- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-827-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00604-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Marijampolės pataisos namų pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namai pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė priimti sprendimą ir pripažinti Marijampolės pataisos namuose saugomus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. rastus ir paimtus 1998 mobilaus ryšio telefonus, dėl kurių grąžinimo nuteistieji, atlikę laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nesikreipė, bešeimininkiu turtu, kad būtų galima juos perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitymui, realizavimui ar pripažinimui atliekomis. Į Marijampolės pataisos namų apskaitą 2015 m. rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai įtraukti 2019 m. vasario 6 d., o 2016 m. rasti ir paimti – 2019 m. vasario 11 d. apskaitos aktais.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškime nurodytų daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo Marijampolės pataisos namų pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paliko nenagrinėtą, išaiškino pareiškėjui, kad jis visų pirma turi kreiptis į mokesčių inspekciją ar kitą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytą finansų, kontrolės ar savivaldybės instituciją teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Teismas nustatė, kad turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.
5. Teismas sprendė, kad į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiu galima kreiptis tiktai užbaigus teisės aktuose numatytas ikiteismines procedūras, t. y. raštu pranešus mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, ir tik jos pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, todėl yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo Marijampolės pataisos namų pareiškimą dėl turto (mobiliojo ryšio telefonų) pripažinimo bešeimininkiu ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pagal CPK 534 straipsnį pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
1.2. Bešeimininkio turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pareiškime nurodytų daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš teismo gavus Marijampolės pataisos namų pareiškimą buvo informuota bei atsiliepimu sutiko su pareiškėjo prašymu. Mobilieji telefonai yra įtraukti į Marijampolės pataisos namų apskaitą 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 11 d., todėl kitai institucijai šį turtą įtraukti į savo apskaitą ir dar po metų kreiptis į teismą yra netikslinga.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pagal Taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą. Šiuo atveju bešeimininkiai daiktai yra Marijampolės pataisos namų žinioje, kuri ir inicijavo daiktų pripažinimą bešeimininkiais, pateikdama teismui pareiškimą.
2.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Marijampolės pataisos namai yra nepriskirtini prie asmenų, turinčių teisę paduoti pareiškimą teismui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu. Marijampolės pataisos namai yra valstybės institucija, kuri yra kompetentinga pateikti teismui pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo Marijampolės pataisos namų pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl subjektų, galinčių paduoti pareiškimą teismui dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, ir turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros
10. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis). CPK 534 straipsnis numato, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Taigi minėtose įstatymų nuostatose nėra konkrečiai nurodytos institucijos, kurios turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, yra nurodytas tik tų institucijų pobūdis. Tuo tarpu turto perdavimo valstybei ar savivaldybėms tvarką (subjektus, procedūrą ir pan.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. gegužės 8 d., t. y. pareiškimo padavimo metu).
14. Remiantis Taisyklių 35 punktu, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad bešeimininkio turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių 35 punktas numato, jog dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcija, daro išvadą, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namai konkrečiu atveju pagrįstai inicijavo 1998 mobilaus ryšio telefonų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, tačiau teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu, vadovaujantis minėtų Taisyklių nuostatomis, yra numatyta mokesčių inspekcijai.
16. Nors Taisyklių 2 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad, jeigu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiomis Taisyklėmis ar kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis kita valstybės ar savivaldybės institucija, jai mutatis mutandis taikomos šių Taisyklių nuostatos, tačiau ši nuostata neįtvirtina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Taisyklės ar kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad Marijampolės pataisos namai, kaip valstybės institucija, priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis bešeimininkį turtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namai nėra institucija, turinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
17. Kadangi į teismą su pareiškimu dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais gali kreiptis tik Taisyklėse numatyti konkretūs subjektai ir tai galima padaryti tik užbaigus Taisyklėse numatytas ikiteismines procedūras, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pareiškėjo Marijampolės pataisos namų pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
18. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-807-259/2019, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-569/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-440/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2508-343/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-890-221/2015 ir kt.).
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.