Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1 dalį, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui J. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 metais, kai ieškovė laukėsi jauniausiojo sūnaus T. ir jam gimus, atsakovas pradėjo vartoti vis daugiau alkoholio, dėl ko ieškovė įkalbėjo atsakovą vėl vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) pas jo brolį.

Atsakovas prieš kelis metus grįžo iš (duomenys neskelbtini), pakeitė kelias darbovietes, šiuo metu niekur nedirba.

Atsakovui 2022-02-15 psichoterapijos centre ,,Sielos veidrodis“ buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus vieneriems metams. Nurodytu laikotarpiu atsakovui buvo draudžiama vartoti bet kokius alkoholio turinčius preparatus. Nepaisydamas šio draudimo, atsakovas alkoholį vartojo.

2022-07-15 atsakovas, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjimus ieškovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje. Už tai J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Įvykio aplinkybės užfiksuotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Po šio įvykio šalys nuo 2022 metų liepos mėnesio gyvena atskirai. Ieškovė su vaikais liko gyventi (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuris jai yra dovanotas, o atsakovas gyvena tame pačiame žemės sklype pastatytame ūkiniame pastate. Visa vaikų priežiūros ir jų poreikių užtikrinimo pareiga tenka ieškovei. Atsakovas tik kartais prisideda prie būtiniausių vaikų išlaikymo poreikių.

Ieškovė dirba ir gauna 700 Eur pajamas per mėnesį. Be to ji gauna vaikų pinigus, tad iš viso gauna 861 Eur per mėnesį. Ji užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas abiem vaikams. Jie turi atskirą kambarį, jų amžių atitinkančias lavinimo priemones. Per mėnesį kiekvienam iš vaikų ieškovė skiria apie 500 Eur. T. K. vasaros atostogų metu savaitę lankė stovyklą ,, (duomenys neskelbtini)“ žaidimų kambaryje, kuri kainavo 100 Eur.

Vyresnėlis sūnus T. lanko (duomenys neskelbtini) 5 c klasę. T. K. yra apsunkintas sudėtingesnių kalbinės išraiškos klausimų, instrukcijų supratimas. Reikia kartoti, papildomai aiškinti. Nepakankamas amžiui žodinių reikšmių žinojimas ir kalbinė raiška, silpnos bendrosios žinios, nepakankami amžiui mintinio aritmetinio skaičiavimo gebėjimai. Jam nustatytas vidutinis specialiojo ugdymosi poreikis. Jam būtina specialistų pagalba.

T. K. norėtų lankyti krepšinio ar futbolo treniruotes, tačiau tam neužtenka per mėnesį ieškovės gaunamų pajamų. Dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių T. reikėtų lankyti privačias papildomas matematikos ir lietuvių kalbos pamokas. Ketverius metus T. lankėsi privačiai pas logopedą 1-2 kartus per savaitę, tačiau paskutinius metus nesilanko.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina ir priteistinas jiems išlaikymas iš tėvo. Nurodė, kad atsakovas pastaruoju metu duodavo apie 100 Eur vaikams, tačiau 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais iš viso nieko nedavė. Vaikus pas gydytojus veda ji pati, mokykloje tėtis buvo tik du kartus rugsėjo 1-ąją.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina – V. R., nes vaikais nuo pat gimimo ir rūpinasi mama, padedama savo mamos. Mama užtikrina vaikams gyvenamąją vietą, vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra jų lovos, rūbų spinta, rašomasis stalas. Vaikai turi visus būtinus daiktus ir priemones. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais nėra. Ieškovės namuose vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis, ilsėtis bei įvertinus vaikų amžių, T. K. ir T. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

Vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra prioritetinė abiejų tėvų pareiga, todėl nepilnamečius T. ir T. privalo išlaikyti abu tėvai. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su protingais jo paties poreikiais. Kauno miesto VTAS nuomone ieškovės nurodytos išlaidos realios tenkinti vaikų būtinuosius poreikius, pagal galimybes sudaryti kuo geresnes lavinimo, gyvenimo, ugdymo sąlygas. Nors atsakovas niekur nedirba, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis turi šaltkalvio ir staliaus specialybes, moka daugumą statybos, elektros darbų, todėl turi visas galimybes gauti vidutinį darbo užmokestį ir yra pajėgus vykdyti prievolės vykdymą išlaikymą vaikams teikiant kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Vaikų: T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose motina įrašyta – V. R., tėvas – J. K..

Byloje yra nustatyta, jog ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (namo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena tame pačiame žemės sklype, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, tik ūkiniame pastate.

Darbo užmokesčio pažymoje nurodoma, kad V. R. gauna apie 1000 - 1100 Eur darbines pajamas (neatskaičius mokesčių). Jai taip pat yra mokama išmoka vaikams.

Sodros pažymoje nurodoma, kad J. K. 2021 metais dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo pajamas. Tačiau darbiniai santykiai 2022 metų pavasarį nutrūko ir šiuo metu jo draudėjas yra valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, kuris moka išmokas: 2022 metų kovo mėnesį – 240,67 Eur; balandžio mėnesį – 310,89 Eur; gegužės mėnesį – 310,86 Eur, birželio mėnesį - 289,23 Eur, liepos mėnesį - 282,65 Eur, rugpjūčio mėnesį - 282,65 Eur, rugsėjo mėnesį - 261,03 Eur ir spalio mėnesį – 254,45 Eur.

VĮ ,,Regitra“ nurodė, jog nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei V. R..

J. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių sūnūs T. ir T. nuo pat gimimo gyvena su mama. Atsakovas neteikė jokių paaiškinimų byloje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi jokių duomenų, jog vaikų motina būtų neužtikrinusi vaikams reikalingų gyvenimo sąlygų. Teismas laiko, kad vaikų interesus geriausiai atitiks jų gyvenimas su motina, nes ji pastaruoju laiku viena ir rūpinosi savo vaikais, kai tėvas jais rūpinasi tik tada, kai jam atsiranda tokia galimybė. O pastaraisiais mėnesiais nuo vaikų išlaikymo visiškai nusišalino. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad būtent vaikų motina rūpinasi vaikų pragyvenimu, jų mokymu, lavinimu ir jų sveikata. Ji dažniausiai vaikus lydi į gydymo įstaigą, ji rūpinasi jų mokyklos reikalais, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina jų mamos gyvenamojoje vietoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus T., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 500 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 70 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 225 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, 15 Eur vaistams ir vitaminams, 15 Eur higienos prekėms, 40 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 12 Eur mobiliajam telefonui, 6 Eur nuolatiniam bilietui, 40 Eur laisvalaikiui ir atostogoms. Teismas vertina, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei protingo dydžio. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (11 metų), ieškovės nurodytos išlaidos yra realios ir galbūt dar net ne visos įvertintos, kaip pvz.: internetas, mokamos gydytojų (pvz,: odontologų) paslaugos. Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje T. K. 2022-04-11 buvo vertintas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių. Vertinimo pažymoje nurodoma, kad T. K. yra nežymus kalbos neišsivystymas, dėl ko nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Tarnyba rekomendavo teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą. Pritaikyti Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Kaip nurodė ieškovė, T. būtinai reikėtų dar papildomai ir privačiai lankyti logopedo užsiėmimus, taip pat lietuvių kalbos ir matematikos užsiėmimus, siekiant pagerinti vaiko mokymosi rezultatus. Tad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyta 500 Eur suma tenkina tik elementarius sūnaus T. poreikius. Priteisiant išlaikymą turi būti įvertinama ir vaiko kiti poreikiai, kurie šiuo atveju yra akivaizdūs, jog vaikas turi tam tikrų specialiųjų poreikių, kuriuos siekiant valdyti, būtinos papildomos išlaidos logopedui ir samdant mokytojus, siekiant pagerinti vaiko mokymosi rezultatus. Teismas pašalina iš būtinųjų poreikių įskaičiuotą draudimo įmokos sumą, nes tai nėra būtinieji vaiko poreikiai.

Nuo 2023 metų keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis, kuris šiuo metu neatskaičius mokesčių yra 840 Eur, o į rankas – 633 Eur (633:2=316,50 Eur). Todėl įvertinus MMA pasikeitimus, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad šio vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur suma per mėnesį, t. y. po 300 Eur per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų būtų pakankama suma nepilnamečio vaiko T. išlaikymui ir atitiktų ne tik būtinuosius, bet ir jo specialiuosius poreikius.

Ieškovė į bylą pateikė ir kito jaunesniojo sūnaus T., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų paskaičiavimą, kurios sudaro apie 500 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 70 Eur išlaidos būsto išlaikymui (mokesčiams), 195 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, 15 Eur vaistams ir vitaminams, 20 Eur higienos prekėms, 20 Eur ugdymo ir lavinimo priemonėms, 65 Eur mokestis už darželį ir rinkliavos darželyje, 40 Eur laisvalaikiui ir atostogoms. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (4 metų), ieškovės nurodytos išlaidos yra realios ir galbūt dar net ne visos įvertintos, kaip pvz.: išlaidos gydymui, nes ne visos paslaugos yra suteikiamos nemokamai, dažniausiai odontologų paslaugos ir pan. T. lanko keramikų būrelį, už kurį yra mokama 16 Eur. Teismas pašalina iš būtinųjų poreikių įskaičiuotą draudimo įmokos sumą, nes tai nėra būtinieji vaiko poreikiai.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jis neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir tai, galbūt, įtakoja jo galimybę dirbti. Tačiau atsakovas yra jaunas ir darbingas žmogus, neturintis sveikatos problemų, išskyrus potraukį alkoholiui.

Nors atsakovas niekur nedirba, tačiau vertintina tai, kad jis turi šaltkalvio ir staliaus specialybes, moka daugumą statybos darbų, elektros montavimo darbų, t. y. paklausūs darbai, todėl darytina išvada, kad jis turi visas galimybes uždirbti bent vidutinį darbo užmokestį.

Ieškovės vardu yra registruota dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ji taip pat neturi transporto priemonių. Jos gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai svyruoja nuo 1016 Eur iki 1112 Eur. Taigi teismas vertina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis buvo panaši, kol atsakovas nebuvo praradęs darbinių pajamų. Tačiau nėra kliūčių atsakovui susirasti darbą, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą – išlaikyti savo vaikus.

Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, svarbu tai, jog turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nors ieškovės pateiktoje suvestinėje nurodytų išlaidų suma ir nesiekia vieno MMA, o siekia 508 - 510 Eur, tačiau išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, ir net pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Be to, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl šios bylos kontekste atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo poreikius, būtina užtikrinti jo pakankamą aprūpinimą vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl sutiktina su ieškovės skaičiavimais, jog suma, reikalinga vaiko išlaikymui, gali svyruoti, priklausomai nuo mėnesio.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trim būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaiko poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė nuolat gyvendama su vaikais, pakankamai prisideda prie jų išlaikymo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui T. priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (600 Eur) – 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki jo pilnametystės ir sūnui T. priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (500 Eur) – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki jo pilnametystės Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių sūnų poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 str., 179 str., 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2022-09-29.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tad iš atsakovo priteistina valstybei 105 Eur žyminio mokesčio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo –149 Eur, t. y. iš viso – 254 Eur.

Iš atsakovo priteistina 16,38 Eur pašto išlaidų valstybei. Taip pat priteistinos ir advokato atstovavimo išlaidos valstybei - 338,33 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174, 3.192, 3.196, 3.200 straipsniais, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartus su jų motina V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2022-09-29 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2022-09-29 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą T. K. ir T. K., uzufrukto teise valdo ir tvarko jų motina V. R..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, 338,33 EUR (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 33 ct) už V. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,38 Eur (šešiolika eurų 38 ct) pašto išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.