Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1297-433/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-06
Bylos Nr.: e2-1297-433/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: A. R., Asociacijos „Idėja Kaunui“, UAB „Faktai LT “

Civilinė byla Nr. e2-1215-433/2017

Procesinis Nr. 2-68-3-23410-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.1.; 2.2.1.9.3; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovei A. Č.,ieškovės atstovei advokatei E. M.-M.,atsakovui A. R.,atsakovo Asociacijos „Idėja Kaunui“ atstovui H. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams A. R., UAB „Faktai LT “, Asociacijai „Idėja Kaunui“ dėl pažeistų asmens neturtinių teisių gynimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. Č. ieškinyje nurodo, kad atsakovas A. R., nuo 2014 m. gruodžio 23 d. eidamas UAB „Faktai LT“ direktoriaus pareigas, būdamas UAB „Faktai LT“ valdomos interneto svetainės (naujienų portalo) http://faktai.lt vyriausiuoju redaktoriumi bei žurnalistu, 2016 m. balandžio 28 d. šioje svetainėje paskelbė tekstą „A. R.: Jauni ir gražūs – A. Č.“, kartu su jos nuotrauka. Publikacijos turinys ir paskelbimo būdas, kuomet ji yra priskiriama „padugnėms“ įvardijamai asmenų grupei, yra žeminantys jos garbę ir orumą, pažeidžiantys jos teisę į atvaizdą, teisę į privatumą. Atsakovas ėmėsi papildomų veiksmų, kad apie paskelbtą publikaciją sužinotų kuo platesnis žmonių ratas (dalinosi nuoroda į savo publikaciją socialiniuose tinkluose ir kt.). Nurodytuose veiksmuose esama ir diskriminacijos lyties atžvilgiu, priekabiavimo požymių. Ji nėra viešas asmuo, ji yra 19-metė universiteto studentė, studijas derinanti su darbu. Su atsakovu ji niekaip nesusijusi, iki jos teisių pažeidimo pradžios momento apie atsakovą nieko nežinojo. Atsakovas A. R. ne tik nenutraukė teisę pažeidžiančių veiksmų 2016 m. gegužės 30 d. gavęs jos atstovės rašytinę pretenziją, bet priešingai – padidino jos asmeninių neturtinių teisių pažeidimo mąstą: perdavė tik jam žinomą informaciją asociacijai „Idėja Kaunui, kuri 2016-06-02 paskelbė panašaus turinio publikaciją „Jauna ir graži“ - A. Č.“ savo interneto tinklapyje http:/idejakaunui.blogspot.lt. Dėl atsakovo tyčinių teisei priešingų veiksmų ji patyrė traumuojančius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, dusulio priepuolius, nerimą, išgąstį, jai paskirtas terapinis ir medikamentinis gydymas, patyrė sunkumų moksle, socialinėje ir privačioje aplinkoje, jautėsi persekiojama ir diskriminuojama, pablogėjo jos reputacija. Dėl patirto streso, įtampos, baimės turėjo sunkumų siekdama įsidarbinti. Atsakovais byloje taip pat traukiamu UAB „Faktai LT“ bei Asociacija „Idėja Kaunui“, kurių administruojamose interneto svetainėse yra patalpintos ginčo publikacijos. Atsakovas UAB „Faktai LT“ yra bendrovė, kurios veiklos objektas yra interneto vartų paslaugų veikla, prekyba, gamyba, paslaugų tiekimas ir kita įstatymų nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla. Viena iš UAB „Faktai LT“ ūkinių veiklų, kuria siekiama pelno, yra interneto svetainės http://faktai.lt valdymas ir naudojimas. Šį interneto svetainė laikytina visuomenės informavimo priemone., o UAB „Faktai LT“ laikytina informacinės visuomenės paslaugų tiekėju. Akcinės bendrovės vadovas yra asmuo, veikiantis bendrovės, kaip pelno siekiančio ūkinio vieneto, bei jos akcininkų interesais. Vadovas yra atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 str. įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. Atsakovas A. R. jos teisių pažeidimo pradžios metu buvo tiesiogiai atsakingas už svetainės, kaip naujienų portalo, funkcionavimą, turėjo galimybę skelbti jame ir savo publikacijas. Atsakovas A. R. yra ir konkrečios publikacijos „A. R.: Jauni ir gražūs – A. Č.“ autorius ir yra tiesiogiai atsakingas už publikacijos turinį. Atsakovas pagal skelbiama apie jį informaciją laikytinas profesionaliu žurnalistu, jam taikytini ir žurnalistų veiklą ir etiką reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovas asociacija „Idėja Kaunui“ yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – narių ir savanorių veiklos koordinavimas, interesų atstovavimas, gynimas ir jų atstovavimas teisme, bei kitų viešųjų interesų tenkinimas; narių ir savanorių teisių, garbės ir orumo, darbo santykių ir teisių gynimas teisme, kai yra ginčas tarp narių (savanorių) ir trečiųjų asmenų; skatinimas dalyvauti valstybės kūrimo ir tobulinimo darbuose; jaunimo socialinių, kultūrinių problemų analizė, jų sprendimo būdų paieška ir vykdymas; kt. Pasklebtu teistu atsakovas A. R. tikslingai siekė pažeminti ją, suformuoti neigiamą nuomonę apie ją. Kad paskelbtas tekstas formuoja neigiamą nuomonę apie ją rodo skaitytojų komentarai prie teksto. Paskelbtame tekste jai apibūdinti atsakovas A. R. naudoja niekinamąjį žodį „Padugnės“. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama tokia žodžio „padugnės“ reikšmė – „smukę žmonės, visuomenės atmatos“. Niekinamasis žodžio ‚Padugnės“ atspalvis aiškėja iš paaiškinime vartojamo sinonimo „atmatos“. Žodis „atmatos“ turi niekinamąjį atspalvį – „niek. visuomenei nenaudingas, kenkiantis žmogus“. Ginčo tekste atsakovas A. R. kartu su žodžiu „padugnės“ panaudoja teiginį „aš tokiam žmogui niekada nepaduočiau rankos“ ir taip sustiprina teistu formuojamą ypač neigiamą nuomonę apie ją, kaip asmenį iš užribio, nevertą pagarbos. Tekstas laikytinas ypač užgauliu ir kitą asmenį žeminančiu. Tekstu siekiama pažeminti ją, o ne sąžiningai informuoti visuomenę apie visuomenei aktualią problemą ar pan. Pažymi, kad CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui). Atsakovas negali įrodyti, kad ji priklauso žmonių grupei, kuri apibūdinami žodžiu „padugnės“, t. y žemiausiam ir prasčiausiam visuomenės sluoksniu. Laikytina, kad atsakovas A. R. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas yra pagrindas pripažinti jai teisę ginti savo garbę ir orumą., reikalauti žalos atlyginimo. Siekdamas sustiprinti formuojamą neigiamą nuomonę apie ją, atsakovas A. R. paskelbtame tekste taip pat įterpia nenustatyto asmens necenzūriniais žodžiais surašytą pasisakymą socialiniame tinkle „Facebook“. Pažymi, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Svetainė (naujienų portalas) pasak UAB „Faktai LT“ vadovo ir vyriausiojo redaktoriaus turi keliolika tūkstančių skaitytojų, todėl darytina išvada, jog teistas apie ją paskleistas neapibrėžtam, ypač plačiam asmenų ratui. Paskleistu tekstu yra pažeminta jos dalykinė reputacija, kuri apibrėžiama kaip asmens geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu pasikeičia asmens savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, jei teigiamas vertinimas sumažėja ar tampa neigiamas. Jos, kaip potencialios darbuotojos, teigiamas vertinimas darbo rinkoje pažeidimo metu jai buvo ypač svarbus, nes ji aktyviai ieškojo darbo. Jos galimybės įsidarbinti sumažėjo, nes kai kurie potencialūs darbdaviai, atlikę paiešką internete ir radę kontraversiškos informacijos, galimai nusprendė nesiūlyti ieškovei darbo. Ieškovė nurodo, kad jos atvaizdas buvo naudojamas atsakovų asmeniniais ir komerciniais tikslais, nesant jos sutikimo. Esminė aplinkybė yra tai, kad žeminanti užgauli nuomonė pateikiama kartu su ieškovės atvaizdu, nuotrauka. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė, kartu ši teisė gali turėti tam tikrą ekonominę vertę, t. y. ji gali būti įvertinta pinigais. Asmens nuotrauka ar kitoks jo atvaizdas yra žmogaus privataus gyvenimo dalis. Atsakovas UAB „Faktai LT“ ir A. R. pažeidė CK 2.22 str. 1 d. įtvirtintą draudimą atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti asmens nuotraukas (jų dalis), portretus ar kitokį atvaizdą, nes be jos sutikimo panaudojo jos nuotrauką savo tikslams realizuoti: A. R. – siekdamas savo asmeninių tikslų (sumenkinti, pažeminti ją), O UAB „Faktas LT“ – pritraukti daugiau skaitytojų. Išanalizavus svetainės http://faktai.lt publikaciją matyti, kad paskelbtas tekstas buvo daugiau skaitomas ir komentuojamas nei kiti straipsniai. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitytojų dėmesį patraukė ir išsiskirianti jos nuotrauka, kontrastuojanti su kitomis publikacijomis. UAB „Faktai LT“ galimai turėjo naudos iš jos atvaizdo naudojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nė viena subjektinė teisė, taip pat ir teisė į privatų gyvenimą, apimanti teisę į atvaizdą, nėra absoliuti ir, kad teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti kitą teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme: antra, tokiu ribojimu siekiama teisto tikslo; trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Iš kitos pusės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia būtinybę išlaikyti pusiausvyra tarp konkuruojančių vertybių ir teisinių gėrių. Šiuo atveju neegzistavo jokio visuomenės intereso sužinoti apie ją informaciją, todėl atsakovai A. R. ir UAB „Faktai LT“ nepagrįstai piktnaudžiavo teise skleisti menkinančią informaciją, paneigiant jos teisę į atvaizdą. Ta aplinkybė, jog atsakovas rado jos nuotrauka internete (socialiniame tinkle „Facebook“) nesuteikia jiems teisės naudoti jos atvaizdą savo tikslais, o ypač žeminant ir menkinant ją. Atsakovai, pažemindami jos garbę ir orumą, pažeidė Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą vieną iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – naudotis informacijos laisve laikantis įstatymų. Jei paskelbtas tekstas vertintinas kaip nuomonė, atsakovai A. R. ir UAB „Faktai LT“ laikytini pažeidę Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reikalavimą skelbiant nuomonę reikšti ją etiškai. Jei paskelbtas apie ją tekstas vertintinas kaip informaciją, atsakovas A. R. laikytinas pažeidusiu Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą žurnalisto pareigą informaciją skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Pažymi, jog naudoti atvaizdą nereikia asmens sutikimo jeigu asmuo fotografuojamas ar filmuojamas dėl savo visuomeninės, tarnybinės veiklos, t. y. toks asmuo yra viešas dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties ir todėl sulaukiantis visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantis, arba trumpalaikio pobūdžio viešas asmuo, kuris sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro poelgio ar įvykio. Kitos CK 2.22 str. 2 d. nustatytos išimtys – kai vaizdo naudojimo veiksmai yra susiję su teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jei fotografuojama viešoje vietoje. Ji nėra viešas asmuo nei CK 2.22 str. 2 d. nei Visuomenės informavimo įstatymo prasme, nes nėra valstybės politikė, teisėja, valstybės ar savivaldybės pareigūnė, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovė, kuri dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų tiekimo, jos nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors dažniausiai teisė kontroliuoti atvaizdo naudojimą reiškia asmens galimybę atsisakyti leisti skelbti atvaizdą, ji taip pat apima galimybę prieštarauti šio atvaizdo fiksavimui, saugojimui ir atgaminimui. Ji savo prieštaravimą daromam pažeidimui išreiškė atsakovui A. R. dar 2016-04-29 socialiniame tinkle „Facebook“. Atsakovas A. R. į tai atsakė pašaipiu komentaru. Atsakovai A. R. ir UAB „Faktai LT“ pažeidė jos teisę į privatumą, nes paskelbtame tekste komentuojamos, vertinamos jos pažiūros, o tai laikoma privačia informacija Visuomenės informavimo įstatymo prasme. Visuomenės informavimo įstatymas detalizuoja privataus gyvenimo sampratą, kaip apimančią fizinio asmens pažiūras ir įsitikinimus, o būtent, nurodoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Atsakovo A. R. veiksmai taip pat yra diskriminacija lyties atžvilgiu, priekabiavimas. Skelbdamas tekstą apie ją A. R. nurodė ketinantis skelbti panašias užgaulias publikacijas ir apie daugiau asmenų, sudaryti naują padugnių sąrašą, tačiau paskelbė tekstą tik apie ją ir dar vieną asmenį. Atkreipia dėmesį, jog absoliuti dauguma socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų, kurie teigiamai atsiliepė dėl A. R. nepatinkančios publikacijos, buvo vyriškos lyties, tačiau nei vieno iš jų, išskyrus K. M., A. R. nepasirinko kaip užgauliojimo, menkinimo objekto. Rašant apie merginą ir naudojantis jos gražia nuotrauka, atsakovui A. R. buvo ypač palanku sugretinti gražią išvaizdą ir neva negražų vidų, apeliuoti į paplitusius klaidingus stereotipus, kad jei graži išorė, tai tuščias vidus, jei graži, tai kvaila. Daro išvadą, jog atsakovas A. R. atliko Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu draudžiamus veiksmus, o būtent, diskriminavo ją, pasirinkdamas ją iš visų asmenų, kaip tuo metu vienintelę merginą, apie kurią „patogu“ rašyti, priekabiavo, nes siekė ją įžeisti, įbauginti. Atsakovų A. R. ir UAB „Faktai LT“ veiksmai vertintini kaip sąmoninga tyčia, nes atsakovui nereagavo į jos išreikštą nepritarimą, į jos atstovės rašytinį kreipimąsi ar žodinius paaiškinimus. 2016-06-02 atsakovas asociacija „Idėjos Kaunui“ savo interneto svetainėje www.idjakaunui.lt taip pat paskelbė informaciją-nuomonę apie ją, kurioje ji taip pat priskiriama padugnėms, skelbiama privataus pobūdžio informacija, pvz., jos sudarytos teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties detalės, viešai demonstruojamos jos nuotraukos , tarp jų ir nuotrauka, kurioje ji yra nepilnametė, 14 metų amžiaus, neteisėtai paimtos iš privačios jos erdvės (tik draugams prieinamos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros). Pažymi, kad už šios publikacijos paskelbimą atsakinga ne tik asociacija „Idėjos Kaunui“, bet ir atsakovas A. R.. Aukščiau pateiktais teisiniais argumentais atsakovas asociacija „Idėja Kaunui“ pripažintina pažeidusi jos teisę į atvaizdą, teisę į privatumą, pažeminusi jos garbę ir orumą. Atsakovai įpareigotini pašalinti ginčo publikacijas iš interneto svetainių http://faktai.lt ir www.ideakaunui.lt , o taip pat visas ir bet kokias interneto nuorodas į šias publikacijas, t. y. nutraukti teisės pažeidžiančius veiksmus – kaip numatyta CK 2.22 str. 3 d. Neturtinių asmens teisių pažeidimo, asmens diskriminavimo atvejais įstatymai nustato nukentėjusiajam teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Atsakovas A. R. savarankiškai iniciavo ir realizavo jos neturtinių teisių pažeidimus, todėl jam tenka pagrindinė, didžiausios apimties atsakomybė. Atsakovo A. R. veiksmai vertintini kaip tyčiniai, ciniški, piktybiški. Būtent dėl A. R. neteisėtų veiksmų ji patyrė traumuojančius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, dusulio priepuolius, nerimą, išgąstį, patyrė sunkumų moksle, socialinėje ir privačioje aplinkoje, jautėsi persekiojama ir diskriminuojama, pablogėjo jos reputacija. Iš atsakovo A. R. jai priteistina 1500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala jai buvo padaryta ir sveikatos sutrikdymu. Iš medicininių dokumentų matyti, kad klinikinio nerimo ir depresijos HAD skalėje jai nustatytas aukštas nerimo lygis. Jai konstatuotas Potrauminis streso sutrikimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Iš atsakovo A. R. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis – ypač įvertinus, kad jai yra sutrikdyta sveikata – laikytinas atitinkančiu CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Jai priteistinas ir turtinės žalos atlyginimas, kurį reglamentuoja CK 6.249 str. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (netiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliais kreditoriaus reikalavimu taip pat gali būti pripažinta atsakingo asmens gauta nauda iš neteisėtų veiksmų. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, o jei to reikalauja prievolės esmė ar įstatymas – pagal kainas, buvusias žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Atsakovas A. R. veikė ne tik asmeniniais, bet ir verslo interesais, nes buvo bendrovės UAB „Faktai LT“ direktorius. Visą pažeidimo laiką svetainėje skelbiama reklama. Bendrovė dėl to gauna tam tikrą finansinę naudą. Bendrovė taip pat yra remiama skaitytojų aukomis. Ji iki pažeidimo pradžios aktyviai ieškojo darbo. Dėl pažeidimo ji daugiau kaip mėnesį buvo sustabdžiusi aktyvias darbo paieškas ir jas atnaujino tik 2016 m. birželio viduryje, pradėjo dirbti 2016-06-23. Laiko, kad jos negautos pajamos yra ne mažesnės kaip 1 minimali alga, neatskaičius mokesčius. Turtinė žala priteistina iš bendrovės, nes atsakovas UAB „faktai LT“ (jos vardu veikiantis direktorius A. R.) suteikė nepagrįstą prioritetą bendrovės interesams, nepašalindamas iš svetainės ginčo teksto su jos nuotrauka . Taip pat jai priteistina dalis UAB „Faktai LT“ gautų pajamų iš reklamos ir skaitytojų paramos laikotarpiu nuo 2016-04-29 iki sprendimo visiško įvykdymo. Ji tiksliai negali nurodyti kiek atsakovas UAB „Faktai LT“ gavo pajamų iš reklamos ir iš skaitytojų paramos 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais, todėl šiuo atveju yra tinkama vadovautis panašaus dydžio visuomenės informavimo priemonės reklamos plotų įkainiais. Mano, kad publikacija apie ją iki ieškinio pateikimo dienos galėjo sugeneruoti 150 Eur papildomų pajamų UAB „Faktai LT“. Viso iš atsakovo UAB „Faktai LT“ jai priteistina 1 MMA dydžio turtinė žala kaip jos negautos pajamos ir 150 Eur dydžio turtinė žala kaip jos patirti nuostoliai (bendrovės iš pažeidimo gauta nauda). Iš atsakovų taip pat priteistinos procesinės palūkanos. Prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas A. R. tyčia pažeidė jos teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino ieškovės garbę ir orumą, diskriminavo ieškovę ir priekabiavo lyties pagrindu; priteisti iš atsakovo A. R. jos naudai 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) pripažinti, kad atsakovė UAB „Faktai LT“ pažeidė jos teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino garbę ir orumą; priteisti iš atsakovės UAB „Faktai LT“ jos naudai 1 MMA dydžio turtinės žalos kaip negautų pajamų atlyginimą, taikant teismo sprendimo metu galiojantį MMA dydį ir 150,00 Eur turtinės žalos kaip patirtų nuostolių atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) įpareigoti UAB „Faktai LT“ ir jos vadovą A. R. nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus – pašalinti iš interneto svetainės http://faktai.lt viešai skelbiamą informaciją (nuomonę) „A. R.: Jauni ir gražūs – A. Č.“ bei jos nuotrauką (atvaizdą), taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šį įrašą; 4) pripažinti, kad atsakovė asociacija „Idėja Kaunui“ pažeidė jos teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą; įpareigoti asociaciją „Idėja Kaunui“ ir jos vadovą H. K. nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus – pašalinti iš interneto svetainės www.idejakaunui.lt (http://idejakaunui.blogpost.lt/) informaciją (nuomonę) „Jauna ir graži – A. Č.“ bei jos nuotraukas (atvaizdą), taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šį įrašą; 5) uždrausti atsakovams A. R., UAB „Faktai LT“, įskaitant bendrovės dalyvius, vadovą, darbuotojus, kitus asmenis, galinčius veikti jos vardu, asociacijai „Idėja Kaunui“, įskaitant jos vadovą H. K., valdybos narius ir kitus asmenis, galinčius veikti jos vardu: a) bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą), b) bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti bet kokią informaciją ar nuomones apie ją, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.

Atsakovas UAB „Faktai LT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Asociacija „Idėja Kaunui“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškinius nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu parašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2013 metais A. R. socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė straipsnį apie jį, kurį jis vertina kaip pasityčiojimas iš jo ir jo šeimos. Iš skaitytojų komentarų apie paskelbtą straipsnį jis suprato, kad yra žmonių, kuriems tas įžeidžiantis straipsnis patiko. Kadangi teisėsaugos organai, į kuriuos jis kreipėsi, nesugebėjo apginti jo ir jo šeimos narių, jis nusprendė paviešinti sąrašą asmenų, kuriems patinka tokie įžeidžiantys straipsniai. Iš ieškovės reakcijos į paskelbtą apie jį straipsnį jis suprato, kad jai straipsnis patiko. Dėl to ir atsirado paskelbtas tekstas, kuriame jis išsakė savo nuomonę apie ieškovę. Kadangi ieškovė pati socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinusi savo nuotraukas, panaudojant jos pačios patalpintą nuotrauką kartu su tekstu jokio pažeidimo padaryta nebuvo.

Atsakovo Asociacija „Idėja Kaunui“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės nesutikima su ieškiniu grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas A. R..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo UAB „Faktai LT“ administruojamoje interneto svetainėje http://faktai.lt paskelbtas straipsnis „A. R.: Jauni ir gražus – A. Č.“, kuriame panaudojant niekinamąjį atspalvį turintį žodį „padugnės“ buvo išsakyta nuomonė apie ieškovę A. Č.. Kartu su tekstu buvo panaudota ieškovės A. Č. nuotrauka. Atsakovas A. R. nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo UAB „Faktai LT“ vadovas. 2016 m. birželio 2 d. atsakovo Asociacijos „Idėja Kaunui“ administruojamoje svetainėje http://idejakaunui.blogspot.lt buvo paskelbtas straipsnis „Jauna ir graži“ – A. Č., kuris su papildomais komentarais atkartojo UAB „Faktai LTT“ administruojamoje svetainėje http://faktai.lt paskelbtą straipsnį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai UAB „Faktai LT“ ir Asociacija „Idėja Kaunui“ yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacinės visuomenės paslaugos – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos. Atsakovų UAB „Faktai LT“ ir Asociacija „Idėja Kaunui“ vykdoma veikla valdant interneto tinklapius atitinka nurodytus informacinės visuomenės paslaugų požymius; neatlygintinis prieigos prie jo valdomo tinklalapio ir galimybės skelbti jame informaciją pobūdis neužkerta kelio šią paslaugą pripažinti informacinės visuomenės paslauga, nes pagal pirmiau nurodytą apibrėžtį tokios paslaugos tik paprastai, t. y. ne visada, yra atlygintinio pobūdžio.

Atsakovai UAB „Faktai LT“ ir Asociacija „Idėja Kaunui“ yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurių saugoma viešai skelbiama informacija, ieškovės nuomone, pažeidžia jos teises. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas (informacijos perdavimą, laikiną informacijos saugojimą, saugojimą), ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šį įstatymą paslaugos teikėjas neatsako. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovai UAB „Faktai LT“ ir Asociacija „Idėja Kaunui“ kaip interneto tinklalapių http://faktai.lt ir http://idejakaunui.blogspot.lt valdytojai yra tinkami atsakovai reikalavimui pašalinti informaciją iš šių tinklalapių pareikšti. Pažymėtina, kad atsakovas A. R. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nėra atsakovo UAB „Faktai LT“ vadovas, todėl toks reikalavimas jam negali būti reiškiamas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą įpareigoti kasatorių pašalinti publikacijas iš jų valdomų tinklalapių grindė tuo, kad šiose publikacijose ji akivaizdžiai niekinama ir žemina priskiriant ją „padugnių“ grupei, t. y. žeminami jos garbė ir orumas, pažeidžiama jos teisė į atvaizdą, skelbiant jos nuotraukas be jos sutikimo, pažeidžiama jos teisė į privatumą, ji diskriminuojama dėl lyties, be to, jos atžvilgiu yra ir priekabiavimo požymių. Taigi byloje keliamas klausimas dėl saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribų skleidžiant ieškovei nepalankią informaciją atsakovų tinklalapiuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus. Taigi konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (žr., pvz., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta neskelbtina informacija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Ar paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Sprendžiant klausimą, ar paskleista informacija pripažintina žeminančia asmens garbę ir orumą, informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001). Kai nurodytos asmens neturtinės vertybės pažeistos nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; paskleisti nesąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas, ypač tokiais, kaip nagrinėjamos bylos, atvejais, kai keliamas reikalavimas pašalinti informaciją ir šios informacijos autorius (duomenis pirmas paskleidęs asmuo), kuriam pripažįstama galimybė ir pareiga įrodyti paskleistų duomenų teisingumą, yra nenustatytas, išsaugo anonimiškumą, taigi ir galimybę išvengti atsakomybės. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Įvertinęs 2016 m. balandžio 28 d. bei 2016 m. birželio 2 d. paskelbtas publikacijas, teismas daro išvadą, kad jose pateikta nuomonė apie ieškovę A. Č.. Tokia išvada galima padaryti atsižvelgiant į sakinių konstrukciją, nuorodomis, kad tai autoriaus samprotavimai („šiandien man kila mintis apie naują SąRaČĄ“, „tik dar nežinau, kaip jis turėtų vadintis“, „šiaip jau teisingiausiai būtų ji pavadinti „padugnėmis, tačiau linkstu prie gražesnio pavadinimo – „Jauni ir gražūs“). Įvertinęs šias publikacijas kaip visumą, teismas daro išvadą, kad jose yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris, t. y. nuomonė.

Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis); pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Pažymėtina, kad tokie žodžiai kaip: “vagis”, “sukčius”, “plėšikas”, “padugnė”, “turto prievartautojas”, “niekšas” visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį.

Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovų UAB „Faktai LT“ ir Asociacija „Idėja Kaunui“ administruojamose svetainėse paskelbtose straipsniuose ieškovės atžvilgiu pavartotas žodis „padugnės“ pažeidžia jos garbę ir orumą.

CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardijami tie atvejai kai tokio sutikimo nereikia nurodant jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis jog asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Remdamasis CK 22 straipsnio 3 dalimi fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Nors atsakovai tvirtina, jog ieškovė yra viešas asmuo ir jos fotonuotraukos gali būti naudojamos be jos sutikimo, teismas daro priešingą išvadą. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė yra viešas asmuo dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties. Byloje nustatyta, kad ieškovės nuotraukos buvo panaudotos be jos sutikimo. Atsakovas A. R. bei atsakovo Asociacija „Idėja Kaunui“ atstovas nurodo, jog ieškovės nuotraukos buvo paimta iš viešos erdvės, socialinio tinklo „Facebook“, kuriame nuotraukas patalpino pati ieškovė, jos buvo prieinamos visiems socialinio tinklo naudotojams, pareiškėja pati galimai siekdama viešumo, populiarumo ar kitų asmeninių tikslų. Tačiau teismas tokius atsakovų argumentus atmeta. Atsakovai, tokius savo teiginius rėmė citata iš socialinio tinklo „Facebook“ naudojimosi sąlygų, nurodydami, kad kai socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas skelbia turinį ar informaciją naudodamas nustatymą „Viešas“, vartotojas tuo pasirinkimu duoda sutikimą bet kam, įskaitant ir ne socialinio tinklo „Facebook“ vartotojus pasiekti ir naudoti tą informaciją bei susieti ją su vartotoju, kuris paskelbė informaciją apie save. Šalys nepateikė tiesioginių įrodymų byloje ar nuotrauka buvo patalpinta apribojant prieigą prie jos tam tikru asmenų ratu, kaip tai numatyta socialinio tinklo taisyklėse ar ne. Tačiau nuotraukos patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovės nuotraukos patalpintos neteisėtai be ieškovės leidimo.

Ieškovė prašo uždrausti atsakovams A. R., UAB „Faktai LT“, įskaitant bendrovės dalyvius, vadovą, darbuotojus, kitus asmenis, galinčius veikti jos vardu, asociacijai „Idėja Kaunui“, įskaitant jos vadovą H. K., valdybos narius ir kitus asmenis, galinčius veikti jos vardu: a) bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą), b) bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti bet kokią informaciją ar nuomones apie ją, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą. Šis reikalavimas atmestinas dėl šių motyvų. Kaip minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Be to, kaip minėta, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta neskelbtina informacija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Iš to darytina išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovams skelbti bet kokią informaciją bei nuomonę apie ieškovę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad civilinės bylos medžiaga nėra pripažinta nevieša, byla nebuvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, todėl su bylos medžiaga gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys (CPK 10 str.).

Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad atsakovai pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad straipsniuose buvo paskelbta kokia nors informacija apie ieškovės asmeninį gyvenimą (CPK 178 str.), todėl šis reikalavimas atmestinas.

Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovas A. R. ją diskriminavo ir priekabiavo lyties pagrindu grindžiamas tik ieškovės prielaidomis, todėl negali būti tenkinamas.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą – 1500,00 Eur iš atsakovo A. R.. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent Viešosios informacijos rengėjas ir savininkas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 1 d. atsakingas už informacijos turinį. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad tikrovės neatitinkantys, melagingi teiginiai nebūtų skleidžiami. Leidinio savininko ir straipsnio autorių, kurie nėra leidėjo darbuotojai, atsakomybė yra solidari. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo teksto paskelbimo metu atsakovas A. R. buvo UAB „Faktai LT“ vadovas, t. y. darbuotojas. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas neturtinę žalą iš atsakovo A. R. negali būti patenkintas. Priteisti neturtinę žalą iš atsakovo UAB „Faktai LT“ ieškovė neprašo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo UAB „Faktai LT“ jos naudai 1 MMA dydžio turtinės žalos kaip negautų pajamų atlyginimą, taikant teismo sprendimo metu galiojantį MMA dydį ir 150,00 Eur turtinės žalos kaip patirtų nuostolių atlyginimą. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovės reikalavimas priteisti turtinę žalą grindžiamas tik prielaidomis. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad dėl ieškovės atvaizdo panaudojimo atsakovas UAB „Faktai LT“ gavo kokią nors turtinę naudą. Nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovo UAB „Faktai LT“ dalį gautų pajamų iš reklamos ir skaitytojų paramos, teismui nepateikta jokių įrodymų kokio dydžio pajamos buvo gautos iš reiklamos ir kokio dydžio parama buvo suteikta bendrovei 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais. Taip pat kritiškai vertinamos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl ginčo straipsnių ji buvo nutraukusi darbo paieškas ir negavo 1 MMA dydžio pajamų. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo UAB „Faktas LT“ būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Teismas taip pat pažymi, jog nėra pakankamai pagrindo pripažinti įrodyta ieškovės poziciją, kad išgyvenimai dėl ginčo straipsnių ir nuotraukų pasirodymo jai sutrikdyta sveikata. Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia, kad ieškovė dėl ginčo straipsnių ir be jos sutikimo publikuotų nuotraukų sukėlė neigiamų išgyvenimų, nerimą. Teismas kritiškai vertina liudytojų D. K. ir D. D. parodymus. Nors liudytojai ir parodė, kad dėl publikacijų ieškovė buvo pasimetusi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas D. K. su ieškove bendravo tik telefonų, todėl vertina jo parodymus kaip subjektyvinę nuomonę. Liudytoja D. D. taip pat parodė, kad ieškovė dėl straipsnių buvo sutrikusi, tačiau tai netrukdė jai vairuoti transporto priemonę, kas patvirtina, jog ieškovės sveikatos būklė nebuvo labai bloga. Teismui pateiktame 2016-06-21 medicinos dokumentų išraše/siuntime nėra nurodyta dėl kokių priežasčių ieškovei buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad už ieškinį sumokėjo 76,00 Eur žyminį mokestį (31,00 Eur už neturtinį reikalavimą, 45,00 Eur – už turtinį reikalavimą) bei 1100,00 Eur advokatei už teisinę pagalbą. Kadangi reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas, ieškovei iš atsakovų 45,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis nepriteisiamas. Kadangi neturtiniai reikalavimai iš esmės patenkinti, ieškovei iš atsakovų UAB „Faktai LT “ ir Asociacija „Idėja Kaunui“ priteistina po 15,50 Eur žyminio mokesčio bei po 275,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą.

Atsakovui A. R. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes teismui nepateikta įrodymų apie jų dydį. A. R. pateikta 2017-07-24 autorinė sutartis negali būti vertinama kaip įrodymas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas kvitas apie degalų pirkimą (32,91 Eur) taip pat nelaikytinas tinkamų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismui nepateikta įrodymų, kad šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, neaišku kokia transporto priemone ir kokį atstumą buvo nuvažiuota.

Kadangi atsakovui Asociacija „Idėja Kaunui“ pareikšti reikalavimai patenkinti šio atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 22,83 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. po 7,61 Eur iš ieškovės ir kiekvieno iš atsakovų UAB „Faktai LT “ bei Asociacija „Idėja Kaunui“ (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovų UAB „Faktai LT“, į. k. 302726458, ir Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, administruojamų svetainių http://faktai.lt ir http://idejakaunui.blogspot.lt straipsniuose „A. R.: Jauni ir gražus – A. Č.“ bei „Jauna ir graži“ – A. Č. paskelbta nuomonė apie ieškovę A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priskiriant ją „padugnėmis“ įvardijamų asmenų grupei žemina jos garbę ir orumą.

Pripažinti, kad atsakovų UAB „Faktai LT“, į. k. 302726458, ir Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, administruojamų svetainių http://faktai.lt ir http://idejakaunui.blogspot.lt straipsniuose „A. R.: Jauni ir gražus – A. Č.“ bei „Jauna ir graži“ – A. Č. panaudotos ieškovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (atvaizdas) pažeidžią jos teisę į atvaizdą.

Įpareigoti atsakovus UAB „Faktai LT“, į. k. 302726458, ir Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš atsakovų UAB „Faktai LT“ į. k. 302726458, ir Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, administruojamų svetainių http://faktai.lt ir http://idejakaunui.blogspot.lt informaciją apie ieškovę A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) straipsniuose „A. R.: Jauni ir gražus – A. Č.“ bei „Jauna ir graži“ – A. Č. kaip žeminančią jos garbę ir orumą bei A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuotraukas (atvaizdą).

Uždrausti atsakovams UAB „Faktai LT“, į. k. 302726458, ir Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, be ieškovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo naudoti ir viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Faktai LT“, į. k. 302726458, ieškovei A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 275,00 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai) už advokatės teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, ieškovei A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) žyminį mokestį ir 275,00 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai) už advokatės teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Faktai LT“, į. k. 302726458, atsakovo Asociacija „Idėja Kaunui“, a. k. 302497098, į valstybės biudžetą po 7,61 Eur (septyni eurai 61 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas