Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1086-730/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-25
Bylos Nr.: e2A-1086-730/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03237-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: V. B., Z. B.
Atsakovas: O. V., L. H., S. N., V. N., V. B., Z. B.
Trečiasis asmuo: E. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1086-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03237-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir Z. B. patikslintą ieškinį atsakovams O. V., L. H., S. N. ir V. N. dėl naudojimosi bendru žemės sklypu pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys E. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pagal atsakovų O. V., L. H., S. N. ir V. N. patikslintą priešieškinį atsakovams V. B. ir Z. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo E. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovus savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti bendro naudojimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas tvoras, tai yra pašalinti tvoros schemoje teismui pažymėtas 6,85 m ilgio tvorą nuo taško 2 iki taško 3 ir 9,34 m ilgio tvorą nuo taško 4 iki taško 5; įpareigoti atsakovus S. ir V. N. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti minėtame bendro naudojimo žemės sklype, prie 9,34 m ilgio tvoros nuo taško 4 iki taško 5 savavališkai pasodintas tujas ar šioje vietoje augančius kitus augalus; atsakovams nevykdant teismo sprendimo, leisti ieškovams patiems atsakovų sąskaita pašalinti minėtame bendro naudojimo žemės sklype, savavališkai pastatytas tvoras, tai yra pašalinti tvoros schemoje teismui pažymėtas 6,85 m ilgio tvorą nuo taško 2 iki taško 3 ir 9,34 m ilgio tvorą nuo taško 4 iki taško 5; atsakovams nevykdant teismo sprendimo, leisti ieškovams patiems atsakovų S, ir V. N. sąskaita pašalinti minėtame bendro naudojimo žemės sklype savavališkai pasodintas tujas ar kitus augalus, augančius prie 9,34 m ilgio tvoros nuo taško 4 iki taško 5; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai, faktiniu ieškinio pagrindu nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kiti šio daugiabučio namo bendraturčiai yra atsakovės O. V. ((duomenys neskelbtini)), L. H. ((duomenys neskelbtini)), bei trečiasis asmuo E. V. ((duomenys neskelbtini)). Dėl rekonstrukcijos buto, adresu (duomenys neskelbtini), nebėra. Visi asmenys yra žemės, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovės L. H. bute gyvena S. ir V. N.. Nurodo, kad tarp žemės bendraturčių 2012 m. lapkričio 23 d. yra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, patvirtintas notarine tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio pagrindu namo bendraturčiai asmeniškai naudojasi jiems nuosavybės teise priklausančiomis žemės dalimis ir bendrai su kitais bendraturčiais asmeniškai naudojasi daikto, tai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pažymėta F (64/321). Tarp bendraturčių nėra susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu F, tad kiekvienas bendraturtis turi teisę naudotis bet kuria bendrai naudojamo žemės sklypo dalimi. Ieškovų teigimu, atsakovai bendrai naudojamoje žemėje pasistatė tvoras, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nėra galimybės jiems patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, kurioje ieškovui Z. B. buvo galima toliau nuo žvyrkelio džiovinti rūbus, išvežti neįgalią ieškovę V. B.. Taip pat jis nebeturi galimybės iš lauko pusės prieiti prie jam priklausančio namo antrojo aukšto stogo remonto darbų baigimui. Nurodo, kad atsakovams buvo siūlyta susitarti dėl naudojimosi bendra žeme, tačiau atsakovai nesutikdavo. Atsakovams išsiuntė registruotus laiškus su prašymu nuimti neteisėtai pastatytas tvoras, tačiau atsakovai nereagavo. Ieškovai pažymi, kad tarp bendraturčių nėra atskiro susitarimo dėl naudojimosi bendra žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F. Jie nėra davę sutikimo atsakovams statyti tvoras ir užvaldyti bendrą žemės sklypo dalį bei apsunkinti naudojimąsi bendra žeme, o ateityje ir galimybe išsipirkti priklausančią žemės sklypo dalį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. H. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nestatė ir tai nėra jos nuosavybė. Teigia, jog neaišku, ar prašomos nugriauti tvoros egzistuoja, jos nėra identifikuotos, iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nieko suprasti. Gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dažnai nesilanko. Pažymi, jog ieškovas Z. B. pats nurodė, kad jai jokių pretenzijų neturi ir tiksliai negali pasakyti, kas ir kada tas tvoras pastatė, bet mano, kad jos priklauso O. V. ir S. N.. Nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravę jos (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. H. nurodo, kad tarp jos ir ieškovų ginčo nėra, ieškovai pripažįsta, kad ne ji statė ginčo tvoras, kad šios tvoros ne jai priklauso, tačiau ieškiniu jie reikalauja, kad ji nugriautų kitiems asmenims priklausančias tvoras. Tam pagrindas nurodomas, kad jos bute gyvena jos (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodoma, kaip tai susiję su ginču dėl tvoros. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškinyje suformuluotas pagrindas neleidžia spręsti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu jai yra reiškiamas ieškinys, todėl yra pažeista jos procesinė teisė atsiliepimu į ieškinį gintis nuo jai reiškiamų reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje nurodoma, jog dalis ginčo sklypo (F dalis) nepatenka į bendraturčių nusistatytą naudojimosi ginčo sklypu plotą, todėl ja gali naudotis visi kaip nori ir ginčas kyla dėl nenustatytos tarp bendraturčių naudojimosi ginčo sklypo dalimi F tvarkos. Atsakovės teigimu, pirma reikėtų nusistatyti tokią naudojimosi tvarką iš naujo, o tik paskui spręsti kas ir kodėl pažeidė susitarimą tarp bendraturčių.

4. Atsakovai S. ir V. N. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti arba bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad jie gyvena savo dukros L. H. bute. Tvoros buvo pastatytos prieš jiems apsigyvenant seniau gyvenančių asmenų, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kas jas iš buvusių savininkų pastatė. Pažymi, kad ir jų dukra L. H. jokių tvorų nestatė ir ji ten negyvena. Teigia, kad naudojimosi ginčo sklypu tvarka galimai buvo nustatyta neatsižvelgiant į esamas tvoras, kur jos patenka pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau šiai dienai ginčas pirmiausia kyla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes ji nustatyta netinkamai. Pirmiausia, kai buvo nustatinėjama naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji nebuvo nustatyta po gyvenamuoju namu ir pagal į bylą pateiktą planą tarsi ja niekas ir nesinaudoja. Antra, žemės sklypo dalis F nustatyta kaip bendro naudojimo, tačiau ką joje galima daryti ir ko negalima daryti bendraturčiai nesusitarė, neaišku, ką daryti su ankstesnių savininkų pastatytomis tvoromis, šios tvoros jau tada buvo skirtos atskirti tarp bendraturčių faktinio naudojimosi ginčo sklypu dalis. Trečia, ar nustatyta naudojimosi tvarka atitinka faktinį ginčo sklypo naudojimą, ar ne, yra sunku pasakyti, nes ginčo sklypo planas dabar yra tikslinamas, o kartu yra tikslinamos ir išorinės šio žemės sklypo ribos. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovai pasirašė ant priestato statybos, gyvenamo namo rekonstrukcijos, iškeliant stogą ir palėpėje įrengiant gyvenamas patalpas, projekto, kur sutiko, kad V. N. ginčo sklypo F dalyje savo lėšomis įrengtų betonines trinkeles ir jas naudotų savo reikmėms. Pažymi, kad nors bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tačiau ji yra netinkama, ji netenkina nei vienos iš ginčo šalies, todėl ją būtina keisti. Kol nebus bendraturčių sutarimo kaip naudoti ir valdyti bendrą daiktą, tol nėra galimybės spręsti ginčų dėl trukdymo naudotis bendru daiktu. Kol nėra tinkamai nustatytos tvarkos, reglamentuojančios kaip bendraturčiai turėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises bendroje dalinėje nuosavybėje, tol nėra jokios galimybės ginti vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teises, nes nėra objektyvių kriterijų, leidžiančių vertinti ar jos buvo pažeistos. Kadangi ieškinys neatitinka jam keliamų bendrųjų reikalavimų, ši byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

5. Atsakovė O. V. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimas su ja nebuvo sudarytas, niekas su ja nebuvo sutarta, jokių atskirų susitarimų kaip naudotis bendro naudojimo žeme nėra, išskyrus tik kaip ir notaro patvirtintame susitarime, kad bendro naudojimosi žeme, pažymėta F, kiekvienas bendraturtis turi teisę naudoti bet kurią bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi. Pažymi, kad ieškovas naudojasi bendro naudojimosi žeme, savavališkai keletą metų laiko statybines medžiagas, be to neturi įrodymų, jog ji statė tvoras ar ji pastatyta jos iniciatyva. Taip pat nurodo jog pats ieškovas buvo užtvėręs pravažiavi nį bendrasavininkų susitarimą naudojasi dalimi bendro naudojimosi žeme.

6. Atsakovai teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atmesti mą, tačiau kreipusis į institucijas ir ieškovas pravažiavimą atlaisvino. Z. B. buvo ir yra užtvėręs Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, ant jos pastatęs pavėsinę, tvoras, savavališkai padidinęs namų valdos žemę. Atsakovės teigimu, tvora pastatyta nuo 2008 m. ankstesnių savininkų, o ji sklypo savininkė, yra nuo 2015 m. liepos 3 d., kuri ribojasi su bendro naudojimo žeme ir pagal žodi

7. ieškovų patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, tenkinti priešieškinį ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sprendimai“ 2019 m. rugsėjo 5 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)tokią tvarką:. E. V. naudosis žemės sklypo dalimi E/323, F/11 ir G/56; O. V. naudosis žemės sklypo dalimi C/659 ir G/35; L. H. naudosis žemės sklypo dalimi A/638 ir G/49; Z. B. naudosis žemės sklypo dalimi D/42, F/10 ir G/36; V. B. naudosis žemės sklypo dalimi B/297, F/10 ir G/36; Esant būtinumui remontuoti namą (jo dalį), bendraturtis, kurio asmeninio naudojamoje žemės dalyje yra remontuojamo namo dalis, privalo leisti patekti į šią jo naudojamą žemės dalį asmenims, atliksiantiems šiuos darbus. Šis bendraturtis apie būsimus namo remonto darbus privalo būti įspėtas prieš 3 dienas iki remonto darbų pradžios; Žemės sklypo dalyje „D“ esančiu bendro naudojimo šuliniu naudosis ir (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys, kurie turi teisę, iš anksto įspėję šios žemės dalies savininkus, į šulinį nuleisti (ištraukti) elektros siurblį bei vamzdžiu atvesti vandenį iki jų naudojamos žemės sklypo dalies „A“; Visi bendraturčiai, nevaldantys žemės dalies „F“, turi teisę patekti prie elektros, dujų ir kt. apskaitos spintų, esančių žemės dalyje „F“, tik skaitiklių rodmenų fiksavimui;įpareigoti atsakovę L. H. savo pastangomis ir lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir augalus iš žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies (27 m2), atimamos iš jos asmeninio naudojimo „A“ dalies ir priskiriamos V. B. asmeniniam naudojimui prie jos „B“ dalies, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sprendimai“ siūlomą nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką.

8. Priešieškinio pagrindu nurodo, kad ieškovai pasirašė ant priestato statybos, gyvenamo namo rekonstrukcija, iškeliant stogą ir palėpėje įrengiant gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), projekto, kur sutiko, kad V. N. ginčo žemės sklypo dalyje „F“ savo lėšomis įrengtų betonines trinkeles ir jas naudotų savo reikmėms. Betoninių trinkelių įrengimo aplinkybės verčia keisti ginčo žemės sklypo dalies „F“ naudojimo tvarką, pagal kurią betoninėmis trinkelėmis užimta žemės dalis yra atsakovų S. ir V. dukros L. H. asmeninio naudojimo žemė. Nurodo, kad nors bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tačiau ji yra netinkama, ji netenkina nei vienos iš ginčo šalies. Pirmiausia sklypo naudojimosi nustatytoje tvarkoje nėra tikslių vidinių ribų, iš tvarkos plano sunku suprasti, kur yra jų asmeninio naudojimo ribos. Antra, ginčas kyla dėl bendraturčių susitarimo kaip naudoti ginčo sklypo dalį „F“, nes ši bendro naudojimo dalis yra nustatyta nepagrįstai didelė, neaišku, ką daryti su ankstesnių savininkų pastatytomis tvoromis.

Atsiliepimas

9. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį iš dalies sutiko su priešieškiniu ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tokią tvarką: E. V. naudosis žemės sklypo dalimi E/323, F/11 ir G/56; O. V. naudosis žemės sklypo dalimi C/659 ir G/35; L. H. naudosis žemės sklypo dalimi A/638 ir G/49;Z. B. naudosis žemės sklypo dalimi D/81, D/23, F/10 ir G/36; V. B. naudosi žemės sklypo dalimi B/235, F/10 ir G/36;Esant būtinumui remontuoti namą (jo dalį), bendraturtis, kurio asmeninio naudojimo žemės dalyje yra remontuojamo namo dalis, privalo leisti patekti į šią jo naudojamą žemės dalį asmenims, atliksiantiems šiuos darbus. Šis bendraturtis apie būsimus remonto darbus privalo būti įspėtas prieš tris dienas iki remonto darbų pradžios; Žemės sklypo dalyje „D“ esančio šulinio vandeniu tik augalų laistymui naudosis ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys, kurie turi teisę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną įspėję šios dalies savininkus į šulinį nuleisti (ištraukti) elektros siurblį su laistymo žarna, siekiančia jų naudojamos žemės sklypo dalį „A“. Visi bendraturčiai, nevaldantys žemės sklypo dalies „F“, tik skaitiklių rodmenų fiksavimui turi teisę patekti prie elektros, dujų ir kitų apskaitos spintų, esančių žemės sklypo dalyje „F“.

Šalies argumentai

10. Ieškovai nurodo, jog nesutinka, kad 62 kv. m būtų padidintas ieškovės V. B. naudojamos žemės plotas. Teigia, jog iš atsakovų pateikto žemės sklypo plano matosi, kad ieškovei V. B. priklausanti žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu „B“) ribojasi su atsakovei L. H. priklausančia žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu „A“). Žemės sklypai per ribą yra atskirti tvora, kurią ieškovas Z. B. įrengė po to, kai notarine tvarka buvo patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovė V. B. negalėtų naudotis didesniu žemės plotu, nes trukdytų tvora. Ieškovai sutinka, su atsakovų pasiūlymu, kad bendraturčiai laikinai turėtų teisę pasinaudoti kitų bendraturčių asmeninio naudojimo dalimis, kas pašalintų kliūtis patekti į kito bendraturčio naudojamą žemės sklypo dalį, esant būtinumui remontuoti namą (dalį) ar naudoti šulinio vandenį augalų laistymui. Ieškovai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad siūlo tris naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus, sutinka su bet kuriuo iš pateiktų trijų variantų ir teikė teismui svarstyti juos bylos nagrinėjimo metu. Pateikė pataisytus žemės sklypų tvarkos variantus, kuriuose O. V. ir V. B. turi priėjimą prie priskirtų žemės sklypo dalių. Prašo patikslintą priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

11. Atsakovai atsiliepimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planų nurodo, kad ieškovų pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai yra netinkami, nes jie apsunkina O. V. patekti į jos naudojamą žemės dalį. Taip pat pati ieškovė V. B. tokiu siauru patekimu negalėtų tinkamai patekti į savo žemės dalį bei ja tinkamai naudotis. Be to, neracionaliai būtų naudojama jos žemė, jei tokia maža jos naudojamos žemės dalis būtų atskirta nuo pagrindinės žemės ir nukelta į vietą, kur sunkiai pasiekiama.

12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui atsiliepimą ir prašo tiek patikslinto ieškinio reikalavimus, tiek patikslinto priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta kompetencija spręsti dėl privačių žemės sklypo vidinių žemės sklypo ribų pasidalinimo (ar tvarkos nustatymo). Prašo bylą nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį atmesti, tenkinti atsakovų patikslintą priešieškinį ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sprendimai“ 2019 m. rugsėjo 5 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintame priešieškinyje nurodyta tvarką, priteisti iš ieškovės V. B. atsakovei L. H. 1 177,53 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo Z. B. atsakovei L. H. 1 177,53 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės V. B. atsakovei S. N. 225 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo Z. B. atsakovei S. N. 225 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodė, kad ieškovams ir atsakovams L. H., O. V. priklauso butai, esantys ginčo sklype, atsakovai S. ir V. N. gyvena L. H. priklausančiame bute. 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, L. H., atstovaujamos S. N., sutuoktinių S. V. ir E. V., V. B., G. R.. 2019 m. rugsėjo 3 d. ginčo žemės sklypui įregistruoti nauji kadastriniai matavimai pagal 2018 m. birželio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sprendimai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planas M 1:500 Sklypo plotas 2202 m2., kuriuo remiantis atsakovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, (Variantas II), su galimybe O. V. ir V. B. patekti į priskirtus žemės sklypo plotus, kuriuo remiantis ieškovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

13.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl ieškovui Z. B. teksiančios naudotis 42 kv. m (D/23, D/19) žemės sklypo dalies, O. V. – 570 kv. m (C/570), trečiajam asmeniui E. V. – 323 kv. m (E/152, E/36, E/135) šalys sutarė ir ginčo dėl to nėra. Be to, byloje nėra ginčo ir dėl to, kiek kiekvienam iš bendraturčių prie jų dabar naudojamų žemės sklypo dalių turėtų prisidėti iš bendro naudojimo žemės „F“, o esminis šalių nesutarimas ir ginčas yra dėl ieškovei V. B. teksiančios naudotis 62 kv. m. žemės sklypo dalies iš bendro naudojimosi žemės „F“. Pagal atsakovų pateiktą siūlomą naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantą matyti, kad prie dabar naudojamos ieškovės V. B. 235 kv. m (B/235) žemės sklypo dalies lygiagrečiai būtų prijungti 62 kv. m (B/297). Tuo tarpu atsakovai siūlo kitus du variantus, pagal kuriuos siūlo ieškovei V. B. teksiančią naudotis 62 kv. m įterpti į šiuo metu naudojamą 89 kv. m (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį.

13.3. Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, kad ieškovė V. B. negalėjo paaiškinti, kodėl jai skiriama naudotis žemės sklypo dalis turėtų būtų atitolusi nuo naudojamos žemės sklypo dalies ir įsiterpti į naudojamą (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį, o tokios tvarkos pageidauja ieškovės sūnus, kuris šalia atsakovės O. V. naudojamo 89 kv. m (C/89) žemės sklypo naudojasi 19 kv. m (D/19) žemės sklypo dalimi, tokiu būdu norėdamas pasigerinti naudojamo žemės sklypo sąlygas. Nurodė, kad nusistovėjęs atsakovių naudojamų žemės sklypų keitimas būtų neracionalus, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pažymėjo, kad ieškovų argumentai dėl augalų ir tvoros pašalinimo yra nepagrįsti, nes atsakovė L. H. įsipareigojo pašalinti visus augalus ir tvoras, kurie pateks į V. B. žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu, kompleksiškai išsprendus žemės sklypo „F“ naudojimosi tvarką, tvirtinant bendrą viso žemės sklypo naudojimosi tvarką, bus pasiektas optimaliausias ginčo sprendimo rezultatas pagal atsakovų siūlomą planą. Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai pastatė tvorą, nepateikta įrodymų kas įrenginėjo tvoras, šalių paaiškinimai dėl tvoros įrengimo yra prieštaringi, atsakovė S. N. nurodė, kad dalis tvorų statytos kartu su ieškovu Z. B., ko iš esmės nepaneigė pats ieškovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu apeliantė V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 25 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą teismui M 1:5000“: E. V. naudosis žemės sklypo dalimi E/323, F/11 ir G/56; O. V. naudosis žemės sklypo dalimi C/659 ir G/35; L. H. naudosis žemės sklypo dalimi A/638 ir G/49; Z. B. naudosis žemės sklypo dalimi D/42, F/10 ir G/36; V. B. naudosis žemės sklypo dalimi B/297, F/10 ir G/36; Esant būtinumui remontuoti namą (jo dalį), bendraturtis, kurio asmeninio naudojamoje žemės dalyje yra remontuojamo namo dalis, privalo leisti patekti į šią jo naudojamą žemės dalį asmenims, atliksiantiems šiuos darbus. Šis bendraturtis apie būsimus namo remonto darbus privalo būti įspėtas prieš 3 dienas iki remonto darbų pradžios; Žemės sklypo dalyje „D“ esančio šulinio vandeniu tik augalų laistymui naudosis ir (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys, kurie turi teisę, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną įspėję šios dalies naudotojus į šulinį nuleisti/ištraukti elektros siurblį su laistymo žarna, siekiančią jų naudojamos žemės sklypo dalį „A“; Visi bendraturčiai, nevaldantys žemės dalies „F“, tik skaitiklių rodmenų fiksavimui turi teisę patekti prie elektros, dujų ir kitų apskaitos spintų, esančių žemės dalyje „F“; nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo i nepriteisti iš ieškovės atsakovių L. H. ir S. N. patirtų bylinėjimosi išlaidų; išspęsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliantė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėtos indeksu „F“, tuo tarpu atsakovai siekdami savo interesų patenkinimo, prašė iš naujo nustatyti naudojimosi visu žemės sklypų tvarką pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo nustatinėti naudojimosi visu žemės sklypų tvarką. Teigia, kad nustatyta tvarka nepasiekia ir optimalaus ginčo išsprendimo rezultato, kadangi pagal patvirtintą planą apeliantei priklausanti dalis ribojasi su L. H. sklypu, kuris atskirtas Z. B. įrengta tvora. Teigia, kad L. H. (duomenys neskelbtini) negyvena, neaišku kokius augalus L. H. turi pašalinti dėl ko tarp bendraturčių gali kilti ginčai. Teigia, kad teismas atsisakydamas patvirtinti ieškovų siūlomą tvarką sprendimą grindė prielaidomis, jog O. V. praėjimas pro sklypą būtų apsunkintas.

14.2. Apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad ieškovai kreipėsi į teismą siekdami apsaugoti savo teisėtus interesus, tai yra siekdami apginti savo teisę naudotis visiems bendraturčiams priklausančia žemės sklypo dalimi. Nurodo, kad atsakovų elgesys nepašalinant tvoros buvo neteisėtas, atsakovai nesiekė ginčo išspręsti taikiai. Aplinkybę, jog ieškovai siekė ginčą išspręsti taikiai patvirtina į bylą pateikti keli ieškovų parengti siūlymai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymi, kad viso žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo iš naujo atliekami L. H. iniciatyva, todėl atsakovai galėjo būti priteista ne daugiau kaip 203,92 EUR. Pažymi, kad kadastrinių duomenų bylos kopija teismui nėra pateikta, apeliantė neturi pareigos sumokėti atsakovei L. H. 10,46 EUR už ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos kopiją.

Atsiliepimas

15. Atsakovai L. H., S. N., V. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti arba bylą nutraukti kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, priteisti 600 EUR advokato pagalbos išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

15.1. Atsakovai dėl apeliacinio skundo reikalavimų nurodo, kad apeliantai prašydami nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką formuluoja naujus reikalavimus, kurie nebuvo pateikti reiškiant ieškinį. Pažymi, kad apeliaciniu skundu prašoma nustatyti identišką naudojimosi tvarką pirmosios instancijos teismo nustatytai, todėl lieka neaišku ką ginčija apeliantai, kokio materialiojo teisinio rezultato yra siekiama. Nuodo, kad apeliantų nepagrįstas ieškinys, kurio teikiant apeliacinį skundą nepalaiko, naujų reikalavimų kėlimas neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir toks elgesys netoleruotinas.

Atsiliepimas

15.2. Atsakovai dėl teismo nustatytos naudojimosi ginčo sklypų tvarkos nurodo, kad šiuo atveju prie notarinės sutarties pridėtas žemės sklypo naudojimosi planas šio metu netenkina nei vienos iš ginčo šalies, be to, ji nėra pasirašyta atsakovų. Teigia, kad patvirtintu žemės sklypo naudojimosi planu ieškovams padidinamas naudojimosi plotas ir tose vietose kur ieškovai jau turi asmeninio naudojimosi dalis, be to, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog patvirtinus ieškovų siūlomą planą susiaurėtų atsakovės O. V. galimybės patekti į žemės sklypą.

15.3. Atsakovai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apeliantė skunde nurodo, kad tvorą statė atsakovės O. V. ir L. H., tačiau teismo posėdžio metu ieškovas Z. B. duodamas paaiškinimus nurodė, kad ne pati O. V. statę vieną iš tvorų ,o G. R., vėliau tapęs O. V. sugyventiniu, bei nutyli faktą, kad tvorą statė ir pats Z. B.. Teigia, kad Z. B. terorizuoja kaimynus, jam daug kartų kviesta policija, buvo uždrausta artintis prie O. V. sūnaus. Teigia, kad L. H. parengtais kadastriniais matavimais naudosis pats ieškovas priduodamas rekonstrukciją statybų komisijai, kai pati L. H. neturi jokio intereso šiame ginčo sklype. Teigia, kad teismas siūlė ieškovams pasidaryti tikslius kadastrinius matavimus, nurodyti kur yra tvoros ir kaip bendraturčiai naudojasi sklypo dalimi „F“, tačiau tai padarė atsakovė S. N., o už matavimus sumokėjo L. H.. Pažymi, kad ieškovai naudojosi matavimais, siūlydami savo tvarkas.

16. Atsakovė O. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

16.1. Atsakovė dėl teismo nustatytos naudojimosi ginčo sklypų tvarkos nurodo, kad Z. B. siekia perdalinti jau naudojamus žemės sklypus savo naudai, neatsižvelgdamas, kad apsunkintų atsakovei patekimą į jai priklausantį žemės sklypą, kuris pagal siūlomą planą taptų nenormalios formos, kurio negalėtų naudotis, tai yra statyti šiltnamį, sodinti daržoves. Pažymi, kad pagal apeliantų planą atsakovei lieka 2.32 m² ploto įvažiavimas, dėl ko negalėtų naudotis dirbama žeme. Teigia, kad ieškovų siūlomas planas netenkina nei vieno bendrasavininko, ieškovas Z. B. siekia naudos, elgiasi konfliktiškai, agresyviai, fotografuoja privačiose valdose. Pažymi, kad Z. B. taip pat savavališkai užėmė valstybės žemę, kur stato automobilius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliaciniu skundu keliamų reikalavimų ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

19. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal ieškovų pasiūlyta variantą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai L. H., S. N., V. N. atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtu. Teigia, kad ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu nekėlė reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kelia naujus reikalavimus, dėl ko apeliacinis procesas nėra galimas, be to, apeliantė prašo nustatyti tokią tvarką, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas, dėl ko apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai kelia nepatogumus atsakovams.

20. Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai). Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso.

21. Kaip matyti nagrinėjamu atveju tiek atsakovai priešieškiniu, tiek ieškovai, nesutikdami su priešieškiniu, teikė prašymus nustatyti žemė sklypo naudojimosi tvarką. Byloje ginčas kilo dėl aplinkybių, kokia dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai gali naudotis bendra žemės sklypo žeme. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai teikė žemės sklypo naudojimosi planus (II e.tomas, 4-12 e.b.l.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus nusprendė patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą.

22. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, į tai, kad ieškovai nesutiko su atsakovų siūlomu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu ir teikė prašymą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų parengtą projektą (II e.tomas, 4-12 e.b.l.) apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, jog nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (nutarties 19 punktas) dėl ko apeliacinis procesas negali būti pradėtas.

23. Antra, atsakovai nurodo, kad apeliantė teikdama apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi apeliaciniu skundu prašo patvirtinti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri yra patvirtinta pirmosios instancijos teismo. Įstatymas numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis), be to, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo patvirtintos ir apeliaciniu skundu prašomos patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus nustatė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai nėra identiški, apeliaciniu skundu, prašoma patvirtinti kitokius žemės sklypo naudojimosi tvarkos 1.7 ir 1.8 punktus, kurie nesutampa su pirmosios instancijos patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos 2.7 ir 2.8 punktais (dėl šulinio vandens naudojimo ir patekimo į žemės sklypą „F“ galimybių ir sąlygų), todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais ir dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

25. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo dalimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės nurodo, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepasiekia optimalaus ginčo išsprendimo rezultato, kadangi pagal planą apeliantei priklausanti dalis ribojasi su L. H. sklypu, kuris atskirtas Z. B. įrengta tvora. Teigia, kad L. H. (duomenys neskelbtini) negyvena, neaišku kokius augalus ji turi pašalinti dėl ko tarp bendraturčių gali kilti ginčai. Teigia, kad teismas atsisakydamas patvirtinti ieškovų siūlomą tvarką sprendimą grindė prielaidomis. Atsakovai su apeliante nesutikdami iš esmės nurodo, kad pagal ieškovų siūlomą planą susiaurėtų atsakovės O. V. galimybė patekti į žemės sklypą, be to, L. H. įsipareigojo pašalinti tvorą ir augalus. Atsakovė O. V. teigia, kad patvirtinus ieškovų planą ji žemės sklypo negalėtų naudoti pagal paskirtį, auginti daržovių, statyti šiltnamį.

26. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 24 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktinės aplinkybes ir ar taikydamas materialinės teisės normas, bei kasacinio teismo praktiką tinkamai išsprendė šalių reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (ieškovė) pateiktu apeliaciniu skundu nenurodo nesutikimo motyvų dėl ieškinio netenkinimo, neprašo jo tenkinti ar tenkinti dalyje, todėl daroma išvada, kad byloje apeliaciniu skundu keliami tik klausimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (nutarties 19 punktas).

27. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai (I e.tomas, 5-10 e.b.l.). Dėl šio žemės sklypo naudojimo 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, L. H., atstovaujamos S. N., sutuoktinių S. V. ir E. V., V. B., G. R. (I e.tomas, 17-31 e.b.l.). Minėtos tvarkos 3.1. – 3.6. punktuose nustatyta, kad šalys bendrai naudosis ginčo sklypo dalimi, pažymėtu „F“. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog šiuo metu esanti situacija dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos „F“ naudojimo netenkina šalių, nėra apibrėžta, ką galima daryti bendro naudojimo sklype, dėl ko tarp bendraturčių kilo ginčas.

29. Tiek ieškovai, tiek atsakovai pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, kuriais prašo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs naudojimosi tvarkos projektus konstatavo, kad pagal ieškovų siūlomą projektą apeliantei (ieškovei) skiriama naudotis žemės sklypo dalis turėtų būtų atitolusi nuo dabar naudojamos žemės sklypo dalies ir įsiterpti į dabar naudojamą atsakovės O. V. žemės sklypą. Teismas įvertinęs projektus konstatavo, kad patvirtinus ieškovų siūlomą tvarką susiaurėtų atsakovės O. V. patekimas į sklypą, pačiai apeliantei būtų sunku patekti į sklypą dėl siauro priėjimo, be to patvirtinus ieškovų siūlomą tvarką bus sukelta daugiau negatyvių padarinių, nes nusistovėjęs atsakovių naudojamų žemės sklypų keitimas būtų neracionalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

30. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pažymėjo, kad kompleksiškai išsprendus žemės sklypo „F“ naudojimosi tvarką, tvirtinant bendrą viso žemės sklypo naudojimosi tvarką, bus pasiektas optimaliausias ginčo sprendimo rezultatas, kadangi būtinybė keisti naudojimosi tvarką iškilo ir dėl naujai atliktų bei Nekilnojamojo turto registre užregistruotų kadastrinių žemės sklypo matavimų, kuriais buvo patikslinti žemės sklypo duomenys koordinačių sistemoje, pasikeitė pačio sklypo išorinės ribos bei konfiguracija. Todėl yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį bei patvirtinti jų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

31. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė viso žemės sklypo naudojimosi tvarką, kai ginčas kilo tik dėl žemės sklypo „F“ dalies naudojimo, dėl ko nėra pagrindo keisti 2012 m. lapkričio 23 d. sudaryto susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Su šiais argumentais nesutiktina.

32. Įvertinus byloje esančius rašytinius paaiškinimus, išklausius šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (2019 m. liepos 11 d. posėdžio garso įrašo 32.30-33.30 min., 2019 m. liepos 30 d. posėdžio garso įrašo 03.30-06.50 min., 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdžio garso įrašo 05.45-06.15 min.) nustatyta, kad siekiant išspęsti bendraturčių ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi, teismas pasiūlė bendru sutarimu, pagal pasirinktą matininką, šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės S. N. užsakymu, už kuriuos sumokėjo L. H., buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kurių pagrindu pasikeitė pačio sklypo išorinės ribos bei konfigūracija. Byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad ieškovų ir atsakovų santykiai yra itin konfliktiški, šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos SMS žinučių nuotraukos (I e.tomas, 63 e.b.l.), pradėti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai (I e.tomas, 66-67 e.b.l.), reiškiami reikalavimai dėl sklypo naudojimo (I e.tomas, 30-31 e.b.l.), aplinkybę, jog šalių santykiai yra konfliktiški patvirtino ir šalys teismo posėdyje, dėl atliekamų foto fiksacijų, galimų privatumo pažeidimų (2019 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 32.30-33.30 min.), be to, tiek ieškovai, tiek atsakovai teikiamais žemės sklypo naudojimosi tvarkos planais siūlė nustatyti visą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

33. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes – į tai, kad žemės sklypo išorinės ribos bei konfigūracija atlikus naujus kadastrinius matavimus yra pasikeitusios, į tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški (nutarties 32 punktas), į tai, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai prašė nustatyti, ne dalies, o viso žemės sklypo naudojimosi tvarką (II e.tomas, 4-12 e.b.l.), į tai, kad pagal Kasacinio teismo praktiką teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo turi ja nustatyti taip, kad sumažintų konfliktinės situacijos kilimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007), į tai, kad pasikeitusios sklypų ribos, bei jo konfigūracija, atsižvelgiant į šalių itin konfliktiškus santykius, sudaro objektyvias prielaidas (CPK 185 straipsnis) kilti šalių ginčams dėl sklypo naudojimosi ribų ateityje, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovų priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo tinkamai ir objektyviai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priimtu spendimu pasiekė optimaliausio ginčo išsprendimo rezultato.

34. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad patvirtina žemės sklypo naudojimosi tvarka sudaro prielaidas ginčams ateityje kilti, kadangi žemės sklypai yra atskirti tvora, atsakovės L. H. dalyje pasodinti augalai ir nors pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė L. H. įpareigota pašalinti tvorą ir augalus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė L. H. (duomenys neskelbtini) negyvena, o jos turtu faktiškai naudojasi atsakovai S. N. ir V. N., į tai, jog lieka neaišku, kokius augalus turi pašalinti L. H. spendimo įvykdymas šioje dalyje yra apsunkintas, bei sudaro prielaidas ginčams kilti. Su šiais argumentais nesutiktina.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patvirtintas žemės sklypo naudojimosi planas dalyje iš atsakovės L. H. paimamos žemės sklypo dalies, atsakovė L. H. teismo galutinio sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu įpareigota savo pastangomis ir lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir augalus iš žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies (27 m2), atimamos iš jos asmeninio naudojimo „A“ dalies ir priskiriamos V. B. asmeniniam naudojimui prie jos „B“ dalies.

36. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nesutinka su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl augalų ir tvoros pašalinimo sudaro prielaidas šalių ginčams kilti ir ar, kad tokio sprendimo vykdymas yra apsunkintas. Nesutinkant su apeliantės argumentais pažymėtina, kad teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad atsakovė L. H. privalo pašalinti tiek tvorą, tiek augalus. Apeliantės nurodyti argumentai, jog teismo sprendimo vykdymas yra apsunkintas dėl tų priežasčių, jog atsakovė L. H. gyvena (duomenys neskelbtini) laikytini deklaratyviais, kadangi atsakovė, įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis), privalės vykdyti teismo sprendimą, pašalinti tiek tvorą, tiek žemės sklype esančius augalus, be kita ko pažymint ir tai, kad šių objekto pašalinimui teismo sprendimu nustatytas 30 dienų terminas.

37. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nustatytas nutarties 34-35 punktuose, į tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovė L. H. privalės pašalinti tiek tvorą, tiek žemės sklype esančius augalus, daro išvadą, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl galimo teismo sprendimo vykdymo aplinkybių yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

38. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl galimo O. V. siauro praėjimo yra pagrįstas prielaidomis, kadangi O. V. į savo žemės sklypą gali patekti iš kitos pusės, be to pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką yra neracionalus dėl tvorų perkėlimo. Su apeliantės argumentais nesutinkama.

39. Įvertinus byloje pateiktus žemės sklypo naudojimosi projektus (II e.tomas, 4-12 e.b.l.) nustatyta, kad pagal ieškovų siūlomą projektą ieškovai siūlo apeliantei dalį skirtinos naudotis žemės sklypo dalies skirti naudotis kitoje vietoje nei dabar apeliantė turi didžiąją naudojamą žemės sklypo dalį (B/235). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodo, kodėl jai skiriama naudotis žemės sklypo dalis turėtų būtų atitolusi nuo dabar naudojamos žemės sklypo dalies ir įsiterpti į dabar naudojamą 89 kv. m (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį, tai yra nepagrindžiama būtinybės pakeisti nusistovėjusią faktinę žemės sklypų naudojimosi tvarką. Visiškai nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog šioje dalyje dėl siauro praėjimo teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, kadangi byloje pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas patvirtina akivaizdų atsakovei O. V. priklausančio žemės sklypo susiaurėjimą, geometrinės formos pasikeitimą, dėl ko sutiktina su O. V. atsiliepimo argumentais, jog nustačius ieškovų siūlomą žemės sklypu naudojimosi tvarką bus pažeisti jos interesai, dėl tenkančios žemės sklypo dalies formos bus apsunkinta galimybė naudotis žemės sklypu.

40. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso ir nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

41. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi projektą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, bei atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvais, jog apeliantės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka suteikia pranašumą apeliantei ir Z. B., tuo tarpu atsakovės O. V. interesai būtų pažeidžiami, atsakovei tekų siauras, netaisyklingos formos žemės sklypas, be kita ko pažymint ir tai, kad ieškovai nepagrindė būtinumo išskirti žemės sklypo dalį, esantį kitoje teritorijoje nei pagrindinė apeliantės žemės sklypo dalis (CPK 178 straipsnis).

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 24-40 punktuose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurio naikinti apeliantės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

43. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovai turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl ieškovams trukdančių žemės sklype stovinčių tvorų, tačiau tvoros stovi iki šiol, ieškovai siekė ginčą išspręsti taikiai, be to teismas neturėjo priteisti išlaidų patirtų atliekant kadastrinius matavimus, kadangi jais ateityje naudosis ir atsakovai. Atsakovai nesutikdami su apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad būtent ieškovai siekė neteisėtai užvaldyti sklypo dalį „F“, apeliantė apeliaciniu skundu nesiekia apginti pažeistos teisės pagal ieškinį, kadastriniai matavimai atlikti teismo nurodymu, kurie turėjo būti atlikti šalims sutarus, tačiau ieškovai šios pareigos nevykdė, dėl ko visas išlaidas patyrė atsakovė L. H. siekdama išspręsti šalių ginčą.

44. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 42 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, pripažįstamos bylai būtinų dokumentų gavimo ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

46. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ištyręs ir nustatęs faktines bylos aplinkybes (nutarties 18-41 punktai) nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo motyvais, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

47. Pirmiausia apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliantė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl ieškovams trukdančių žemės sklype stovinčių tvorų, tačiau tvoros stovi iki šiol, tai yra iš esmės atsakovai pažeidė apeliantės interesus. Kaip matyti byloje ieškovai pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami atsakovus įpareigoti nugriauti pastatytas tvoras. Ieškovų ieškinys atmestas nustačius, jog ieškovai neįrodė, kad tvoras statė atsakovai, ieškovų paaiškinimai dėl tvoros statymo aplinkybių yra prieštaringi, tai yra nenustatyta, jog atsakovai pažeidė apeliantų interesus.

48. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu nekeliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo dalyje dėl patikslino ieškinio netenkinimo, tai yra šiuo aspektu apeliacinis skundas nemotyvuotas, apeliaciniu skundu nėra prašoma tenkinti patikslintą ieškinį visiškai ar dalyje, o prašoma priimti naują sprendimą patvirtinant žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų siūlomą projektą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų ieškinys, į tai, kad byloje neįrodytas atsakovų veiksmų neteisėtumas, į tai, kad apeliantės pozicijos nenuoseklumą pagrindžia ir apeliacinio skundo motyvai, kuriuose nurodoma, kad tvorą be kita ko statė ir pats ieškovas Z. B., mano, kad šie apeliantės nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

49. Apeliantė nurodo, kad neturi pareigos atlyginti kadastrinių matavimų išlaidų atsakovams, kadangi patys atsakovai naudosis atliktais kadastriniais matavimais ir naudos iš naujai patvirtintų kadastrinių matavimų gavo visi bendraturčiai, tarp jų ir trečiuoju asmeniu byloje esantis E. V..

50. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas nustatyti kadastrinių matavimų atlikimo aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius paaiškinimus, išklausęs šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (2019 m. liepos 11 d. posėdžio garso įrašo 32.30-33.30 min., 2019 m. liepos 30 d. posėdžio garso įrašo 03.30-06.50 min., 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdžio garso įrašo 05.45-06.15 min.) nustatė, kad siekiant išspęsti bendraturčių ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi, pirmosios instancijos teismas pasiūlė šalims, tai yra ieškovams ir atsakovams, bendru sutarimu, pagal pasirinktą matininką, šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus. Nustatyta, kad ieškovai kadastrinių matavimų neatliko, su atsakovais dėl kadastrinių matavimų atlikimo nebendradarbiavo. Kaip matyti pirmosios instancijos teismo įpareigojimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo iš esmės atliko atsakovai.

51. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė L. H. ir S. N. kadastrinius matavimus atliko vykdant pirmosios instancijos teismo nurodymus (nutarties 49 punktas), į tai, kad šie matavimai buvo būtini bylai dokumentai (nutarties 44 punktas), į tai, kad ieškovai dėl kadastrinių duomenų pateikimo teismui su atsakovais nebendradarbiavo, mano, kad nagrinėjamu atveju visos patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tarp jų ir išlaidos, patirtos atliekant kadastrinius matavimus su jais lydinčiais dokumentais, turi būti atlygintos bylai laimėjusiai šaliai – atsakovams, kurių pagrįstumą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010)

53. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, jog byloje atsakovė L. H. patyrė 600 EUR advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė apeliantė V. B., iš apeliantės V. B. priteisiama 600 EUR advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. H.. Atsakovė O. V. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl atsakovės O. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės V. B. 600 EUR advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. H..

Teisėjos Erinija KazlauskienėAlbina PupeikienėDanutė Žvinklytė