Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1428/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-26
Bylos Nr.: 2A-1428/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: V. Z.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Pedagogika“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro

Kategorijos

45.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1428/2012Procesinio sprendimo kategorija 45.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2023-264/2011 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. P. dėl viešo aukciono, viešo aukciono protokolo, pirkimo-pardavimo sutarties, nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto bei privatizavimo komisijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Pedagogika“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. I..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovo V. Z. atstovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais Kauno miesto savivaldybės vykdytą Kauno miesto savivaldybės 100 procentų UAB „Pedagogika“ akcijų paketo privatizavimo viešą aukcioną ir 2010 m. lapkričio 24 d. Viešo aukciono protokolą Nr. 66-10-25; 2) pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. 66-12-22 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės ir R. P.; 3) pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 21 d. aktą Nr. 66-13-22 „Dėl privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo“; 4) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą „Pritarti 2010 m. lapkričio mėn. privatizavimo programos projektui ir nustatyti pradinę pardavimo kainą: 133606857 UAB „Pedagogika“; Savanorių pr. 377, Kaunas; komercija ir paslaugų teikimas - 150 000 Lt, registracijos mokestis 500 Lt“ (protokolas Nr. PR-11); 5) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutarimą „Pritarti UAB „Pedagogika“, Savanorių pr. 377, Kaunas, akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ (protokolas Nr. PR-14); 6) taikyti abišalę restituciją: a) priteisti grąžinti iš atsakovės R. P. 20 039 Lt UAB „Pedagogika“ paprastųjų vardinių akcijų Kauno miesto savivaldybei; b) priteisti grąžinti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 156 001 Lt R. P.; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pageidavo dalyvauti viešame aukcione dėl 100 procento UAB „Pedagogika“ akcijų pardavimo. Ieškovas 2010 m. lapkričio 23 d., 15 val. 58 min. Kauno miesto savivaldybės privatizavimo institucijos darbuotojams pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione, banko įstaigos išduotus dokumentus, patvirtinančius 500 Lt registracijos mokesčio, 15 000 Lt pradinio įnašo sumokėjimą bei fizinio asmens pilietybę patvirtinančio dokumento nuorašą, tačiau darbuotoja atsisakė juos priimti, motyvuodama tuo, kad jau yra pasibaigęs dokumentų registracijos laikas, t. y. po 16 val., nors tuo metu buvo tik 15.58 val., o dokumentų registracijos laikas dar nebuvo pasibaigęs. Tai užkirto kelią dalyvauti UAB „Pedagogika“ akcijų pardavimo aukcione bei pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (toliau – VSTPĮ). Kauno miesto savivaldybė 2010 m. lapkričio 24 d. Viešo aukciono protokolu aukciono laimėtoju pripažino R. P., 2010 m. gruodžio 16 d. sudarė su ja privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 66-12-22, o 2010 m. gruodžio 21 d. Akcijų nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 66-13-22 perdavė R. P. nuosavybėn 20 039 vnt. UAB „Pedagogika“ paprastųjų vardinių akcijų. Kauno miesto savivaldybė, paskelbdama viešą aukcioną, pažeidė VSTPĮ nuostatas, reglamentuojančias aukciono paskelbimą, išsamios informacijos pateikimą bei viešo aukciono tikslus, taip pat pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatus (toliau – Nuostatai), nesilaikė juose nustatytos viešo aukciono paskelbimo tvarkos, dokumentų įregistravimo tvarkos bei viešo aukciono vykdymo procedūrų. 2010 m. lapkričio 3 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 paskelbta informacija apie privatizuojamą objektą nebuvo išsami, nebuvo nurodytas galutinis atsiskaitymo už akcijas terminas, nebuvo aiškiai nurodytas bankas, kuriame atidaryta sąskaita atsiskaityti už potencialaus pirkėjo dalyvavimą viešame aukcione ir už privatizavimo objektą. Informacijoje nebuvo nurodytas tikslus privatizavimo institucijos darbuotojo, atsakingo už programos vykdymą, kabinetas. Ieškovas turėjo klaidžioti po koridorius, o tai užėmė tam tikrą laiką, dėl ko jis tik 2010 m. lapkričio 23 d., 15 val. 58 min. pateikė dokumentus atsakingai darbuotojai. Ieškovas ketino dalyvauti viešame aukcione žiūrovu, tačiau organizatoriai neužtikrino galimybės įsigyti žiūrovo bilietą ir nepagrįstai apribojo teisę dalyvauti bei stebėti aukciono eigą. Egzistuoja CK 1.80 straipsnyje numatyti pagrindai pripažinti 2010 m. lapkričio 24 d. aukcioną dėl UAB „Pedagogika“ 100 procento akcijų privatizavimo viešo aukciono būdu negaliojančiu. Jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, juo nebuvo pasiektas tikslas kuo brangiau parduoti valstybės turtą, taip pat buvo neteisėtai uždrausta dalyvauti ieškovui viešame aukcione. 2010 m. lapkričio 24 d. Viešo aukciono protokolas Nr. 66-1025 negalioja, nes buvo neteisėtai ribojamas potencialių pirkėjų, norinčių dalyvauti aukcione, skaičius. 2010 m. lapkričio 23 d. turėjo būti surašyta pažyma apie aukciono dalyvius, joje suregistruoti dalyvių pateikti vokai, tačiau toks dokumentas nebuvo surašytas. 2010 m. gruodžio 16 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 66-12-22 pripažintina negaliojančia, nes ji sudaryta negaliojančio aukciono pagrindu bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. 2010 m. lapkričio 23 d. Pirkėjo paraiška dalyvauti viešame aukcione negalėjo būti pagrindu sudaryti 2010 m. gruodžio 16 d. sutartį, nes privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pardavimo objektas – paprastosios vardinės akcijos iš esmės skiriasi nuo R. P. paraiškoje nurodyto privatizavimo objekto – UAB „Pedagogika“. Ginčijama sutartis negalėjo būti sudaryta pagal pirkėjo paraišką dalyvauti privatizavimo viešame aukcione. Atsakovė, nepaisydama Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neteisėtai perdavė R. P. Kauno miesto savivaldybei priklausančius vertybinius popierius. Kauno miesto savivaldybė pažeidė viešąją tvarką, gerą moralę, todėl 2010 m. gruodžio 21 d. akcijų perdavimo aktas Nr. 66-13-22 turi būti pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija. UAB „Pedagogika“ akcijų paketo Privatizavimo programos projektas realiai nebuvo nagrinėtas, privatizavimo komisijos posėdyje nebuvo jam pritarta.

Atsiliepimas

Atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija, taip pat R. P. atsiliepimais į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo V. Z. ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1503, 16 punkte įtvirtinta taisyklė, jog vokai su viešo aukciono dokumentais registruojami tik Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu šių dokumentų registravimo laiku. Iš byloje apklausto liudytojo S. G. paaiškinimų matyti, kad jis su ieškovu dokumentų nenešė, todėl visų aplinkybių negalėjo žinoti. Liudytojo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas grįžo į automobilį 16 val. 5-6 min., nepatvirtinta kitais įrodymais. Tiek ieškovo, tiek jo liudytojo nurodytas laikas nebuvo užfiksuotas, šios aplinkybės nepatvirtintos kitais įrodymais, vertintinos kritiškai, prieštarauja kitiems įrodymams byloje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, atsakingam darbuotojui atsisakius priimti dokumentus, skundė jo veiksmus (neveikimą) Viešojo administravimo nustatyta tvarka. Dokumentų dalyvauti aukcione priėmimo laikas – 2010 m. lapkričio 23 d. nuo 9 iki 16 val. Teismo posėdyje apklaustos atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pakviestos liudytojos B. V., O. R., A. G., D. V. neatpažino ieškovo kaip asmens atnešusio dokumentus. Jos tvirtino kad dokumentus atnešė kitas asmuo pasibaigus jų registravimo laikui, 16 val. 7 min. Už priėmimą atsakinga O. R. jų nepriėmė, o registracijos laikas fiksuojamas išduodant pažymėjimą, kompiuteryje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacijų technologijų skyriaus 2011 m. spalio 5 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos informacinėje sistemoje dirbančiuose kompiuteriuose laikas nustatomas pagal pagrindinio serverio laiką kiekvieną kartą darbuotojui prisijungus prie informacinės sistemos ir automatiškai ne rečiau kas 8 valandas, galimas didžiausias 30 sekundžių skirtumas tarp kompiuteryje rodomo laiko ir pasaulinio koordinuotojo laiko. Teismas neabejojo atsakovo liudytojų parodymais. Ieškovas pripažino, kad iki paskutinio momento negalėjo apsispręsti dėl dalyvavimo aukcione, klaidžiojo koridoriais. Iš byloje pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos, DnB NORD sąskaitos išrašo bei rašto matyti, kad ieškovo vardu 15 500 Lt dalyvio mokestis ir pradinis įnašas sumokėtas banke Vilniuje 2010 m. lapkričio 23 d., ieškovo teigimu 14 val., įvykdytas 15.50 val., todėl dokumentų nešimas likus mažai laiko iki dokumentų registracijos pabaigos patvirtina, jog ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką. Ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog dokumentus dalyvauti aukcione jis pateikė 2010 m. lapkričio 23 d. iki jų registracijos pabaigos - 16 val., nuspręsta, kad praleidus paraiškų registravimo nustatytą ir Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą laiką, nėra pagrindo konstatuoti Nuostatų pažeidimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog Informaciniame biuletenyje Nr. 12 paskelbta informacija buvo klaidinanti ir neaiški, nenurodyti galutinio atsiskaitymo laikas ir banko duomenys, jog tai sutrukdė jam laiku apsispręsti dėl dalyvavimo aukcione bei atlikti reikalingus mokėjimus, neatitinka faktinių aplinkybių. Informacija apie organizuojamą aukcioną buvo paskelbta 2010 m. lapkričio 3 d. Valstybės turto fondo Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12. Iš jo turinio matyti, kad nurodytos visos esminės sąlygos, taip pat ir banko sąskaitos duomenys. Nagrinėjamu atveju privatizavimo objektas yra akcijos, todėl Nuostatų 9.1 punkto reikalavimas skelbti galutinio atsiskaitymo už privatizuojamą ilgalaikį materialųjį turtą terminą parduodant akcijas, neprivalomas. Kauno miesto savivaldybės administracija papildomai informaciją paskelbė 2010 m. lapkričio 6 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“, 2010 m. lapkričio 12 d. ir 17 d. laikraščių „Verslo žinios“ skelbimuose bei internetinėje svetainėje, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti jam kilusius neaiškumus. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog dokumentų registracijos laikas – viena diena – per trumpas. Nurodė, kad aukcionas vyko antrą kartą, privatizavimo objektas nedidelis, esantis Kauno miesto ribose, tai atitiko susiklosčiusią praktiką, o dokumentų registracijos terminas teisės aktais nereglamentuotas, todėl laikytas pakankamu. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti VSTPĮ 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 15 straipsnio pažeidimo. Iš pažymos Nr. 66-11-25 bei pastabų matyti, kad pažymos apie aukciono dalyvius pirmoji ir antroji skiltys (eil. nr. ir apie vokų priėmimo datą ir laiką) užpildomos vokų su viešo aukciono dokumentais registravimo metu, kitos skiltys – viešo aukciono metu, todėl pažyma baigta 2010 m. lapkričio 24 d., ji atitiko Nuostatų 13 punkto reikalavimus, jų priede Nr. 2 pateiktą pavyzdinę formą.

Teismo manymu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 2010 m. lapkričio 24 d. viešo aukciono protokole Nr.66-10-25 privatizavimo objektu nurodyta įmonė UAB „Pedagogika“, o ne akcijos, nėra esminė, nes Kauno miesto savivaldybė, būdama 100 procentų įmonės akcijų savininke, kartu yra ir įmonės turto savininkė. Informaciniame biuletenyje buvo aiškiai nurodytas privatizavimas objektas – UAB „Pedagogika“ akcijos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jam nebuvo leista 2010 m. lapkričio 24 d. dalyvauti žiūrovu, neįrodyta. Žiūrovų bilietų įsigyti nereikėjo, o iš byloje esančio 2011 m. birželio 2 d. rašto matyti, kad žiūrovų bilietų pardavimo tvarkos tuo metu nebuvo nustatyta. Atmesti ieškovo argumentai, jog aukcionas bei jo vykdymo procedūros prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąjį interesą. Byloje nėra aplinkybių, kad aukcionas buvo organizuotas vieninteliu tikslu parduoti privatizuojamą turtą būtent R. P.. Savivaldybės veiksmai atitiko privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė viešo intereso ir neprieštarauja CK 1.80, 1.81 straipsnių nuostatoms.

Teismas pažymėjo, kad VSTPĮ nenustatyta sandorių sudarymo terminų, bet jie įtvirtinti Nuostatuose. Dėl to taikyta Nuostatų 44 punkte įtvirtinta specialioji norma, kad sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų po to, kai Privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui. 2010 m. gruodžio 16 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pripažinus R. P. aukciono laimėtoja. 2010 m. lapkričio 23 d. paraiška dalyvauti viešame aukcione, 2010 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymai, voko kopijos patvirtina, kad R. P. pateikė dokumentus dalyvauti aukcione įvykdžiusi nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. įvykdė reikalavimus, keliamus aukciono dalyviui, išreiškė valią įgyti privatizavimo objektą, sumokėjo visą turto kainą, Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. gruodžio 13 d. posėdyje pagrįstai pritarta UAB „Pedagogika“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui, o ginčijama sutartis atitiko Nuostatų 33, 35, 39 punktus reikalavimus, jų priede Nr. 1 pateiktą pavyzdinę formą. Byloje nėra duomenų, kad R. P. veikė nesąžiningai. Iš prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1645-435/2011 matyti, kad teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Kauno miesto savivaldybei priklausančių 100 procentų UAB „Pedagogika“ akcijų areštas. Kauno miesto savivaldybės administracijoje nutartis dėl arešto gauta tik 2010 m. gruodžio 21 d. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo duomenis turto arešto akto įregistravimo data – 2010 m. gruodžio 23 d., 16.43 val., todėl tikėtina, kad iki 2010 m. gruodžio 16 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei po to iki 2010 m. gruodžio 21 d. privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto sudarymo momento, šie duomenys nei atsakovams, nei notarei nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo „Dėl privatizavimo komisijos sudarymo“ Nr. T-204 matyti, kad Privatizavimo komisija sudaryta iš 7 narių. 2010 m. rugsėjo 30 d. Privatizavimo komisijos posėdyje, kuriame buvo sudarytas ieškovo ginčijamas protokolas Nr. PR-11, dalyvavo 5 nariai, kurie vienbalsiai pritarė pasiūlymui dėl privatizavimo programos. Komisijos posėdis yra teisėtas. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad Privatizavimo programos projektas nebuvo nagrinėtas ir jam pritarta. Iš protokolo išrašo matyti, kad kai kurie komisijos nariai pasisakė svarstomu klausimu ir išreiškė nuomonę mažinti objekto pardavimo kainą, nes 2010 m. rugsėjo 15 d. skelbtas aukcionas neįvyko, patalpos neturi paklausos, didėja įmonės įsiskolinimai ir t.t. Ieškovo prašymas pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą „Pritarti 2010 m. lapkričio mėn. privatizavimo programos projektui ir nustatyti pradinę pardavimo kainą“ nesusijęs su ieškovo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu, nes šis dokumentas buvo priimtas ne ieškovo atžvilgiu kaip individualus administracinis aktas, o tikslu privatizuoti savivaldybei priklausantį turtą. Kauno miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas išrašas iš Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. PR-14 pasirašytas išrašą padariusio asmens - Privatizavimo komisijos sekretorės B. V.. Tai atitinka Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d įsakymu Nr. V-58 patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių VII dalies 90-92 punkto nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad ieškinys pateiktas teismui 2011 m. vasario 28 d. Prie šios bylos prijungta Kauno miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-1645-435/2011, iš kurios matyti, kad ieškovas dėl tų pačių reikalavimų į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2010 m. gruodžio 14 d., t. y. nepraleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 3 dalyje. Teismo įsitikinimu, ieškovas pareiškęs ieškinio reikalavimus dėl turto privatizavimo viešo aukciono būdu, jo vykdymo procedūrų prieštaravimo VSTPĮ principams bei imperatyvioms normoms pažeidimo fakto, taip pat viešojo intereso pažeidimo neįrodė, todėl ieškinys atmestas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Ieškovo V. Z. atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo skyriaus darbuotojai dokumentus pateikė 2010 m. lapkričio 23 d., 15 val. 58 min. Dokumentai nebuvo priimti, nors jų pateikimo laikas buvo nepasibaigęs. Teismas netinkamai nusprendė, kad ieškovas praleido nustatytą laiką registruoti dalyvavimo aukcione paraišką. Byloje apklaustas liudytojas S. G. patvirtino, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 23 d. prieš 16 val. nuvyko į Kauno miesto Privatizavimo tarnybą ir 16 val. 5-6 min. jau sugrįžo iš Privatizavimo skyriaus į automobilį. Teismas nepagrįstai atmetė šiuos liudytojo parodymus, nepasisakė apie ieškovo 2010 m. lapkričio 24 d. prašymą grąžinti jam sumokėtą mokestį už dalyvavimą aukcione. Šis įrodymas patvirtina, kad ieškovas Privatizavimo skyriui pateikė dokumentus su įmoka už dalyvavimą aukcione. Kauno miesto savivaldybė pagal šį ieškovo pateiktą prašymą grąžino ieškovui sumokėtą mokestį. Teismas neobjektyviai ir šališkai vertino Kauno miesto savivaldybės pakviestų liudytojų parodymus. Teismas teigė, kad liudytojos B. V., O. R., A. G., D. V. neatpažino ieškovo, kaip asmens, atnešusio dokumentus, tačiau toks parodymų vertinimas yra abstraktus ir neteisingas. Liudytoja O. R. net negalėjo pasakyti, kas 2010 m. lapkričio 23 d. atnešė paraiškas dalyvauti aukcione laiku, nors prisiminė, kad 2010 m. lapkričio 23 d., neva pavėlavęs, po 16 val., buvo atvykęs ne ieškovas, o kitas asmuo. Ši liudytoja neprisimena 2010 m. lapkričio 23 d. įvykių, todėl ji negali atsiminti, ar buvo atvykęs ieškovas, ar kitas asmuo. Su kitomis liudytojomis ieškovas nėra pažįstamas, todėl būtent jo personalijos įsidėmėjimas kelia pagrįstas abejones jų nešališkumu. Šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes byloje yra rašytinis įrodymas - 2010 m. lapkričio 24 d. prašymas grąžinti sumokėtą avansinį mokestį už dalyvavimą aukcione, kuris patvirtina, kad ieškovas pateikė paraišką su dokumentais dėl dalyvavimo viešame aukcione. Liudytojų parodymai prieštarauja šiam rašytiniam įrodymui, tačiau teismas to nevertino, nepašalino prieštaravimo tarp atsakovo liudytojų parodymų bei minėto rašytinio įrodymo. Minėtos liudytojos suinteresuotos bylos baigtimi, nes tai tiesiogiai siejasi su jų pareigomis Kauno miesto savivaldybės darbovietėje. O. R., A. G. ir B. V. veiksmai tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais. Liudytoja B. V. suinteresuota atmesti ieškinį, kad jai nebūtų pareikštos pretenzijos dėl netinkamai nustatyto paraiškų pateikimo laiko bei neteisėtai pasirašyto akcijų perdavimo-priėmimo akto. Liudytoja O. R. buvo paskirta priimti paraiškas, nors Informaciniame privatizavimo biuletenyje ji nebuvo įvardinta kaip atsakinga už dokumentų priėmimą. Ji atsisakė registruoti ieškovo pateiktą voką, todėl ji suinteresuota, kad ieškinys būtų atmestas. Ieškinyje keliamas klausimas ir dėl 2010 m. lapkričio 24 d. pažymos, kurioje turi būti registruojami viešo aukciono dalyviai, teisėtumo. Šią pažymą rašė O. R., todėl ji suinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja A. G. yra Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo skyriaus vedėja, atsakinga už visų darbuotojų veiksmus bei šio skyriaus veiklą. Ji turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nepagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų parodymais. Be to, jų parodymai prieštaringi: liudytoja O. R. nurodė, kad jai vokas su dokumentais buvo pateiktas 2010 m. lapkričio 23 d., 16 val. 07 min., ji atsisakė minėtus dokumentus priimti iš ieškovo, vėliau ieškovas ėjo aiškintis dėl šių aplinkybių pas skyriaus vedėją A. G., tačiau liudytoja A. G. teigė, kad pas ją asmuo aiškintis dėl nepriimtų dokumentų atėjo taip pat 16 val. 07 min. Tuo pačiu metu ieškovas negalėjo būti skirtinguose kabinetuose. Teismas šio prieštaravimo neaptarė ir sprendime dėl to nepasisakė.Byloje buvo aiškinamasi, kokiu būdu nustatytas 2010 m. lapkričio 23 d. paraiškų pridavimo pabaigos laikas. Liudytoja O. R. tvirtino, kad laiką ji nustatė pagal savo kompiuterį. Skirtumas tarp ieškovo ir liudytojos O. R. fiksuoto laiko labai nedidelis - 9 min. Svarbu nustatyti, ar Kauno miesto savivaldybė, vykdydama turto pardavimo aukcioną, vadovavosi metrologinę patikrą praėjusio laiko skaičiavimo mechanizmu. Iš liudytojos O. R. ir A. G. apklausos matyti, kad jų kompiuteriai rodo skirtingą laiką. Teismas vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacijų technologijų skyriaus 2011 m. spalio 5 d. raštu dėl laiko kompiuteriuose nustatymo, tačiau jame nurodyta, kad kiekvienas savivaldybės darbuotojas gali pats pareguliuoti jo naudojamo kompiuterio rodomą laiką. Šios aplinkybės teismas netyrė. Tiek O. R., tiek kiti darbuotojai turėjo technines galimybes šį laiką reguliuoti savo kompiuteryje. Laiką fiksuojančio mechanizmo tikslumas negali būti nustatomas raštais. Laiką fiksuojantys mechanizmai privalo būti metrologiškai patikrinti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas vadovavosi paties atsakovo surašytu ir pateiktu raštu. Nepagrįstas teiginys, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką. Neišsami informacija apie akcijų pardavimą sutrukdė ieškovui iš anksto pateikti dokumentus. Ne visos darbo dienos skyrimas teikti paraiškas privatizuojant valstybės turtą viešo aukciono būdu prieštarauja viešo aukciono tikslams ir paskirčiai. Ieškovo paraiškoje nurodyta kaina buvo daug didesnė nei ta, už kurią valstybės turtas buvo parduotas R. P.. Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jis pateikė paraišką 2010 m. lapkričio 23 d. iki 16 val. Tą patvirtino liudytojas S. G., todėl iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybė neužtikrino tinkamo paraiškų dalyvauti viešajame aukcione laiko fiksavimo, o teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovas praleido paraiškų registravimo dalyvauti viešame aukcione laiką.Neteisinga teismo išvada, jog nepagrįstas ieškinys dėl to, kad informaciniame biuletenyje buvo paskelbta klaidinga ir neaiški informacija. Įstatymas informacijos paskelbimą numato tik Valstybės turto fondo Informaciniame privatizavimo biuletenyje. Tai, kad informacija buvo skirtinga bei skirtingai pateikta kituose leidiniuose, patvirtina ieškovo teisių pažeidimą bei leidžia teigti, kad buvo nesilaikyta VSTPĮ bei Nuostatų. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad dokumentų registravimo laikas nuo 9 iki 16 val. yra akivaizdžiai per trumpas, o teiginys, jog toks laikas pakankamas, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Teismas nepagrįstai rėmėsi neva Kauno miesto ribose susiklosčiusia praktika. 2010 m. lapkričio 24 d. vykusio aukciono Kaune dokumentų priėmimo laikas buvo pats trumpiausias, todėl teiginys, kad vienos dienos dokumentų priėmimo laikas atitinka susiklosčiusią praktiką, neatitinka nei bylos įrodymų, nei Kauno miesto praktikos. Pažyma Nr. 66-11-25 atspausdinta kompiuteriu ir surašyta 2010 m. lapkričio 24 d. Datos nurodymas pažymoje patvirtina, kad visi faktai užfiksuoti šiame dokumente buvo atlikti tik po 2010 m. lapkričio 24 d., todėl teismo motyvas, jog minėta pažyma atitinka Nuostatų 13 punkto reikalavimus, neatitinka tikrovės. Aukciono dalyvių vokai turėjo būti suregistruoti 2010 m. lapkričio 23 d., o pažyma turi būti rašoma tuo pačiu metu, kai pateikiami potencialių pirkėjų vokai su dokumentais. Kauno miesto savivaldybė bei jos institucijos ruošiantis 2010 m. lapkričio 24 d. viešam aukcionui tokios pažymos nepildė ir Nuostatų nustatyta tvarka neregistravo aukciono dalyvių. Imperatyvios teisės normos pažeidimas yra pagrindas pripažinti 2010 m. lapkričio 24 d. Viešo aukciono protokolą Nr. 66-1025 negaliojančiu. Teismo teiginys, kad pažyma atitinka įstatymo reikalavimus, neatitinka tikrovės.Nepagrįstas teiginys, kad aplinkybė, jog 2010 m. lapkričio 24 d. viešo aukciono protokole Nr. 66-1025 privatizavimo objektu nurodyta ne akcijos, o įmonė UAB „Pedagogika”, nėra esminė. Teismas klaidingai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama 100 procentų įmonės akcijų savininkė, kartu yra ir įmonės turto savininkė, klaidingai taikė CK 2.45 straipsnį. Kauno miesto savivaldybei priklauso ne UAB „Pedagogika” turtas, o tik vertybiniai popieriai. Teiginiai, kad UAB „Pedagogika” akcijos ir UAB „Pedagogika” įmonė yra tapatūs dalykai, prieštarauja ABĮ bei CK 2.33 straipsniui, 2.48 straipsnio 1 daliai, 2.87 straipsnio 4 punktui, reglamentuojantiems, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Teismas sprendimą grindė 2011 m. birželio 2 d. atsakovo raštu, kad nebuvo nustatyta žiūrovų bilietų pardavimo tvarka. Tokie teiginiai prieštarauja Nuostatų 23 punktui. Ši norma imperatyviai numato, kad privalo būti viešo aukciono žiūrovų bilietai. Tokios tvarkos nebuvimas negali būti priežastis konstatuoti, jog ieškovas neįrodė savo valios dalyvauti aukcione. Teismas nekreipė dėmesio į nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad nebuvo pažeistas ieškovo interesas dalyvauti aukcione žiūrovu.Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog R. P. paraiškoje išreiškė valią pirkti ne UAB „Pedagogika” akcijas, o įmonę UAB „Pedagogika”. Tokia paraiška turėjo būti atmesta, nes ji neatitiko paskelbto aukciono objekto. Dėl šio pažeidimo teismas sprendime nepasisakė.R. P. UAB „Pedagogika” akcijos buvo perduotos tuo metu, kai jos jau buvo areštuotos. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Akcijų perdavimo ir priėmimo aktas nebuvo sudarytas pas notarą, todėl teismas klaidingai nurodė, kad minėtą dokumentą tvirtino notaras. Atsakovė pridėjo 2010 m. gruodžio 22 d. raštą „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo”, pasirašytą B. V., jog antstolės 2010 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl UAB „Pedagogika” akcijų arešto Kauno miesto savivaldybės meras gavo 2010 m. gruodžio 17 d. Pateiktas įrodymas paneigia teismo teiginį, kad Kauno miesto savivaldybei 2010 m. gruodžio 21 d. nebuvo žinoma apie UAB „Pedagogika” areštą. Kauno miesto savivaldybės meras atstovauja Kauno miesto savivaldybę, todėl teisinės reikšmės neturi tai, kada šį dokumentą gavo Kauno miesto savivaldybės atskiri skyriai. Kauno miesto savivaldybė 2010 m. gruodžio 21 d. negalėjo perduoti UAB „Pedagogika” akcijų R. P., nes tuo metu akcijos buvo areštuotos. Ši aplinkybė patvirtina, kad sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias normas. Be to, B. V. negalėjo sudaryti 2010 m. gruodžio 21 d. akto Nr. 66-13-22, nes tokių įgalinimų ji iš Kauno miesto savivaldybės mero nebuvo gavusi.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Privatizavimo komisijos sprendimai teisėti. Ieškovas pateikė Privatizavimo komisijos nutarimų projektus, kuriuose iš karto nurodyta privatizuojamo objekto kaina. Tai patvirtina, kad Privatizavimo komisija realiai nenagrinėja konkretaus objekto kainos, o tik patvirtina tą pinigų sumą, kuri įrašyta į projektą. Ieškovas nesutinka su teismu, kad UAB „Pedagogika” akcijų paketo kainos nustatymas nesusijęs su ieškovo subjektyvių teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu. Tai tiesiogiai susiję su ieškovo interesu įsigyti šį privatizuojamą objektą. Viešieji aukcionai siejami su viešuoju interesu, todėl teismas privalėjo patikrinti, ar teisingai nustatyta privatizuojamo objekto kaina. Ieškovo įsitikinimu, privatizuojamo objekto kaina nepagrįstai buvo sumažinta. Patalpos yra geroje strateginėje vietoje, patrauklios. Nustatant pardavimo kainą nedalyvavo nei nekilnojamojo turto vertintojai, nei asmenys, turintys specialių žinių nustatyti nekilnojamojo turto vertę, todėl Privatizavimo komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. bei gruodžio 13 d. nutarimai yra neteisėti ir naikintini.Teismas tik formaliai nurodė, kad R. P. veikė sąžiningai. R. P. pritaikytos išskirtinės sąlygos nupirkti akcijų paketą. Teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta remiantis tokiais dokumentais, kurie nepatvirtina R. P., kaip viešo aukciono laimėtojos. Notaras sudarė sutartį nesant pirminių dokumentų, leidžiančių tokią sutartį patvirtinti, todėl teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sutartį turėjo pripažinti negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsakovai Kauno miesto savivaldybė bei Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimais prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jis dokumentus dalyvauti aukcione pateikė iki jų registravimo laiko pabaigos, todėl ieškovo argumentas, kad privatizavimo objektą buvo siekta nupirkti už didesnę kainą, nereikšmingas. Liudytojas S. G. negalėjo pateikti aplinkybių, susijusių su dokumentų pateikimu Privatizavimo skyriui. Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Teiginiai, kad Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 paskelbta informacija buvo klaidinanti ir neaiški, neatitinka faktinių aplinkybių. Įrašas, kad parduodama UAB „Pedagogika“, o ne UAB „Pedagogika“ akcijų paketas, nėra esminis. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad buvo apribota teisė dalyvauti ir stebėti aukciono eigą, nes tokio noro apeliantas neišreiškė. Privatizavimo skyrius duomenų apie tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) neturėjo. B. V. turėjo įgaliojimus pasirašyti akcijų perdavimo-priėmimo aktą. Teiginiai, kad R. P. buvo pritaikytos išskirtinės sąlygos nupirkti akcijų paketą, nepagrįsti.

Atsakovė R. P. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad bylos įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, jog jis 15.58 val. pateikė paraiškos dokumentus. Banke ieškovo atliktos pinigų operacijos laikas - 2010 m. lapkričio 23 d., 15.50 val. Ieškovas pripažino, kad piniginę operaciją atliko pats nuvykęs į banką Vilniuje, todėl per tokį trumpą laiką negalėjo atvykti į Kauną. Prašymas grąžinti įmoką negali patvirtinti fakto, jog dokumentai buvo pateikti laiku bei paties ieškovo. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo liudytojų parodymais. Teiginiai, kad Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 paskelbta informacija buvo neaiški, neatitinka faktinių aplinkybių. Privatizavimo objektas buvo UAB „Pedagogika“ akcijų paketas, kuris įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Aplinkybės dėl Kauno miesto savivaldybei priklausančių UAB „Pedagogika“ akcijų arešto taikymo 2010 m. gruodžio 16 d. sudarant objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 66-12-22 notaro biure nebuvo žinomos nei R. P., nei Kauno miesto savivaldybės įgaliotiems privatizavimo institucijos darbuotojoms, kadangi viešame registre toks areštas tuo metu nebuvo įregistruotas. Teiginiai, kad R. P. buvo sudarytos išskirtinės sąlygos nupirkti akcijų paketą, neteisingi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo V. Z. ieškinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovas.

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ne visa bylos apimtimi, o tik dviem aspektais. Pirma, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Antra, ex officio tikrinama, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

Vienas iš valstybės turto privatizavimo būdų – turto pardavimas viešame aukcione (VSTPĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal VSTPĮ 15 straipsnio 1 dalį viešas aukcionas – tai privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešame aukcione parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos (VSTPĮ 15 straipsnio 2 dalis). Pagal VSTPĮ 1 straipsnio 2 dalį, privatizavimo objektas – tai akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą.

Pagal informacijos apie aptariamą viešąjį aukcioną paskelbimo Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (386) duomenis matyti, jog dokumentų registracijos dalyvauti aukcione laikas buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 23 d., nuo 9 iki 16 val. (1 t., 16 b. l., 2 t., 50-52 b. l.). Vokai su viešo aukciono dokumentais registruojami tik Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu šių dokumentų registravimo laiku (Nuostatų 16 punktas). Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas laiku atvyko pateikti pareikštinių dokumentų dėl dalyvavimo viešame aukcione. Ieškovo teigimu, jis atvyko 2010 m. lapkričio 23 d., 15.58 val., o dokumentų pateikimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, gi atsakovo įsitikinimu, dokumentai buvo teikiami jau pasibaigus biuletenyje nustatytam dokumentų registravimo terminui, todėl ieškovas nebuvo įregistruotas viešo aukciono dalyviu.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, nesutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, darydamas išvadą, jog ieškovas praleido nustatytą ir Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą laiką registruoti dalyvavimo aukcione paraišką. Ieškovas savo motyvams pagrįsti rėmėsi liudytojo S. G. parodymais, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad S. G. kartu su ieškovu dokumentų nenešė, todėl jis negali žinoti visų tikrųjų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bylos duomenų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog liudytojo S. G. nurodyta aplinkybė, kad ieškovas grįžo į automobilį 16 val. 5-6 min., nepatvirtinta kitais įrodymais, aptariamas laikas nebuvo užfiksuotas bei nėra patvirtintas kitais įrodymais. Taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo S. G. parodymus atmetė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo teigimu, kad jo 2010 m. lapkričio 24 d. prašymas grąžinti sumokėtą mokestį už dalyvavimą aukcione esą patvirtina tai, jog ieškovas pateikė Privatizavimo skyriui dokumentus su įmoka už dalyvavimą aukcione. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks prašymas pagal savo turinį nepatvirtina aukščiau nurodytų aplinkybių, kad ieškovas dokumentus dalyvauti viešame aukcione pateikė laiku. Kadangi ieškovo dokumentai dalyvauti viešame aukcione nebuvo priimti, jis turėjo teisę reikšti prašymą dėl įmokos grąžinimo, kuri jam ir buvo grąžinta.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai vertino Kauno miesto savivaldybės pakviestų liudytojų parodymus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog liudytojos B. V., O. R., A. G., D. V. neatpažino ieškovo, kaip asmens, atnešusio dokumentus, yra abstraktus ir neteisingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytoja B. V. nurodė, kad /.../ jai su ieškovu V. Z. neteko susitikti (2 t., 146 b. l.), liudytoja O. R. nurodė, kad /.../ ne ieškovas atnešė dokumentus. Į ieškovo atstovės klausimą, kodėl kategoriškai teigiate, jog ne ieškovas atnešė, jeigu to žmogaus neįsidėmėjote, O. R. atsakė, kad tai pirmas atvejis, kai žmogus pavėlavo atnešti dokumentus (2 t., 151 b. l.). Liudytoja A. G. ir D. V. taip pat nurodė, kad ne ieškovas, o kitas asmuo teikė dokumentus (2 t., 154 b. l.). Be to, nurodytos liudytojos patvirtino, kad dokumentai buvo atnešti jau po 16 val. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais dėl šių liudytojų parodymų kritiško įvertinimo. Kaip galima šiuo atveju teigti pagal bylos duomenis, asmens, teikusio dokumentus, asmenybės įsidėmėjimas siejamas su tuo, kad dokumentai buvo teikiami pasibaigus jų teikimo terminui, o toks atvejis yra itin retas apklaustų liudytojų darbo praktikoje. 2010 m. lapkričio 24 d. prašymas grąžinti ieškovui V. Z. sumokėtą avansinį mokestį už dalyvavimą aukcione savaime nepatvirtina aplinkybės, kad būtent pats ieškovas buvo atvykęs į Privatizavimo skyrių bei teikė dokumentus dalyvauti viešame aukcione. Šis įrodymas nepaneigia nurodytų liudytojų parodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaneigė liudytojų parodymų, o teisėjų kolegija neturi objektyvaus teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Ta aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), minėta, nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Vien ta aplinkybė, kad paminėti liudytojai yra atsakovo darbuotojai, nesudaro pagrindo nesivadovauti jų parodymais. Teisėjų kolegija taip pat neturi objektyvaus pagrindo teigti, kad O. R. bei A. G. parodymai yra prieštaringi. Nagrinėjamu atveju esminę bylai aplinkybę, kad buvo pavėluota pateikti dokumentus, patvirtino abi liudytojos, o ta aplinkybė, kuriame kabinete konkrečiu metu buvo asmuo, teikęs dokumentus dalyvauti viešame aukcione, neturi esminės įtakos ginčo sprendimui.

Byloje buvo vertinama, kokiu būdu Privatizavimo skyriaus darbuotojos nustatė 2010 m. lapkričio 23 d. paraiškų pateikimo pabaigos laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad dokumentai pateikti pasibaigus nustatytam laikui, fiksavo darbuotojai, kurie buvo atsakingi už dokumentų priėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, atsisakius priimti jo dokumentus, iš karto neskundė tokių darbuotojų veiksmų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacijų technologijų skyriaus 2011 m. spalio 5 d. rašte nurodyta, kad /.../ Kauno miesto savivaldybės administracijos informacinėje sistemoje dirbančiuose kompiuteriuose laikas nustatomas pagal pagrindinio serverio laiką kiekvieną kartą darbuotojui prisijungus prie informacinės sistemos ir automatiškai ne rečiau kas 8 valandas, galimas didžiausias 30 sekundžių skirtumas tarp kompiuteryje rodomo laiko ir pasaulinio koordinuotojo laiko, nebent darbuotojas pats kompiuteryje pakeičia laiką arba kompiuteris yra atjungiamas nuo kompiuterių tinklo (3 t., 9 b. l.). Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos informacinėje sistemoje pagrindiniame serveryje laikas nustatomas naudojantis NTP protokolu iš keturių pasaulio koordinuotojo laiko serverių, priklausančių pool.ntp.org. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos informacinėje sistemoje dirbančiuose kompiuteriuose laikas nustatomas pagal pagrindinio serverio laiką, o ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog patys darbuotojai būtų koregavę šį laiką, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo abejonėmis dėl laiko kompiuteriuose tikslumo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovu, kad O. R. ir A. G. kompiuteriai rodė skirtingą laiką, nes to nėra nustatyta, o abi liudytojos patvirtino, kad dokumentai dalyvauti viešame aukcione buvo pateikti pavėluotai, pasibaigus nustatytam laikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo pareigą byloje turi proceso dalyviai, suinteresuoti bylos baigtimi, o ne teismas (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad laiką kompiuteriuose būtų koregavę patys darbuotojai, todėl teigti, jog kompiuteriuose laiko parodymai buvo koreguoti, nėra objektyvaus pagrindo. Teismui nėra ribojimo remtis atsakovo surašytu raštu dėl laiko kompiuteriuose nustatymo, nes ši įrodinėjimo priemonė atitinka įrodymų leistinumo bei liečiamumo reikalavimus, be to, toks įrodymas nėra paneigtas kitais įrodymais byloje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos duomenų visuma patvirtina tai, kad šio teisminio ginčo atveju pasitvirtino aplinkybė, jog buvo praleistas paraiškos registruoti dalyvauti viešame aukcione padavimo laikas.

Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pats ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, todėl prisiėmė galimų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 12 (386) buvo nurodyta visa esminė informacija, reikalinga dalyvauti aptariamame viešame aukcione. Joje taip pat buvo nurodyti duomenys, kur galima gauti papildomą informaciją (t. 1, 54 b. l.), todėl ieškovui kilus abejonėms ar neaiškumui dėl tam tikros informacijos, jis turėjo galimybę gauti papildomą informaciją, tačiau tokia teise nesinaudojo. Taigi nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad neišsami informacija apie akcijų pardavimą sutrukdė jam iš anksto pateikti dokumentus.

Ieškovo skundo teiginiai dėl termino teikti dokumentus dalyvauti viešame aukcione trukmės grindžiami tik subjektyviu aplinkybių aiškinimu, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytas dokumentų teikimo terminas neprieštaravo nei VSTPĮ, nei Nuostatams. Ieškovas turėjo Informacinį privatizavimo biuletenį, todėl jam buvo žinomas jame nustatytas dokumentų registravimo laikas, o jis turėjo visas galimybes laiku pateikti dokumentus dalyvauti viešame aukcione. Taip pat nenustatyta, kad apskritai organizuojant 2010 m. lapkričio 24 d. viešą aukcioną buvo pažeistos minėtų teisės aktų nuostatos. Ta aplinkybė, kad ieškovo paraiškoje už valstybės parduodamą turtą nurodyta kaina buvo didesnė nei ta, už kurią valstybės turtas buvo parduotas R. P., nagrinėjamu atveju neturi įtakos ginčo sprendimui, nes bylos duomenų pagrindu teisingai nustatyta, kad ieškovas apskritai pavėlavo pateikti dokumentus dalyvauti viešame aukcione. Vien tik ta aplinkybė, kad organizuojant kitus viešus aukcionus buvo nustatytas kitoks dokumentų pateikimo laikas (trukmė), neleidžia teigti, jog nagrinėjamu viešo aukciono atveju terminas pateikti dokumentus buvo neprotingas ir nepagrįstas. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad aptariamas aukcionas dėl UAB „Pedagogika“ akcijų vyko jau antrą kartą, privatizavimo objektas buvo nedidelis, todėl nustatytas paraiškų padavimo terminas laikytinas pakankamu.

Ieškovo argumentai dėl 2010 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. 66-11-25 Dėl savivaldybės turto pardavimo viešo aukciono būdu dalyvių (1 t., 18 b. l.) nepagrįsti. Nuostatų 13 punktas numato, kad Turto fondas neturi teisės priimti neužklijuotų vokų. Vokai su viešo aukciono dokumentais, gauti iš potencialių pirkėjų, turi būti registruojami pažymoje apie valstybės (savivaldybės) turto pardavimo viešo aukciono būdu dalyvius (pagal 2 priedą), nurodoma jų gavimo data bei laikas minutės tikslumu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariama pažyma atitinka minėtos normos reikalavimus bei pavyzdinę formą Nr. 2. Iš aptariamos pažymos turinio (lentelės) bei pastabų, matyti, kad pažymos pirmoji ir antroji skiltys (eilės numeris bei vokų priėmimo data ir laikas) užpildomos vokų su viešo aukciono dokumentais registravimo metu, kitos skiltys užpildomos viešo aukciono metu. Vien pačios pažymos data – 2010 m. lapkričio 24 d. nesudaro pagrindo teigti, kad visi faktai užfiksuoti šiame dokumente buvo atlikti tik po 2010 m. lapkričio 24 d. Iš pačios pažymos turinio matyti, kad vokų priėmimo data ir laikas nurodyti 2010 m. lapkričio 23 d., 15.29 val., kad viešo aukciono dalyvių dokumentų registravimo pradžia 2010 m. lapkričio 23 d., 9 val., pabaiga 2010 m. lapkričio 23 d., 16 val. Taigi aukciono dalyvių vokai suregistruoti 2010 m. lapkričio 23 d., o pažymoje nurodyta viešo aukciono data, kada į pažymoje nurodytą lentelę buvo įvesti likusieji duomenys. Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovu, kad Kauno miesto savivaldybė bei jos institucijos, ruošiantis viešam aukcionui, pažymos nepildė ir nustatyta tvarka neregistravo aukciono dalyvių.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti 2010 m. lapkričio 24 d. Viešo aukciono protokolą Nr. 66-10-25 negaliojančiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. Viešo aukciono protokole Nr. 66-10-25 (1 t., 17 b. l.) nurodyta viešo aukciono vieta ir laikas; privatizavimo objektas; privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina; didžiausia viešame aukcione pasiūlyta kaina; viešojo aukciono dalyvis; duomenys apie viešo aukciono laimėtoją; viešojo aukciono laimėtojo įmokėtas pradinis įnašas; viešojo aukciono laimėtojui privaloma mokėti suma. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog 2010 m. lapkričio 24 d. viešo aukciono protokole Nr.66-10-25 privatizavimo objektu nurodyta įmonė – UAB „Pedagogika“, o ne jos akcijos, nėra esminė, nes Informaciniame biuletenyje Nr. 12 buvo aiškiai nurodytas privatizavimas objektas - UAB „ Pedagogika“ akcijos, be to, vėliau sudaryti dokumentai - 2010 m. gruodžio 16 d. sutartis Nr. 66-12-22 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (1 t., 19-20), 2010 m. gruodžio 21 d. aktas Nr. 66-13-22 „Dėl privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo“ (1 t., 21 b. l.) patvirtinta tai, kad viešo aukciono objektas buvo akcijos, kurios ir buvo perleistos viešąjį aukcioną laimėjusiai R. P.. Taigi, iš visų bylos duomenų matyti, kad privatizavimo objektas buvo akcijų paketas, kuris ir buvo parduotas R. P..

Vertinant byloje kilusį ginčą dėl konkrečių aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011 m. birželio 2 d. rašte Nr. 66-3-326 (2 t., 46-49 b. l.) pažymėta, kad /.../ 2010 m. lapkričio 23 d. 16 val. 7 min. į Privatizavimo skyriaus vyriausiąją specialistę O. R. kreipėsi pilietis su prašymu užsiregistruoti viešo aukciono dalyviu. Pilietis buvo informuotas, kad laikas priimti voką su viešo aukciono dokumentais jau yra pasibaigęs ir priimti bei užregistruoti jo voko nėra teisinio pagrindo. Apie situaciją iš karto piliečio akivaizdoje buvo informuota Privatizavimo skyriaus vedėja A. G.. Tuo metu vedėjos kabinete buvo Privatizavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. V.. /.../ 2011 m. lapkričio 24 d. apie 10.45 val. į kabinetą, kuriame vykdomi vieši aukcionai, užėjo pilietis ir pasiteiravo, ar vyksta aukcionas. Viešo aukciono komisijos narė A. G. informavo, kad UAB „Pedagogika“ viešo aukciono pradžia 11 val. ir pilietis išėjo iš kabineto. UAB „Pedagogika“ viešo aukciono dalyvis, kuriam buvo išduotas viešo aukciono dalyvio registracijos pažymėjimas, į aukcioną neatvyko, taip pat neatėjo kitų asmenų, pageidaujančių būti viešo aukciono žiūrovais. Pasibaigus aukcionui, apie 11 val. 15 min. į kabinetą įėjo pilietis ir paklausė, ar aukcionas įvyko. Komisijos narė A. G. informavo pareiškėją, kad aukcionas įvyko. Kitos informacijos pilietis neklausė. /.../ savivaldybė nėra nustačiusi žiūrovų bilietų kainos. Asmenys, kurie pareiškia pageidavimą būti viešo aukciono žiūrovais, nemokamai įleidžiami į patalpą, kurioje vyksta vieši aukcionai. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino atsakovo liudytojai, teikdami parodymus teismo posėdyje. Taigi, pasak atsakovo, nors ir nebuvo nustatyta žiūrovų bilietų pardavimo tvarka, tačiau visi norintys stebėti viešąjį aukcioną tai galėjo padaryti laisvai.

Nuostatų 23 punktas numato, kad asmenys, pageidaujantys būti viešo aukciono žiūrovais, į salę įleidžiami tik su Turto fonde įsigytais žiūrovo bilietais, kurių kainą nustato Turto fondas. Potencialūs pirkėjai, išsiuntę viešo aukciono dokumentus paštu, įleidžiami tokia pat tvarka, kaip viešo aukciono žiūrovai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jam nebuvo leista 2010 m. lapkričio 24 d. aukcione dalyvauti žiūrovu, neįrodyta. Ieškovas turėjo galimybes dalyvauti viešame aukcione, o 2011 m. birželio 2 d. rašte Nr. 66-3-326 nurodytos aplinkybes patvirtina tai, jog joks subjektas nepageidavo dalyvauti viešame aukcione kaip žiūrovas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės galėjo būti pažeistos.

R. P. 2010 m. lapkričio 23 d. paraiška prašė įregistruoti ją kaip viešo aukciono, vyksiančio 2010 m. lapkričio 24 d., dalyvę (1 t., 23 b. l.). Iš paraiškos turinio buvo aišku, kad ji ketina dalyvauti būtent UAB „Pedagogika“ akcijų paketo pirkime viešo aukciono būdu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad vien dėl to, kad R. P. paraiškoje nėra žodžio „akcijos“, tokia paraiška vykusiame aukcione turėjo būti atmesta. Pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 16 d. sutartis Nr. 66-12-22 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ (1 t., 19-20 b. l.), 2010 m. gruodžio 21 d. aktas Nr. 66-13-22 „Dėl privatizavimo objekto (akcijų) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo“ (1 t., 21 b. l.) patvirtinta tai, kad viešo aukciono objektas buvo akcijos, kurios ir buvo perleistos viešąjį aukcioną laimėjusiai R. P..

Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad duomenys apie areštą, taikytą UAB „Pedagogika“ akcijoms, bei draudimas jas perleisti, nei sudarant 2010 m. gruodžio 16 d. UAB „Pedagogika“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nei 2010 m. gruodžio 21 d. šių akcijų perdavimo ir priėmimo aktą, nebuvo žinomi tiek atsakovui, tiek R. P.. Iš prijungtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1645-435/2011 (32, 37, 40, 42 b. l.) matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausančių 100 procentų UAB „Pedagogika“ akcijų areštas, taip pat nustatytas draudimas sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei atlikti visus veiksmus, susijusius su akcijų privatizavimo aukcionu. Nutartyje nurodyta taikytas laikinąsias apsaugos priemones įregistruoti Turto areštų aktų registre. Šią nutartį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakyti įregistruoti Turto arešto aktų registre, nes joje klaidingai nurodytas areštuojamo turto savininko kodas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo duomenis turto arešto akto įregistravimo data – 2010 m. gruodžio 23 d., 16.43 val. (2 t., 16 b. l.). Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti tą aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis buvo panaikinta dėl to, kad apylinkės teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, t. y. absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu. Apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui arba po šio ieškinio priėmimo bylą perduoti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Esant minėtam absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui, kai apylinkės teismas apskritai negalėjo priimti nutarties laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, ieškovo teiginiai apie tai, kad R. P. UAB „Pedagogika” akcijos buvo perduotos tuo metu, kai jos jau buvo areštuotos, teiginiai dėl sužinojimo apie arešto momentą, laikytini nepagrįstais bei nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas 2010 m. gruodžio 21 d. negalėjo perduoti UAB „Pedagogika” akcijų R. P., o šis sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad B. V. nebuvo gavusi įgalinimų iš Kauno miesto savivaldybės mero ir negalėjo pasirašyti 2010 m. gruodžio 21 d. akto Nr. 66-13-22 dėl akcijų nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo. Tokią teisę B. V. suteikė 2009 m. birželio 23 d. įgaliojimas (t. 1, b. l. 208).

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, neturi pagrindo pritarti ieškovui, kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė reikalavimus ir nepagrįstai konstatavo, jog Privatizavimo komisijos sprendimai teisėti. Būtent ieškovas turėjo įrodyti Privatizavimo komisijos sprendimų neteisėtumą, tačiau to nepadarė. Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolu Nr. PR-11 nutarta pritarti 2010 m. lapkričio mėn. privatizavimo programos projektui ir nustatyti pradinę pardavimo kainą 150 000 Lt (2 t., 55 b. l.). Priimant sprendimą dėl tokios kainos buvo įvertinta tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. skelbtas aukcionas neįvyko, kad UAB „Pedagogika“ gresia bankrotas, jos veikla blogėja, kad knygyno patalpos yra prastos, neturi paklausos. Teismui nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad privatizuojamo objekto kaina nustatyta neteisingai, kad ji nepagrįstai sumažinta. Kviestiniais asmenimis privatizavimo komisijos posėdyje nurodyti Auditas ir konsultacijos, UAB verslo ir turto vertintojo asistentė, Turto valdymo departamento direktorė, Turto valdymo departamento Turto skyriaus Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio darbuotojai. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Privatizavimo komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. bei gruodžio 13 d. nutarimai yra neteisėti ir naikintini. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo prašymas pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nesusijęs su jo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu, kadangi šis dokumentas priimtas ne ieškovo atžvilgiu kaip individualus administracinis aktas, o tikslu privatizuoti savivaldybei priklausantį turtą.

Bylos duomenys patvirtina tai, kad R. P. pateikė dokumentus dalyvauti aukcione, įvykdžiusi nustatytus reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad R. P. veikė sąžiningai. Tokia išvada yra paremta bylos duomenų analize. Byloje nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, kad aukcionas buvo organizuotas vieninteliu tikslu parduoti privatizuojamą turtą būtent R. P., kad jai pritaikytos išskirtinės sąlygos nupirkti akcijų paketą. R. P. išreiškė valią įgyti privatizavimo objektą, sumokėjo visą turto kainą, pagrįstai buvo pritarta UAB „Pedagogika“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui, o ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus. Teismui nebuvo pagrindo ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atmetus ieškinį skundžiamu sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas (3 t., 62-71 b. l.), todėl teisėjų kolegija palikdama nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, panaikina byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovė R. P. prašė priteisti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t., 126-136 b. l.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas yra teisinis pagrindas iš jo priteisti atsakovės R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsnių nuostatos). R. P. prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas (2, 8.11, 10 punktai), yra pagrįstas pateiktais įrodymais, todėl prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų R. P. (a/k (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių paprastųjų vardinių UAB „Pedagogika“ (į. k. 133606857) akcijų areštą, taip pat draudimą UAB „Pedagogika“ (į. k. 133606857) disponuoti bendrovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis