Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-642-435/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-08-05
Bylos Nr.: e2-642-435/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00395-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: N. K., D. K., S. Z., C. A.

Kategorijos

2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-642-435/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00395-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.5; 2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“ atstovei advokatei G. V.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį panaikinimo, tretieji asmenys – N. K., D. K., S. Z. ir C. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu (1 t., el. b. l. 1–10) prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1321-(14.8.2.) (toliau – Įsakymas), kuriuo nutraukta 1993 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) statinių statybai. Šio potvarkio pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis tarp Kauno miesto valdybos ir ieškovės dėl 7 641 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Žemės sklypas), nuomos.

1.2 Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1368 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo užstatymo reglamentai. 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai. Šio statybos leidimo pagrindu ieškovė pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir įregistravo nebaigtą statyti parduotuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3 2007 m. vasario 1 d. ieškovė ir tuometinis Žemės sklypo patikėtinis – Kauno apskrities viršininkas – sudarė susitarimą išdėstyti Nuomos sutartį nauja redakcija. Remdamasis šiuo susitarimu, Kauno apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija.

1.4 2008 m. ieškovės iniciatyva buvo pradėtas rengti naujas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. buvo sudaryta teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, išduotos planavimo sąlygos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą.

1.5 2018 m. birželio 7 d. atsakovė atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu atsakovas atsiuntė ieškovei 2018 m. birželio 12 d. įspėjimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo suėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo buvo nutraukta Nuomos sutartis. Ieškovė Įsakymą gavo 2018 m. gruodžio 10 d.

1.6 Ieškovė laiko, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl dviejų pagrindinių argumentų: 1) atsakovė neatsižvelgia į tai, kad ieškovė turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo jos realizavimą; 2) atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama.

1.7 Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas nutraukti Nuomos sutartį, negalima vertinti susidariusios situacijos pernelyg siaurai, būtina atsižvelgti į visų reikšmingų faktinių aplinkybių visumą. Vertinant, ar ieškovė turi teisę nuomoti Žemės sklypą, turi būti atsižvelgta į tai, kokiu tikslu buvo išnuomotas Žemės sklypas ir į visas kitas ieškovei Nuomos sutartimi suteiktas teises.

1.8 Visų pirma, abiejose Nuomos sutarties redakcijose yra aiškiai nurodyta, kad Žemės sklypo nuomos pagrindas – Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkis Nr. 304-v (Nuomos sutarties 1993 m. spalio 29 d. redakcijos preambulė, 2007 m. balandžio 5 d. redakcijos 1 p.). Minėto potvarkio 1 punktas numato, kad Žemės sklypas yra suteikiamas naujų statinių statybai. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė patvirtina, kad Nuomos sutartimi ieškovei buvo suteikta teisė statyti Žemės sklype naujus statinius ir tai buvo pagrindinis Žemės sklypo nuomos tikslas. Antra, valstybinės žemės nuomininko teisę statyti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose naujus statinius garantuoja tiek anksčiau galioję, tiek dabar galiojantys teisės aktai.

1.9 Tam, kad ieškovė galėtų realizuoti Nuomos sutartimi suteiktą teisę statyti Žemės sklype naujus statinius, buvo atlikti teisės aktuose numatyti veiksmai. Pirmiausiai buvo parengtas ir patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas. Po to išduotas statybos leidimas naujų statinių statybai Žemės sklype ir faktiškai pradėti statybos darbai. Vėliau buvo parengtas ir patvirtintas naujas Žemės sklypo detalusis planas, tačiau, kaip visuotinai žinoma, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, ir dėl šios priežasties Ieškovė negalėjo įgyvendinti šio detaliojo plano sprendinių ir užbaigti pradėtą statybą.

1.10 Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuosekliai atlieka veiksmus, kad Žemės sklypas būtų naudojamas tuo tikslu, kuriam buvo išnuomotas, t. y., kad Žemės sklype būtų pastatyti statiniai, o pradėtas naujų statinių statybos procesas nebuvo užbaigtas dėl objektyvių priežasčių – kilusios ekonominės krizės.

1.11 Pažymėjo, kad nei Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkyje Nr. 304-v nei Nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieškovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype. Nesant tokios pareigos, ieškovė negali būti laikoma pažeidusia Nuomos sutartį. Atitinkamai, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo priimti Įsakymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo.

1.12 Pasisakydama dėl antrojo argumento ieškovė nurodė, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, yra nurodęs, kad: žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį trukmė turi teisinę reikšmę klausimui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo išspręsti, tačiau nėra visa lemianti aplinkybė, nuo kurios išimtinai priklausytų sprendimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo priėmimas. Sprendžiant nurodytą klausimą, be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi būti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018); „Vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-969/2015).

1.13 Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad: „tam tikrais atvejais nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tai gali būti susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-969/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018); „žemės nuomos sutarties nutraukimas po to, kai nuomininkė pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas (Ieškovės pastaba: valstybinės žemės nuomininkė vykdė paruošiamuosius statybos darbus), juos tęsia ir šiuo metu yra investavusi į tai lėšų, neatitiktų nuomininkės teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą, kurį pati nuomininkė savo valia ir veiksmais siekia pašalinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

1.14 Kaip nurodyta, ieškovei Žemės sklypas buvo suteiktas tikslu statyti jame statinius ir ieškovė pradėjo šios teisės įgyvendinimą. Ieškovė nuosekliai vykdė aktyvius veiksmus, kad šią teisę realizuotų. Tačiau, kaip visuotinai žinoma, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė. Atitinkamai, nekilnojamojo turto vystymo projektų finansavimas taip pat sustojo. Dėl šios priežasties naujo objekto statybų finansavimui ieškovė neturėjo pakankamai lėšų ir reikiamo finansavimo užtikrinimas užtruko.

1.15 Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negalėjo užbaigti statinio statybos dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Taip pat pabrėžtina, kad išnykus nurodytoms aplinkybėms ieškovė iš naujo ėmėsi veiksmų tam, kad užsitikrintų reikiamą finansavimą ir realizuotų Nuomos sutartimi suteiktą teisę statyti Žemės sklype komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektą.

1.16 Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

2.1 Atsiliepime į ieškinį (1 t., el. b. l. 60–63) nurodė, kad Kauno miesto Valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v „Dėl žemė sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui buvo suteiktas žemės sklypas įmonei „Moskvičius“ Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti.

2.2 Ieškovo pateiktame statybos leidime Nr. 38-4NS169-114 (išduotas – 2004 m. birželio 28 d., galiojo iki 2014 m. liepos 28 d.) nurodyta, kad bus statoma baldų parduotuvė, kas reiškia, kad ieškovė neturėjo siekio išnuomotame žemės sklype statyti techninio aptarnavimo stoties su autodalių parduotuve, kaip tai numatyta 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v.

2.3 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimą ir 2004 m. balandžio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2Ž-16 nurodė, kad nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v „Dėl žemė sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti.

2.4 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistai 2018 m. birželio 7 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir nustatė, kad 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Autokomercija“ išnuomotas 0,7641 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai.

2.5 Įvertinus tai, kad žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovas per 25 metus nuo 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pradžios nenaudojo pagal nustatytą paskirtį, jame yra tik betoninių pamatų fragmentai, buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

2.6 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinė žemė parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

2.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas Nr. 260), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2.8 Pagal minėtas teisės aktų nuostatas, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taip pat, įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisė be aukciono išsinuomoti ar įsigyti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos ar pardavimo sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.

2.9 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-491-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Akivaizdu, kad teisės į išimtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimui būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Dėl to būtinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą. Nuo to priklauso ar asmuo turėjo teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių Šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

2.10 Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – statyti pastatus, statinius, įrenginius, komunikacijas ir juos eksploatuoti komerciniais tikslais – reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išnuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kuri neįmanoma nepastačius atitinkamų objektų ir jų nenaudojant. Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o tai sudaro atsakovui pagrindą ją nutraukti, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

2.11 Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 24-25 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

2.12 Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas 25 metus nebuvo naudojamas pagal Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v„Dėl žemės sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti, bei jo ir toliau neketinama naudoti pagal Potvarkį, mano, kad skundžiamas įsakymas atitinka yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jo naikinti pagrindo nėra.

2.13 Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė savo atsikirtimus į ieškinį ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

3. Trečiasis asmuo D. K. atsiuntė atsiliepimą į ieškinį (2 t., el. b. l. 77), kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi, teismo posėdyje nedalyvaus; kiti tretieji asmenys N. K., S. Z. ir C. A. atsiliepimų į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

4. Nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti (1 t., el. b. l. 11, 103). Šio potvarkio pagrindu 1993 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdyba su ieškove sudarė 7 641 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Žemės sklypas), nuomos sutartį 50 metų (1 t., el. b. l. 12–13).

5. Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1368 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo užstatymo reglamentai (1 t., el. b. l. 27, 28, 32; 133–135).

6. 2004 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 2Ž-16 patikrino kaip ieškovė vykdo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties įsipareigojimus ir nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti (1 t., el. b. l. 73); 2004 m. balandžio 15 d. išsiuntė ieškovei raštą prašydama pateikti statybos leidimą ar projekto rengimo sąlygas (1 t., el. b. l. 72).

7. 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija davė ieškovei sutikimą Nr. 19-78, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą ieškovė statytų baldų parduotuvę (1 t., el. b. l. 107). 2004 m. liepos 28d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai (1 t., el. b. l. 42). Šio statybos leidimo pagrindu ieškovė pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir 2004 m. gruodžio 10 d. įregistravo nebaigtą statyti parduotuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 15–20 ).

8. 2007 m. vasario 1 d. ieškovė ir tuometinis Žemės sklypo patikėtinis – Kauno apskrities viršininkas – sudarė susitarimą išdėstyti Nuomos sutartį nauja redakcija (1 t., el. b. l. 26). Remdamasis šiuo susitarimu, Kauno apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija (1 t., el. b. l. 38–41 ).

9. 2008 m. pradėtas rengti naujas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. buvo sudaryta teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, išduotos planavimo sąlygos (1 t., el. b. l. 21). 2008 m. sausio 30 d. Kauno apskrities viršininkas, ieškovės prašymu, davė sutikimą Nr. 24-72 (16.24.) kad būtų rengiamas Žemės sklypo detalusis planas (1 t., el. b. l. 108). 2008 m. balandžio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1220 buvo pritarta 2000 m. lapkričio 14 d. Sprendimu patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo keitimui; su ieškove sudaryta sutartis dėl Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (1 t., el. b. l. 95, 110–131). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (1 t., el. b. l. 21).

10. 2018 m. birželio 7 d. atsakovė atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą (1 t., el. b. l. 74–83 ). Surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu atsakovas atsiuntė ieškovei 2018 m. birželio 12 d. įspėjimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo suėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos (1 t., el. b. l. 23–25 ). Įspėjime atsakovė nurodė, esą (i) patikrinimo metu atsakovės specialistai nustatė, kad Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, (ii) Žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai, (iii) Žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių.

11. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė priėmė Įsakymą Nr. 8VĮ-1321-(140802.), kuriuo buvo nutraukta Nuomos sutartis, nurodant, kad ieškovė nevykdo 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytų sąlygų (1 t., el. b. l. 31). Ieškovė Įsakymą gavo 2018 m. gruodžio 10 d. (1 t., el. b. l. 29, 30, 36).

12. Byloje kilo ginčas dėl vienašališko nuomotojo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

13. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Taigi viena esminių žemės nuomos sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

14. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymą gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

15. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta dviem pagrindais: 1) jeigu žemė yra naudojama ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) jeigu (sutartyje neįtvirtinus tokios galimybės) yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Šie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, ką patvirtina aptariamos teisės normos konstrukcija, yra savarankiški – sutarčiai nutraukti pakanka bet kurio pirmiau įvardyto pagrindo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

17. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (pvz., žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt.). Dėl šios priežasties pagal kasacinio teismo praktiką vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015).

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žemės sklypo nenaudojimo šešerius metus pagal sutartyje nustatytą paskirtį aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį (minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008). Kita vertus, tai nereiškia, jog šis išaiškinimas besąlygiškai saisto visais atvejais, nepriklausomai nuo konkrečių faktinių (žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį) aplinkybių. Žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį trukmė nėra objektyvus matas (kriterijus), kuris pats savaime (pasiekus tam tikrą ribą) sudarytų pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, kad ribos, apibrėžtos konkrečia žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukme, peržengimas automatiškai sudaro pagrindą pasibaigti (sutarties nutraukimu) žemės nuomos teisiniams santykiams, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes nebūtų galimybės atsižvelgti į konkretaus atvejo faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

19. Taigi, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 1993 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, kuri pakeista Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 buvo nustatyta, kad žemės sklypas ieškovei išnuomotas numatant, kad žemės sklypo pagrindinė, tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (Atitinkamai – Sutarties 5 punktas ir Sutarties 4 punktas).

21. Tiek pirmoji, tiek pakeistoji nuomos sutartys sudarytos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 304-v pagrindu, t. y. tuometiniam Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui, o vėliau – UAB „ Autokomercija“, statiniams statyti – 1993 m. spalio 29 d. Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve; 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijai davus ieškovei sutikimą – baldų parduotuvei.

22. Minėta, kad 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai, ieškovė pradėjo statybos darbus ir 2004 m. gruodžio 10 d. įregistravo nebaigtą statyti parduotuvės pastatą (baigtumo procentas – 4 proc.; kaip nustatyta – statinio pamatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (Sprendimo 4 – 9 punktai) patvirtina, kad ieškovė nuo 1993 m. spalio 29 d., t. y. nuo tada, kai buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, iki 2009 m. lapkričio 11 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį, kas reiškia, kad ji įrodė, jog iki to laiko ji žemės sklypą naudojo pagal tikslinę žemės paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir jos veiksmai neprieštaravo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms.

24. Teismui konstatavus šio Sprendimo 23 punkte nustatytas aplinkybes, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog 1) ieškovei išduotas statybos leidimas baldų parduotuvei statyti vietoje statinio, nurodyto 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v ir 2) Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2004 m. balandžio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 2Ž-16 išvada, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti, turi kokią nors reikšmę sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, kadangi statybos leidimas buvo išduotas Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimu, žemė buvo naudojama nepažeidžiant šalių sudarytos sutarties ir atitiko pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taip pat teismui nustačius, kad iki 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovė tinkamai naudojo žemės sklypą, nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė per 25 metus nenaudojo valstybinės žemės pagal nustatytą paskirtį.

25. 2018 m. birželio 7 d. atsakovei atlikus Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir patikrinimo akto pagrindu padarius išvadą, kad Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, jis yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai, Žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių atsakovė priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo prieš terminą buvo nutraukta nuomos sutartis.

26. Ieškovė neginčijo, kad nuo 2009 m pabaigos Žemės sklype nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai siekiant užtikrinti Žemės sklypo naudojimą, nekoreguojami projektai, nevykdomos jokios statybos, kas leidžia daryti teismui išvadą, jog 8,5 metų ieškovė nenaudojo Žemės sklypo sutartyje nustatytu būdu pagal jo paskirtį, ir kas, atsižvelgiant į Sprendimo 17 ir 18 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, laikytina pakankamai ilgu lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės nenaudojimu.

27. Tačiau atsižvelgiant į tose pačiose kasacinio teismo nutartyse pateiktiems išaiškinimams apie tai, kad vien tik Žemės sklypo nenaudojimo pagal sutartyje nustatytą paskirtį trukmė nėra objektyvus matas (kriterijus), kuris pats savaime (pasiekus tam tikrą ribą) sudarytų pagrindą nutraukti nuomos sutartį ir tokiu atveju būtina nustatyti, ar nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių, vertinama ir ieškovės nurodyta Žemės sklypo nenaudojimo priežastis.

28. Ieškovė nurodė vienintelę priežastį, dėl ko ji negalėjo įgyvendinti detaliojo plano sprendinių ir užbaigti pradėtą statybą – 2008 m. prasidėjusią pasaulinę ekonominę krizę, kuri laikytina visuotinai pripažįstama aplinkybe. Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių kaip konkrečiai krizė paveikė įmonės finansinę būklę, kokiais būdais ji sprendė ir ar sprendė finansavimo paiešką pradėtai statybai užbaigti, taip pat vertinant ir visuotinai žinomą aplinkybę, kad ši krizė didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai turėjo 2008–2009 metais, teismo nuomone, šis argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankamas pripažinti, kad nuo 2009 metų pabaigos iki 2018 metų vidurio ieškovė nenaudojo Žemės sklypo dėl objektyvių priežasčių.

29. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nei Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkyje Nr. 304-v nei Nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieškovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. savo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008 yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinio, valdančio, naudojančio ir disponuojančio žemę visuomeniniais interesais ir taip vykdančio nurodytos valstybinės žemės socialinės paskirties užtikrintojo funkcijas, išnuomodama valstybinės žemės sklypą, skirtą komercinei ūkinei veiklai vykdyti, turi tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikisi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama sutartyje nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos ar suteikiant paslaugų ir pan., pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei.

30. Ieškovės argumentas, kad ji turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo jos realizavimą, pats savaime nepaneigia šio Sprendimo 26, 28 punktuose padarytų teismo išvadų ir kasacinio teismo išaiškinimų dėl valstybinės žemės socialinės paskirties (Sprendimo 29 punktas). Teismo vertinimu, nuomininkas neįrodė, kad nuomotojas dar gali tikėtis gauti tai, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti.

31. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama. Teismas sutinka, kad įstatyme apibrėžta nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis) apima ir, šiuo atveju, statinių savininko teisę statyti statinius. Tačiau tiek šiame Sprendime, tiek ir ieškovės nurodytoje kasacinio teismo praktikoje nurodyti išaiškinimai apie valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka naudojimą, bei statinių ant jos statymą / rekonstravimą, aiškiai apibrėžia tokios statybos galimybes ir specifiką. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis sutartims keliami ne tik imperatyvūs jų sudarymo reikalavimai, bet ir reikalavimai tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimą. Be to, visose ieškovės nurodytose Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartyse faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nei šioje byloje nustatytos.

32. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2009 metų pabaigos iki 2018 metų vidurio konstatuoti buvus ieškovės aktyvius veiksmus ir siekį naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, ir priešingai – konstatuotina, kad ieškovė, nebuvus jokių objektyvių priežasčių 8,5 metų nenaudojo jai išnuomotos valstybinės žemės sutartyje nustatytu būdu pagal jos paskirtį, t. y. nepastatė ir nestatė jokių statinių, nevykdė jokios komercinės veiklos, kas laikytina Žemės nuomos sutarties pažeidimu, dėl ko nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį – po 75,00 Eur už du neturtinius reikalavimus ir 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Už teisines paslaugas ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 588,10 Eur išlaidas.

34. Atsakovė ir tretieji asmenys jų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį atmetus ir atsakovei ir tretiesiems asmenims nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir tretiesiems asmenims iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė