Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2019-340/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-19
Bylos Nr.: e2A-2019-340/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22170-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: J. I.

Kategorijos

3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2019-340/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22170-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei J. I. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M. ieškiniu prašė 2022-07-07 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NJ-4258, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį daiktą – Butą su rūsiu, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. M. nuosavybėn; ieškovės L. M. naudai priteisti iš atsakovės – J. I. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelė – G. M. (toliau – Palikėja). Palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 42-ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 234/2022, kurioje įstatyminė įpėdinė yra Palikėjos vaikaitė ieškovė L. M. (ieškovės tėvas – palikėjos sūnus). S. M. mirė (duomenys neskelbtini), po kurio mirties įpėdine tapo ieškovė.

1.2. Ieškovei buvo žinoma, kad Palikėjos paveldimą turtą (be kito) turėjo sudaryti ir Butas su rūsiu, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas), tačiau paveldėjimo bylą užvedusios notarės ieškovė buvo informuota apie tai, kad Butas dovanojimo sutartimi buvo perleistas atsakovei J. I.. Palikėja G. M., 2022-07-07 sudarydama Dovanojimo sutartį, negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir tinkamai įvertinti šio sandorio pasekmių, nes buvo senyvo amžiaus – 90 metų ir dėl ko jai dar nuo 2021 m. kovo mėnesio buvo nustatyta kraujagyslinė demencija. Nurodytas aplinkybes patvirtina pridedamas medicinos įstaigos UAB „Sanum medicale“ 2022-10-26 Medicinos dokumentų išrašas. Pagal viešai prieinamą medicininę informaciją, demencija – tai silpnaprotystė, dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai.

1.3. Palikėjai dar būnant gyvai, ji ne kartą akcentavo, kad jos valia buvo ir visa šeima tai žinojo, jog po jos mirties visas jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi likti jos – Palikėjos vaikams (įskaitant ieškovės tėvui (palikėjos sūnui) S. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), po kurio mirties įpėdine tapo ieškovė) lygiomis dalimis. Tačiau kaip matyti iš susiklosčiusių įvykių, Dovanojimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes sudarant šį sandorį atsakovė notarui nepranešė svarbių aplinkybių, – kad Palikėja jau nuo 2021 m. kovo mėn. sirgo „Nepatikslinta kraujagysline demencija“, dėl kurios buvo tokios būsenos, jog nesuvokia savo veiksmų reikšmės, pasinaudojo tokiomis aplinkybėmis ir tokiais nesąžiningais veiksmais vienasmeniškai užvaldė Palikėjos turtą viena, t. y. nuslėpė tikruosius savo ketinimus ir Palikėjos tikrąją valią.

1.4. Palikėjos 2022-07-07 sudaryta Dovanojimo sutartis, kuria buvo atsakovei perleistas Butas, neatitiko tikrosios Palikėjos valios, kuri buvo išreikšta 2002 m. rugpjūčio 26 d. (Palikėjai dar būnant sveikai) surašytame Testamente, kad visas jai nuosavybės teise priklausantis turtas paliekamas jos – Palikėjos vaikams (įskaitant ieškovės tėvui (Palikėjos sūnui) S. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), po kurio mirties įpėdine tapo ieškovė) lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

2. Atsakovė J. I. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė argumentais:

2.1. G. M. mirė, būdama senyvo amžiaus, turėjo sveikatos sutrikimų, didžiąja dalimi dėl silpnos širdies, tačiau visą laiką buvo aktyvi. Iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. sveikatinimo tikslais kiekvieną dieną, o kartais ir po kelis kartus, G. M. viena vaikščiodavo po Vismaliukų sodo apylinkes, apytiksliai 800 metrų. Visada buvo šviesaus proto, nuolat bendravo su namiškiais, gyvai bei mobiliuoju telefonu bendraudavo su draugais bei kaimynais, mezgė, reguliariai lankėsi bažnyčioje, nuolat domėjosi naujienomis, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad sudarydama dovanojimo sutartį, nesuprato savo veiksmų reikšmės.

2.2. 2020 m. lapkričio mėnesį G. M. susirgo Covid-19 infekcija ir kad padėtų motinai persirgti šią visuotinai žinomą ligą, atsakovė persikėlė pagyventi pas motiną. Ligai paūmėjus, motina buvo trumpam hospitalizuota. Po ligoninės ji grįžo namo ir su atsakovės priežiūra tęsė ambulatorinį gydymą. Išsigydžius virusą, atsakovė pasiūlė G. M. persikelti gyventi pas ją ir motina sutiko. 2020 m. gruodžio pabaigoje G. M. drauge, atsakovės namuose atšventė atsakovės gimtadienį, vėliau Šv. Kalėdas bei sutiko Naujus metus, o galiausiai liko gyventi su atsakove. G. M. labai džiaugėsi, kad sulaukė pagalbos, gavo atsakovės, jos sutuoktinio ir vaikų dėmesio, pagalbos ir palaikymo. Ji buvo labai dėkinga, kad senatvėje neliko vieniša. Laikui bėgant G. M. pareiškė, kad norėtų atsakovei padovanoti savo butą. Atsakovei atsisakius, ji pradėjo įkalbinėti atsakovę priimti dovaną. Galiausiai, 2022 m. liepos mėnesį atsakovė sutiko užrašyti motiną vizitui pas notarą. Atsakovė kreipėsi į notarę Nijolę Jokubauskienę, tačiau notarė ne iškart sutiko tvirtinti sandorį. Notarė paprašė iš pradžių atvežti motiną pas ją su tikslu pabendrauti ir išsiaiškinti jos valią. Tik pabendravusi su motina notarė sutiko skirti laiko dovanojimo sandoriui sudaryti. Reikšminga pastebėti, kad po motinos pokalbio su notare į dovanojimo sutartį buvo įtrauktos nuostatos dėl uzufrukto nustatymo. Šios aplinkybės atsakovei dovanojimo sutarties pasirašymo metu leido pagrįstai manyti, kad G. M. yra veiksni.

2.3. Fizinio asmens amžius negali būti pagrindu asmenį pripažinti neveiksniu. Taip pat būtina pažymėti, kad diagnozuota kraujagyslinė demencija savaime nereiškia, kad fizinis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Juolab, taikant neveiksnumo nustatymo nuostatas, būtina aiškiai išskirti sritis, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu. Fizinis asmuo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo gali nesuprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, ir tuo pačiu gali puikiai suprasti savo veiksmų kitoje srityje reikšmės ir juos valdyti. Ieškovė be pagrindo neišskiria veiklos srities, kurioje, jos manymu, G. M. buvo neveiksni. Sistemiškai vertinant CK 2.10 straipsnio nuostatas, teismas negali fizinį asmenį pripažinti neveiksniu visose veiklos srityse, o ir tokio tikslo, tikėtina, šioje byloje nėra.

2.4. G. M. vedė aktyvų socialinį gyvenimą ir daug bendravo su kaimynėmis ir draugėmis. Po motinos mirties atsakovei tapo žinoma, kad apie savo ketinimui atsakovei padovanoti butą G. M. ne kartą pasakojo kaimynei L. L.. G. M. jos taip pat prašė, nuvežti ją pas notarą.

2.5. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad G. M. buvo išreiškusi valią visą savo turtą palikti vaikams lygiomis dalimis, tačiau visiškai nepagrįsta manyti, kad ji savo valios negalėjo pakeisti, o faktas, kad G. M. savo butą padovanojo dukrai, savaime nereiškia, kad atsakovė siekė ir įgijo minėtą butą nesąžiningai. Būtina pažymėti, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės šeima šventė G. M. 91-ąjį gimtadienį. Jame dalyvavo ir ieškovė bei kiti giminaičiai, o 2022 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės šeima šventė atsakovės dukros A. G. 41 metų gimtadienį, bei atsakovės bei sutuoktinio santuokos 45-ąsias metines. Šiose šventėse buvo susirinkę giminės, artimieji bei draugai, ir taip pat betarpiškai bendravo su motina. G. M. niekada nėra sakiusi, kad gyvendama pas atsakovę, ji jaučiasi pažeidžiama, įtakojama, ar apgaudinėjama. Priešingai, visą laikotarpį, kuomet G. M. gyveno pas atsakovę, ji džiaugėsi teikiamu dėmesiu, pagalba ir palaikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškinį atmeta, nes ieškovė neturi subjektinės reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes ieškovė L. M. po tėvo S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) 2021-11-16 dovanojimo sutartimi perleido motinai D. M. paveldėjimo teises į tėvo turtą ir turtines teises.

5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog G. M. sirgo kraujagyslių demencija, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad G. M. negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl dovanojimo sutarties pasekmių. Turto savininkas su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkami, nes nenustatyta, jog toks jos elgesys neatitiko tikrosios valios ir prieštaravo jos interesams.

6. Teismas nustatė, kad teismo psichiatrijos 2024 m. kovo 21- balandžio 16 d. ekspertizės akte Nr.78TPK 63/2024 nurodoma, kad nėra galimybės pateikti kategoriškos ekspertinės išvados. G. M. ligos istorijose konstatuotos ligos, sveikatos būklės duomenys, tačiau nėra duomenų apie asmens neveiksnumą.

7. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog G. M. ir atsakovę J. I. siejo glaudus ryšys, jos gyveno kartu, atsakovė rūpinosi jos poreikiais, sveikata. Ieškovė nepateikė įrodymų kuo pasireiškė apgaulė ar suklydimas, sudarant 2021-07-07 dovanojimo sutartį. Teismas nurodė, kad kritiškai vertina pateiktus rašytinius įrodymus 2021-02-25 protinės būklės trumpą tyrimą ir Blessedo demencijos lentelę, nes G. M., gim. (duomenys neskelbtini), lenkų tautybės, kalbėjo lenkiškai, mokėjo rusiškai, galėjo pakartoti žodžius, bet pasakyti lietuviško žodžio „medis“ raides nuo kito galo ar išlaikyti kopijuojamų įstrižų geometrinių figūrų penkiakampių proporcijas jai, 90 metų amžiaus, galėjo būti sunku, bet tai neatspindi jos protinių savybių, nesusiję su jos neveiksnumu.

8. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai įrodo, kad G. M. gyveno su dukra, bendravo su kaimynais, juos atpažindavo, laikėsi įpročių, orientavosi aplinkoje, nenusišnekėdavo. Gydytojos ligos kraujagyslinės demencijos konstatavimas savaime dar nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teismas nustatė, kad G. M., sirgo daugybė ligų, tačiau buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad suprato, dovanojimo sandorio turinį, pasekmes, sąmoningai siekė butą perleisti dukrai – atsakovei.

9. Teismas konstatavo, kad G. M. suprato dovanojimo sandorio prasmę, siekė perleisti turtą dukrai, kuri ją prižiūrėjo, padėjo buitinių poreikių tenkinime, pas kurią gyveno, jos sveikatos būklė leido jai orientuotis teisiniuose veiksmuose, todėl nebuvo apgaulės, nei suklydimo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmeta, nes iš ieškovo pusės nėra pateikti įrodymai, kad G. M. nesiorientavo aplinkoje. Medicinos dokumentai rodo tik diagnozę, bet diagnozė kraujagyslinė demencija sudaro tik prielaidą teigti, spėlioti, kad G. M. galėjo nesuprasti veiksmų reikšmės, bet nėra pateikta kitų įrodymų, kad ji nesuprato dovanojimo sandorio prasmės. Liudytojai, atsakovė, kurie bendravo su G. M. iki jos mirties, parodė, kad ji buvo sąmoninga, komunikabili, turėjo savo įpročius, pomėgį, kas paneigia ieškovės ieškinyje išdėstytus teiginius, padarytus, vadovaujantis sveikatos istorijos išrašais.

10. Teismas nurodė, kad kai kurie liudytojai G. M. iki jos mirties lankė, 2022-08-01 šventė jos gimtadienį, nurodė, kad ji buvo bendraujanti, diskutuojanti, geros nuotaikos. Faktinės aplinkybės rodo, kad G. M. orientavosi laike ir vietoje, suprato aplinką kurioje gyveno, pažinojo kaimynus, bendravo su jais. Teismas ekspertizės išvadoje išdėstytą prielaidą, kad G. M. nesuprato dovanojimo sandorio esmės, jo padarinių, atmetė. Teismas sprendė, kad ištirtos aplinkybės rodo, kad G. M. sudarė dovanojimo sutartį, kad butas atitektų dukrai, todėl nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio, 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio nurodytais pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantė (ieškovė) L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 2022-07-07 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NJ-4258, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį daiktą – Butą su rūsiu, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. M. nuosavybėn; priteisti iš atsakovės J. I. ieškovės (apeliantės) L. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. ieškovės tėtis S. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei ieškovės senelė G. M., kuri mirė dar po metų – (duomenys neskelbtini) jau po ieškovės tėvo S. M. mirties. Taigi nagrinėjamos bylos atveju, ieškovės tėvo S. M. mirties dieną – ieškovės tėvas S. M. neturėjo jokių paveldėjimo teisių į savo mamos, t. y. ieškovės senelės G. M. paveldėjimą, ir kurias ieškovės tėvas S. M. būtų galėjęs priimti arba atsisakyti, ar pagaliau ieškovė padovanoti po tėvo S. M. mirties, nes jai (G. M.) esant dar gyvai pats jos palikimas net nebuvo atsiradęs (nebuvo paveldimo objekto). Paveldėjimas po tėvo mirties ir paveldėjimas po močiutės mirties yra du atskiri paveldėjimai. Ieškovė padovanoti savo tėvo mirties metu senelės paveldėjimo teisių (paveldėjimo objekto) negalėjo, nes nebuvo dovanojimo objekto dar – kaip minėta, paveldėjimas atsiranda po atitinkamo asmens mirties, t. y. šioje situacijoje teisės atsirado tik mirus močiutei ((duomenys neskelbtini)) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės senelės G. M. palikimo atsiradimo momentą bei neteisingai aiškino 2021-11-16 Dovanojimo sutarties – ieškovės tėvo S. M. palikimo teisių – paveldėjimo objektą (dalyką), ir tokiu būdu priėjo nepagrįstos ir neteisėtos išvados, kad ieškovė paveldėjimo teisę po tėvo mirties yra perleidusi, todėl neturi teisės priimti senelės G. M. palikimo atstovavimo teise, paveldint pagal įstatymą, dėl ko neturi ir subjektinės teisės reikšti ieškinio.

11.3. 2002 m. rugpjūčio 26 d. (palikėjai G. M. dar būnant sveikai) surašytame testamente buvo nurodyta, kad visas jai nuosavybės teise priklausantis turtas po jos mirties paliekamas jos vaikams: ieškovės tėvui (palikėjos sūnui) S. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir atsakovei J. I.. Todėl mirus palikėjai G. M. (duomenys neskelbtini), mirusiosios vaikai paveldi lygiomis dalimis; kadangi palikėjos sūnūs S. M. mirė anksčiau už palikėją (t. y. anksčiau negu atsirado teisė paveldėti palikėjos palikimą), ieškovė (vaikaitė) įgauna teisę paveldėti turtą, tik pretenduoja jau tik į tą dalį kuri būtų priklausiusi jos tėvui.

11.4. Būtina pažymėti, kad kai vaikaičių ar provaikaičių tėvas ar motina galėjęs paveldėti palikėjo turto dalį, miršta anksčiau, negu atsirado teisė paveldėti, tai miręs tėvas ar motina neturi galimybės nei priimti, nei nepriimti, nei atsisakyti palikimo, kadangi yra miręs, dėl to automatiškai kito įpėdinio dalis nepadidėja. Esminis aspektas yra valios išraiška ir apskritai galėjimas tokią reikšti. Paveldima dalis galėtų padidėti kitam įpėdiniui, tik tuo atveju, jei sūnus būtų gyvas ir savo aktyviais ar pasyviais veiksmais nepriimtų / atsisakytų palikimo. Dabar, kadangi yra miręs, o testatorė – palikėja G. M. turėjo galimybę pakeisti testamentą, mirusiam įpėdiniui – anksčiau mirusiam sūnui S. M. priskirta dalis yra (laikoma) niekam nepriskirta ir paveldima pagal įstatymą (CK 5.61 str. 1 d.). Todėl vaikaitė, atsisakiusi palikimo po anksčiau, negu atsirado teisė paveldėti Palikėjos turtą, tėvo mirties, vis dar gali priimti jį po močiutės, senelio, ir t.t. mirties jų atsiradusį palikimą, t. y. nepraranda teisės paveldėti, nes tai nenustato joks teisės aktas.

11.5. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės 2023-02-24 raštas Nr. S-31/2023 dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad „<...> Vilniaus miesto 42-ojo notarų biure 2022-10-25 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 234/20222, mirus (duomenys neskelbtini) G. M., <...>, kurioje paveldėti kreipėsi įstatyminė įpėdinė, mirusiosios vaikaitė L. M., <...> testamentinė įpėdinė, mirusiosios duktė J. I..“ Nagrinėjamu atveju ½ dalis turto yra Palikėjos dukters (atsakovės J. I.), o likusi ½ dalis paveldima pagal įstatymą, t. y. ½ dalis paveldima palikėjos dukters (atsakovės J. I.) ir palikėjos mirusio sūnaus vaiko (ieškovės L. M.).

11.6. Šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kuriuos kėlė ieškovė dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia vienu iš CK 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio ar visais pagrindais. Sprendimo motyvuose ieškovės byloje išdėstyti argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai visiškai liko neįvertinti, ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.

11.7. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grįstas teismo selektyviai parinktais, išskirtinai atsakovei palankiais ir specialių žinių neturinčių asmenų parodymais (jų ištraukomis, bet ne visuma), kurie beje taip pat buvo atsietai įvertinti nuo kitų byloje esančių, įskaitant oficialių rašytinių, didesnės įrodomosios galios turinčių įrodymų, kurie paneigia teismo prieitas išvadas. Didesnė grupė bylos duomenų (įrodymų) – nepalankių ir prieštaraujančių jų parodymams bei teismo padarytoms išvadoms sprendime nutylėti ir iš viso nevertinti – tarsi jų byloje nebūtų buvę, pvz.: pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl: palikėjai G. M. diagnozuotos kraujagyslinės demencijos, kaip ligos pobūdžio ir jos įrašymo prie psichikos ir elgesio sutrikimų ligų; byloje pateiktų medicininių dokumentų ir jų reikšmės sprendžiant dėl palikėjos G. M. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti bei suprasti jų pasekmes sudarant ginčijamą Dovanojimo sutartį; specialių žinių turinčių gydytojų teismo posėdžiuose duotų parodymų; pagaliau ekspertizės akto neteisingo įvertinimo.

11.8. Pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė net neišsiaiškinęs ir nevertindamas, kas tai per liga, kokio pobūdžio tai liga, kokias pasekmes ji sukelia, kad ši liga visuotinai – Pasaulio sveikatos organizacijos priskiriama prie psichikos ir elgesio sutrikimų ligų, dėl kurios asmuo tampa tokios būsenos, kai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų jau vien įvertinęs visuotinai medicinoje aprašytus ir reglamentuotus demencijos požymius, nebūtų priėjęs nepagrįstos ir neteisėtos išvados, kad „<...> medicinos dokumentai rodo tik diagnozę, bet diagnozė kraujagyslinė demencija sudaro tik prielaidą teigti, spėlioti, kad G. M. galėjo nesuprasti veiksmų reikšmės.“.

11.9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė sprendime taip pat nurodęs, kad „<...> iš ieškovo pusės nebuvo pateikti įrodymai, kad G. M. nesiorientavo aplinkoje. <...> Ieškovė kitų įrodymų, kuo pasireiškė G. M. nesiorientavimas aplinkoje, buityje, proto negalia, nepateikė.“. Tačiau, priešingai nei yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, byloje buvo surinkta eilė tai patvirtinančių įrodymų, kurių teismas nevertino.

11.10. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino ir nesivadovavo medicininiais dokumentais ir juose užfiksuotomis aplinkybėmis apie palikėjos G. M. sveikatos būklę, ir aiškiai užfiksuotus faktus, kad jai pablogėjusi atmintis, deziorentuota ne tik laike, bet ir erdvėje, pasiklysta pažįstamose gatvėse, nusišneka, atlieka savo sveikatai pavojingus veiksmus, vargina haliucinacijos, paranoja, pati neapsitarnauja ir kt., ir tiesiog patiki kelių kaimynių bendro pobūdžio teiginiais, kad ji buvo sąmoninga, komunikabili, turėjo savo įpročius, pomėgį, ko pasak teismo užtenka pripažinti, kad G. M. suprato savo veiksmų reikšmę sudarydama ginčijamą sandorį.

11.11. 2023-03-13 teismo posėdžio metu apklausti liudytojais kaimynė L. L., R. S., L. J., T. D., įskaitant notarę Nijolę Jokubauskienę, į užduotą klausimą, ar turi specialių psichiatrijos žinių nuspręsti, ar sirgo palikėja G. M. kokia nors liga, dėl kurios būtų galėjusi nuspręsti ar ji suprato, ar ne sudaromo sandorio prasmę, visos ligi vienos atsakė, kad tokių neturi.

11.12. 2023-04-26 teismo posėdžio metu apklausta specialistė – gydytoja E. K., –gydžiusi palikėją G. M., parodė, kad uždavus sudėtingesnius klausimus G. M. į juos atsakyti negalėjo, todėl toliau bendravo su dukra; vaizdinys toks, kad kažką suprato, bet daug ko ir nesuprato; buvo gydoma psichiatro. Patikslinus atsakymą, dėl kokių priežasčių buvo gydoma pas psichiatrą, atsakė, kad sirgo demencija, kuri reiškia pažinties ir pažintinių funkcijų, kalbos supratimo, klausos suvokimo, paliepimų vykdymo sutrikimą, orientacijos laike ir aplinkoje, o į klausimą, ar kraujospūdžio padidėjimas turi ką nors bendro su kraujagysline demencija, parodė, kad žinoma, kad turi, nes sutrinka smegenų veikla, vystosi atminties ir pažintinių funkcijų sutrikimas, komentuodama medicininės gydymo istorijos įrašus netgi išskyrė, kad „<...> labai svarbus momentas“ 2021-02-01 negalėjo apsitarnauti, vykdyti kasdienių funkcijų, sunkiai vaikščiojo, ir buvo konstatuota demencija. Pagrindinė priežastis dėl kurios buvo siunčiama dėl specialiųjų poreikių nustatymo – demencija, kad vien su paciente nebesusikalbėjo, nes negalėjo atsakyti į klausimus, todėl bendravo su dukra, kad pagrindinis visų apsilankymų ir vizitų tikslas tas, kad tapo ryškiai apsunkintas apsitarnavimas, sutrikusi atmintis, orientacija, haliucinacijos.

11.13. Medicininiai dokumentai, o taip pat 2021-03-29 NDNT Sprendimas Nr. STS-1132 bei 2021-03-29 NDNT Specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP-624, kurie surašyti tam įgaliotų ir specialių žinių turinčių asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

11.14. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nesiremti ekspertizės išvada vien motyvuojant tuo, kad „<...>nėra kategoriška, o tik prielaida“ yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Priešingai, nurodytas teismo ekspertizės išvadas papildo kiti, taip pat papildomai į bylą paties eksperto išreikalauti įrodymai ekspertizei atlikti, t. y. ekspertas atsižvelgė į visų duomenų, įskaitant ligų chronologinę eigą ir įrašų tikslumą, detalumą, išsamumą, aprašė ligų prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą.

Atsiliepimas

12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Apeliantė be pagrindo tapatina paveldėjimo teisės atsiradimą su palikimo atsiradimo momentu. Paveldėjimo teisės atsiradimas nėra apibrėžtas konkrečiu terminu (tarkim, sulaukus pilnametystės arba gimus). Paveldėti pagal įstatymą gali ir palikėjo vaikas gimęs po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paveldėjimo teisė yra visuotinai pripažįstama, o jos turinys apibrėžiamas įstatymu bei palikėjo valia. Mirus palikėjui, atsiranda paveldėjimo teisės objekto – palikimas, taip pat atsiranda galimybė realizuoti turimas paveldėjimo teises ir priimti palikimą. Asmeniui pradėjus realizuoti turimas paveldėjimo teises, prasideda paveldėjimo teisiniai santykiai. Ieškovė buvo S. M. įpėdinė ir pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turėjo teisę tapti jo turto paveldėtoja, tačiau 2021 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 7021) turimas paveldėjimo teises perleido D. M. ir pasitraukė iš paveldėjimo santykių.

12.2. Paveldėjimo atstovavimas negalimas, netekus arba atsisakius paveldėjimo teisės į palikimą to asmens kurį siekdama atstovauti. 2021 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 7021) perleidusi paveldėjimo teisės į S. M. palikimą neteko ir teisės jį atstovauti, bei pagal CK 5.12 str. paveldėti pagal įstatymą kartu su atsakove, pirmos eilės įpėdine, paveldinčia G. M. palikimą. Priešingas paveldėjo atstovavimo instituto aiškinimas ir taikymas prieštarautų jau minėtam paveldėjimo universalumo principui.

12.3. Apeliantė skunde atkreipė dėmesį į G. M. sveikatos būklę bei įrodymus partvirtinančius jai diagnozuotas ligas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. M. buvo garbaus amžiaus ir tarp aibės kitų ligų jai buvo diagnozuota ir kraujagyslinė demencija. Kraujagyslinės demencijos diagnozė neįrodo, kad asmuo sergantis šia liga negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Analogiškai formuojama ir teismų praktika šios kategorijos bylose. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad net ir faktas, jog testatorė sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, neįrodo, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (LAT civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

12.4. Šios kategorijos bylose ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad asmuo sudaręs ginčijamą sandorį ne tik sirgo bet ir dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje apeliantė teigia, kad G. M. ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo dieną (2022 m. liepos 7 d.) negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Byloje esantys medicininiai dokumentai šių aplinkybių taip pat neįrodo. 2024 m. kovo 21- balandžio 16 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.78TPK 63/2024 nurodoma, kad nėra galimybės pateikti kategoriškos ekspertinės išvados. Teismo psichiatrė ekspertė, remdamasi pateikta medicinine dokumentacija, pateikė tik prielaidinę išvadą.

12.5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (dokumentus, filmuotą medžiagą, liudytojų parodymus ir kt.) kaip visumą, pagrįstai konstatavo, kad G. M. orientavosi laike ir vietoje, suprato aplinką kurioje gyveno, pažinojo kaimynus, bendravo su jais ir priėjo išvados, kad G. M. sugebėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus, numatė veiksmų pasekmes – siekė, kad turtas (butas) atitektų dukrai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės L. M. ieškinys dėl palikėjos G. M. 2022 m. liepos 22 d. dovanojimo sutarties, kuria palikėja padovanojo savo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo dukrai – atsakovei J. I., pripažinimo negaliojančia. Apeliantė teigia, kad teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, medicininius dokumentus, pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktą, t. y. kvestionuoja procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civilinėje byloje aiškinimą ir taikymą nagrinėjamoje byloje; apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ji neturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinį dėl dovanojimo sandorio ginčijimo.

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis, 2002 m. rugpjūčio 26 d. palikėja G. M. surašė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą po jos mirties paliko jos vaikams: ieškovės tėvui S. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir atsakovei J. I..

17. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelė – palikėja G. M.. Kadangi ieškovės tėvas, įstatyminis įpėdinis S. M. mirė anksčiau už palikėją, ieškovė kreipėsi dėl turto dalies, kuri būtų priklausiusi jos tėvui, paveldėjimo.

18. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biure 2022-10-25 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 234/20222, mirus (duomenys neskelbtini) G. M., kurioje paveldėti kreipėsi įstatyminė įpėdinė, mirusiosios vaikaitė L. M. ir testamentinė įpėdinė, mirusiosios duktė J. I.. Nagrinėjamu atveju ½ dalis turto yra Palikėjos dukters (atsakovės J. I.), o likusi ½ dalis paveldima pagal įstatymą, t. y. ½ dalis paveldima palikėjos dukters (atsakovės J. I.) ir palikėjos mirusio sūnaus vaiko (ieškovės L. M.).

19. Ieškovė sužinojo, kad palikėja G. M. 2022 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo dukrai – atsakovei J. I..

20. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia vienu iš šių nurodytų pagrindų: CK 1.89 straipsnio 1 dalis (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), CK 1.91 straipsnio 1 dalis (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), CK 1.90 straipsnis (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ar visais šiais pagrindais.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir dėl to, kad ieškovė neturi subjektinės reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes ieškovė L. M. po tėvo S. M. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) 2021-11-16 dovanojimo sutartimi perleido motinai D. M. paveldėjimo teises į tėvo turtą ir turtines teises.

22. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės senelės G. M. palikimo atsiradimo momentą bei neteisingai aiškino 2021-11-16 Dovanojimo sutarties – ieškovės tėvo S. M. palikimo teisių – paveldėjimo objektą (dalyką), ir tokiu būdu priėjo nepagrįstos ir neteisėtos išvados, kad ieškovė paveldėjimo teisę po tėvo mirties yra perleidusi, todėl neturi teisės priimti senelės G. M. palikimo atstovavimo teise, paveldint pagal įstatymą, dėl ko neturi ir subjektinės teisės reikšti ieškinio.

23. Paveldėjimas – mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti.

24. Paveldimi yra materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimą kaip visumą, t. y. perleidžia teises į jam paliktą turtą ir skolas (aktyvą ir pasyvą). Paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Pažymėtina, kad įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir būdamas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Teisė disponuoti turtu reiškia ir teisę nuosavybės teise turimą turtą laikantis įstatymų įvairiais būdais perleisti kitiems asmenims. Priklausomai nuo to, ar įpėdinis priėmė palikimą, ar jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, keičiasi ir įpėdinio disponuojamas objektas – paveldėtas konkretus turtas, kaip nuosavybės objektas (nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo), ar paveldėjimo teisės (nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovės tėvas S. M. mirė (duomenys neskelbtini), iki palikėjos G. M. mirties 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. S. M. mirties dieną jo motinos palikimas dar nebuvo atsiradęs, ieškovės tėvas neturėjo paveldėjimo teisių į jos turtą (palikimą). Ieškovė L. M., 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi perleidusi savo motinai paveldėjimo teises po tėvo S. M. mirties, negalėjo perleisti paveldėjimo teisių į palikėjos G.M. palikimą, nes mirties dieną jis šių teisių neturėjo.

26. Sutiktina su apeliante, kad paveldėjimas po tėvo mirties ir paveldėjimas po ieškovės močiutės mirties yra du atskiri paveldėjimai. Ieškovė 2011 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi padovanoti savo tėvo mirties metu senelės paveldėjimo teisių (paveldėjimo objekto) negalėjo, nes nebuvo dovanojimo objekto; kaip minėta, paveldėjimas atsiranda po atitinkamo asmens mirties, t. y. šioje situacijoje teisės atsirado tik mirus palikėjai G. M. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal Civilinio kodekso 5.12 straipsnį, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Paveldėtojai lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

28. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra palikėjos vaikaitė; mirus jos tėvui S. M., ji turi teisę paveldėti palikėjos G. M. turto dalį, kaip jos vaikaitė (CK 5.12 straipsnis), atitinkamai, kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę reikšti ieškinį dėl sandorio, kuriuo perleistas turtas, pripažinimo negaliojančiu.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovė po jos tėvo mirties 2021 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės dovanojimo sutartimi turimas paveldėjimo teises perleido savo motinai D. M.ir pasitraukė iš paveldėjimo santykių.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo

30. Ieškovė ginčijo palikėjos G. M. 2022 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo dukrai – atsakovei J. I., prašė pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies, CK 1.91 straipsnio 1 dalies, CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu ar visais kartu pagrindais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodė ir neįrodinėjo faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas apgaulės, smurto, piktavališko susitarimo, ekonominio spaudimo, ar realaus grasinimo arba suklydimo įtakoje; ieškovė įrodinėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu palikėja G. M. sirgo psichine liga – kraujagyslinė demencija, dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, t. y. ieškinys buvo pareikštas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

32. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą ir kitus rašytinius įrodymus – 2021-03-29 NDNT Sprendimą Nr. STS-1132 bei 2021-03-29 NDNT Specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-624, kurie surašyti įgaliotų ir specialių žinių turinčių asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir turėjo būti teismo vertinami kaip oficialūs rašytiniai įrodymai. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad palikėja ginčijamo sandorio sudarymo metu sirgo kraujagysline demencija, dėl ko ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir išreikšti tikrosios valios. Apeliantės nuomone, teismas, atmesdamas ieškinį, be pagrindo vadovavosi liudytojų parodymais.

33. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama CPK 218 straipsnio nuostatų. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu palikėja G. M., gim. (duomenys neskelbtini)., sirgo kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad psichinės ligos diagnozė savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad konkretaus sandorio sudarymo metu žmogus negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.

37. Pavyzdžiui, analogiškose asmens veiksnumo ribojimo procese medicininę būklę, t. y. psichikos sutrikimą nustato psichiatrai – ekspertai, tačiau vien medicininis kriterijus nėra pakankamas, siekiant apriboti asmens veiksnumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: ,, medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Tik teismas, remdamasis įrodymų visuma bei nešališkumo principu, turi visapusiškai įvertinti ar psichikos sutrikimai yra tokio masto, jog asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

38. Bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

39. Nurodytų išaiškinimų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik medicininius dokumentus, ekspertizės aktą, bet ir liudytojų parodymus – palikėjos kaimynų, pažįstamų parodymus apie jos elgesį buityje, gebėjimus suvokti savo poreikius, suformuoti savo valią bei ją išreikšti.

40. Bylos nagrinėjimo metu 2022 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė palikėjos teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertui buvo užduoti klausimai: Ar G. M., atsižvelgiant į jos amžių, persirgtas ligas, psichinę sveikatos būklę, 2022-07-07 sudarant dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar suprato veiksmų pasekmę? Ar yra nustatyta kitų G. M. ligų 2022-07-07 datai ir kokiais simptomais ligos pasireiškė? Kokią įtaką nustatytos ligos turėjo G. M. elgesiui ir gebėjimui suvokti savo veiksmus ir išreikšti savo valiai?

41. Teismo psichiatrijos ekspertas, atlikęs pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę gali duoti: kategoriškai teigiamą išvadą (asmuo galėjo dėl savo psichinės būsenos suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti), kategorišką neigiamą išvadą (negalėjo), prielaidinę teigiamą išvadą (tikėtinai galėjo), prielaidinę neigiamą (tikėtinai negalėjo) arba atsisakyti duoti ekspertinę išvadą (kai nepakanka faktinių medicininių duomenų apie asmens sveikatos būklę tiriamuoju laikotarpiu).

42. 2024 m. kovo 21- balandžio 16 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.78TPK 63/2024 buvo padaryta prielaidinė neigiama išvada apie palikėjos G. M. gebėjimus suprasti savo veiksmų esmę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ekspertė, motyvuodama savo išvadą, pažymėjo, kad apibendrinus pateiktą medžiagą, tiriamus duomenis apie G. M. psichikos sveikatos būklę, pažintinės veiklos, bendravimo ir elgesio ypatumus ginčijamos sutarties pasirašymui gana skurdūs. Remiantis G. M. psichikos simptomų vystymosi dinamika bei jų klinikine išraiška, galima daryti prielaidą apie tai, kad G. M. dėl lėtinių išeminių galvos smegenų pakitimų progresavo kraujagyslinės kilmės įgytos silpnaprotystės klinika su vidutinio sunkumo pažintinių funkcijų sutrikimo požymiais, kurie G. M. konstatuoti nuo 2021 m. iki jos mirties. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą padaryti prielaidinę išvadą, kad G. M. sirgo įgyta kraujagysline demencija (F01), dėl kuriuos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, suvokti sudaromo sandorio esmės ir pasekmės (2024-04-10 DOK-62673).

43. Esant tokioms ekspertės nustatytoms aplinkybėms (medicininių duomenų apie G. M. psichikos sveikatos būklę nepakankamumui, ekspertės konstatuotam vidutiniam pažintinių funkcijų sutrikimui, prielaidinei išvadai apie G. M. būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu) liudytojų parodymai apie palikėjos elgesį buityje, jos gebėjimus bendrauti, išreikšti savo valią buvo ypatingai reikšmingi vertinant ginčijamo sandorį, nes, kaip minėta, byloje turėjo būti vertinamas ne tik medicininis, bet ir juridinis aspektas – ar dėl psichinės ligos ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę.

44. Apeliantės argumentas, kad teismas ginčą sprendė net neišsiaiškinęs ir nevertindamas, kas tai per liga, kokio pobūdžio tai liga, kokias pasekmes ji sukelia, kad ši liga visuotinai – Pasaulio sveikatos organizacijos priskiriama prie psichikos ir elgesio sutrikimų ligų, dėl kurios asmuo tampa tokios būsenos, kai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atmetamas, nes kraujagyslinės demencijos diagnozė savaime nereiškia, kad ja sergantis asmuo visiškai nesupranta savo veiksmų esmės; ekspertė konstatavo, kad medicininėje dokumentacijoje užfiksuotas vidutinis pažintinių funkcijų sutrikimas, dėl ko ir buvo padaryta prielaidinė neigiama išvada apie G. M. gebėjimus suprasti savo veiksmų esmę ginčijamos sandorio sudarymo metu.

45. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad byloje be pagrindo nebuvo vertinami G. M. medicininiai dokumentai, taip pat 2021-03-29 NDNT Sprendimas Nr. STS-1132 bei 2021-03-29 NDNT Specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP-624, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais.

46. Pažymėtina, kad visi pateikti G. M. medicininiai dokumentai buvo ištirti ir aprašyti ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, be to, specialiųjų poreikių nustatymo sprendime ir specialiųjų poreikių vertinimo akte nėra išvadų apie G. M. gebėjimus suprasti savo veiksmų esmę; dokumentuose tiesiog konstatuota, kad G. M. diagnozuota kraujagyslinė demencija su vidutinių kognityvinių funkcijų sutrikimu, tačiau buvo nustatyta, kad ji turi specialių poreikių ir dėl kitų jos amžiui būdingų susirgimų, nesusijusių su psichikos sveikatos sutrikimais. Esant tokioms aplinkybėms, sprendimas ir aktas negali būti vertinami kaip oficialūs rašytinai įrodymai nagrinėjamos bylos kontekste (2023-05-10 DOK-76722).

47. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus N. Jokubauskienę, notarę, kuri parodė, kad G. M. pati atvyko su dukra, pati atsakinėjo į klausimus bei nurodė, kad sūnus mirė, todėl nori perleisti butą dukrai J. I., kuri ją prižiūri, kartu gyvena; paaiškino motyvus, kodėl ji nori dovanoti butą – sūnus mirė, todėl turtas turi atitekti dukrai; gydytoją G. R., kaimynes L. L., R. S., L. J., T. D., kurios parodė, kad G. M. gyveno su dukra, bendravo su kaimynais, juos atpažindavo, laikėsi įpročių, orientavosi aplinkoje, nenusišnekėdavo. Bylos duomenimis, G. M. sveikata pablogėjo po to, kai 2020 m. ji persirgo COVID ir nuo 2020 m. ji apsigyveno kartu su J. I., kuri ją prižiūrėjo. Tokios faktinės aplinkybės paaiškina, kaip susiformavo palikėjos valia palikti butą atsakovei; apeliantės argumentai liudytojų parodytų faktų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą (pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, notarės, kitų liudytojų parodymus) padarė pagrįstą išvadą, kad G. M. psichikos sutrikimai nebuvo tokio masto, jog palikėja negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dovanojimo sutarties sudarymo metu.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

50. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Byloje nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei prašymų priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, atsakovei tokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė