Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei L. S., trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybė, dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-30 protokoline nutartimi, be kita ko ieškovo patikslintą ieškinį priėmė, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės procesinę padėtį pakeitė į trečiąjį asmenį, trečiojo asmens L. S. procesinę padėtį pakeitė į atsakovę, ieškovas įpareigotas pateikti teismui papildomus įrodymus.

2020-09-29 teisminio nagrinėjimo metu bei 2020-09-30 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas patikslino patikslinto ieškinio reikalavimus, prašant priteisti iš atsakovės 118,87 Eur skolą. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 380,52 Eur bylinėjimo išlaidas (15,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur Nekilnojamojo turto registro paiešką ir peržiūrą ekrane, 364,65 Eur (pagal pateiktas pažymas) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą).

Ieškovas savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018-12-28 Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu (buvusi UAB „Žirmūnų būstas“) bei 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018-12-28 Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu;

1.2. 2019-06-28 buvo baigta UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie UAB „Žirmūnų būstas“. UAB „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Neris“ pavadinimu;

1.3. atsakovė L. S., pagal 2011-07-13 nuomos sutartį buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė;

1.4. Vilniaus miesto savivaldybė, yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė;

1.5. atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-06-12 ir suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 118,87 Eur;

1.6. nurodė, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-03-24 nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017.

2. Atsakovė L. S., į. k. (duomenys neskelbtini) nustatytu termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pranešta tinkamai (2020-08-28).

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, į. k. 188710061, pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad:

3.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-07 įsakymo Nr. 30-948 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ 1 p. nuspręsta laikyti atsakovę L. S. penkių asmenų šeimos dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), nuomininke. Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir S. S. 2011-07-13 buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 p. nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Sutarties 9 p. nustatyta, kad nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo sudaryti atitinkamas sutartis dėl paslaugų tiekimo su komunalines ir kitas susijusias paslaugas tiekiančiomis įmonėmis ar organizacijomis. Sutarties 33 p. numatyta, kad nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka.

3.2. Taigi, šia sutartimi, būtent nuomininkei L. S. (taip pat ir jos šeimos nariams) atsirado prievolė mokėti komunalinių paslaugų mokesčius.

3.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018-06-05 įsakymo Nr. 30-1284/18(2.1.22E-TD2) „Dėl savivaldybės būsto su bendrojo naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) išnuomojimo L. S. šeimai ir nuomos sutarties sudarymo“ 1 p. nuspręsta išnuomoti L. S. trijų asmenų šeimai vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Su L. S. 2018-06-12 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-06-18 perdavimo-priėmimo aktu butas (duomenys neskelbtini), perduotas L. S. Taigi skolos susidarymo laikotarpio dalyje, t. y. nuo 2017-04-01 iki 2018-06-17 bute (duomenys neskelbtini), gyveno nuomininkė L. S. su dukromis.

3.4. prašo teismo nustačius, kad skolos dydis yra pagrįstas, ieškovo ieškinį atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-13408-545/2020 tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

4. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Dėl skolos priteisimo.

5. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2008-04-04 priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovė L. S. 2011-07-13 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei ir jos šeimai buvo išnuomotas butas, esantis buto (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi (33 p.) atsakovė įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Atsakovė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018-06-12 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, minėtas butas 2018-06-18 perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas atsakovei.

Ieškovas UAB „Mano būstas Neris“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė 2011-07-13 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdė butą (socialinį būstą), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. Remiantis 2018-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-06-18 perdavimo-priėmimo aktu, atsakovė nuo 2018-06-12 nėra buto esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė, t. y. atsakovė neturi prievolės nuo 2018-06-12 mokėti už minėto buto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus.

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras, be kita ko, už laikotarpį 2017-04-01 iki 2018-06-12, šios PVM sąskaitos-faktūros ieškovo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, minėtų sąskaitų mokėjimo terminai yra suėję. Atsakovė buvo minėto buto nuomininkė laikotarpiu nuo 2011-07-13 iki 2018-06-12.

Taigi iš ieškovo ir trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nevykdė prievolės mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Atsakovės skola ieškovui už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2018-06-12, už priskaičiuotus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas sudaro 118,87 Eur dydžio sumą. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog prašoma priteisti skola apskaičiuota už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkei suteiktas paslaugas. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistina 118,87 Eur dydžio skola. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

6. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 118,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

7. Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovas taip pat sumokėjo 0,87 Eur dydžio sumą už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieną registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 364,65 Eur sumą už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies(CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.), (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-899-794/2020). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 364,65 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino tik po to, kai teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovės reikalauja skolą priteisti už laikotarpį iki 2020-01-31, atitinkamai teismas suabejojo ir dėl skolos dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bylinėjimosi išlaidos 364,65 Eur ieškovo patirtos už advokato teisinę pagalbą proporcingai mažintinos pagal sumažintus ieškinio reikalavimus. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus sumažino iki 61,87 proc. (118,87 Eur), todėl ieškovui priteistina 225,61 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Ieškovas nurodė (ir byloje esantys įrodymai patvirtina), kad už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur ir už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane 0,87 Eur, tenkinus ieškinį pilnai ieškovui iš atsakovės priteistinos iš šios bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovui iš atsakovės iš viso priteitinos 241,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

8. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 6,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 118,87 Eur (vieną šimtą aštuoniolika Eur 87 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 118,87 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-20) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 241,48 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Mano būstas Neris“, į. k. 121483222, naudai.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,13 Eur (šešių Eur 13 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.