Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d.nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1395-237/2015 pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir leidimo jį sunaikinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti 8 motopjūklus STIHL, 2 perforatorius HILTI TE-38 ir 1 perforatorių STRAUS bešeimininkiais daiktais ir leisti juos sunaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė(CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiu, kaip paduotą netinkamo subjekto, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (CK 4.58 str. 1 d.). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perdavimo valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

CK 4.58 str. 1 d. numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. CPK 534 str. nustato, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti finansų, kontrolės institucija arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Įstatymuose nėra konkrečiai nurodytos institucijos, kurios turi teisę kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, yra nurodytas tik tų institucijų pobūdis.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnyje išaiškintos policijos ir policijos įstaigos sąvokos – policija – asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma. Policijos įstaiga – šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 14 straipsnis aptaria teritorines policijos įstaigas, kuriame numatyta, kad policijos komisariatai yra aukštesnės ir žemesnės pakopų. Aukštesnės pakopos policijos komisariatai steigiami apskričių centruose ir užtikrina policijos uždavinių įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje. Šie policijos komisariatai: koordinuoja ir steigimo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja atitinkamos apskrities teritorijoje veikiančių žemesnės pakopos policijos komisariatų veiklą;teikia policijos generaliniam komisarui atitinkamos apskrities teritorijoje veikiančių visų policijos įstaigų biudžetų projektus; įgyvendina kitus steigimo ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas bei už jų įgyvendinimą atsiskaito policijos generaliniam komisarui. Apskričių teritorijas aptarnaujantys policijos komisariatai, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų įgaliojimų, taip pat gali aptarnauti savivaldybės, kurioje šie yra, teritoriją, vykdydami žemesnės pakopos policijos komisariato uždavinius ir funkcijas. Aukštesnės pakopos policijos komisariatas gali būti steigiamas ir Lietuvos Respublikos sostinės – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai aptarnauti. Šis policijos komisariatas vykdo šio straipsnio 6 dalyje nustatytus uždavinius ir funkcijas. Žemesnės pakopos policijos komisariatai steigiami savivaldybių administraciniuose centruose atitinkamų savivaldybių teritorijai aptarnauti. Šie policijos komisariatai: užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą; atsižvelgdami į vietos gyventojų poreikius, kartu su savivaldybių institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis bei gyventojais kuria ir įgyvendina programas, skirtas nusikalstamumo prevencijai, gyventojų gyvybės, sveikatos bei turto, taip pat viešosios tvarkos apsaugai;vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus; teikia aukštesnės pakopos policijos komisariatų vadovams savo biudžetų projektus; įgyvendina kitus steigimo ir kitų teisės aktų nustatytus uždavinius bei funkcijas, priskirtus jų kompetencijai, už savo veiklą atsiskaito atitinkamam aukštesnės pakopos policijos komisariatui, savivaldybės merui ir savivaldybės bendruomenei (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 14 straipsnis).

Esant nurodytam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nėra institucija, turinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Sutiktina su apeliantu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr.634 patvirtintų taisyklių „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad jeigu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiomis Taisyklėmis ar kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius ir daiktinius įrodymus priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis kita valstybės institucija, jai mutatis mutandis taikomos šių taisyklių nuostatos. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų taisyklių 3.2 punktu, daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra, arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu priėmimo klausimą, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu priėmimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistą.