Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-186-340/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-20
Bylos Nr.: 2A-186-340/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28455-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
Ieškovas: UAB „Karoliniškių būstas”
Trečiasis asmuo: S. S., UAB „ADMI“, K. K., V. Š., N. P., V. D., K. G., D. R., A. A., K. S., A. M., E. B., J. M., G. K., A. Š., R. K., R. M., L. K., V. G., A. J., L. S., A. D., S. Š., D. Š., D. K., R. R., Z. B., I. G., F. P., V. K.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-186-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28455-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 71; 99.5; 121.14; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Karoliniškių būstas” ir trečiojo asmens S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2013-06-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1533 panaikinimo, tretieji asmenys UAB „ADMI“, S. S., K. K., V. Š., N. P., V. D., K. G., D. R., A. A., K. S., A. M., E. B., J. M., G. K., A. Š., R. K., R. M., L. K., V. G., A. J., L. S., V. G., A. D., S. Š., D. Š., D. K., R. R., Z. B., I. G., F. P., V. K., S. Š..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013-06-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1533 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymo Nr. 30-1920 „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo Vilniaus m. daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1920 „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi ir šio namo butų bei kitų patalpų savininkams teikė namo bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros bei administravimo paslaugas. Skundžiamu Įsakymu atsakovas daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priežiūrą perdavė daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties dalyviams. Teigė, jog Įsakymas neteisėtas, nes namo gyventojams norint pakeisti esamą namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorių kitu ar siekiant pasirinkti kitą namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą namo bendraturčiai privalo atlikti tam tikrus CK bei kituose teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su esamos namo bendrojo naudojimo objektų formos pakeitimu, bei priimti atitinkamus sprendimus. Pažymėjo, jog atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, ignoravo daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką bei, žinodama apie tai, kad namo bendraturčių sprendimas yra neteisėtas bei priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, priėmė ginčijamą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįsta. Nesutiko, jog ginčijamas Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant procedūras. Teigė, jog namo gyventojai veikė savo nuožiūra, laisva valia priėmė sprendimą dėl nuosavybės tvarkymo. Pažymėjo, jog nei CK 4.85 str., nei Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) neįpareigoja informuoti administratoriaus apie numatomą surinkimą, be to, CK 4.85 str. 7 p. numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo. Nurodė, jog jam namo gyventojai pateikė butų savininkų protokolą ir 2013-02-25 jungtinės veiklos sutartį, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas.

Atsiliepimu trečiasis asmuo S. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad namo gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartį ir patys administruoja bendro naudojimo objektus arba samdo kitus asmenis. Namo bendraturčiai sudarė sutartį su UAB „ADMI“ dėl namo priežiūros ir šiai įmonei pavedė administruoti daugiabutį namą. Nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta 2013-02-25 ir įregistruota viešame registre. Taigi Sutarties pagrindu pasibaigė administravimo santykiai su ieškovu. Prašė skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „ADMI“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad CK 4.85 str. 7 d. įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo trečiojo asmens S. S. naudai 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 35, 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nurodė, jog ieškovas teismo posėdyje prašė pripažinti butų, esančių name, (duomenys neskelbtini), savininkų sudarytą 2013-02-25 Jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis) negaliojančia ex efficio, kadangi Sutartis nebuvo sudaryta susirinkime, be to, ieškovas apie priimtą sprendimą nebuvo informuotas. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų plane 2A5b, yra 30 butų; Sutartį pasirašė 23 asmenys, kurie yra 23 turtinių vienetų savininkai, t.y. dauguma namo butų savininkų. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai buvo iš anksto informuoti apie 2013-02-25 rengiamą susirinkimą ir kad rašytine tvarka bus priimamas sprendimas dėl Sutarties pasirašymo. Teismas pažymėjo, jog Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) neįpareigoja informuoti administratoriaus apie numatomą surinkimą, be to, CK 4.85 str. 7 p. numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo. Pažymėjo ir tai, kad 2013-02-25 buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, kokio pobūdžio klausimai buvo svarstyti ir kokie sprendimai buvo priimti. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad Sutartis buvo sudaryta susirinkime, tuo tarpu ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie surinkimą, nesudaro pagrindo pripažinti Sutarties negaliojančia, tuo labiau, kad teisės aktai nenustato absoliučios pareigos informuoti administratorių apie susirinkimą. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamas Įsakymas buvo priimtas Sutarties ir 2013-02-25 (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų protokolo pagrindu, todėl atsakovė, remiantis CK 4.84 str. 1 d., nustatė, jog daugiabučio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams sudarius Sutartį pasibaigė daugiabučio namo administravimas ir jis buvo perduotas Sutarties dalyviams, kurie patys priima sprendimus dėl daugiabučio namo administravimo. Sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Įsakymu išbraukė daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės administruojamų namų sąrašo.

Teismas iš dalies tenkino trečiojo asmens S. S. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgęs į atstovo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę, trečiojo asmens prašomas priteisti 1 500 Lt išlaidas sumažino iki 500 Lt.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsamiai įvertino aplinkybes, kuriomis atsakovė priėmė ginčijamą Įsakymą, neatsižvelgė, kad atsakovė savo pareigą vykdyti daugiabučių namų bendrasavininkų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių priežiūrą ir kontrolę vykdė netinkamai, todėl ginčijamas Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimo procedūras: atsakovė buvo informuota, kad ginčo Sutartis gali būti neteisėta, nes ieškovas, kaip administratorius, neorganizavimo namo bendrasavininkų susirinkimo ir į jį nebuvo kreiptasi su prašymu suorganizuoti tokį susirinkimą. Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktuose nurodytas susirinkimų sušaukimo tvarką: pažeisti CK 4.85 str. 5 d., Aprašo 3 p. Teigia, jog teismas susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų neanalizavo ir atskirai nepasisakė dėl šių CK, Apraše numatytų taisyklių pažeidimo, kas lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą;

2. Aprašas bei CK normos, kuriuose yra paskirtas administratorius, išimtinai pareigą sušaukti bendrasavininkų susirinkimą numato ir priskiria administratoriui, nenurodant išimčių, kuriomis susirinkimų šaukimas būtų priskiriamas kitiems asmenims ir taip eliminuojamas iš administratoriaus pareigų sąrašo, todėl atskiros administratoriaus informavimo apie susirinkimą tvarkos ir nenumato. Dėl nurodyto, teismas klaidingai išaiškino materialinės teisės normas, nurodydamas, kad nepranešimas administratoriui dėl organizuoto susirinkimo nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

3. Teisėje negali būti toleruojamas elgesys, kad vienos teisės normos yra svarbesnės už kitas, todėl jų sąmoningas pažeidimas ar nesilaikymas yra pateisinami. Todėl teismo išvada, kad Sutarties pobūdis, tikslas yra svarbesni už procedūrinius pažeidimus, yra negalimas, kadangi Sutarties sudarymo metu turėjo būti laikomasi specialiųjų bendrosios nuosavybės administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų;

4. Teismo sprendimas pripažinti ginčijamą Įsakymą teisėtu yra negalimas, priimtas neįsigilinus į savivaldybės, kaip jungtinių veiklos sutarčių kontrolę įgyvendinančios institucijos, pareigas. Atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, neatsižvelgė į teisės aktų pažeidimus, kad namo įgaliotiniu paskirtas asmuo, nesantis namo bendrasavininku, o jo įgaliojimas neatitinka keliamų reikalavimų, todėl namo įgaliotinis neturėjo teisės pateikti atsakovei prašymo išbraukti namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo administruojamų namų sąrašo.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės visas patirtas 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas, iš dalies tenkinęs jo prašymą, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepateikė jokių argumentų, kodėl byla laikytina nesudėtinga ir kodėl atsiliepimo parengimo sąnaudos laikytinos per didelėmis. Pažymi, jog byloje pateikė didelės apimties dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, už kurį atsiskaitė su dokumentus parengusia įmone. Pažymi, jog su B. M. firma sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, yra teisėta ir nenuginčyta įstatymu nustatyta tvarka, o jis sumokėjo už suteiktą paslaugą – skundo parengimą pagal teisines duomenų bazes, įskaitant spausdinimą ir konsultacijas, todėl turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Teisiniu požiūriu ši byla yra sudėtinga tiek teisine, tiek technine prasme, parengti procesinius dokumentus buvo būtinas specialus teisinis ir techninis pasirengimas, nes atsiliepime į ieškinį buvo nagrinėjami nauji sudėtingi teisiniai klausimai dėl jungtinės veiklos, formuojama nauja teismų praktika dėl jungtinės veiklos klausimų, todėl teisinių paslaugų įmonės darbo sąnaudos buvo būtinos ir pagrįstos;

3. Negalima tokia situacija, kuomet netenkama teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik todėl, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareiškia nepagrįstą ieškinį, nepateikia įrodymų, nepasinaudoja išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovo ir trečiojo asmens S. S. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniams skundams:

Šalies argumentai

1.Teismas skundžiamame sprendime itin išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, bei nustatė, kad ginčijamą Sutartį pasirašė dauguma namo butų savininkų, namo savininkai buvo iš anksto informuoti apie susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus, buvo surašytas protokolas, nurodyti, kokio pobūdžio klausimai buvo sprendžiami. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sutartis buvo sudaryta susirinkime. Tuo tarpu teisės aktai nenustato absoliučios pareigos informuoti administratorių apie susirinkimą, tad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad dauguma daugiabučio namo butų savininkų išreiškė valią, pasirašant ginčo Sutartį;

2. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia ne Sutartį, kuri įregistruota registre ir nėra nuginčyta, o panaikinti Įsakymą, kuris gali būti panaikintas tik esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. numatytiems pagrindams. Pažymi, jog apeliantas neįrodė nei vieno iš minėtame straipsnyje nurodytų pagrindų egzistavimo;

3. Teismas formuoja praktiką, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali tikrinti, ar jungtinės veiklos sutartys sudarytos teisėtai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 13 d. sprendimas c.b. Nr.2-17911-566/2013);

4. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui S. S. pagrįsta ir teisėta. Pažymi, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, o jos nagrinėjimas nereikalavo specialių žinių, taip pat trečiasis asmuo, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, buvo susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir disponavo į bylą teikiamais dokumentai, todėl jų paieška ir susipažinimas su jais nesąlygojo papildomų nei trečiojo asmens, nei jo atstovo laiko ir darbo sąnaudų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas prašo trečiojo asmens S. S. apeliacinį skundą. Nurodo, jog šioje byloje S. S. nėra šalis, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir neprisideda prie naujos teisinės praktikos kūrimo: jo pateiktas atsiliepimas į ieškinį nėra sudėtingas teisine prasme, jame pateikiami faktiniai situacijos duomenys, tačiau teisinė situacijos analizė jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimu nedaroma, todėl jo paruošimo – darbo ir laiko sąnaudos negali būti laikomomis didelėmis.

Atsiliepimu tretieji asmenys S. S.. L. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir todėl jam skirtina 20 000 Lt bauda. Teigia, jog ieškovas apeliacinį skundą grindžia prielaidomis ir pasvarstymais, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Ieškovas neginčija Sutarties, taip pat neprašo teismo įpareigoti atsakovę atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su Sutarties dalyvių priežiūra. Teigia, jog šioje byloje ieškovas yra netekusi apskirtai jokių įgaliojimų kreiptis į teismą, nes jos įgaliojimai yra pasibaigę. Anot trečiųjų asmenų S. S. ir L. S., teismas turėtų įvertinti, kad ieškovas neturi jokių įgaliojimų ir teisės prižiūrėti ginčo daugiabutį namą, nes jo įgaliojai pasibaigė CK 4.85 str. 5 d. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį; teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių procesinės teisės normų. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263, 329-330 str.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčijo 2013-06-28 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1533 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymo Nr. 30-1920 „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo Vilniaus m. daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), motyvuodamas, kad Įsakymas priimtas neteisėtai priimtų dokumentų - butų savininkų protokolo ir 2013-02-25 jungtinės veiklos sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu. Teigė, kad Sutartis yra neteisėta, nes nebuvo sudaryta susirinkime, be to, jis apie priimtą Sutartį nebuvo informuotas, t.y. buvo pažeista tokio sprendimo priėmimo tvarka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė prašė teismo pripažinti Sutartį negaliojančia ex officio.

Apeliantas ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo neteisėtumą grindžia namo bendraturčių sudarytos Sutarties neteisėtumu, kokių nors savarankiškų pagrindų Įsakymui nuginčyti nenurodo, todėl tikslinga pasisakyti dėl teismo teisės pripažinti apelianto ginčijamą jungtinės veiklos Sutartį ex officio negaliojančia.

Negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai pripažinti jį niekiniu (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoris, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoris, tariamas sandoris ir kt.)

Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.)

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimus dėl sandorių negaliojimo, laikosi pozicijos, kad, nesant proceso šalies reikalavimo, teismas ex officio pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013 nutartis ir joje išdėstyta teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas grindė namo bendrasavininkių sudarytos jungtinės veiklos Sutarties neteisėtumą procedūriniais pažeidimais. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad ginčijama Sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, buvo sudaryta dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių ar pan. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto nurodyti galimi procedūriniai pažeidimai negali būti vertinami kaip imperatyvių įstatymo normų pažeidimai ir nesudaro pagrindo pripažinti Sutartį ir jos pagrindu priimtą aktą – Įsakymą akivaizdžiai niekiniais.

Dėl išdėstyto sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pagrindo ex officio konstatuoti apelianto ginčijamos Sutarties negaliojančia kaip niekinio sandorio. Reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kitais sandorių nuginčijimo pagrindais byloje pareikštas nebuvo.

Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius ( CK 4.84 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją, ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).Nagrinėjamoje byloje namo bendrasavininkiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, sudarydami jungtinės veiklos sutartį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai, neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė, kad atsakovė nevykdė savo pareigos vykdyti daugiabučių namų bendrasavininkų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių priežiūrą ir kontrolę, todėl ginčijamas Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimo procedūras, taip pat atmetami.

Apelianto argumentai, kad atsakovei yra priskirta daugiabučių gyvenamųjų namų bendrasavininkų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių priežiūra ir kontrolė, kad atsakovė, nustačiusi, jog Sutartis sudaryta neteisėtai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl Sutarties nuginčijimo, atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento 2013-05-10 raštas (1 t.,b.l.9-10) tokios pareigos nustatymo atsakovei neįrodo.

Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, kad namų bendrasavininkių Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Kaip jau buvo paminėta, apeliantai nenurodė pagrindų, leidžiančių teismui svarstyti šios sutarties teisėtumo ir galiojimo problema ex officio, reikalavimas dėl šios Sutarties nuginčijimo pareikštas nebuvo. Apelianto nurodyta LR Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo trečias punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra poįstatyminio akto procedūrinio pobūdžio norma; net ir konstatavus Apraše numatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą, tai nesudarytų pagrindo teismui ex officio pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia.

Apeliantas be pagrindo aiškino Aprašo 3 p. ir CK 4.85 str. 5 d. normos taip, kad teisė šaukti ir organizuoti namo bendrasavininkių susirinkimą išimtinai turėjo ieškovas, kaip teisėtai paskirtas namo administratorius arba savivaldybės vykdomoji institucija; patys bendrasavininkiai galėjo sušaukti susirinkimą tik jeigu butų kreipėsi į ieškovą, kaip namo administratorių.

Šis skundo argumentas atmetamas kaip pagrįstas subjektyviu netinkamu teisės normų aiškinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad ginčijamą Sutartį pasirašė daugumą (77 proc.) namo butų savininkų, kad butų savininkai buvo iš anksto (2013-02-11) informuoti dėl 2013-02-25 rengiamo susirinkimo ir apie tai, kad sprendimas dėl Sutarties pasirašymo bus priimamas rašytine tvarka. Taigi namo bendrasavininkiai tinkamai įgyvendino savo teisę pasirinkti vieną iš įstatymo nustatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo įgyvendinimo formų. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo įvertino aplinkybę, jog jis, kaip namo administratorius, nebuvo informuotas apie susirinkimą, kaip teisiškai nereikšmingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės aktai nenustato absoliučios pareigos informuoti administratorių apie namo bendrasavininkų susirinkimą. Apeliantas savo įsitikinimo, kad teisę sušaukti bendrasavininkų susirinkimą yra išskirtinė namo administratoriaus pareiga, todėl administratoriaus neinformavimas apie susirinkimo sušaukimą paneigia Sutarties teisėtumą, niekaip nepagrindžia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, o Sutarties teisėtumas nepaneigtas, ji nenuginčyta ir galioja.

Kaip jam buvo paminėta, ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administratorius direktoriaus Įsakymo neteisėtumą apeliantas grindžia tais pačias tariamais procedūriniais pažeidimais. Šis skundo argumentas dėl jau išdėstytų motyvų atmetamas. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė teisėtai ginčijamu Įsakymu išbraukė daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo administruojamų namų sąrašo.

Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl trečiojo asmens S. S. apeliacinio skundo.

Trečiasis asmuo S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės visas patirtas 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, priteista suma už jam suteiktą teisinę pagalbą nėra adekvati nagrinėjamos bylos sudėtingumui tiek teisine, tiek technine prasme: pateiktame trečiojo asmens didelės apimties atsiliepime į ieškinį buvo nagrinėjami nauji sudėtingi teisiniai klausimai dėl jungtinės veiklos, formuojama nauja teismų praktika dėl jungtinės veiklos klausimų, todėl visos teisinių paslaugų įmonės darbo sąnaudos buvo būtinos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais trečiojo asmens teiginiais.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Teismai, spręsdami išlaidų, patirtų dėl kitų subjektų teisinių paslaugų (nagrinėjamoje byloje teisinės paslaugas trečiajam asmeniui teikė B. M. firmos atstovas kartu su advokate) taip pat vadovaujasi Rekomendacijose įtvirtintais principais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra išaiškinusi, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Be kita ko, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiajam asmeniui atstovavo advokatė L. G. kartu su B. M. firmos atstovu P. M. (1 t., b.l.142-144); atstovai parengė trečiojo asmens atsiliepimą į ieškinį (1 t., b.l.80-85), už kurį trečiasis asmuo sumokėjo 1 500 Lt; bylos duomenimis atsiliepimą parengę asmenys šio dokumento parengimui skyrė 15 valandų (1 t., b.l.149-151). Kokių nors kitokių veiksmų trečiojo asmens naudai atstovai neatliko, teismo posėdžiuose nedalyvavo, kitų procesinių dokumentų neteikė. Maksimalus užmokesčio už atsiliepimo surašymą dydis sudarytų 3 000 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisinės problematikos prasme. Ieškovas ginčijo Įsakymo teisėtumą tik procedūriniu aspektu, teismų praktika dėl namo bendrasavininkų teisės pasirinkti vieną iš įstatymo numatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo būdų yra iš esmės suformuota, kokių nors prielaidų ją pakeisti atsiliepime nepateikta. Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai iš esmės analogiški atsakovo ir kito trečiojo asmens procesiniu dokumentų turiniui, atsiliepime pateikti prašymai įtraukti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą į procesą kaip instituciją, teikiančią išvadą byloje, bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismo buvo atmesti. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, atsiliepimo turinys nepagrindžia šio dokumento sudėtingumo ir nepatvirtina jo parengusių asmenų visų laiko sąnaudų (15 val.) pagrįstumo. Teismo sprendimas sumažinti atstovavimo išlaidas iki 500 Lt protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams neprieštarauja. Duomenų, kad į 1 500 Lt honorarą buvo įtrauktas užmokestis už technines dokumento parengimo paslaugas nepateikta; pateiktos sąskaitos duomenimis apeliantas mokėjo tik už atsiliepimo parengimo teisines paslaugas (1 t. ,b.l.150).

Apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Trečiojo asmens S. S. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pateiktas prašymas skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt baudą atmetamas. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Iš šios normos turinio matyti, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje Nr. 3K-3-9/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamoje byloje trečiais asmuo nenurodė jokių motyvų, leidžiančių manyti kad ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl jam nenaudingo teismo sprendimo, veikė nesąžiningai; tai, kad ieškinys ir ieškovo apeliacinis skundas teismų buvo atmesti, kaip nepagrįsti, ieškovo ketinimų apginti savo tariamai pažeistą teisę nesąžiningumo neįrodo.

Trečiasis asmuo patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą (2 t.,b.l.8). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiama 500 Lt (144,81 EUR) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui S. S. (a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB Karoliniškių būstas“ (į.k. 121457971) 144,81 EUR (šimtą keturiasdešimt keturis eurus, 81 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos R. PetkuvienėJ. ŠiškinaT. Žukauskienė