Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui E. A. (toliau - atsakovas) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo nustatyti, kad E. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo tėvas, o E. I. yra jo dukra; priteisti iš atsakovo išlaikymui po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Ieškinyje ieškovė iš esmės nurodė, kad po susipažinimu su atsakovu, netrukus, nuo 2014 m. kovo 11 d. jiedu kartu gyveno (duomenys neskelbtini)Jų bendras gyvenimas truko apie tris mėnesius, tačiau jų bendras gyvenimas nepavyko dėl atsakovo gyvenimo būdo. Tuo metu kai ji su atsakovu susipažino ir kartu gyveno su kitais vyrais ji artimų santykių neturėjo. Jai gyvenant su atsakovu ji sužinojo, jog laukiasi vaiko. Apie tai ji pasakė atsakovui. Sužinojęs šį faktą, atsakovas neprieštaravo, kad ji gimdytų. Ji (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą E.. Šiai gimus, atsakovas netrukus jas aplankė. Tačiau nuo to momento atsakovas jokios paramos joms neteikė. Be to, atsakovas tiek su ja, tiek su dukra E. niekad nebendravo. Jis pavyko susisiekti su atsakovu, tačiau šis atsisakė pripažinti, kad jis E. tėvas. Ji gyvena socialiniame būste, dukros mėnesio išlaikymo išlaidos ieškinio padavimo metu yra apie 390 Eur, įsiskolinimas už tris metus – 5400 Eur.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Atsakovui apie jo atžvilgiu šios civilinės bylos nagrinėjimą žinoma, nes jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Jis dalyvavo 2023 m. lapkričio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje, teismo salėje. Šio metu buvo skirtas kitas parengiamasis teismo posėdis, nes šalys sutiko, kad byloje būtų paskirta teismo medicininė (DNR) ekspertizė. Teismui negavus ekspertizės akto, nes atsakovas nenuvyko į ekspertinę įstaigą tyrimui reikiamus duomenis pateikti, teismas paskyrė šioje byloje parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. gegužės 9 d. 9.30 val. Į šį atsakovas policijos pareigūnų pagalba neatvesdintas, nes pagal policijos pareigūno rašte nurodytas aplinkybes, atsakovui 2024 m. gegužės 8 d. buvo pranešta, jog policijos pareigūnai 2024 m. gegužės 9 d. ryte atvyks pas jį į namus, kad jį nuvežti į šios dienos teismo posėdį. Tačiau policijos pareigūnams ryte atvykus pas atsakovą į namus, šių durų niekas neatidarė, atsakovas, jo nurodytu telefonu, neatsiliepė. Pagal šias aplinkybes teismas sprendė, jog nėra kliūčių bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje aprašytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad dukra E. nuo pat gimimo gybena su ja; jos pajamos už 4 vaikus gaunamos valstybės skirtos vaikams išmokos; dukra E. lanko mokyklą, šioje gauna nemokamą maitinimą; dukra E. lanko šokių būrelį. Be to, atsakovas nuo pat dukros E. jokia forma neprisidėjo, kad šią išlaikyti. Ji (ieškovė) jokio turto neturi, kitų pajamų negavusi, negauna.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pasitvirtinus faktui, kad atsakovas yra vaiko tėvas, ieškinys turėtų būti tenkintas. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą, ieškovės reikalavimai pagrįsti. Siūlė teismui, įvertinus E. amžių, protingus poreikius, interesus, priteisti iš atsakovo E. išlaikymui po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). gimė E. I.. (duomenys neskelbtini) Gimimo įraše Nr. 16, nurodoma, jog E. I. motina yra I. I., duomenų apie tėvą nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Nagrinėjamu atveju E. I. gimė nesudariusiai santuokos ieškovei, tėvystė nebuvo pripažinta, todėl nepilnamečio vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santykiai buvo artimi, ieškovė pastojo nuo atsakovo ir susilaukė nepilnamečio vaiko – dukros E. I..

Šalys išreiškė prašymą/sutikimą dėl DNR ekspertizės skyrimo, todėl teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovę, kartu su nepilnamete dukra E. ir atsakovą ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 4 d. nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ir pateikti kraujo mėginius DNR tyrimui atlikti bei pateikti tyrimui atlikti reikalingą medžiagą. 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovė su dukra E. atvyko į ekspertinę įstaigą tėvystės nustatymui, iš jų paimti kraujo mėginiai. Tačiau atsakovas į ekspertinę įstaigą neatvyko. Atsakovas nenuvykimo į ekspertinę įstaigą priežasčių teismui nenurodė, jokio prašymo teismui nepateikė.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai bent viena šalis atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Atsakovas buvo informuotas apie pradėtą bylą dėl tėvystės nustatymo, jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, išreiškė sutikimą dėl DNR ekspertizės atlikimo. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas buvo tinkamai informuotas apie DNR tyrimo dėl tėvystės nustatymo vietą ir laiką. Jis tik dėl jam žinomų priežasčių nenuvyko į ekspertinę įstaigą DNR tyrimui atlikti. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo neaktyvus, dalyvavo tik viename teismo parengiamajame posėdyje, kuris buvo laikomas iš esmės neįvykusiu, nes šalys išreiškė norą skirti DNR ekspertizę. Kituose teismo posėdžiuose atsakovas nedalyvavo, nors jo dalyvavimą teismo posėdžiuose teismas buvo pripažinęs būtinu. Atsakovas, kaip anksčiau minėta į 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdį policijos pareigūnų neatvesdintas dėl anksčiau minėtų priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, pripažino šią situaciją išimtine ir nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodė, kad pas atsakovą gyveno apie tris mėnesius, šiuo laiku su atsakovu turėjo lytinius santykius, po kurių pastojo ir pagimdė dukrą E.. Ji lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Šie jos paaiškinimai nuoseklūs, aiškūs, nenustatyta priežasties šiais netikėti.

Įvertinęs ieškovės tiek ieškinyje aprašytus paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu nurodytus paaiškinimus, beje kurie nesikeitė, bei tai, jog atsakovas, žinodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškinio neginčijo (nepateikė atsiliepimo į ieškinį), atsisakė atlikti ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, todėl šis tenkinamas, nustatoma, jog E. A. yra E. I. tėvas, o E. I. yra jo dukra (CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta (aišku), kad nepilnametė E. I. nuolat nuo gimimo gyvena su motina (ieškove), tarp ieškovės ir E. I. yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys. Institucijos išvadoje nurodyta, kad E. I. pas ieškovę yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudaro nepilnamečiam vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ilsėtis, žaisti, ugdytis. Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos prieštaravimų nepateikė.

Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad E. I. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina (ieškove) geriausiai atitiks nepilnametės E. interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymui po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad kiekvieno vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukra E. išlaikyti yra reikalinga iš esmės ne mažiau kaip 390 Eur suma. Atsakovas pozicijos dėl šio reikalavimo neišreiškė, neginčijo. Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytu aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika sprendžia, jog ieškovės nurodomi dukros E. poreikiai (ne mažiau kaip 390 Eur per mėn.), įvertinus E. amžių, yra pagrįsti, reikalingi ir atitinkantys protingumo reikalavimus, todėl šioje byloje laikytini įrodytais (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų tiektino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Ieškovės teigimu, ir pagal įstatymą dukrai yra skiriama po 96,26 Eur dydžio vaiko išmoka. Įvertinęs 2024 m. balandžio mėnesio minimalaus darbo užmokesčio dydį, teismas 96,26 Eur suma nemažintina teismo nustatyto nepilnametės E. išlaikymui poreikio dydžio. Taigi, kiekvienas iš tėvų nepilnamečiui vaikui per mėnesį turėtų skirti po 150 Eur, kurią ieškovė iš esmės prašo priteisti iš atsakovo.

Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad ieškovė su dukra E. ir kitais trimis vaikais gyvena nuomojamame socialiame būste. Ieškovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Yra sveika. Turi dar tris išlaikytinius (vaikus). Jos vaikams išlaikyti gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 540 Eur. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, teismo duomenimis nedirba (priežastys nėra žinomos).

Taigi, atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas, dėl ko jis negalėtų dirbti, kas reiškia, jog atsakovas, kaip tėvas, privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ypač vaiko (E. I.) būtinųjų poreikių tenkinimą, bei pagal teisingumo kriterijų, teismas patenkina didesne apimti minėtą ieškovės reikalavimą, ir sprendžia, kad yra visuma aplinkybių ir priežasčių iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki vaiko (E. I.) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo, t. y. nuo 2015 m. sausio 13 d. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 6 d. Kas šiuo atveju sudarytų 9000 Eur (250 Eur x 36 mėn.), tačiau ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus ir teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės ši suma tokia, nes anksčiau dukros E. poreikiai buvo mažesni, ir vien iš atsakovo siekė 150,00 Eur per mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5400 Eur (150,00 Eur x 36 mėn.).

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Įvertinus tai, kad vaikui šioje byloje nustatytiems poreikiams reikalingas suma – 250 Eur, tačiau ieškovė nurodo, jog išlaikymo skola už 3 metus yra 5400 Eur, kadangi vaiko poreikiams patenkinti dėl jo mažesnio amžiaus pakakdavo mažesnės pinigų sumos. Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovą jau yra išleidusi ieškovė, todėl suma mokėtina ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo jo gimimo, tačiau reikalavimas reiškiamas pagal aktualias įstatymo nuostatas tik už tris paskutinius metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo dienos, pagrįstas ir tenkinamas. Iš atsakovo priteistinas 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė pažymos dėl valstybės patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei minėta pagalba bylos nagrinėjimo metu buvo pasibaigusi.

Mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, sudaro 408 Eur (109 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 109 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 122 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnis)). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 51,64 Eur.

Pagal šias aplinkybes iš atsakovo valstybei priteisiama: 408 Eur žyminio mokesčio, 51,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki dukros E. I. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo dukrai E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 408 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 51,64 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 459,64 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 64 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.