- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-807-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00194-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK) kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas 2017 m. sausio mėnesio 8, 10, 11 ir 14 dienomis Alytaus pataisos namuose rastus nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryšio telefonus (27 vnt.), SIM korteles (15 vnt.) ir laisvų rankų įrangą (1 vnt.) pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. Pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnyje, bylos teisena, 2019 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Daiktai 2017 m. vasario 7 d. įtraukti į Alytaus apskrities VPK apskaitą, jie yra bešeimininkiai, t. y. nenustatytas jų savininkas. Be to, nuo jų įtraukimo į apskaitą praėjo daugiau nei vieneri metai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ANK 618 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad institucija, priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nutarimu turi išspręsti ir paimtų daiktų klausimą. Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VPK pateikė pareiškimą teismui dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu reikalinga daiktą pripažinti bešeimininkiu tuo atveju, jei jį siekiama (tikslinga) perduoti valstybei arba savivaldybėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 6, 20, 21 ir 145 punktais, pareiškime nurodyti daiktai pagal savo specifiką negali būti realizuoti, t. y. negali būti perduoti ar parduoti.
4. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo Alytaus apskrities VPK pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjas Alytaus apskr. VPK prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino pateikto pareiškimo turinį, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pagal ANK 618 straipsnio 3 dalį institucija, priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nutarimu turi išspręsti ir paimtų daiktų klausimą. Apeliantas pažymi, kad konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (29 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu administracinės teisenos metu buvo paimti daiktai, kurių savininkas(-ai), sąžiningas(-i) įgijėjas(- ai) ar teisėtas(-i) valdytojas(-ai) yra nežinomi. Pagal CK 4.57 straipsnį, kad daiktas būtų pripažintas bešeimininkiu, būtina nustatyti, ar jis tikrai neturi savininko ar jo savininkas nežinomas. Nei CK, nei ANK nesuteikia įgaliojimų policijos pareigūnams spręsti klausimus dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn. CPK 537 straipsnyje numatyta, kad teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.2 punktą, bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, apelianto nuomone, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo valstybės nuosavybėn turėjo ir galėjo būti sprendžiamas tik teismine tvarka.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, priėmė nemotyvuotą nutartį, kadangi savo išvadų tinkamai nemotyvavo bei neargumentavo. Teismo sprendime nėra nurodytos objektyvios priežastys, aptarta daiktų specifika ar nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas sprendimas pareiškime nurodytus daiktus pripažinti nerealizuotinu turtu. Kita vertus, atsižvelgiant į Taisyklių 6, 20, 21 ir 145 punktus, teisė pripažinti turtą nerealizuotinu ir spręsti kitus su tuo susijusius klausimus (apskaitos, kt.) yra suteikta tik mokesčių inspekcijai ir turtą perduodančiajai institucijai. Teismas į šių klausimų spręsti kompetentingų subjektų baigtinį sąrašą nėra įtrauktas. Taisyklėse taip pat nenumatyta, kad turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn proceso metu teismas galėtų ar turėtų spręsti klausimus dėl turto perdavimo valstybės nuosavybėn tikslingumo ir jo pripažinimo nerealizuotinu. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn sąlygų buvimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados skundžiamoje nutartyje yra neteisėtos bei nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, yra pagrįsta ir teisėta.
Bylos duomenimis, pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl mobiliojo ryšio telefonų (27 vnt.), SIM kortelių (15 vnt.) ir laisvų rankų įrangos (1 vnt.) pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi, teismo vertinimu, pareiškime dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nurodyti daiktai pagal savo specifiką negali būti realizuoti, t. y. negali būti parduoti ar perduoti valstybei arba savivaldybei pagal LR CK 4.58 straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, tačiau pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą iš esmės yra kitu pagrindu – CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 4.57 straipsnio 1 dalimi, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (LR CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - Taisyklės).
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, asmuo, raštu pranešęs mokesčių inspekcijai apie turtą, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), kartu su pranešimu turi pateikti ir dokumentus (jeigu asmuo juos turi), įrodančius, kad turto savininko nėra (ar savininkas nežinomas); mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs tokį pranešimą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi nuvykti į turto buvimo vietą. Jeigu pagal pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tai turtas ir kokia jo vertė, turto perėmimo dokumente pakanka surašyti bendruosius požymius (t. y. spalvą, rūšį, kiekį ir panašiai); mokesčių inspekcijos pareigūnai, surašę turto perėmimo dokumentą, kuriame turto tiksliai neįvardija, po dokumento surašymo turi skirti ekspertizę ar kreiptis į turto vertinimo įmonę, kad būtų tiksliai nustatyta, koks turtas apskaitytas (Taisyklių 27 punktas). Mokesčių inspekcija, surašydama turto perėmimo dokumentą, turi išspręsti turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo klausimą. Jeigu įmanoma, toks turtas turi būti saugomas mokesčių inspekcijos patalpose; jeigu dėl tam tikrų priežasčių to turto saugoti mokesčių inspekcijos patalpose neįmanoma (dėl didelių matmenų, pavojingumo ar didelės vertės), su turto saugotoju turi būti sudaryta pasaugos sutartis (Taisyklių 31 punktas).
Remiantis Taisyklių 35 punktu, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo apskaitytas mokesčių inspekcijoje, mokesčių inspekcijos pareigūnai per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu; prie pareiškimo teismui turi būti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės išvados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratūros ir panašiai) atsakymai, kad šis turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas įstatymų nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad bešeimininkio turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių 35 punktas numato, jog dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigūnai, daro išvadą, kad pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas konkrečiu atveju turi teisę inicijuoti mobiliojo ryšio telefonų (27 vnt.), SIM kortelių (15 vnt.) ir laisvų rankų įrangos (1 vnt.), pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, tačiau teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl šių daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis yra numatyta mokesčių inspekcijos pareigūnams.
Kadangi Taisyklių 4 punktas numato, kad į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiu galima kreiptis tiktai užbaigus teisės aktuose numatytas ikiteismines procedūras t. y. raštu pranešus mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, ir tik jos pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Pareiškėjui išaiškintina, kad jis visų pirma turi kreiptis į mokesčių inspekciją ar kitą LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytą finansų, kontrolės ar savivaldybės instituciją teisės aktuose nustatyta tvarka.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina iš esmės teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant pareiškimo atsisakymo priimti teisinį pagrindą iš CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto į CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.