Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-161-998/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-09
Bylos Nr.: e2-161-998/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03237-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: Z. B., V. B.
Atsakovas: O. V., S. N., L. H., V. N., V. B., Z. B.
Trečiasis asmuo: E. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Aušrinė Zaburienė

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-161-998/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03237-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Anetai Kozun,dalyvaujant ieškovui Z. B.,ieškovų Z. B. ir V. B. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,atsakovei O. V.,atsakovei S. N.,atsakovų L. H., S. N., V. N. atstovui advokato padėjėjui V. P.,trečiajam asmeniui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir Z. B. patikslintą ieškinį atsakovams O. V., L. H., S. N. ir V. N. dėl naudojimosi bendru žemės sklypu pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys E. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pagal atsakovų O. V., L. H., S. N. ir V. N. patikslintą priešieškinį atsakovams V. B. ir Z. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai V. B. ir Z. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami:

1. įpareigoti atsakovus O. V., L. H., S. N. ir V. N. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti bendro naudojimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas tvoras. t. y. pašalinti tvoros schemoje teismui pažymėtas 6,85 m ilgio tvorą nuo taško 2 iki taško 3 ir 9,34 m ilgio tvorą nuo taško 4 iki taško 5;

2. įpareigoti atsakovus S. N. ir V. N. savo sąskaita ir jėgomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti bendro naudojimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), prie 9,34 m ilgio tvoros nuo taško 4 iki taško 5 savavališkai pasodintas tujas ar šioje vietoje augančius kitus augalus;

3. atsakovams nevykdant teismo sprendimo, leisti ieškovams Z. B. ir V. B. patiems atsakovų O. V., L. H., S. N. ir V. N. sąskaita pašalinti bendro naudojimo žemės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas tvoras, t. y. pašalinti tvoros schemoje teismui pažymėtas 6,85 m ilgio tvorą nuo taško 2 iki taško 3 ir 9,34 m ilgio tvorą nuo taško 4 iki taško 5;

4. atsakovams nevykdant teismo sprendimo, leisti ieškovams Z. B. ir V. B. patiems atsakovų S. N. ir V. N. sąskaita pašalinti bendro naudojimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pasodintas tujas ar kitus augalus, augančius prie 9,34 m ilgio tvoros nuo taško 4 iki taško 5.

5. priteisti iš atsakovų O. V., L. H., S. N. ir V. N. bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus teismui pateiktą pažymą.

Ieškovai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini). Kiti šio daugiabučio namo bendraturčiai yra atsakovės O. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir L. H., kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei trečiasis asmuo E. V., gyvenantis bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl rekonstrukcijos buto, adresu (duomenys neskelbtini), nebėra. Taip pat visi asmenys yra žemės, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovės L. H. bute gyvena jos tėvai S. N. ir V. N..

Nurodo, kad tarp žemės bendraturčių 2012 m. lapkričio 23 d. yra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, patvirtintas notarine tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio pagrindu namo bendraturčiai asmeniškai naudojasi jiems nuosavybės teise priklausančiomis žemės dalimis ir bendrai su kitais bendraturčiais asmeniškai naudojasi daikto, t. y. žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pažymėta F (64/321). Tarp bendraturčių nėra susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu F, tad kiekvienas bendraturtis turi teisę naudotis bet kuria bendrai naudojamo žemės sklypo dalimi.

Ieškovų teigimu, atsakovai L. H., O. V., S. N. ir V. N. bendrai naudojamoje žemėje pasistatė tvoras, dėl ko apsunkino naudojimosi bendrai naudojamu žemės sklypu, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų nebėra galimybės jiems (ieškovams) patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, kurioje ieškovui Z. B. buvo galima toliau nuo žvyrkelio džiovinti rūbus, išvežti neįgalią ieškovę V. B.. Taip pat jis (ieškovas) nebeturi galimybės iš lauko pusės prieiti prie jam priklausančio namo antrojo aukšto, kad galėtų pabaigti stogo remonto darbus. Nurodo, kad ne kartą atsakovams buvo siūlyta susitarti gražiuoju dėl naudojimosi bendra žeme, tačiau atsakovai nesutikdavo. Pažymi, kad atsakovai yra savavališkai užėmę jiems patogiausias naudotis bendros žemės sklypo dalis, pasisodinę augalus, pasistatę tvoras, Svetlana ir V. N. yra išsikloję trinkeles. Atsakovams išsiuntė registruotus laiškus su prašymu nuimti neteisėtai pastatytas tvoras ir pašalinti jų (ieškovų) teisės naudotis bendra žemės sklypo dalimi pažeidimą. Atsakovai į prašymą nereagavo.

Ieškovai pažymi, kad tarp bendraturčių nėra atskiro susitarimo dėl naudojimosi bendra žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F. Jie (ieškovai) nėra davę sutikimo atsakovams pasistatyti tvoras ir tokiu būdu užvaldyti bendrą žemės sklypo dalį bei apsunkinti jų naudojimąsi bendra žeme, o ateityje ir galimybe išsipirkti priklausančią žemės sklypo dalį. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Tokio žemės sklypo naudotojai gali įsigyti žemę nuosavybės teise. Ieškovu teigimu, jie, būdami butų Nr. 5 ir 6 savininkais, kartu yra teisėti šiam namui priskirtino žemės sklypo dalies, priklausančios valstybei, naudotojai ir turi teisę naudojamu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m, kovo 9 d nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka teisėtai naudojamą žemę įsigyti nuosavybėn.

Ieškovai byloje pateikė papildomus įrodymus, nurodydami, jog 2019 m. gegužės 31 d. UAB „Klaipėdos būstas LT“, kuris administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvorų užtvėrimo“, nurodė, kad bendro naudojimo žemėje yra įrengtos dvi tvoros. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad administratorius susitikimo metu namo bendrasavininkams siūlė spręsti bendro naudojimo žemės padalinimo klausimą, tačiau jokie sprendimai nepriimti. Ieškovų teigimu, tai patvirtina kad atsakovai savavališkai įrengė tvoras.

Atsiliepimas

Atsakovė L. H. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nieko ji nestatė ir tai nėra jos nuosavybė. Teigia, jog neaišku, ar prašomos nugriauti tvoros egzistuoja, nes jos nėra identifikuotos, o iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nieko suprasti. Ji gyvena Vokietijoje ir Lietuvoje dažnai nesilanko. Pažymi, jog ieškovas Z. B. pats nurodė, kad jai jokių pretenzijų neturi ir tiksliai negali pasakyti, kas ir kada tas tvoras pastatė, bet mano, kad jos priklauso O. V. ir S. N.. Nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravę jos tėvai.

Atsakovė L. H. nurodo, kad tarp jos ir ieškovų jokio ginčo nėra, ieškovai pripažįsta, kad ne ji statė ginčo tvoras, kad šios tvoros ne jai priklauso, tačiau ieškiniu jie reikalauja, kad ji nugriautų kitiems asmenims priklausančias tvoras. Tam pagrindas nurodomas, kad jos bute gyvena jos tėvai, tačiau nenurodoma, kaip tai susiję su ginču dėl tvoros. Atsakovės teigimu, jei jai reiškiama pretenzija dėl to, kad ji leido savo tėvams gyventi jos bute ir ginčas kyla dėl to, tai kaip tai susiję su ieškovų pažeistomis teisėmis ir jų atstatymu įpareigojant ją nugriauti svetimiems asmenims priklausančias tvoras. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškinyje suformuluotas pagrindas neleidžia spręsti, kokiu tikruoju faktiniu ir teisiniu pagrindu jai yra reiškiamas ieškinys, todėl be jokio tam objektyvaus teisinio pagrindo yra tiesiogiai pažeista jos procesinė teisė atsiliepimu į ieškinį gintis nuo jai reiškiamų reikalavimų.

Be to, atsakovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje nurodoma, jog dalis ginčo sklypo (F dalis) nepatenka į bendraturčių nusistatytą naudojimosi ginčo sklypu plotą, todėl ja gali naudotis visi kaip nori ir ginčas kyla dėl nenustatytos tarp bendraturčių naudojimosi ginčo sklypo dalimi F tvarkos. Atsakovės teigimu, pirma reikėtų nusistatyti tokią naudojimosi tvarką iš naujo, o tik paskui spręsti kas ir kodėl pažeidė susitarimą tarp bendraturčių. Jei šiai dienai yra notarinis susitarimas tarp bendraturčių, tai ieškinyje turėtų būti nurodoma, kokios to susitarimo nuostatos buvo pažeistos, tačiau iš ieškinio galima suprasti, kad bendraturčiai jokio susitarimo nepažeidė. Iš patikslinto ieškinio neaišku, ar prievolė griauti tvoras kildinama iš minėtos notarinės sutarties, ar kitos sutarties, ar delikto. Pats ginčas, atsakovės L. H. nuomone, yra ne dėl tvoros ar plytelių, o dėl naudojimosi bendru daiktu, tačiau tokiu atveju ieškinio dalykas visai neatitinka ieškinio pagrindo.

Atsakovai S. N. ir V. N. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad jie gyvena savo dukros L. H. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tvoros buvo pastatytos dar prieš jiems apsigyvenant (duomenys neskelbtini). Jos buvo pastatytos ten seniau gyvenančių asmenų, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kas jas iš buvusių savininkų pastatė. Pažymi, kad ir jų dukra L. H. jokių tvorų nestatė ir ji ten negyvena ir niekada nebūna.

Atsakovai pažymi, kad naudojimosi ginčo sklypu tvarka galimai buvo nustatyta neatsižvelgiant į esamas tvoras, kur jos patenka pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau šiai dienai akivaizdu, kad ginčas pirmiausia kyla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes ji nustatyta netinkamai dėl kelių aplinkybių. Pirmiausia, kai buvo nustatinėjama naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji nebuvo nustatyta po gyvenamuoju namu ir pagal į bylą pateiktą planą tarsi ja niekas ir nesinaudoja. Antra, žemės sklypo dalis F nustatyta kaip bendro naudojimo, tačiau ką joje galima daryti ir ko negalima daryti bendraturčiai nesusitarė, todėl ir kyla ginčas dėl šios dalies naudojimosi, tuo labiau neaišku, ką daryti su ankstesnių savininkų pastatytomis tvoromis, kurios buvo pastatytos dar iki naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo. Šios tvoros jau tada buvo skirtos atskirti tarp bendraturčių faktinio naudojimosi ginčo sklypu dalis ir todėl naudojimosi tvarka turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į faktinio naudojimosi žemės sklypu faktorių. Trečia, ar nustatyta naudojimosi tvarka atitinka faktinį ginčo sklypo naudojimą, ar ne, yra sunku pasakyti, nes ginčo sklypo planas dabar yra tikslinamas, o kartu yra tikslinamos ir išorinės šio žemės sklypo ribos. Atsakovai nurodo, kad jų iniciatyva yra padaryti viso ginčo sklypo nauji kadastriniai matavimai, kurie yra suderinti su ginčo sklypo bendraturčiais ir gautas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) ginčo sklypo naujų kadastro duomenų patvirtinimas. Šiuo metu šie kadastriniai matavimai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad patikslinus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė ir šio sklypo išorinės ribos, kas yra dar viena priežastis nustatyti iš naujo naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taip pat pažymi, kad byloje ginčo nėra, jog vidinių pasidalijimo ginčo sklypų ribų nėra nustatyta, todėl, nesant tikslių vidinių ribų, neįmanoma tiksliai pasakyti, kur kieno yra naudojama žemės dalis. Mano, jog ginčas dėl tvorų negali būti sprendžiamas šioje byloje tol, kol nebus nustatyta su vidinėmis ribomis naudojimosi ginčo sklypu tvarka.

Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovai laisva valia pasirašė ant priestato statybos, gyvenamo namo rekonstrukcija, iškeliant stogą ir palėpėje įrengiant gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), projekto, kur sutiko, kad V. N. ginčo sklypo F dalyje savo lėšomis įrengtų betonines trinkeles ir jas naudotų savo reikmėms. Šios betoninių trinkelių įrengimo aplinkybės taip pat verčia keisti ginčo dalies F naudojimo tvarką, pagal kurią betoninėmis trinkelėmis užimta žemės dalis yra dukros L. H. asmeninio naudojimo žemė.

Pažymi, kad nors bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tačiau ji yra netinkama, ji netenkina nei vienos iš ginčo šalies, todėl ją būtina keisti. Kol nebus bendraturčių sutarimo kaip naudoti ir valdyti bendrą daiktą, tol nėra galimybės spręsti ginčų dėl trukdymo naudotis bendru daiktu. Kol nėra tinkamai nustatytos tvarkos, reglamentuojančios kaip bendraturčiai turėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises bendroje dalinėje nuosavybėje, tol nėra jokios galimybės ginti vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teises, nes nėra objektyvių kriterijų, leidžiančių vertinti ar jos buvo pažeistos. Nors ieškinio pagrindas yra susijęs su bendraturčių ginču dėl naudojimosi bendru daiktu, tačiau ieškinio dalykas yra nuosavybės teisių gynimas (negatorinio pobūdžio) pašalinant kliūtis (tvoras), trukdančias įgyvendinti nuosavybės teises, todėl akivaizdu, kad ieškinio dalykas visiškai neatitinka ieškinio pagrindo. Kadangi ieškinys neatitinka jam keliamų bendrųjų reikalavimų, ši byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

Atsakovė S. N. pateikė papildomus įrodymus, kurias paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. jos prašymu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčo sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Šie nauji kadastriniai matavimai patikslino išorines ginčo sklypo ribas, kas nežymiai pakeitė ir paties žemės sklypo konfigūraciją (ribų ilgius). Atsakovės teigimu, 2012 m. naudojimosi ginčo sklypu tvarka buvo padaryta ant seno žemės sklypo plano, parengto vietinėje koordinačių sistemoje, todėl ji, kaip ir senajame ginčo sklypo plane, išorinės ginčo sklypo ribos yra netikslios, be to, vidinės naudojimosi ribos nubraižytos plane, nenurodant jų ribų posūkio taškų koordinačių, kas reiškia, kad neaišku, kur šios ribos yra natūroje. Dabar jas būtų galima nustatyti, nes jau žinomos tikslios išorinės ginčo sklypo ribos, be to, dėl statybų atsirado naujų pastatų, padidėjo pats gyvenamas namas, pagal išduotus statybos leidimus pasikeitė ir pati bendro naudojimo žemės dalis (F1), kurioje bendraturčiai sutiko, kad L. H. joje asmeniniam naudojimui įsirengtų trinkeles. Visa tai rodo, kad ginčas tarp bendraturčių kyla ne dėl tvorų, o dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri nebeatitinka šiandieninių realijų ir bendraturčių poreikių. Tik nustačius iš naujo naudojimosi ginčo sklypu tvarką, būtų galima spręsti, ar bendraturčiai nepažeidžia kitų bendraturčių teises.

Atsakovė O. V. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimas su ja nebuvo sudarytas, niekas su ja nebuvo sutarta, jokių atskirų susitarimų kaip naudotis bendro naudojimo žeme nėra, išskyrus tik kaip ir notaro patvirtintame susitarime, kad bendro naudojimosi žeme, pažymėta F, kiekvienas bendraturtis turi teisę naudoti bet kurią bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi. Pažymi, kad pats ieškovas naudojasi bendro naudojimosi žeme, savavališkai keletą metų laiko statybines medžiagas prie kitų kaimynų langų. Pažymi, kad ieškovas neturi jokių įrodymų, jog ji asmeniškai statė tvoras (tinklus) ir kad tai yra pastatyta jos iniciatyva. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog kažkada džiovinosi rūbus, taip pat nėra mačiusi V. B. lauke. Ieškovas nesiima jokių veiksmų su visais bendrasavininkais pasidaryti naujus vidinius geodezinius kadastrinius matavimus, nustatant kiekvieno savininko žemės sklypų ribas ir įteisinant bendro naudojimosi žemę.

Atsakovė pažymi, kad jos privatus kiemas nebuvo aptvertas tvora ir nebuvo vartų iki 2018 m. rugsėjo mėn., todėl 2016 m. birželio 18 d. Z. B. didelis šuo įbėgo į jos nuosavą kiemą ir jai, ravint gėlyną, sukando dantimis ranką. Pareiškimo tada nerašė. Ieškovas iki šiol laiko šunį, todėl reikalingos tvoros, kad apsisaugotų.

Taip pat nurodo jog pats ieškovas buvo lentomis, šiferiais ir šuns aptvaru užtvėręs pravažiavimą, tačiau buvo kreiptasi į institucijas ir ieškovas pravažiavimą atlaisvino. Z. B. buvo ir yra užtvėręs Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, ant jos pastatęs pavėsinę, tvoras, savavališkai padidinęs namų valdos žemę.

Atsakovės O. V. teigimu, tvora, kurią Z. B. reikalauja nuimti, yra ne jos nuosavybė, nėra jokių patvirtinančių dokumentų. Tvora pastatyta nuo 2008 m. ankstesnių savininkų, jų tarpusavio susitarimu. Ji, kaip sklypo C savininkė, yra nuo 2015 m. liepos 3 d., kuri ribojasi su bendro naudojimo žeme. Pagal žodinį bendrasavininkų susitarimą naudojasi dalimi bendro naudojimosi žeme, pjauna žolę, prižiūri, sodina gėles.

Šalies argumentai

Atsakovai O. V., L. H., S. N. ir V. N. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo:

1. atmesti ieškovų Z. B. ir V. B. ieškinį (patikslintą ieškinį) kaip nepagrįstą.

2. tenkinti priešieškinį ir pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2019 m. rugsėjo 5 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:

2.1. E. V. naudosis žemės sklypo dalimi E/323, F/11 ir G/56;

2.2. O. V. naudosis žemės sklypo dalimi C/659 ir G/35;

2.3. L. H. naudosis žemės sklypo dalimi A/638 ir G/49;

2.4. Z. B. naudosis žemės sklypo dalimi D/42, F/10 ir G/36;

2.5. V. B. naudosis žemės sklypo dalimi B/297, F/10 ir G/36;

2.6. Esant būtinumui remontuoti namą (jo dalį), bendraturtis, kurio asmeninio naudojamoje žemės dalyje yra remontuojamo namo dalis, privalo leisti patekti į šią jo naudojamą žemės dalį asmenims, atliksiantiems šiuos darbus. Šis bendraturtis apie būsimus namo remonto darbus privalo būti įspėtas prieš 3 dienas iki remonto darbų pradžios;

2.7. Žemės sklypo dalyje „D“ esančiu bendro naudojimo šuliniu naudosis ir (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys, kurie turi teisę, iš anksto įspėję šios žemės dalies savininkus, į šulinį nuleisti (ištraukti) elektros siurblį bei vamzdžiu atvesti vandenį iki jų naudojamos žemės sklypo dalies „A“;

2.8. Visi bendraturčiai, nevaldantys žemės dalies „F“, turi teisę patekti prie elektros, dujų ir kt. apskaitos spintų, esančių žemės dalyje „F“, tik skaitiklių rodmenų fiksavimui;

3. įpareigoti atsakovę L. H. savo pastangomis ir lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir augalus iš žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies (27 m²), atimamos iš jos asmeninio naudojimo „A“ dalies ir priskiriamos V. B. asmeniniam naudojimui prie jos „B“ dalies, pagal UAB „Matavimų sprendimai“ siūlomą nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką.

Nurodo, kad ieškovai pasirašė ant priestato statybos, gyvenamo namo rekonstrukcija, iškeliant stogą ir palėpėje įrengiant gyvenamas patalpas (duomenys neskelbtini), projekto, kur sutiko, kad V. N. ginčo žemės sklypo dalyje „F“ savo lėšomis įrengtų betonines trinkeles ir jas naudotų savo reikmėms. Betoninių trinkelių įrengimo aplinkybės verčia keisti ginčo žemės sklypo dalies „F“ naudojimo tvarką, pagal kurią betoninėmis trinkelėmis užimta žemės dalis yra atsakovų S. ir V. dukros L. H. asmeninio naudojimo žemė.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad nors bendraturčiai tarpusavio susitarimu yra nusistatę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tačiau ji yra netinkama, ji netenkina nei vienos iš ginčo šalies. Pirmiausia sklypo naudojimosi nustatytoje tvarkoje nėra tikslių vidinių ribų, todėl iš tvarkos plano sunku bendraturčiams suprasti, kur yra jų asmeninio naudojimo tikslios ribos. Antra, ginčas kyla dėl bendraturčių susitarimo kaip naudoti ginčo sklypo dalį „F“, nes ši bendro naudojimo dalis yra nustatyta nepagrįstai didelė, todėl jos naudojimas ir kelia klausimą kam reikalinga tokia didelė bendro naudojimo teritorija, kas ją turi prižiūrėti, valyti ir pan. Ginčo žemės sklypo dalis „F“ nustatyta kaip bendro naudojimo, tačiau ką joje galima daryti ir ko negalima daryti bendraturčiai nesusitarė, todėl kyla ginčas dėl šios dalies naudojimosi, tuo labiau neaišku, ką daryti su ankstesnių savininkų pastatytomis tvoromis, kurios buvo pastatytos dar iki naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo. Šios tvoros jau tada buvo skirtos atskirti tarp bendraturčių faktinio naudojimosi ginčo sklypu dalis ir todėl naudojimosi tvarka turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į faktinio naudojimosi žemės sklypu faktorių. Trečia, naudojimosi tvarka buvo nustatyta ant ginčo žemės sklypo plano, kurio ribos buvo pažymėtos plane vadovaujantis vietine koordinačių sistema, todėl netikslios.

Nurodo, kad UAB „Matavimų sprendimai“ atliko ginčo žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus atsakovės S. N. užsakymu. Šie kadastriniai matavimai buvo suderinti su visais ginčo sklypo bendraturčiais ir gautas iš NŽT sprendimas patvirtinti ginčo sklypo naujus kadastro duomenis. Patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis valstybinėje koordinačių sistemoje, šiek tiek pasikeitė ir šio žemės sklypo išorinės ribos, todėl tai buvo dar viena priežastis nustatyti iš naujo naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. UAB „Matavimų sprendimai“ parengtoje Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje yra šiek tiek keičiamos ir faktinio naudojimo ribos. Šia nustatoma tvarka visiems bendraturčiams yra proporcingai nuosavybės daliai padidinamos asmeninio naudojimo dalys, sumažinant bendro naudojimo dalį „F“. Su šia nustatoma naudojimosi tvarka sutinka atsakovai ir trečiasis asmuo E. V., tačiau nesutinka ieškovai, todėl ją turėtų nustatyti teismas.

Atsakovai pažymi, kad prašomą nugriauti tvorą statė ne atsakovai, o prieš tai šiame žemės sklype gyvenęs savininkas R.. Atsižvelgiant į tai šioje byloje atsakovu turėtų būti traukiamas R., tačiau ieškovai nurodo, kad atsakovais į bylą traukė tuos asmenis, kurie žemės sklype turi turtą, pvz. L. H., nors ji čia negyvena, niekada prašomų nugriauti tvorų nestatė. Bet tokiu atveju, atsakovais turėtų būti ir E. V. bei patys ieškovai, o S. N. ir V. N. negali būti atsakovais, nes jie nėra turto, esančio žemės sklype, savininkai. Todėl šioje byloje turėtų būti keičiamos netinkamos proceso šalys tinkamomis.

Atsakovai taip pat nurodo, kad siūlomoje nustatyti naujoje naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarkoje, parengtoje UAB „Matavimų sprendimai“, buvo siekiama išlaikyti buvusį faktinį naudojimą, tačiau ši tvarka truputį skiriasi nuo buvusios, 2012 m. lapkričio 23 d. patvirtintos notarine tvarka ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Senoje tvarkoje buvo numatyta, kad bendraturčiai bendrai naudosis dalimi „MG“, esančia po gyvenamuoju namu, tačiau šios dalies plotas nebuvo nurodytas, todėl naujoje tvarkoje ši dalis atitinka dalį, pažymėtą „G“ indeksu ir jos plotas naujos tvarkos lentelėje nurodomas 212 kv. m. Senoje tvarkoje bendrai naudojama dalis „F“ buvo 321 kv. m, o naujoje sumažinta iki 31 kv. m, nes ji kėlė didžiausią ginčą dėl naudojimosi ir priežiūros, tačiau jos sąskaita buvo padidintos bendraturčių asmeninio naudojimo žemės dalys. Pažymi, kad šia dalimi nebesinaudos L. H. ir O. V.. Pagal naują tvarką E. V. asmeninio naudojimo žemės dalis „E“ padidinama nuo 265 kv. m iki 323 kv. m, O. V. asmeninio naudojimo žemės dalis „C“ padidinama nuo 501 kv. m iki 659 kv. m, L. H. asmeninio naudojimo žemės dalis „A“ padidinama nuo 581 kv. m iki 638 kv. m, Z. B. asmeninio naudojimo žemės dalis „D“ padidinama nuo 11 kv. m iki 42 kv. m ir V. B. asmeninio naudojimo žemės dalis „B“ padidinama nuo 235 kv. m iki 297 kv. m. Kadangi pagal siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką dalis L. H. buvusios žemės (27 kv. m), kurioje šiuo metu yra tvora ir augalai (gėlės), bus priskiriama V. B. (asmeniniam naudojimui), būtina numatyti, kad L. H. savo pastangomis ir lėšomis iš šios dalies pašalintų tvorą ir augalus bei perduotų V. B. šią žemės dalį tinkamą augalų ar daržovių sodinimui. Atsakovai mano, kad protinga ir sąžininga būtų V. B. papildomą asmeniniam naudojimui žemės plotą priskirti šalia jau jos turimos ir naudojamos žemės, o ne nukelti kažkur, kur būtų apsunkintas jos naudojimas.

Be to, atsakovai nurodo, kad ieškovas Z. B. yra labai konfliktiškas asmuo, todėl jie norėtų išvengti nereikalingų ginčų su juo, o tai galima padaryti tik apribojus bendro naudojimo žemės dalį ir neleidžiant bendraturčiams laisvai vaikščioti aplink visą gyvenamą namą. Gyvenamas namas yra bendras, jį reikės ateityje remontuoti, be to kiekvienam bendraturčiui reikia prieiti prie elektros ir dujų apskaitos spintų, esančių žemės dalyje „F“, kai kuriems prie šulinio, esančio žemės dalyje „D“. Naujoje tvarkoje numatomi atvejai, kai bendraturčiai trumpam (laikinai) turi teisę pasinaudoti kitų bendraturčių asmeninio naudojimo dalimis. Pabrėžia, kad pagal naują tvarką nebus jokių kliūčių bendraturčiams patekti ir laisvai naudotis savo asmeninio naudojimo žeme, todėl ši nauja tvarka nepažeis bendraturčių interesų.

Ieškovai V. B. ir Z. B. atsiliepimu į priešieškinį iš dalies sutiko su priešieškiniu ir prašė:

1. nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tokią tvarką:

1.1. E. V. naudosis žemės sklypo dalimi E/323, F/11 ir G/56;

1.2. O. V. naudosis žemės sklypo dalimi C/659 ir G/35;

1.3. L. H. naudosis žemės sklypo dalimi A/638 ir G/49;

1.4. Z. B. naudosis žemės sklypo dalimi D/81, D/23, F/10 ir G/36;

1.5. V. B. naudosi žemės sklypo dalimi B/235, F/10 ir G/36;

1.6. Esant būtinumui remontuoti namą (jo dalį), bendraturtis, kurio asmeninio naudojimo žemės dalyje yra remontuojamo namo dalis, privalo leisti patekti į šią jo naudojamą žemės dalį asmenims, atliksiantiems šiuos darbus. Šis bendraturtis apie būsimus remonto darbus privalo būti įspėtas prieš tris dienas iki remonto darbų pradžios;

1.7. Žemės sklypo dalyje „D“ esančio šulinio vandeniu tik augalų laistymui naudosis ir Rimkų g. 25 gyvenamojo namo bute Nr. 4 gyvenantys asmenys, kurie turi teisę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną įspėję šios dalies savininkus į šulinį nuleisti (ištraukti) elektros siurblį su laistymo žarna, siekiančia jų naudojamos žemės sklypo dalį „A“.

1.8. Visi bendraturčiai, nevaldantys žemės sklypo dalies „F“, tik skaitiklių rodmenų fiksavimui turi teisę patekti prie elektros, dujų ir kitų apskaitos spintų, esančių žemės sklypo dalyje „F“.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, jog nesutinka, kad 62 kv. m būtų padidintas ieškovės V. B. naudojamos žemės plotas. Teigia, jog iš pateikto UAB „Matavimų sprendimai“ žemės sklypo plano matosi, kad ieškovei V. B. priklausanti žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu „B“) ribojasi su atsakovei L. H. priklausančia žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu „A“). Žemės sklypai per ribą yra atskirti tvora, kurią ieškovas Z. B. įrengė po to, kai notarine tvarka buvo patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovė V. B. faktiškai negalėtų naudotis didesniu žemės plotu, nes tam trukdytų tvora. Atsižvelgdami į tai, pageidautų, kad 62 kv. m būtų padidinta ne ieškovės V. B., o ieškovo Z. B. dalis, padidinant ieškovo Z. B. „D/19“ dalį nuo 19 kv. m iki 81 kv. m atsakovės O. V. sklypo sąskaita, o O. V. 62 kv. m pridedant iš atsakovei L. H. paskirtos žemės sklypo dalies.

Ieškovai sutinka, su atsakovų pasiūlymu, kad bendraturčiai laikinai turėtų teisę pasinaudoti kitų bendraturčių asmeninio naudojimo dalimis, kas pašalintų kliūtis patekti į kito bendraturčio naudojamą žemės sklypo dalį, esant būtinumui remontuoti namą (jo dalį) ar naudoti šulinio vandenį augalų laistymui.

Šalies argumentai

Ieškovai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad siūlo tris naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus, sutinka su bet kuriuo iš pateiktų trijų variantų ir teikia teismui svarstyti juos bylos nagrinėjimo metu. Pateikė pataisytus žemės sklypų tvarkos variantus, kuriuose O. V. ir V. B. turi priėjimą prie priskirtų žemės sklypo dalių.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašo patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl naudojimosi bendra žemės sklypo dalimi, korporacijos ,,Matininkai“ parengtame namų valdos žemės sklypo plane pažymėta indeksu „F“, tuo tarpu atsakovai, siekdami savo interesų patenkinimo, prašo iš naujo perskirstyti naudojimusi visu žemės sklypu pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo planą, su kuriuo ieškovai nesutinka. Paaiškina, kad tarp žemės bendraturčių 2012 m. lapkričio 23 d. yra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuris yra patvirtintas notarine tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal susitarimą bendraturčiai asmeniškai naudojasi jiems nuosavybes teise priklausančiomis žemės dalimis ir bendrai su kitais bendraturčiais naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „F“. Tarp bendraturčių nėra susitarimo tik dėl naudojimosi bendra žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“. Ginčo dėl naudojimosi kitomis žemės sklypo dalimis tarp bendraturčių nėra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš naujo nustatinėti naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir keisti notarine tvarka patvirtinto susitarimo.

Šalies argumentai

Ieškovai nesutinka su atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes V. B. priklausanti žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu „B“) ribojasi su atsakovei L. H. priklausančia žemės sklypo dalimi (pažymėta indeksu „A“). Žemės sklypai per ribą yra atskirti tvora, kurią ieškovas Z. B. įrengė po to, kai notarine tvarka buvo patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Atsakovų reikalavimas kad atsakovė L. H. pašalintų tvorą ir augalus iš žemės sklypo dalies (27 kv. m), atimamos iš jos ir priskiriamos V. B. pagal UAB „Matavimų sprendimai“ siūlomą nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, tačiau atsakovų pasiūlymas neišspręstų tarp šalių esančių ginčų. L. H. gyvena Vokietijoje, todėl teismo sprendimo įvykdymas šioje dalyje būtų apsunkintas. Taip pat ieškovai atkreipia dėmesį, kad pagal atsakovų pasiūlymą iš ieškovei V. B. papildomai tenkančios žemės sklypo dalies būtų pašalinti tik du augalai, likę augalai (krūmai ir obelys) būtų visiškai šalia pagal naują ribą perkeltos tvoros, kas ir vėl ateityje sukeltų ginčus tarp bendraturčių. Patikslintame priešieškinyje atsakovai nenurodo, kokie augalai ir kokiu atstumu augtų nuo naujos sklypų ribos, tačiau iš pateikto plano galima spręsti, kad atstumai neatitiktų teisės aktų reikalavimų. L. H. priklausančioje žemės sklypo dalyje auga didelės obelys, kurios galimai patenkinus atsakovų reikalavimą, atsidurtų šalia naujos sklypo ribos. Ieškovų teigimu, su atsakovų pasiūlymu padidinti V. B. žemės sklypo dalį nesutinka ir todėl kad šis sklypas ribojasi su žvyrkeliu, nuo kurio kylančios dulkės pirmiausia ir eina per V. B. sklypą. V. B. yra ligotas žmogus ir jos interesai būtų apsaugoti papildomą žemės sklypo dalį pridedant toliau nuo žvyrkelio, t. y. pagal jų (ieškovų) pasiūlytas naudojimosi žemes sklypu tvarkas.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planų nurodo, kad ieškovų pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai yra netinkami, nes jie apsunkina O. V. patekti į jos naudojamą žemės dalį. Taip pat pati ieškovė V. B. tokiu siauru patekimu negalėtų tinkamai patekti į savo žemės dalį bei ja tinkamai naudotis. Be to, neracionaliai būtų naudojama jos žemė, jei tokia maža jos naudojamos žemės dalis būtų atskirta nuo pagrindinės žemės ir nukelta į vietą, kur sunkiai pasiekiama.

Trečiasis asmuo NŽT pateikė teismui atsiliepimą ir prašo tiek patikslinto ieškinio reikalavimus, tiek patikslinto priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra pagal ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, jog pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas NŽT nepriskirta kompetencija spręsti dėl privačių žemės sklypo vidinių žemės sklypo ribų pasidalinimo (ar tvarkos nustatymo). Prašo bylą nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo NŽT pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina NŽT atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovas Z. B. nurodė, kad aplink namą yra bendro naudojimo žemė, o kaimynai joje pasistatė tvoras. Tvoras pastatė kaimynės atsakovės O. ir S., prisisodino sodinukų ir kitų augalų. Tvoros buvo pastatytos prieš 4 metus, jos abi statė tvoras. Pažymėjo, kad tvoros jam trukdo, negali išvežti mamos, džiauti rūbų. Atsakovė S. yra išsiklojusi trinkeles, O. – užsisodinus žolę su sodinukais. Jis ten gyvena nuo 1970 m. S. ir V. atėjo gyventi prieš 7 metus. Dėl trinkelių išdėjimo jis sutiko tik, kad S. ir V. remontuos būstą, dėl trinkelių ir tvoros 2012 m. projekte nieko nebuvo pasakyta. Tvoros buvo žalios su stulpeliais. Šiuo metu S. yra nupjovusi varteliai. Kai buvo pradėtos statyti tvoros, jis iš karto dėl tvorų statymo nepritarė. Buvo atvykęs NŽT atstovas patikrinimui, tačiau atsakovės S. ir O. atstovui pamelavo, kad žemė yra privatizuota ir jos gali statyti tvoras, nors privatizuota žemė nebuvo. Bendro žemės naudojimo plotas yra 321 a., pažymėtas „F“, dėl šio ploto nėra patvirtinta naudojimosi tvarka. Visi kaimynai visada naudodavosi ta žeme ir tvorų netverdavo. Pažymėjo, kad byloje pateikė planus, kurias vadovaujantis turėtų būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, patikslintuose planuose numatytas priėjimas prie O. ir jo motinos žemės sklypų. Nurodė, kad atsakovų siūloma naudojimosi tvarka netinkama, nes jam nori atiduoti žemės sklypą ruožą, kuris visiškai jam nenaudingas.

Teismo posėdyje ieškovų atstovė nurodė, kad 2012 m. buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, ja turi būti vadovaujamasi dabar bendro naudojimo žemės sklypo daliai „F“ pagal 2012 m. patvirtintą tvarką, todėl atsakovai turi pašalinti tvoras ir tujas. Pažymėjo, kad atsakovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką tuo pagrindu, kad įteisinti savo padarytus pažeidimus, savo interesus iškelia aukščiau už kitus. Ieškovas siūlė daug variantų, tačiau atsakovai juos atmesdavo. Ieškovei siūloma sklypo dalis yra blogoje vietoje, nuo kelio yra nešamos dulkės, tai neatitinka ieškovės interesų. Nurodė, kad byloje nėra pateiktas planas, pagal kurį prašo atsakovai nustatyti naudojimosi tvarką. Atkreipė dėmesį, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nebūtų kreipėsi į teismą jeigu nebūtų tvorų, tvoros yra, o tai, kad bus nustatyta visų bendrasavininkių naudojimosi tvarka, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš visų bendrasavininkų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė O. V. nurodė, kad savininkė yra nuo 2014 m., faktiškai gyvena nuo 2008 m., tvoros jau buvo pastatytos ankstesnių savininkų, savininkai buvo išsidalinę žemę. Tvoros yra, todėl būtina nusistatyti žemės naudojimosi tvarką. Žemės sklype yra viena likusi tvora, ties viduriu namo tvoros nebėra. Tvoros nenori šalinti dėl ieškovo elgesio, pripažįsta, kad tvora stovi. Nurodė, kad ieškovų siūloma naudojimosi tvarka netinkama, nes jai yra ribojamas priėjimas į jos sklypo dalį, taip pat nesutinka, kad jos sklypo dalis būtų perkelta į L. H. sklypą. Nurodė, kad 2012 m. nepasirašė jokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovas gali pats pasisodinti tujas ir apsisaugoti nuo dulkių.

Teismo posėdyje atsakovė S. N. nurodė, kad jos tvora (eina per vidurį) yra nuimta ir nugriauta, kai buvo atvykęs NŽT atstovas, tvora pašalinta iki 2019 m. gegužės mėn. Pripažino, kad tujos yra. Ji gali jas pašalinti. Tvora buvo pastatyta 2010 m., ji ir vyras įrengė. Dėl tvoros ji tarėsi su ieškovais, jie neprieštaravo. Dėl trinkelių, ieškovas taip pat pasirašė ir sutiko. Pažymėjo, kad ieškovui yra sudaryta galimybė naudotis bendru žemės sklypu.

Atsakovų atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad 2012 m. patvirtinta naudojimosi tvarka yra pagal seną 1995 m. planą, su tuo planu atsakovai nebuvo supažindinti, jis nėra pasirašytas. Pridedama dalis prie V. B. žemės sklypo turi būti prie pagrindinės jos sklypo dalies. Nurodo, kad ieškovų siūlomos naudojimosi tvarkos neatitinka O. V. interesų, nes jos patekimas į jai skirtą žemės dalį yra per siauras, o L. H. pašalins tvorą ir tujas nuo priskirtos žemės sklypo dalies V. B.. Atsakovų siūloma tvarka siekiama išsaugoti ankstesnes bendraturčių žemės sklypo naudojimosi dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis asmuo E. V. nurodė, kad jis gyvena name nuo 2000 m. Kažkada kaimynai buvo susitarę dėl naudojimosi, jokių pretenzijų dėl žemės ploto „F“ neturi. Šiuo metu nežino ar yra ten tvoros, tačiau patvirtina kad buvo tvoros tikrai. Apie tvorų statymą nieko nežino. Taip pat nurodė, jog sutinka su atsakovų siūloma naudojimosi tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo tarp Lietuvos Respublikos (Savininkas1), atstovaujamos NŽT (Savininko1 atstovas), L. H. (Savininkas2), atstovaujamos S. N. (Savininko2 atstovas), sutuoktinių S. V. ir E. V. (Savininkai3), V. B. (Savininkas4), G. R. (Savivinkas5), kuriuo susitarta:

1. Savininkas1 (ar kitas teisėtas atitinkamos dalies savininkas/valdytojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi Daikto, prie šio Susitarimo pridedamame Korporacijos „Matininkai“ parengtame namų valdos žemės sklypo plane M 1:500 (toliau – Planas) pažymėta indeksu D/11, bendrai su kitais Daikto bendraturčiais naudosis dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu F(64/321), viso t. y. 0,0075 ha.

2. Savininkai3 (ar kitas teisėtas atitinkamos dalies savininkas/valdytojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu E/124 ir E/141, bendrai su kitais Daikto bendraturčiais naudosis dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu F(64/321), viso t. y. 0,0329 ha.

3. Savininkas5 (ar kitas teisėtas atitinkamos dalies savininkas/valdytojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu C/89 ir C/501, bendrai su kitais Daikto bendraturčiais naudosis dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu F(64/321), viso t. y. 0,0654 ha.

4. Savininkas4 (ar kitas teisėtas atitinkamos dalies savininkas/valdytojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu B/235, bendrai su kitais Daikto bendraturčiais naudosis dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu F(64/321), viso t. y. 0,0299 ha.

5. Savininkas2 (ar kitas teisėtas atitinkamos dalies savininkas/valdytojas) atskirai naudosis, valdys ir disponuos dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu A/581, bendrai su kitais Daikto bendraturčiais naudosis dalimi Daikto, Plane pažymėta indeksu F(65/321), viso t. y. 0,0646 ha.

6. Visi Daikto bendraturčiai bendrai naudosis dalimi Daikto, plane pažymėta MG, esančia po pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2019 m. balandžio 11 d.) matyti, kad ieškovui Z. B. nuosavybės teise priklauso 88/2202 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Z. B. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2019 m. balandžio 11 d.) duomenimis, trečiajam asmeniui E. V. nuosavybės teise priklauso 65/367 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. E. V. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2019 m. balandžio 11 d.) duomenimis, atsakovei O. V. nuosavybės teise priklauso 694/2202 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. liepos 3 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. O. V. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2019 m. balandžio 11 d.) duomenimis, atsakovei L. H. nuosavybės teise priklauso 687/2202 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. birželio 8 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. L. H. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai S. N. ir V. N. nuo 2011 m. gruodžio 16 d. deklaravę savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir, šalių paaiškinimais, naudojasi dukrai L. H. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2019 m. balandžio 11 d.) duomenimis, ieškovei V. B. nuosavybės teise priklauso 343/2202 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. V. B. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas 1995 m. Namų valdos žemės sklypo planas M1:500, iš kurio matyti, kad ginčo žemės sklypas (F) yra nurodytas kaip bendro naudojimo, plotas 321 kv. m.

2019 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti nauji kadastriniai matavimai pagal 2018 m. birželio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Matavimų sprendimai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planas M 1:500 Sklypo plotas 2202 m2., kuriuo remiantis atsakovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Plane siūloma, kad:

šiaurės vakariniu žemės plotu C/570 naudosis O. V.;

šiaurės rytiniu žemės plotu A/638 naudosis L. H., E. V. E/135 žemės plotu, O. V. C/89 žemės plotu, Z. B. D/19;

pietrytiniu žemės plotu B/297 naudosis V. B.,pietinės žemės sklypo dalimi naudosis F/31 bendrai,pietinės žemės sklypo centrine dalimi D/23 naudosis Z. B., E/36 E. V.,

pietvakariniu žemės plotu E/152 naudosis E. V..

Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. Turto matavimų, vertinimo ir sertifikavimo skyriaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planas M 1:500 Sklypo plotas 2202 m² (Variantas I), su galimybe O. V. ir V. B. patekti į priskirtus žemės sklypo plotus, kuriuo remiantis ieškovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Plane siūloma, kad:

šiaurės vakariniu žemes plotu C/570 naudosis O. V.;

šiaurės rytiniu žemės plotu A/638 naudosis L. H., E. V. E/135 žemės plotu, O. V. C/89 žemės plotu, Z. B. D/19, V. B. B/27;

pietrytiniu žemės plotu B/270 naudosis V. B.,pietinės žemės sklypo dalimi naudosis F/31 bendrai,pietinės žemės sklypo centrine dalimi D/23 naudosis Z. B., E/36 E. V.,

pietvakariniu žemės plotu E/152 naudosis E. V..

Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. Turto matavimų, vertinimo ir sertifikavimo skyriaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planas M 1:500 Sklypo plotas 2202 m² (Variantas II), su galimybe O. V. ir V. B. patekti į priskirtus žemės sklypo plotus, kuriuo remiantis ieškovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Plane siūloma, kad:

šiaurės vakariniu žemės plotu C/570 naudosis O. V.;

šiaurės rytiniu žemės plotu A/638 naudosis L. H., E. V. E/135 žemės plotu, O. V. C/62 žemės plotu, Z. B. D/19, V. B. B/30;

pietrytiniu žemės plotu B/267 naudosis V. B.,pietinės žemės sklypo dalimi naudosis F/31 bendrai,pietinės žemės sklypo centrine dalimi D/23 naudosis Z. B., E/36 E. V.,

pietvakariniu žemės plotu E/152 naudosis E. V..

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus pašalinti tvoras bei augalus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovai prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Bylos duomenimis nustatyta, jog bendraturčiai, t. y. ieškovai, atsakovai bei trečiasis asmuo, bendrai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi žemės sklypo plane pažymėta indeksu „F“. Atskiro susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi minima žemės sklypo dalimi nėra. Taigi šiuo metu nėra apibrėžtos bendraturčių teisės, ką galima daryti bendro naudojimo sklype, kokiomis dalimis naudojasi bendraturčiai, ko pasėkoje tarp šalių yra kilęs ginčas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis, 13 straipsnis, 17 straipsnis).

Ginčo, jog šiuo metu ieškovas Z. B. naudojasi 11 kv. m žemės sklypo dalimi (D/11), ieškovė V. B. – 235 kv. m (B/235), atsakovė L. H. – 581 kv. m (A/581), atsakovė O. V. – 590 kv. m (C/501, C/89), trečiasis asmuo E. V. – 265 kv. m (E/141, E/124), nėra.

Ieškovai pateikė du siūlomos naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantus, atsakovai – vieną. Pagal šalių pateiktus naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantus, remiantis rašytine bylos medžiaga bei šalių paaiškinimas nustatyta, kad dėl ieškovui Z. B. teksiančios naudotis 42 kv. m (D/23, D/19) žemės sklypo dalies, O. V. – 570 kv. m (C/570), trečiajam asmeniui E. V. – 323 kv. m (E/152, E/36, E/135) šalys sutarė ir ginčo dėl to nėra. Be to, byloje nėra ginčo ir dėl to, kiek kiekvienam iš bendraturčių prie jų dabar naudojamų žemės sklypo dalių turėtų prisidėti iš bendro naudojimo žemės „F“.

Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad esminis šalių nesutarimas ir ginčas yra dėl ieškovei V. B. teksiančios naudotis 62 kv. m. žemės sklypo dalies iš bendro naudojimosi žemės „F“.

Pagal atsakovų pateiktą siūlomą naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantą matyti, kad prie dabar naudojamos ieškovės V. B. 235 kv. m (B/235) žemės sklypo dalies lygiagrečiai būtų prijungti 62 kv. m (B/297). Tuo tarpu atsakovai siūlo kitus du variantus, pagal kuriuos siūlo ieškovei V. B. teksiančią naudotis 62 kv. m įterpti į šiuo metu naudojamą 89 kv. m (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį.

Pagal pirmąjį variantą 35 kv. m būtų skirti lygiagrečiai dabar ieškovės V. B. naudojamos 235 kv. m žemės sklypo dalies (B/270), likusius 27 kv. m (B/27) įterpiant į dabar naudojamą 89 kv. m (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį, ją paslenkant į atsakovės L. H. naudojamą 581 kv. m (A/581) žemės sklypo dalį (pagal siūlomas tvarkas ją didinant iki 638 kv. m (A/683).

Pagal antrąjį atsakovų siūlomą variantą 32 kv. m būtų skirti lygiagrečiai dabar ieškovės V. B. naudojamos 235 kv. m žemės sklypo dalies (B/270), likusius 30 kv. m (B/30) įterpiant į dabar naudojamą 89 kv. m (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį, ją paslenkant į atsakovės L. H. naudojamą 581 kv. m (A/581) žemės sklypo dalį (pagal siūlomas tvarkas ją didinant iki 638 kv. m (A/683).

Kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl dabar naudojamų žemės sklypo dalių nėra, o iš atsakovų pateiktos siūlomos naudojimosi bendru daiktu tvarkos matyti, kad iš bendro žemės sklypo „F“ siūloma pridėti prie jau dabar naudojamų šalių žemės sklypo dalių ir naudotis vientisomis žemės sklypo dalimis. Tuo tarpu ieškovai siūlo V. B. dalį skirtinos naudotis žemės sklypo dalies skirti naudotis kitoje vietoje nei dabar ieškovė turi didžiąją naudojamą žemės sklypo dalį (B/235). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė V. B. negalėjo paaiškinti, kodėl jai skiriama naudotis žemės sklypo dalis turėtų būtų atitolusi nuo dabar naudojamos žemės sklypo dalies ir įsiterpti į dabar naudojamą 89 kv. m (C/89) atsakovės O. V. žemės sklypo dalį (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pastebėtina, jog iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės tokios tvarkos pageidauja ieškovas Z. B., t. y. ieškovės V. B. sūnus, kuris šalia atsakovės O. V. naudojamo 89 kv. m (C/89) žemės sklypo naudojasi 19 kv. m (D/19) žemės sklypo dalimi, tokiu būdu norėdamas pasigerinti naudojamo žemės sklypo sąlygas.

Vertinant tiek pirmąjį, tiek antrąjį atsakovų pateiktą naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantą matyti, jog ieškovei V. B. nustačius naudotis žemės sklypo dalimi, įsiterpiančia į šiuo metu naudojamą atsakovės O. V. 89 kv. m (C/89) žemės sklypo dalį, ženkliai susiaurėtų atsakovės O. V. patekimas į žemės sklypą. Be to, ir pačiai ieškovei V. B. būtų sunku patekti į žemės sklypą dėl siauro priėjimo. Pažymėtina, jog nors viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas Z. B. teigė, kad jo motina V. B. į žemės sklypą galėtų patekti pro jo naudojamą 19 kv. m (D/19) žemės sklypo dalį ir kad ateityje jis naudosis motinos žemės sklypu, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas perims motinos žemės sklypą ir nepasikeis minimų žemės sklypų savininkai. Teismo vertinimu, pasikeitus bet kuriam iš savininkų (V. B., Z. B.), gali atsirasti naujos konfliktinės situacijos dėl naudojimosi turtu.

Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, ar nustačius V. B. naudotis žemės sklypo dalimi šiuo metu naudojamoje O. V. žemės sklypo dalyje nebus sukelta daugiau negatyvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimui, ne tik pastarajai, bet ir atsakovei L. H., kadangi atsakovės O. V. naudojama 89 kv. m (C/89) žemės sklypo dalis prasislinktų į šiuo metu naudojamą L. H. 581 Kv. m (A/581) žemės sklypo dalį. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nusistovėjęs atsakovių naudojamų žemės sklypų keitimas būtų neracionalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, jog CPK galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Kaip minėta, ieškovai siūlo prie dabar ieškovės V. B. 235 kv. m (B/235) naudojamos žemės sklypo dalies lygiagrečiai prijungti naudotis 62 kv. m (B/297) žemės sklypo dalį. Ieškovai, atsikirsdami į tokį atsakovų siūlomą naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantą, nurodo, jog atsakovai pasiima geriausias žemės sklypo dalis, o ieškovei V. B. siūloma naudotis nenaudinga žemės sklypo dalimi prie kelio. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai negalėjo pagrįsti, kuo atsakovams prie dabar naudojamų žemės sklypo dalių tenkančios naudotis žemės sklypo dalys yra naudingesnės (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Vertinant siūlomą ieškovei V. B. naudotis žemės sklypo dalį, matyti, jog priešingai nei teigia ieškovai, ieškovė prie dabar naudojamo 235 kv. m (B/235) žemės sklypo naudotųsi papildomai 62 kv. m žemės sklypo dalimi įeinančia į kiemo vidų (B/297), o ne į išorę. Dėl ieškovų teiginių, kad ieškovei V. B. teksiančioje žemės sklypo dalyje auga atsakovei L. H. priklausantys augalai pažymėtina, jog pastaroji įsipareigojo pašalinti visus augalus ir tvoras, kurie pateks į V. B. žemės sklypo dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai iškėlė abejones, ar bus išlaikyti šalia augančių augalų atstumai, tačiau jokių objektyvių duomenų iškeltoms abejonėms pagrįsti nepateikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, siekiant šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog atsakovų siūlomas naudojimosi bendru daiktu tvarkos variantas labiau atitinka šalių lygiateisiškumo principą bei yra racionalesnis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis 185 straipsnis).

Pastebėtina, jog teismų praktikoje yra suformuota, kad nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-234/2010).

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, L. H., atstovaujamos S. N., sutuoktinių S. V. ir E. V., V. B., G. R., tačiau susitarimu nebuvo bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi bendra žemės sklypo „F“ dalimi. Būtent dėl to tarp šalių iškilo ginčas. Teismo vertinimu, kompleksiškai išsprendus žemės sklypo „F“ naudojimosi tvarką, tvirtinant bendrą viso žemės sklypo naudojimosi tvarką, bus pasiektas optimaliausias ginčo sprendimo rezultatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog būtinybė keisti naudojimosi tvarką iškilo ir dėl naujai atliktų bei Nekilnojamojo turto registre užregistruotų kadastrinių žemės sklypo matavimų, kuriais buvo patikslinti žemės sklypo duomenys koordinačių sistemoje, pasikeitė pačio sklypo išorinės ribos bei konfiguracija. Todėl yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį bei patvirtinti jų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, įpareigojant atsakovę L. H. savo pastangomis ir lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą ir augalus iš žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies (27 m²), atimamos iš jos asmeninio naudojimo „A“ dalies ir priskiriamos V. B. asmeniniam naudojimui prie jos „B“ dalies, pagal UAB „Matavimų sprendimai“ siūlomą nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką.

Minėta, ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pašalinti bendro naudojimosi žemės sklypo pažeidimus, teigdami, jog atsakovai be jų sutikimo bendro naudojimosi žemės sklype „F“ pasistatė tvoras, pasodino augalus, tokiu būdu apsunkindami jų galimybes naudotis bendru žemės sklypu.

Remiantis bylos duomenimis, bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi bendra žemės sklypo „F“ dalimi iki ginčo iškėlime teisme nebuvo. Iš to seka, jog tam bendraturčiui, kuriam bus priskirta naudotis sklypo dalimi, kurioje yra ginčo objektai, turės teisę spręsti, kaip ta sklypo dalimi naudotis, taigi galės spręsti ir dėl ginčo objektų likimo. Ir priešingai, tas bendraturtis ar bendraturčiai, kuriems nurodyta sklypo dalimi nebus priskirta naudotis, neturės teisės reikšti reikalavimus, susijusius su ta sklypo dalimi, taigi ir dėl ginčo objektų. Šiuo atveju byloje konstatavus, jog yra pagrindas patvirtinti atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, matyti, kad ginčo objektai nepatenka į ieškovams priskirtas naudotis žemės sklypo dalis, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 185 straipsnis).

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovai, teigdami, kad yra pažeidžiamos jų teisės, turi įrodyti tokias aplinkybes (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, taigi ir nebuvo apibrėžta, ką kiekvienas iš bendraturčių gali daryti bendro naudojimosi žemės sklype ir kokios esminės aplinkybės galėtų pažeisti kitų bendraturčių naudojimąsi žemės sklypu. Ieškovai iš esmės tik deklaratyviai nurodė, kad jų teisės suvaržomos, nes dėl pastatytų tvorų negalima toliau nuo žvyrkelio džiovinti skalbinius, išvežti neįgalią mamą (ieškovę V. B.) toliau nuo gatvės, apsunkintas priėjimas baigti stogo remonto darbus. Be to, byloje nepateikta objektyvių duomenų, kas apskritai įrenginėjo tvoras. Teismo posėdyje šalių paaiškinimai šiuo klausimu buvo prieštaringi. Atsakovė O. V. nurodė, kad jai atsikėlus tvoros jau buvo, atsakovė S. N. nurodė, kad dalis tvorų buvo statytos kartu su ieškovu Z. B., ko iš esmės nepaneigė pats ieškovas. Taigi teismas daro išvadą, jog byloje nepateikta pakankamai duomenų konstatuoti esminius ieškovų teisės pažeidimus (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

Esant nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog atsakovų priešieškinys pagrįstas ir tenkintinas, o ieškovų ieškinys atmestinas (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Visiškai tenkinus priešieškinį ir atmestus ieškinį, iš ieškovų atsakovei L. H. priteistinos 2 355,06 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 950 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 1 300 Eur matininkų išlaidos, 30,06 Eur už VĮ Registrų centro duomenis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 177,53 Eur, atsakovei S. N. 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 225 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų Z. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atmesti.

Tenkinti atsakovų O. V., L. H., S. N. ir V. N. patikslintą priešieškinį ir pagal UAB „Matavimų sprendimai“ 2019 m. rugsėjo 5 d. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisme planą (M 1:500)“ nustatyti naudojimosi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:

2.1. E. V. naudosis žemės sklypo dalimi E/323, F/11 ir G/56;

2.2. O. V. naudosis žemės sklypo dalimi C/659 ir G/35;

2.3. L. H. naudosis žemės sklypo dalimi A/638 ir G/49;

2.4. Z. B. naudosis žemės sklypo dalimi D/42, F/10 ir G/36;

2.5. V. B. naudosis žemės sklypo dalimi B/297, F/10 ir G/36;

2.8. Visi bendraturčiai, nevaldantys žemės dalies „F“, turi teisę patekti prie elektros, dujų ir kt. apskaitos spintų, esančių žemės dalyje „F“, tik skaitiklių rodmenų fiksavimui;

Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovei L. H. 1 177,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Z. B. atsakovei L. H. 1 177,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovei S. N. 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Z. B. atsakovei S. N. 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė