Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2508-343/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
2S-2508-343/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
Pravieniškių pataisos namų
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2508-343/2015Teisminio proceso Nr.2-20-3-01619-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.15.3; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1886-840/2015, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl judriojo ryšio telefonų pripažinimo bešeimininkiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą (b. l. 4-14), kuriame prašė pripažinti bešeimininkiais 2012 m. kratų metu pataisos įstaigoje rastus ir paimtus 521-ą judriojo ryšio telefoną ir perduoti juos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, nuosavybėn.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi (b. l. 15-16) pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti ir jį grąžino. Teismas vertino, kad pareiškėja Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija – pataisos įstaiga – nėra finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos CPK 534 straipsnio prasme, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde (b. l. 24-26) pareiškėja prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį. Nutartis naikintina, kadangi ją priimdamas teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.58 straipsnio 1 dalį, CPK 534 straipsnį, ir nepagrįstai atsisakydamas priimti pareiškimą užkirto kelią pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti kratų metu paimtus daiktus bešeimininkiais ir spręsti šių daiktų perdavimo valstybei realizavimo arba pripažinimo atliekomis klausimus. Nurodo, kad Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija be kitų funkcijų ir kontrolės funkcijas atliekanti institucija turi teisę pareiškimu dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais daiktais kreiptis į daikto buvimo vietos apylinkės teismą. Laisvės atėmimo vietos administracija, nustačiusi, kad rasti įstaigos teritorijoje daiktai, kurie nėra pripažinti daiktiniais įrodymais, neturi savininko arba savininkas nėra žinomas, bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nustatyta tvarka įtraukia į apskaitą ir surašo turto apskaitos aktą. Jeigu minėtų daiktų savininkas neatsirado ir praėjo CK 4.58 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai buvo surašytas turto apskaitos aktas, įstaiga turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl rastų daiktų, kurie neturi savininko arba savininkas nėra žinomas, pripažinimo bešeimininkiais. Tokiais atvejais mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes, gavusi teismo sprendimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais, įstaiga kartu su šia inspekcija minėtų taisyklių nustatyta tvarka turėtų organizuoti perduotinų daiktų valstybei realizavimą arba pripažinimą atliekomis. Todėl apylinkės teismas, atmetęs pareiškimą dėl to, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas tokiam pareiškimui pateikti, neteisingai išaiškino ir taikė įstatymą ir tuo užkirto kelią pareiškėjai pripažinti kratų metu paimtus daiktus (telefonus) bešeimininkiais ir spręsti dėl šių daiktų perdavimo valstybei realizavimo arba pripažinimo atliekomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepatenka į CPK 534 straipsnio, nustatančio subjektų, turinčių teisę paduoti teismui pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, asmenų ratą, todėl ji neturi teisės kreiptis į teismą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu. Skunde teigiama, kad Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija, vykdydama teisės aktų jai pavestą nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei ikiteisminį tyrimą, vykdo BVK 1 priede nurodytų daiktų patekimo į įstaigos teritoriją kontrolės funkciją. Todėl pareiškėja priskirtina prie kontrolės institucijų, turinčių teisę kreiptis į teismą CK 4.58 straipsnio ir CPK 534 straipsnių pagrindu.

CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (CK 4.58 str. 1 d.). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Pagal Taisyklių 35 punktą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokį turto pripažinimo bešeimininkiu teisinį reglamentavimą, atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog skundžiama nutartimi pareiškėjai užkertamas kelias pripažinti kratų metu paimtus daiktus (telefonus) bešeimininkiais, nes pareiškėja, teikdama pareiškimą teismui, netinkami įgyvendina savo teisę inicijuoti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu yra numatyta mokesčių inspekcijos pareigūnams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą tuo pagrindu, jog pareiškėja neturi teisės paduoti pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn pagal LR CPK 534 straipsnio ir LR CK 4.58 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė