Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1694-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-01
Bylos Nr.: e2A-1694-924/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: N. K., D. K., S. Z., C. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1694-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00395-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Evaldo Burzdiko ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokomercija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį panaikinimo, tretieji asmenys – N. K., D. K., S. Z. ir C. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Autokomercija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1321-(14.8.2.) (toliau – Įsakymas), kuriuo nutraukta 1993 m. spalio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) statinių statybai. Šio potvarkio pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis tarp Kauno miesto valdybos ir ieškovės dėl 7 641 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos. Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1368 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo užstatymo reglamentai. 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai. Šio statybos leidimo pagrindu ieškovė pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir įregistravo nebaigtą statyti parduotuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 1 d. ieškovė ir tuometinis Žemės sklypo patikėtinis – Kauno apskrities viršininkas – sudarė susitarimą išdėstyti Nuomos sutartį nauja redakcija. Remdamasis šiuo susitarimu, Kauno apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija. 2008 m. ieškovės iniciatyva buvo pradėtas rengti naujas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. buvo sudaryta teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, išduotos planavimo sąlygos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą. 2018 m. birželio 7 d. atsakovė atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu atsakovė atsiuntė ieškovei 2018 m. birželio 12 d. įspėjimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo suėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo buvo nutraukta Nuomos sutartis. Ieškovė Įsakymą gavo 2018 m. gruodžio 10 d. Ieškovė laiko, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl dviejų pagrindinių argumentų: 1) atsakovė neatsižvelgia į tai, kad ieškovė turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo jos realizavimą; 2) atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama. Pažymėjo, kad ieškovei Žemės sklypas buvo suteiktas tikslu statyti jame statinius ir ieškovė pradėjo šios teisės įgyvendinimą. Ieškovė nuosekliai vykdė aktyvius veiksmus, kad šią teisę realizuotų. Tačiau, kaip visuotinai žinoma, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė. Atitinkamai, nekilnojamojo turto vystymo projektų finansavimas taip pat sustojo. Dėl šios priežasties naujo objekto statybų finansavimui ieškovė neturėjo pakankamai lėšų ir reikiamo finansavimo užtikrinimas užtruko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negalėjo užbaigti statinio statybos dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Taip pat pabrėžtina, kad išnykus nurodytoms aplinkybėms ieškovė iš naujo ėmėsi veiksmų tam, kad užsitikrintų reikiamą finansavimą ir realizuotų Nuomos sutartimi suteiktą teisę statyti Žemės sklype komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno miesto Valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v „Dėl žemė sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui buvo suteiktas žemės sklypas įmonei „Moskvičius“ Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. Ieškovės pateiktame statybos leidime Nr. 38-4NS169-114 (išduotas – 2004 m. birželio 28 d., galiojo iki 2014 m. liepos 28 d.) nurodyta, kad bus statoma baldų parduotuvė, kas reiškia, kad ieškovė neturėjo siekio išnuomotame žemės sklype statyti techninio aptarnavimo stoties su autodalių parduotuve, kaip tai numatyta 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir 2004 m. balandžio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 2Ž-16 nurodė, kad nustatyta, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v „Dėl žemė sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus specialistai 2018 m. birželio 7 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir nustatė, kad 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Autokomercija“ išnuomotas 0,7641 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai. Įvertinus tai, kad žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), ieškovė per 25 metus nuo 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pradžios nenaudojo pagal nustatytą paskirtį, jame yra tik betoninių pamatų fragmentai, buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas Nr. 260), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.2 papunkčiu, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taip pat, įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisė be aukciono išsinuomoti ar įsigyti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos ar pardavimo sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas 25 metus nebuvo naudojamas pagal Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v„Dėl žemės sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti, bei jo ir toliau neketinama naudoti pagal Potvarkį, mano, kad skundžiamas įsakymas atitinka yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jo naikinti pagrindo nėra.

3. Trečiasis asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pretenzijų neturi; kiti tretieji asmenys N. K., S. Z. ir C. A. atsiliepimų į ieškinį neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl vienašališko nuomotojo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

6. Teismas sprendė, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai (Sprendimo 4 – 9 punktai) patvirtina, kad ieškovė nuo 1993 m. spalio 29 d., t. y. nuo tada, kai buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, iki 2009 m. lapkričio 11 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį, kas reiškia, kad ji įrodė, jog iki to laiko ji žemės sklypą naudojo pagal tikslinę žemės paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir jos veiksmai neprieštaravo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms.

7. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, jog 1) ieškovei išduotas statybos leidimas baldų parduotuvei statyti vietoje statinio, nurodyto 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v ir 2) Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2004 m. balandžio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 2Ž-16 išvada, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v „Dėl žemės sklypo suteikimo Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui“ techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti, turi kokią nors reikšmę sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, kadangi statybos leidimas buvo išduotas Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimu, žemė buvo naudojama nepažeidžiant šalių sudarytos sutarties ir atitiko pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taip pat teismas nustatęs, kad iki 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovė tinkamai naudojo žemės sklypą, nepagrįstu laikė atsakovės argumentą, kad ieškovė per 25 metus nenaudojo valstybinės žemės pagal nustatytą paskirtį.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo, jog nuo 2009 m. pabaigos Žemės sklype nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai siekiant užtikrinti Žemės sklypo naudojimą, nekoreguojami projektai, nevykdomos jokios statybos, kas leido daryti teismui išvadą, jog 8,5 metų ieškovė nenaudojo Žemės sklypo sutartyje nustatytu būdu pagal jo paskirtį, ir kas, atsižvelgiant į Sprendimo 17 ir 18 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, laikytina pakankamai ilgu lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės nenaudojimu.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė nurodė vienintelę priežastį, dėl ko ji negalėjo įgyvendinti detaliojo plano sprendinių ir užbaigti pradėtą statybą – 2008 m. prasidėjusią pasaulinę ekonominę krizę, kuri laikytina visuotinai pripažįstama aplinkybe. Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių kaip konkrečiai krizė paveikė įmonės finansinę būklę, kokiais būdais ji sprendė ir ar sprendė finansavimo paiešką pradėtai statybai užbaigti, taip pat vertinant ir visuotinai žinomą aplinkybę, kad ši krizė didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai turėjo 2008–2009 metais, teismas darė išvadą, kad šis argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankamas pripažinti, kad nuo 2009 metų pabaigos iki 2018 metų vidurio ieškovė nenaudojo Žemės sklypo dėl objektyvių priežasčių.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad nei Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkyje Nr. 304-v nei Nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieškovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. savo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008 yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybė, atstovaujama valstybinės žemės patikėtinio, valdančio, naudojančio ir disponuojančio žemę visuomeniniais interesais ir taip vykdančio nurodytos valstybinės žemės socialinės paskirties užtikrintojo funkcijas, išnuomodama valstybinės žemės sklypą, skirtą komercinei ūkinei veiklai vykdyti, turi tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikisi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama sutartyje nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos ar suteikiant paslaugų ir pan., pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės argumentas, kad ji turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir pradėjo jos realizavimą, pats savaime nepaneigia Sprendimo 26, 28 punktuose padarytų teismo išvadų ir kasacinio teismo išaiškinimų dėl valstybinės žemės socialinės paskirties (Sprendimo 29 punktas). Teismas vertino, jog nuomininkas neįrodė, kad nuomotojas dar gali tikėtis gauti tai, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti.

12. Teismas atmetė ir ieškovės argumentą, jog atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama.

13. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2009 metų pabaigos iki 2018 metų vidurio konstatuoti buvus ieškovės aktyvius veiksmus ir siekį naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, ir priešingai – konstatuotina, kad ieškovė, nebuvus jokių objektyvių priežasčių 8,5 metų nenaudojo jai išnuomotos valstybinės žemės sutartyje nustatytu būdu pagal jos paskirtį, t. y. nepastatė ir nestatė jokių statinių, nevykdė jokios komercinės veiklos, kas laikytina Žemės nuomos sutarties pažeidimu, dėl ko nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė UAB „Autokomercija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Autokomercija“ ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės UAB „Autokomercija“ naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nuo 2009 m. pabaigos nenaudojo Žemės sklypo pagal jo paskirtį. Darydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nesivadovavo naujausia teismų praktika.

14.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2004 m. Žemės sklype stovi nebaigtas statyti, ieškovei nuosavybės teise priklausantis statinys - parduotuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Parduotuvė). Žemės sklypas yra reikalingas ne tik tam, kad ieškovė galėtų užbaigti Parduotuvės statybą, bet ir šio nebaigto statinio eksploatavimui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, yra nepagrįsta, nes Žemės sklypas yra naudojamas Parduotuvės pastato eksploatavimui.

14.3. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė, kad pati atsakovė Žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu taip pat nenustatė, kad Žemės sklypas būtų nenaudojamas. Priešingai, Patikrinimo akte ne tik užfiksuota, kad Žemės sklypo centrinėje dalyje yra Parduotuvės pamatai, bet taip pat nurodyta, kad Žemės sklypas yra nušienautas, iškirsti savaiminių medžių-krūmų želdiniai. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė faktiškai naudojo ir prižiūrėjo jos nuomotą Žemės sklypą, o priešinga teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

14.4. Aplinkybė, kad ieškovė per 8,5 metų (nuo 2009 m. pabaigos) neužbaigė Parduotuvės statybos, skundžiamame sprendime įvertinta kaip pakankamai ilgas lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės nenaudojimas. Tokia teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

14.5. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad nei Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkyje Nr. 304-v nei Nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieškovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype. Atmesdamas šiuos ieškovės argumentus teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

14.6. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį, faktiškai atsisakė ginti ieškovės įgytą ir pradėtą realizuoti teisę statyti Žemės sklype naujus statinius. Tačiau ši ieškovės teisė yra ginama tiek materialinės teisės normomis, tiek teismų praktikoje. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.14 p., todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo pagrindą nutraukti Nuomos sutartį.

Atsiliepimas

15. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d., sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastabėjimu, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, pagal kurį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, sudarant sąlygas statinių savininkams - nuomininkams - užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą, būtina ne tik laikytis imperatyvių žemės perleidimo ar nuomos sutarčių sudarymo reikalavimų, bet ir tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų - ir sutarčių nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 20-22 punktai).

15.2. Apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti, nes nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo prasme žemės sklype neegzistuoja funkcionalus konkrečios paskirties statinys, o jei jo nėra, tai nėra ir ką eksploatuoti.

15.3. Ieškovės apeliacinis skundas turi būti atmestas, kadangi pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas, vadovavosi naujausia teismų praktika, dėl ko priėmė tinkamą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to pirmos instancijos teismas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, kas sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu.

16. Trečiasis asmuo C. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė nuo 1991 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. nesugebėjo išpildyti nuomojamos žemės sąlygų ir nieko nenuveikė. Pažymi, jog ieškovės nurodoma pasaulinė krizė 2008-2009 m., nėra laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė negalėjo vykdyti nuomojamos žemės sąlygų.

17. Trečiasis asmuo S. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovės sprendimą su ieškove nutraukti nuomojamos žemės sutartį laiko savalaikiu ir teisingu. Pažymi, kad nuomojamos žemės sklypas buvo apaugęs medžiais ir krūmais, nematė, jog jame vyktų statybos darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva pripažinimo neteisėtu bei jo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. Šio potvarkio pagrindu 1993 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdyba su ieškove sudarė 7 641 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos sutartį 50 metų.

22. Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1368 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo užstatymo reglamentai.

23. 2004 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 2Ž-16 patikrino kaip ieškovė vykdo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties įsipareigojimus ir nustatė, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkį Nr. 304-v techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. 2004 m. balandžio 15 d. išsiuntė ieškovei raštą prašydama pateikti statybos leidimą ar projekto rengimo sąlygas.

24. 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija davė ieškovei sutikimą Nr. 19-78, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą ieškovė statytų baldų parduotuvę. 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai. Šio statybos leidimo pagrindu ieškovė pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir 2004 m. gruodžio 10 d. įregistravo nebaigtą statyti parduotuvės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25. 2007 m. vasario 1 d. ieškovė ir tuometinis Žemės sklypo patikėtinis – Kauno apskrities viršininkas – sudarė susitarimą išdėstyti Nuomos sutartį nauja redakcija. Remdamasis šiuo susitarimu, Kauno apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija.

26. 2008 m. pradėtas rengti naujas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. buvo sudaryta teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, išduotos planavimo sąlygos. 2008 m. sausio 30 d. Kauno apskrities viršininkas, ieškovės prašymu, davė sutikimą Nr. 24-72 (16.24.) rengti Žemės sklypo detalųjį planą. 2008 m. balandžio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1220 buvo pritarta 2000 m. lapkričio 14 d. Sprendimu patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo keitimui; su ieškove sudaryta sutartis dėl Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

27. 2018 m. birželio 7 d. atsakovė atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto pagrindu atsakovas atsiuntė ieškovei 2018 m. birželio 12 d. įspėjimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo suėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo gavimo dienos. Įspėjime atsakovė nurodė, (i) patikrinimo metu atsakovės specialistai nustatė, kad Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, (ii) Žemės sklypas yra apaugęs daugiametėmis žolėmis, sklypo viduryje matyti betoninių pamatų stulpų fragmentai, (iii) Žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių.

28. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė priėmė Įsakymą Nr. 8VĮ-1321-(140802.), kuriuo buvo nutraukta Nuomos sutartis, nurodant, kad ieškovė nevykdo 1993 m. spalio 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytų sąlygų.

29. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, konstatuodamas, jog atsakovė pagrįstai prieš terminą nutraukė šalių sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ieškovė nenaudojo Žemės sklypo pagal paskirtį.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį

30. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).

31. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti nuosavybės teise jiems priklausančiais ar jiems nuomojamais pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

32. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

33. Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nuo 2009 m. pabaigos nenaudojo Žemės sklypo pagal jo paskirtį. Apeliantė nurodo, kad ši išvada padaryta neįvertinus to, jog nuo 2004 m. Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti statinys – Parduotuvė, todėl Žemės sklypas yra reikalingas ne tik tam, kad ieškovė galėtų užbaigti Parduotuvės statybą, bet ir šio nebaigto statinio eksploatavimui, t.y. Žemės sklypas yra naudojamas Parduotuvės pastato eksploatavimui.

35. Nagrinėjamoje byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 2004 m. gruodžio 10 d. priklauso nebaigtas statyti (baigtumas 4 procentai) parduotuvės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės statomu ginčo žemės sklype pastatu, yra reikšmingos teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui, nustatant ginčo sklypo (ne)naudojimą pagal sutartį, tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs netinkamai.

36. Sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties, teisiškai reikšminga tai, kad Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 304-v suteikė Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui iki 1,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve statyti. 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija davė ieškovei sutikimą Nr. 19-78, nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą, ieškovei statyti baldų parduotuvę. 2004 m. liepos 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. 38-4NS 169-114 baldų parduotuvės Žemės sklype statybai. Šio statybos leidimo pagrindu ieškovė 2004 m. pradėjo statybos darbus Žemės sklype ir 2004 m. gruodžio 10 d. įregistravo nebaigtą statyti (baigtumas 4 procentai) parduotuvės pastatą. Kauno apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02.01-3527 nusprendė pakeisti Nuomos sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija, pagal kurią pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Taigi, tiek 1993 m. spalio 29 d. nuomos sutartis, tiek 2007 m. balandžio 5 d. pakeista nuomos sutartis sudarytos Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 304-v pagrindu, t. y. tuometiniam Lietuvos serviso ir prekybos įmonės „Moskvičius“ Kauno filialui, o vėliau – UAB „Autokomercija“, statiniui statyti (1993 m. spalio 29 d. Kauno filialo techninio aptarnavimo stočiai su autodalių parduotuve; 2004 m. liepos 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijai davus ieškovei sutikimą – baldų parduotuvei) bei jo eksploatavimui. Šie tikslai nuomos sutarties šalims buvo žinomi nuo nuomos sutarties sudarymo ar jos pakeitimo. Būtent šie iš nuomos sutarties išplaukiantys tikslai ir nulemia sklypo naudojimo paskirtį (žr., be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties Nr. e3K-3-425-421/2017 32 punktą).

37. Byloje nėra ginčo, kad lengvatine tvarka išnuomotame žemės sklype turėję būti pastatyti statiniai, taip ir nebuvo pastatyti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė 1993 m. spalio 29 d. sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį iki 2009 m. lapkričio 11 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-4239 patvirtino naują Žemės sklypo detalųjį planą, atliko aktyvius veiksmus, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad per šį laikotarpį atliktų veiksmų visuma patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovė žemės sklypą naudojo pagal tikslinę žemės paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį ir jos veiksmai neprieštaravo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms. Vien tai, kad ieškovė turi teisę statyti Žemės sklype naujus statinius ir buvo pradėjusi jos realizavimą (2004 m. pastatė 4 procentus statinio (iš ieškovės kartu su atsiliepimu pateiktų fotonuotraukų matyti tik giliau žemėje esančių betoninių pamatų fragmentai), o nuo 2009 m. pabaigos apskritai nėra atliekami jokie aktyvūs veiksmai), neįrodo, jog ieškovė nuo žemės nuomos sutarties sudarymo ar jos pakeitimo Žemės sklypą naudojo pagal jo tikslinę žemės paskirtį. Tiek 2004 m. balandžio 2 d., tiek 2018 m. birželio 7 d. atsakovei atlikus Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad Žemės sklypas nėra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių).

38. Apeliantė nurodo, kad nei nuomos sutartyje, nei galiojusiuose ir galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį ieškovė privalo pastatyti statinius Žemės sklype, todėl nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatuotas pakankamai ilgas lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės nenaudojimas. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateisinamai ilgai ir nesant svarbių priežasčių neužbaigė 2004 metais pradėtų statybos darbų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių kodėl ieškovė iki 2018 m. lapkričio 30 d., kada atsakovė įsakymu nutraukė nuomos sutartį, nebuvo pastačiusi statinio, kurio statybai ir eksploatavimui dar 1993 m. spalio 29 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip reikalauja civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nagrinėjamu atveju reikšminga yra įvertinti tai, kad ieškovės statytojos teisių įgyvendinimas negali pažeisti kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), viešosios teisės normų ir principų.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis. Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 25 punktą). Taigi esamas teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika patvirtina, jog ieškovei be svarbių priežasčių per 25 metus nepastačius statinio, kurio statybai ir eksploatavimui buvo suteiktas žemės sklypas, yra laikoma jog ji valstybinį žemės sklypą, išnuomotą jai ne aukciono tvarka, naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir tai sudaro pagrindą nutraukti tokią nuomos sutartį, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 1993 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.) vien 4 procentų statinio pastatymas (2004 metais) bei su statybą susijusių dokumentų tvarkymas nėra pakankamas palyginti su tuo, ko buvo tikimasi pagal sutartį, tam, kad būtų konstatuotas tinkamas naudojimasis valstybiniu žemės sklypu. Ieškovės siekis ir lūkestis ir toliau naudotis valstybiniu žemės sklypu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz. žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEvaldas BurzdikasEdvardas Paliokas