Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-574-227/2017 Teisėjas Arvydas Jasonas Procesinio sprendimo kategorija:

2017 m. liepos 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5061-837/2017 pagal pareiškėjo N. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7513-452/2007.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas N. B. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7513-452/2007, dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, prašė padalinti santuokos metu S. B. asmeninėje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas bei priteisti pareiškėjui 5864,17 Eur piniginių lėšų. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir S. B. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria išspręstas šalių turto padalijimo klausimas. 2017 metų kovo mėnesį pareiškėjui atsitiktinai tapo žinoma, kad 2007 metų spalio mėnesį S. B. asmeninėje sąskaitoje, esančioje Norvegijos banke, pinigų likutis sudarė 100104,51 Norvegijos kronų (11728,34 Eur), kurios nutraukiant santuoką buvo nepadalintos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti, grąžino pareiškėjui 216,92 Eur žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad pagal CPK 368 straipsnio nuostatas prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau jis negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Nustatė, kad yra praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas naikinamasis procesinis terminas, kadangi pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. sausio 27 d.Sprendė, kad pagrindo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą procesinį terminą nėra, kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra nesuderinamas su proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, normalia civilinių santykių raida ir pasitikėjimu įsiteisėjusiais teismo sprendimais bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atveju susidarė išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, dėl kurios procesas civilinėje byloje Nr. 2-6668-452/2007 turi būti atnaujintas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas N. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujinti procesą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas konstatuojant, kad praleistas naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, neįsigilino į faktines aplinkybes, nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjo atveju nesusidarė išskirtinė, netoleruotina situacija, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šio pobūdžio bylose, nutartis prieštarauja CK 1.2 ir 1.5 straipsnių nuostatoms, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas apie S. B. nuslėptas santaupas, buvusias santuokos nutraukimo metu, sužinojo 2017 metų kovo mėnesį, todėl nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esant išskirtinėms, netoleruotinoms situacijoms galima atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 metų naikinamąjį terminą. Nesutinka su nemotyvuota teismo išvada, kad pareiškėjo situacija nėra išskirtinė, kadangi nuo pareiškėjo nesąžiningais sutuoktinės veiksmais buvo nuslėptas santuokoje įgytas turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, No. 38368/04, judgment of 1 March 2007;Volkov v. Russia, No. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir S. B. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria išspręstas šalių turto padalijimo klausimas, tačiau liko nepadalintos santuokoje įgytos bei sutuoktinės asmeninėje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, apie ką jis sužinojo tik 2017 metų kovo mėnesį. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1dalies 2 p nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Apeliantas, teigdamas, jog naujai paaiškėjo bylos esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu, kadangi sutuoktinė nesąžiningais veiksmais nuslėpė duomenis apie turimas sąskaitoje lėšas, nenurodo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, jog lėšų asmeninėje sąskaitoje turėjimo faktas pareiškėjui negalėjo tapti žinomas santuokos nutraukimo metu, jeigu jis būtų elgęsis atidžiai ir rūpestingai. Tikėtina, kad pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės dėl sutuoktinės gyvenamosios vietos Norvegijoje, dėl ko jis turėjo galimybę pasidomėti jos turimomis santaupomis, prašyti teismo išreikalauti tokius duomenis. Be to, pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad daugiau nei metus laiko netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sutuoktinės 2007 metų liepos-spalio mėnesiais įgytų lėšų nebūtinai įtakotų klausimo dėl šalims gyvenant skyrium gautų lėšų padalijimo sprendimą (Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti naikinamąjį penkerių metų terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą grindė aplinkybėmis, jog apie lėšų egzistavimą sužinojo tik 2017 m. kovo mėnesį, šią aplinkybę sutuoktinė nesąžiningai nuslėpė ir liko nepadalintas visas santuokoje įgytas turtas, kad pažeidžia pareiškėjo interesus. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių išskirtinių teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje. Tokių aplinkybių taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas turi galimybę kitu būdu spręsti klausimą dėl nepadalinto turto pareiškiant ieškinį teisme, todėl manytina, kad jo teisė į teisminę gynybą, nuosavybės neliečiamumą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai atsisakius atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nebus pažeisti. Šiuo atveju negali būti konstatuojama išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kurią būtų galima pripažinti nesant jokios kitos teisinės galimybės patikimai patikrinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.Kadangi byloje nėra nustatyta netoleruotinos teisinės situacijos, kuriai esant, siekiant užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ar ypatingą materialinį teisinį santykį, procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, spręstina, kad faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Suėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui pareiškėjas neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 75 str. 1 d.). Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-233/2004, 3K-3-346/2006, 3K-3-515/2007, 3K-3-307/2010, kuriose yra skirtingos aplinkybės, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomi.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantas neįrodė išskirtinių teisinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų atnaujintas penkerių metų terminas paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą bei procesinių terminų praleidimo teisines reglamentuojančias proceso teisės normas ir atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeista.