 6 d.). Atmestini kaip nepagrįsti ir R. D. teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dar tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7989-860/2023, t. y. 2023 m. birželio 6 d., šis sprendimas buvo išsiųstas R. D. jo gyvenamosios vietos adresu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). R. D. turėjo būti žinoma, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros akte pripažinta, jog duotas privalomasis nurodymas Nr. (17.2)-PN-640 yra neįvykdytas (1 t., b. l. 29–32), nes departamento atstovė 2023 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu informavo R. D. apie apžiūros rezultatus išsiųsdama jam 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros aktą (1 t., b. l. 149–150). Nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo, jei asmeniui nebuvo aiški jo įvykdymo tvarka.

14. Aplinkybė, kad 2024 m. balandžio 25 d. paduotas skundas dėl Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2024 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 2-530 (2 t., 9–12, 67–68), tik patvirtina, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per nurodytą terminą dėl to, kad skolininkas nedėjo pastangų jį įvykdyti, laiku nesiėmė aktyvių veiksmų jam įvykdyti (į direkciją dėl realiai esančio plūduriuojančio liepto suderinimo kreipėsi tik 2024 m. balandžio 11 d.), t. y. nuo aplinkybių, priklausančių išimtinai nuo jo valios, todėl jam skirtina bauda.

15. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtina atsižvelgti ir į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus ir kt. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti privalomąjį nurodymą. Taigi CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), todėl suinteresuotam asmeniui (skolininkui) skirtina fiksuota 300 Eur dydžio bauda.

16. Antstolė prašo skolininkui paskirti baudą išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nagrinėjamoje byloje veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais, nes kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) – kreipėsi į teismą dėl R. D. nevykdomo privalomojo nurodymo – plūduriuojančio liepto laikymo sąlygas suderinti su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija arba pašalinti plūduriuojantį lieptą iš (duomenys neskelbtini) ežero – vykdydama jai pirmiau išvardytomis teisės normomis priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, skolininko neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, o tuo pačiu ir privalomojo nurodymo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervate ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonose esančiuose vandens telkiniuose leidžiama statyti ir (arba) švartuoti plūduriuojančius lieptus, plūduriuojančius tiltus, plaukiojančias prieplaukas (debarkaderius), suderinus jų projektus ir laikymo konkrečiame vandens telkinyje sąlygas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija – pažeidžia viešąjį interesą. Dėl to bauda skiriama kaip satisfakcija priteistina į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 27–30 punktai).

17. Išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 776 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Tenkinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą.

Skirti suinteresuotam asmeniui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7989-860/2023 paskirto įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. (17.2)-PN-640 nevykdymą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.