Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autokomercija“, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1576-819 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14237-2023-3), ieškinys buvo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2024-06-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1188-1012/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-14237-2023-3), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-08 sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepasisakęs dėl tinkamo pasirengimo bylos nagrinėjimui, nustatęs netinkamą teismo posėdžio formą ir taip pažeidęs ieškovės teisę pasisakyti dėl bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 15, 17 straipsniai), pateikti papildomus įrodymus bei paaiškinimus, susijusius tiek su jau su sprendimo motyvuose nurodytomis, tiek ir siurprizinėmis aplinkybėmis. Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, negalima šių klausimų išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, sudaryti 2023-05-19 ir 2023-10-09, patvirtina, kad 0,7641 ha ploto valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis 4 procentų baigtumo pastatas – parduotuvė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo pastatu yra užstatytas 3095 kv. m. valstybinės žemės sklypo plotas pagal 2004-07-28 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 38-4-NS 169-114.

Trečiojo asmens pateikti įrodymai Valstybinės žemės sklypo 1993-10-29 nuomos sutartis, Kauno apskrities viršininko 2007-04-05 įsakymas Nr. 02-01-3527, Kauno apskrities viršininko 2007-06-07 įsakymas Nr. 02-01-6468 patvirtina, kad atsakovei nurodytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu 50 metų laikotarpiu buvo suteikta teisė naudotis 0,7641 ha ploto valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba.

Trečiojo asmens pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-06-07 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-95-(14.8.71.), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-6-12 raštas Nr. 8SD-3008-(14.8.7.), skirtas atsakovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018-11-30 įsakymas Nr. 8VĮ-1321-(14.8.2.), Kauno apylinkės teismo 2020-08-05 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-642-435/2020, įsiteisėjęs 2020-12-01 Kauno apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1694-924/2020, patvirtina, jog trečiojo asmens atstovai 2018 metais atlikę valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos patikrinimą ir nustatę, kad atsakovė ne aukciono tvarka išnuomotą valstybinį žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį, su atsakove sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nutraukė ir šis trečiojo asmens sprendimas buvo pagrįstas.

Minėti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-06-07 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-95-(14.8.71.), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-6-12 raštas Nr. 8SD-3008-(14.8.7.) kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, sudarytais 2023-05-19 ir 2023-10-09, patvirtina, kad ,7641 ha ploto valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tebėra atsakovei nuosavybės teise priklausantis 4 procentų baigtumo pastatas – parduotuvė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad atsakovė, nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, valstybinės žemės sklypo nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų neatlaisvino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.104 straipsnio 1 dalis).

CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Nagrinėjamu atveju ginčo valstybiniame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai - 4 procentų baigtumo pastatas – parduotuvė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei ir tai patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai. Kadangi valstybiniame žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai – 4 procentų baigtumo pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri nuo šių pastatų valstybinio žemės sklypo neatlaisvina, yra pagrindas laikyti pagrįstais ieškovės teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad ieškovė neturi galimybės inicijuoti valstybiniame žemės sklype esančių nebaigtų statyti pastatų pripažinimo bešeimininkiais daiktais, tam, kad atlikus reikiamus veiksmus, galėtų valstybinės žemės sklypą atlaisvinti nuo neteisėtai jame vis dar esančių atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų – 4 procentų baigtumo pastato – parduotuvės, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri užima 3095 kv. m. valstybinės žemės sklypo plotą. Kadangi nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, jame tebėra atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, atsakovė yra valstybinio žemės sklypo faktinė naudotoja.

Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017) Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018-03-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, pasisakydama dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo išaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą. Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Šio nutarimo 7 punkte nustatytas, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai 2022 metams nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėse, kurių 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję ar naudojantys valstybinę žemę. Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsiranda: viena, sudarius ar perėmus įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį; antra, įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra perduota naudotis panaudos teise.

Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio baigtumas 4 procentai, nutraukus nuomos sutartį tebėra valstybiniame žemės sklype, atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2022 metus. Ieškovės pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės 2023-05-19 duomenimis atsakovė ieškovei iki 2022-11-15 nebuvo nesumokėjusi 2768 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2022 metus. Atsakovė 2023-02-20 priminimu Nr. 230220162153 buvo paraginta sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, tačiau atsakovė pareigos sumokėti nuomos mokestį nėra įvykdžiusi. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2768 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą už 2022 metus yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63 straipsniai).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė, vadovaudamasi aukščiau nurodytų taisyklių 35 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 99,65 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-05-15. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 35 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai – 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, ir skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 dienų. Kadangi atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio iki nustatyto termino nesumokėjo ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti atsakovei taisyklių 35 punkte nustatytus delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė būdama faktine valstybinio žemės sklypo naudotoja nuomos mokesčio nustatytu terminui ieškovei nesumokėjo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 99,65 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022-11-15 iki 2023-05-15 (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 2867,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-10-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kitų ieškovės paaiškinimų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteisiama 65 Eur suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 54,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), iš atsakovės valstybei priteisiama ir 54 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 - 260 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“, juridinio asmens kodas 133719328, ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, naudai 2768 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą už 2022 metus, 99,65 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (2867,65 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023-10-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“, juridinio asmens kodas valstybės naudai 119 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.