Telšių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: neterminuotai apriboti motinos valdžią N. S. sūnaus L. J. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. J. sūnaus L. J. atžvilgiu; priteisti iš N. S. išlaikymą jos sūnaus L. J. atžvilgiu po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš A. J. išlaikymą jo sūnaus L. J. atžvilgiu po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), budinčio globotojo šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

4. Ieškovo atstovės Ž. K. ir L. V. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus visa apimtimi. Nurodė, kad L. J. nuo jo gimimo iki šios dienos laikinoji globa buvo nustatyta iš viso penkis kartus dėl periodiškai skyriuje gaunamų pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo: 1) nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. spalio mėn.; 2) nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. birželio mėn.; 3) nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., 4) nuo 2023 m. birželio mėn. – 2024 m. kovo mėn., po kurių buvo priimtas sprendimas vaiką grąžinti tėvui. 2024 m. lapkričio mėn., vaikas paimtas paskutinį kartą ir yra paimtas iki šiol. Iš atsakovo vaikas dėl nesaugios aplinkos užtikrinimo buvo paimtas daug kartų, pranešimų buvo daugiau nei dešimt. Mama nuo vaiko auginimo nusišalinusi dar vaikui būnant labai mažam. Atsakovas sūnų pradėjo auginti 2018 m., kai vaikas buvo paimtas iš mamos dėl įvykių mamos šeimoje. Nuo to laiko mamai vaikas nebuvo perduotas auginti. Po vaiko paėmimo mamos atžvilgiu jokių pokyčių neįvyko, jai nėra taikoma atvejo vadyba – mama yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo. Atsakovui atvejo vadyba taip pat nėra taikoma. Paskutinį karta ji inicijuota (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau ji yra nutraukta, nes po paskutinio vykusio teismo posėdžio (2025 m. rugsėjo 25 d.) atsakovas (duomenys neskelbtini) nebegyvena, atvejo vadyba nėra perduota, ji nutraukta. Kadangi vaikui nustatyta globa, pranešimų daugiau negaunama, todėl šiuo atveju tai yra paties atsakovo interesas. Jis pats turėtų kreiptis pagal savo faktiškai gyvenamąją vietą į socialines paslaugas teikiančią instituciją. Atsakovas nebaigė savo plano įgyvendinti, nes jis negyvena Lietuvoje – dirba užsienyje. Atsakovas myli vaikus, jis turi interesą juos auginti, todėl vaikai daug kartų buvo jam grąžinti, tačiau jo pastangos yra labai laikinos ir epizodiškos. Mano, kad atsakovui gyvenant Lietuvoje ir lankant paskirtus specialistus, priimant gydymą, tikėtina, kad su pagalba ir savo noru auginti vaikus, jis galėtų tai padaryti. Atsakovo smurto prieš vaikus atvejų nefiksuota. Kai jis išvažiuodavo, vaikai likdavo jo sugyventinėmis, močiute, bei kitais asmenimis, yra net žinoma, kad moteris prižiūrėdavo vaikus ir už atlygį. Atsakovas kontaktuodavo su specialistais, kad vaikai neliktų be priežiūros, siūlydamas ir tardamasis, kam galėtų palikti vaikus, kai jam reikia išvažiuoti dirbti. Tėvui reikia kreiptis į Skyrių ir socialinei darbuotojai išsakyti norą, kad atvejo vadybos metu, pagalbos plane būtų suplanuotas dažnesnis bendravimas su vaikais.

16. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią N. S. -S. sūnaus L. J. atžvilgiu. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėjo, kad nori auginti savo sūnų, tačiau sūnų paėmus iš šeimos nebuvo su juo susitikusi, nebendravo, išlaikymo neteikia. Jeigu teismas terminuotai apribotų jai motinos valdžią, sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta (duomenys neskelbtini).

17. Sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo N. S. – S. pažymėtina, kad atsakovės šeima Skyriuje yra žinoma nuo 2015 metų. Šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, įrašymo priežastis: dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo. Iš apskaitos šeima išbraukta tik panaikinus apskaitą (2018 m. liepos 1 d.). N. S. – S. turi dar vieną nepilnametį vaiką – K. B., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.

18. Šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo nuo 2018 m. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Didžiausia tiek atsakovės, tiek atsakovo problema dėl kurios atsakovų šeimose yra nesaugu jų sūnui ir dėl kurios sūnus buvo paimtas iš jų, yra alkoholio vartojimas. Skyriuje iš viso gauta vienuolika pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, kurių metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisės pažeidimai, iš kurių vienas nepasitvirtino, bei gautas vienas pranešimas dėl galimo smurto prieš L. J. seserį - M. J.. Vaikai - L. J. ir M. J., iš mamų ir atsakovo šeimos iš viso buvo paimti devynis kartus. L. J. nuo jo gimimo iki šios dienos laikinoji globa buvo nustatyta iš viso penkis kartus dėl periodiškai skyriuje gaunamų pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Nuo 2018 m., kai vaikas buvo paimtas iš mamos dėl įvykių mamos šeimoje, atsakovei vaikas nebebuvo perduotas auginti. Po vaiko paėmimo 2018 m. mamos atžvilgiu jokių pokyčių neįvyko, jai nėra taikoma atvejo vadyba – atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, nesutinka bendradarbiauti su socialine darbuotoja.

19. Nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 15 d. atvejo vadybos procesas inicijuotas konkrečiai atsakovės atžvilgiu. Atsakovei sudarytas pagalbos planas. Pagalbos plane numatytos priemonės nepadėjo motinai N. S. – S. pakeisti elgesio su vaiku, ji neužtikrina vaiko teisių ir interesų šeimoje. Nuo 2024 m. birželio 19 d. atsakovės šeimai vėl inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiasi ir šiai dienai. Pirmo atvejo vadybos posėdžio metu (2024 m. rugpjūčio 23 d.) buvo numatyta šeimoje lankytis ne mažiau kaip vieną kartą per dvi savaites, esant poreikiui ir dažniau, tačiau N. S. – S. vengė susitikimų kontaktu, bendravo „sms“ žinutėmis, kuriomis atsakydavo labai trumpai. Siūlomą pagalbą atmesdavo teigdama, kad jai nieko nereikia ir ragino daugiau pas ją nebesilankyti. 2024 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė raštišką sutikimą priimti Mobiliosios komandos pagalbą. Nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. su atsakove dirbo Mobiliosios komandos specialistė. 2024 m. lapkričio 25 d. mobiliosios komandos rekomendacijose nurodyta, kad atsakovei rekomenduojama – tęsti psichologo konsultacijas; teikti socialinės priežiūros paslaugas; lankyti pozityviosios tėvystės kursus; siekiant išlaikyti blaivybę, keisti gyvenimo būdą, lankyti priklausomybių konsultanto užsiėmimus ar AA grupės užsiėmimus kartą per savaitę. Po intensyvaus darbo su atsakovės šeima Mobiliosios komandos specialistė identifikavo šias problemas: galimai alkoholio vartojimo problemos, galimos psichologinės problemos, konfliktiški santykiai su vaiko tėvu, motinos ir vaikų santykių problemos, skolos, nedarbas, tėvystės įgūdžių stoka, problemos susijusios su teisėsauga. Po gautų mobiliosios komandos rekomendacijų į atvejo vadybos posėdžius vykusius 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d., atsakovė neatvyko. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagalbos plane numatytų priemonių nesilaiko, nebendradarbiauja, nepriima pagalbos, ignoruoja skambučius, neįsileidžia į namus socialinių darbuotojų. Atsakovė nesuvokia pagalbos reikalingumo ir jos atsisako, nėra motyvuota keisti savo elgesį. Paskutiniojo atvejo vadybos posėdžio metu (2024 m. gruodžio 18 d.), buvo nuspręsta tęsti laikinąją globą L. J. bei teikti Motyvuotą siūlymą. 2024 m. gruodžio 30 d. motyvuotame siūlyme Nr. 30, specialistų dirbusių su atsakove nuomone, atsakovė abejingai vertino susiklosčiusią situaciją, nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, nedėjo pakankamai pastangų keisti savo gyvenimo būdą, nesigydė nuo priklausomybės, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovė ne visada socialinės darbuotojos buvo randama namuose, ne visada atsiliepdavo telefonu, vengdavo susitikimų, realių veiksmų keisti susidariusią situaciją nesiėmė, visos įmanomos pagalbos atsakovės šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Atsakovė 2025 m. sausio 17 d. atvyko į globos centrą ir parašė prašymą dėl telefoninių pokalbių ir susitikimų organizavimo su sūnumi. Nei pokalbių, nei susitikimų neįvyko, nes mama nerodė didelio dėmesio. Bylos duomenimis L. J. kategoriškai atsisakė kalbėtis bei susitikti su mama, teigdamas, kad prisimena, kaip mama N. S. – S. jį skriaudė. Po paskutinio 2024 m. spalio 22 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet L. J. tėvas rastas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, bei atsakovei esant nusišalinus nuo sūnaus auginimo, L. J. buvo paimtas iš šeimos ir buvo kreiptasi į Teismą dėl teismo leidimo išdavimo.

21. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, teikiant socialinės priežiūros paslaugas stebima menka atsakovės motyvacija spręsti esamą situaciją bei siekti susigrąžinti nepilnametį sūnų, jos emocinis ryšys su vaiku jai suteiktų socialinių paslaugų eigoje išlieka ribotas ir neintensyvus. Atsakovė buvo motyvuojama keisti savo gyvenimo būdą, sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas nepilnamečiui vaikui, nevartoti alkoholinių gėrimų, siekti auginti vaiką, siūlyta naudotis specialistų pagalba, buvo išaiškintos problemos ir kylantys sunkumai, sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, buvo vertinami pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai. Atsakovė neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, savarankiškai auginti vaiką, siūlomos pagalbos nepriėmė, teikiamos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė. Atsakovei nustatytos problemos su alkoholio vartojimu: 2019 m. liepos 14 d. užfiksuota, kad atsakovė buvo neblaivi, dėl ko L. J. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos; 2024 m. spalio 23 d. atsakovės pateiktame paaiškinime nurodyta, kad atsakovė pripažįsta, jog 2024 m. spalio 18 d. būdama pas mamą vartojo alkoholinius gėrimus būdama nėščia ir yra įspėta apie galimą grėsmę naujagimiui, atsakovė 2024 m. gruodžio mėnesį pranešė apie persileidimą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2024 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovė pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Veika, dėl kurios atsakovė buvo nuteista, taip pat įvyko išgertuvių metu. Su atsakove buvo aptarti jos alkoholio vartojimo įpročiai, tačiau atsakovė nebuvo linkusi analizuoti savo vartojimo, kadangi neįžvelgė kylančių sunkumų. Atsakovė gyvena skyriumi, vaiką nuo 2018 m. prižiūri atsakovas, atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, vaiku nesirūpina. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, ar galimybę vaiko gyvenamąją vietą nustatyti atsakovės šeimoje.

22. Pažymėtina, kad tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

23. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė N. S. – S. nusišalinusi nuo savo prigimtinės, kaip motinos, pareigos rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, nesprendžia alkoholio vartojimo problemų, nepriima jai siūlomos pagalbos ir nesilaiko pagalbos plane numatytų rekomendacijų bei jų atsisako, teigia, jog nėra tam poreikio. Atsakovė, nors ir teikė prašymą dėl telefoninių pokalbių ir susitikimų organizavimo su sūnumi, tačiau nei pokalbių, nei susitikimų neįvyko, nes mama nerodė didelio dėmesio. Be kita ko, bylos duomenimis L. J. kategoriškai atsisakė kalbėtis bei susitikti su mama. Atsakovė nedirba, neturi pastovių pajamų, neteikia išlaikymo sūnui, t. y. yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir auginimo, nesiekia pati savarankiškai auginti sūnaus. Iš atsakovės elgesio matyti, jog ji yra abejinga savo sūnaus likimui bei ją tenkina dabartinė situacija, toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečio sūnaus, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaiku, t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovė siektų atkurti ir puoselėti santykius su sūnumi, ketintų pradėti juo rūpintis, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės motinos valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvo valdžios apribojimo A. J.

24. Ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. J. sūnaus L. J. atžvilgiu.

25. Sprendžiant dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo pažymėtina, minėta, kad atsakovų šeima Skyriuje yra žinoma nuo 2015 metų šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą. L. J. atsakovo šeimoje gyvena nuo 2018 metų. Vaikai (L. J. ir M. J.) iš mamų ir atsakovo šeimos iš viso buvo paimti devynis kartus. L. J. nuo jo gimimo iki šios dienos laikinoji globa buvo nustatyta iš viso penkis kartus dėl periodiškai skyriuje gaunamų pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo - dėl atsakovų ir/ar kitų šeimos aplinkoje asmenų girtavimo, taip pat, galimai ir smurtinės aplinkos, o situacijai pasikeitus buvo grąžinami į šeimą, tačiau pokyčiai būdavo trumpalaikiai ir situacija vėl kartodavosi. Vienas laikinosios globos atvejis nustatytas vaikui gyvenant pas atsakovę, likusieji – pas atsakovą. Skyriuje iš viso gauta vienuolika pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, kurių metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisės pažeidimai, iš kurių vienas nepasitvirtino, bei gautas vienas pranešimas dėl galimo smurto prieš vaiką - M. J.: 1) 2019 m. sausio 16 d. - asmuo prižiūrėjęs vaiką rastas neblaivus (vaikas paimtas iš šeimos); 2) 2020 m. birželio 8 d. - vaiko tėvas vaiko akivaizdoje vartojo alkoholį; 3) 2021 m. vasario 20 d. – vaiko gyvenamojo vietoje buvo vartojamas alkoholis; 4) 2021 m. liepos 20 d. – vaikas paliktas močiutei, kuriai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (vaikui laikinai buvo užtikrinta saugi aplinka budinčio globotojo šeimoje); 5) 2022 m. vasario 5 d. – vaikas paliktas asmenims, kurie netinkami juo rūpinosi (tėvas išvykęs į užsienį, motina gyvena skyriumi); 6) 2022 m. rugpjūčio 30 d. – vaiko tėvui nustatytas 3,38 promilių neblaivumas (vaikui laikinai buvo užtikrinta saugi aplinka pas asmenį, susijusį emociniais ryšiais); 7) 2023 m. balandžio 27 d. - gautas pranešimas dėl alkoholio vartojimo, tačiau įtarimai nepasitvirtino neradus šeimos nurodytu adresu; 8) 2023 m. gegužės 19 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. – tėvui nustatytas sunkus girtumas dvi dienas iš eilės (vaikas liko savo gyvenamojoje vietoje, atvyko asmenys, galintys pasirūpinti vaiku); 9) 2024 m. birželio 14 d. – nustatyta, kad tėvas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, pamotė negeba vaiku pasirūpinti; 10) 2024 m. liepos 18 d. – gauta informacija, kad vaiko tėvas piktnaudžiauja alkoholiu ir nespendžia šeimoje esančių problemų; 11) 2024 m. spalio 22 d. – namuose rastas neblaivus vaiko tėvas, nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Gavus šį pranešimą vaikas buvo paimtas iš šeimos, kreiptasi į Teismą dėl teismo leidimo išdavimo.

26. Atsakovo šeimai kelis kartus buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas: nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Akmenės r. sav., nutrauktas - išsikėlus iš savivaldybės; nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. sausio 7 d. Skuodo r. sav. - nutrauktas šeimai išsikėlus iš savivaldybės; nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. - atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai vertinimą neišryškėjo kompleksinės pagalbos poreikis – atvejo vadybos procesas užbaigas; nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. A. J. šeimai vėl taikomas atvejo vadybos procesas. 2024 m. spalio 28 d. atsakovas pateikė raštišką sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą. 2024 m. lapkričio 25 d. mobilioji komanda pateikė šias rekomendacijas, kuriomis remiantis būtų tęsiamas darbas su šeima: psichologo konsultacijų lankymas; socialinių paslaugų priežiūros paslaugų tęsimas; socialinio darbuotojo konsultacijos finansinio raštingumo stiprinimo klausimais; pozityvios tėvystės užsiėmimų lankymas; rekomenduojama organizuoti tėvo ir vaikų susitikimus; stacionarus gydymas RPLC pagal Minesotos programą; siekiant išlaikyti blaivybę keisti gyvenimo būdą, lankyti priklausomybių konsultanto užsiėmimus ar AA grupės užsiėmimus kartą per savaitę. Bylos duomenimis nustatyta, kad šio konkretaus įsipareigojimo - lankyti priklausomybių konsultanto užsiėmimus ar AA grupės užsiėmimus kartą per savaitę, skirtų priklausomybei nuo alkoholio gydytis, atsakovas neįgyvendino. Po intensyvaus darbo su atsakovo šeima mobiliosios komandos specialistė identifikavo šias problemas: galimai priklausomybė alkoholiui, galimos psichologinės problemos dėl asmeninių sunkumų, konfliktiški santykiai su sutuoktine (M. J.) ir vaikų motinomis, skolos, nedarbas, tėvystės įgūdžių stoka. 2025 m. sausio 8 d. Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuotame siūlyme nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos atsakovų šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei.

27. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad vaikus myli, nori jais rūpintis, su jais matytis. Teigė, kad jam reikia daugiau laiko susitvarkyti savo buitį – įsigyti nuosavą būstą, pasikeitus aplinkybėms - susirasti Lietuvoje darbą. Šiuo metu dirba užsienyje, nes privalo išlaikyti savo vaikus, Lietuvoje tokio atlyginimo negautų. Pažymėjo, kad turi gyvenime sunkumų, serga depresija. Neneigė savo priklausomybės alkoholiui, nurodė, kad alkoholio vartojimą skatina depresija ir patiriami sunkumai, kintančios gyvenimo aplinkybės. Teigė galintis šią problemą išspręsti su specialistų ir gydytojų pagalba, tačiau atkreipė dėmesį, kad ir gydytojai negali garantuoti visiško pasveikimo nuo šios ligos. Nurodė, kad lankėsi pas psichologą Naujojoje Akmenėje, jam išrašyti vaistai nuo depresijos ir nemigos, vaistus geria. Taip pat nurodė, jog kelis kartus, kai buvo grįžęs paskutinį kartą, prieš daugiau nei tris savaites, po savaitės alkoholio vartojimo, skambino priklausomybių konsultantui į Mažeikius ir turėjo keletą nuotolinių konsultacijų telefonu. Patvirtino, kad kito susitikimo su psichologu nėra suplanavęs, į priklausomybių konsultantą ketina kreiptis esant poreikiui.

28. Pažymėtina, jog parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie stacionarų dešimties dienų, kaip atsakovas nurodė, gydymąsi nuo alkoholio vartojimo. Be kita ko, 2025 m. spalio 30 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant galimybę atsakovui per keturiolika dienų pateikti įrodymus apie jo daromus realius veiksmus, kuriuos nurodė teismo posėdyje, patvirtinančius, jog jis keičia savo gyvenimo būdą ir deda pastangas, kad sūnus galėtų grįžti į šeimą - pateikti išrašus apie gydymąsi stacionariai, taip pat pažymas ar išrašus patvirtinančius jo prastą psichologinę sveikatos būklę - depresijos diagnozę, duomenis, jog bendravo su gydytoju psichiatru, lankėsi pas psichologą, kalbėjo su priklausomybių konsultantu. Atsakovas, nors ir praleidęs terminą, 2025 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė šiuos duomenis (įrodymus): e.sveikatos išrašo kopiją, jog jis 2025 m. spalio 8 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrą R. S., bei jam išrašyti šie vaistai: mirtazapinas, alprazolamas ir zolpidemo tartratas. Taip pat pateiktas 2025 m. lapkričio 19 d. Socialinių inovacijų centro psichologės raštas, kuris patvirtina, jog A. J. nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo 3-ose psichologo konsultacijose, bei yra užsiregistravęs sekančioms konsultacijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų (įrodymų), jog atsakovas gydėsi stacionariai Šiaulių ligoninėje ar lankėsi pas priklausomybių konsultantą dėl alkoholio vartojimo, atsakovas teismui nepateikė.

29. Bylos duomenimis atsakovo nepilnametį sūnų L. J. paėmus iš šeimos ir apgyvendinus Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, sūnus su atsakovu dažniausiai bendrauja nuotoliniu būdu dėl atsakovo darbo grafiko užsienyje. A. J. 2024 m. spalio 31 d. pateikė prašymą dėl telefoninių pokalbių su vaiku organizavimo. Viso suorganizuota 21 pokalbis su vaiku vaizdo skambučiu. Pokalbis vidutiniškai trunka trisdešimt minučių. Atsakovas vaiku domisi, rūpinasi vaikų kalėdinėmis dovanomis. Gyvų susitikimų metu vaikams duoda po 50,00 Eur. Nuo 2025 m. liepos mėnesio atsakovui pateiktos vaikų sąskaitos, į kurias atsakovas pravedė vaikams išlaikymą, iš viso 400,00 Eur už abu vaikus.

30. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu išreiškė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodydamas, kad nori, jog sūnus grįžtų gyventi pas jį, taip pat pateikė duomenis, jog lankėsi pas gydytoją psichiatrą bei psichologą, tačiau visgi, visos bylos nagrinėjimo metu neįrodė savo tvirtų ketinimų, kurie leistų teismui spręsti apie jo tvirtą pasiryžimą spręsti alkoholio problemas ir atsakingai vykdyti tėvo pareigą. Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė įrodymus, kad ėmėsi tam tikrų priemonių, kad galėtų susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau teismas pažymi, kad sūnus iš šeimos paimtas nuo 2024 m. lapkričio 13 d. - jau virš metų laiko, o atsakovas realius, teismui žinomus veiksmus, pradėjo daryti tik 2025 m. spalio mėn. Atsakovas dirba užsienyje vairuotoju, komandiruotės dažniausiai trunka 6 (šešios) savaites, po kurių 2 (dvi) praleidžia Lietuvoje – namie. Atsakovo teigimu, jam reikia išlaikyti savo vaikus, todėl tik po vaikų sugrąžinimo jam, jis galės visam laikui grįžti į Lietuvą, pakeisti darbą ir rūpintis savo vaikais. Kol kas dėl susiklosčiusios finansinės situacijos - dėl išlaikymo vaikams teikimo, nuomojamo būsto išlaikymo ir pragyvenimui reikalingų pinigų, jis neketina mesti darbo nurodydamas, kad dirbdama Lietuvoje savo vaikų išlaikyti negalės.

36. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis).

41. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

43. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui.

46. Ieškovė prašo priteisti iš A. J. išlaikymą jo sūnaus L. J., atžvilgiu po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

51. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

54. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš N. S. – S. išlaikymą jos sūnaus L. J. atžvilgiu po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

58. Sprendžiant, ar atsakovė pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus. Duomenų apie atsakovės sveikatos problemas, dėl kurių ji negalėtų dirbti ir užsidirbti, teismui nėra pateikta. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu negalės skirti sūnaus išlaikymui 200,00 Eur, tačiau teismui jokių objektyvių aplinkybių nenurodė ir jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali susirasti tinkamai apmokamo darbo ir mokėti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė.