- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1685-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00846-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, L. B.
- Pareiškėjas
- M. B., K. B.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir K. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo M. B. ir K. B., suinteresuoti asmenys L. B., AS, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Principo reikalas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Principo reikalas“ kreipėsi į teismą su skundu dėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo, juo prašė panaikinti M. B. ir K. B. 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą 1-uoju darbotvarkės klausimu, nes sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, bankroto byloje priimtoms teismo nutartims bei yra dviprasmiškas ir neaiškus.
2. Bankroto administratorė nesutiko su kreditorių teigimu, kad bankroto byloje administravimo išlaidų sąmatą yra patvirtinęs kreditorių susirinkimas, nes pirminė administravimo išlaidų sąmata kartu su bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planu buvo patvirtinta Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1111-747/2015, įsiteisėjusia po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-80-538/2016. Bankroto administravimo išlaidų sąmata nebuvo keičiama ir tikslinant mokumo atkūrimo planus. Kreditoriai, prašydami sušaukti susirinkimą ir priimdami sprendimą keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nenurodė jokių ir po Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2731-514/2016, kuria patvirtintas dabar galiojantis mokumo atkūrimo planas, priėmimo pasikeitusių aplinkybių. Atkreipė dėmesį, jog jau teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi patikslinus mokumo atkūrimo planą, nebebuvo bankroto procese parduotino turto, fiziniai asmenys patikslinto plano patvirtinimo metu nevykdė individualios veiklos, jos nevykdo ir dabar, patikslinto plano patvirtinimo metu fiziniai asmenys turėjo tik du kreditorius, kiek ir šiuo metu, plano tvirtinimo metu bankrutuojantys asmenys nebuvo sudarę ginčytinų sutarčių, kaip ir dabar, plano tvirtinimo metu bankrutuojantys asmenys neturėjo debitorių, taip pat kaip ir šiuo metu. Todėl nesant pasikeitusių jokių kreditorių nurodomų aplinkybių, nėra pagrindo keisti administravimo išlaidų sąmatos. Ginčijamo 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo formuluotė yra neaiški ir dviprasmiška, ir dėl šios neaiškios kreditorių pozicijos šis sprendimas turėtų būti panaikintas.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo kreditorius L. B., AS, su skundu nesutiko. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi kompetenciją nuspręsti dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei keitimo, taigi pirminę bankroto administratoriaus išlaidų sąmatą patvirtinus teismo nutartimi, skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas įgyvendino įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo teisę. Tarp bankrutuojančio asmens kreditorių ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, už administratoriaus teikiamas paslaugas kreditoriai moka nustatyto dydžio atlygį, ir kreditorių susirinkimas yra kompetentingas įvertinti administratoriaus atliekamą darbą, bankroto proceso sudėtingumą bei pagal tai nustatyti konkretų atlyginimą bankroto administratoriui. Patikslintas mokumo atkūrimo planas Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2016 m. gruodžio 6 d., o bankroto procese parduotino turto nebėra, šiuo metu bankroto administratoriaus atliekamos funkcijos šioje bankroto byloje apsiriboja tik plano vykdymo priežiūra, todėl administratoriui neatliekant jokių aktyvių veiksmų, faktiškai patiriamos administravimo išlaidos mažėja. Kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas dėl administravimui skirtų išlaidų sumažinimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Kreditorių susirinkimo sprendimo formuluotė yra nedviprasmiška ir aiški, nes fiziniai asmenys gali bankrutuoti pagal vieną bankroto bylą, administravimo išlaidų sąmata tvirtinama konkrečioje bankroto byloje ir yra siejama su iškelta bankroto byla, o ne su bankrutuojančiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju tvirtinama administravimo išlaidų sąmata skirta abiejų pagal vieną bankroto bylą bankrutuojančių asmenų bankroto procedūroms vykdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašytiniais paaiškinimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas laikantis įstatymo nustatytos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos, ir yra teisėtas. Skunde nenurodytas sprendimo panaikinimo pagrindas. Vien tai, kad faktinė situacija nepasikeitė, irgi nesudaro pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą. Kreditoriai turi teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti ir ne tik tvirtinant planą. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir matydamas, kad kreditorių susirinkimo sprendimo formuluotė yra neaiški ir dviprasmiška, privalėjo siūlyti taisyti formuluotę. Aplinkybė, kad yra keičiama kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu sąmata bei mokėjimo tvarka, o ne teismo patvirtinta sąmata, nekeičia paties kreditorių susirinkimo nutarimo prasmės. Be to, kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas, atsižvelgus į nesudėtingą bankroto procedūrą, parduodamo turto nebuvimą, bankrutuojantiems asmenims nevykdant individualios veiklos, neturint sutarčių, kurias numatoma ginčyti, skolininkų, iš kurių reikėtų išieškoti skolą, gaunant nedideles pajamas, todėl jų apskritai nereikalaujant ir neužimant daug laiko, t. y. į sumažėjusį bankroto administratoriaus darbą, kartu ir administravimo išlaidas. Kuo daugiau lėšų skiriama fizinio asmens bankroto administravimui, tuo mažiau jų lieka kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, kreditorių susirinkimas kompetentingas kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, savo sprendimais jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, taip pat gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, o, nustatęs pagrindą, spręsti klausimą dėl šių išlaidų pakeitimo. Būtinybei keisti administravimo sąmatą įtaką darė akivaizdžiai pažeisti kreditorių interesai, bankroto administratoriui kas mėnesį skiriant akivaizdžiai per didelę sumą (didesnę nei kreditoriams). Be to, bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad už kreditorių susirinkime nustatytą sumą negalės tinkamai atlikti bankroto procedūrų šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bankroto administratorės skundas tenkintas – panaikintas 2019 m. rugpjūčio 5 d. vykusio bankrutuojančių asmenų M. ir K. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 18 sprendimas 1-uoju darbotvarkės klausimu. Teismo motyvai:
5.1. Nurodė, kad jau pirminio mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu buvo žinoma, kad bankrutuojantys asmenys neužsiima individualia veikla, neturi skolininkų, nėra sudarytų sutarčių, kurias reikėtų ginčyti, byloje yra tik du kreditoriai, ir šios aplinkybės buvo įvertintos tvirtinant mokumo atkūrimo planą, be to, fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimas įvyko beveik prieš trejus metus. Todėl kreditorių argumentai, kad yra pagrindas mažinti bankroto administravimo išlaidų dydį, dėl šių aplinkybių laikomi nepagrįstais.
5.2. Pažymėjo, kad nors bankroto administratorei nebėra pareigos tikrinti bankrutuojančio asmens sudarytų sandorių, tikrinti duomenis, ar bankrutuojantis asmuo neturi skolininkų, tačiau FABĮ numatyta ir kitokių pareigų bankroto administratoriui plano vykdymo laikotarpiu, kaip papildomų ataskaitų, atsakymų į individualius kreditorių užklausimus, prašymų pateikti informaciją apie tai, kaip yra vykdoma procedūra, teikimas ar nuvykimas į bankrutuojančio asmens gyvenamąją vietą. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad kreditoriai aktyviai dalyvauja mokumo atkūrimo plano vykdymo procese, ir bankroto administratorė nevengia įstatyme nurodytų pareigų kreditoriams, todėl bankroto administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo dydis, numatytas mokumo atkūrimo plano projekte, yra pagrįstas.
5.3. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojanti patvirtinta administravimo išlaidų suma vienam mėnesiui už dviejų asmenų reikalų (bankroto procedūrų) tvarkymą siekia 82 Eur sumą (po 41 Eur kiekvienam asmeniui) plius mokėtini mokesčiai, tai yra mažiau nei 1/5 MMA (kurio dydis kilusio ginčo metu sudaro 555 Eur, o neperskaičiuotas būtų 430 Eur), todėl nusprendė, kad bankroto administravimo išlaidų suma nėra nepagrįstai didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
5.4. Nurodė, jog kreditorių susirinkimo sprendimas retrospektyviai sumažinti bankroto administratorės atlyginimą negali būti laikomas teisėtu, nes nustačius mažesnį administratorės atlyginimą atgaline data (nuo 2019 m. liepos 4 d.) būtų pažeisti administratorės teisėti lūkesčiai. Kreditorių susirinkimas turėtų teisę keisti administratorės atlyginimą, nustatant jį mažesnį, tačiau mokamą nuo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) ir esant objektyvioms priežastims. Tačiau kreditoriai nepateikė realių ar objektyvių motyvų, lėmusių poreikį (faktinių aplinkybių pasikeitimui ir pan.) keisti administravimo išlaidas po beveik trejų metų nuo nemokumo atkūrimo plano patvirtinimo, be to, numatytas bankrutuojančių M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigiasi po keturių mėnesių – 2020 m. sausio 12 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti. Skundo motyvai:
6.1. Nurodo, kad nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir turėjo teisę įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepaisė fizinių asmenų bankroto bylose esančio viešojo intereso – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.
6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų rašytinių įrodymų ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, nes skundžiamoje nutartyje nurodė klaidingą bankroto administratoriui kas mėnesį mokamos sumos dydį.
6.3. Nurodo, kad nesuprantamas bankroto administratoriaus gaunamo darbo užmokesčio palyginimas su nustatytu minimaliu mėnesiniu atlygiu, nes bankroto administratorius administruoja ne vieną bankroto bylą ir nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad bankroto administratorius už administruojamą bylą turi gauti ne mažesnį nei minimalus darbo užmokestį. Per didelis bankroto administratoriaus atlyginimas iškreipia interesų pusiausvyrą, patvirtina akivaizdų neekonomišką ir neefektyvų bankroto procesą.
6.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl kreditorių nurodytų bankroto administravimo išlaidų mažinimo priežasčių: bankrutuojantys asmenys nevykdo individualios veiklos; buvo parduotas bankrutuojančių asmenų turimas turtas; byla nėra sudėtinga, nes yra tik 2 kreditoriai ir bankroto administratoriaus veikla yra ir bus minimali, patiriamos išlaidos taip pat bus minimalios ir iš esmės vienintelis bankroto administratoriaus darbas – kas pusę metų sušaukti kreditorių susirinkimą ir pervesti kreditoriams mokėtinas sumas (jeigu tokių yra) bei pateikti kreditoriams plano vykdymo ataskaitą.
6.5. Nurodo, kad kreditoriai, bandydami apginti savo pažeistas teises ir matydami, kad šiame bankroto procese didžioji dalis pajamų yra skiriama tik bankroto proceso administravimui, nustatė bankroto administravimo sąmatos sumažinimą atgaline data.
6.6. Prašo priimti naujus įrodymus: 2019 m. gegužės 24 d. balsavimo raštu biuletenio kopiją; 2019 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 16 kopiją; 2019 m. birželio 4 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ Prašymo bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą kopiją; 2019 m. birželio 5 d. UAB „Principo reikalas“ atsakymo kopiją.
2. Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
Atsiliepimas
7.1. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pats kreditorius nurodė tą pačią bankroto administravimo išlaidų sumą, tik teismas iš šios sumos išskyrė mokėtinus mokesčius.
7.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino, ar yra aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą mažinti administravimo išlaidų sąmatą, tačiau tokių aplinkybių nenustatė.
7.4. Nurodo, kad kreditoriai prašydami sušaukti susirinkimą ir priimdami sprendimą keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių administravimo išlaidų sąmata galėtų būti keičiama.
7.5. Nurodo, kad bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos mažinimas atgaline data prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Apeliantė prašo pridėti naujus įrodymus: 2019 m. gegužės 24 d. balsavimo raštu biuletenio kopiją; 2019 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 16 kopiją; 2019 m. birželio 4 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ Prašymo bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą kopiją; 2019 m. birželio 5 d. UAB „Principo reikalas“ atsakymo kopiją, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tokių įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik susipažinus su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
11. Nagrinėjamu atveju prašomus prie bylos pridėti įrodymus atsisakytina priimti, kadangi jie yra byloje (III t., b. l. 190–192, 194–195; IV t., b. l. 27–28, 30–32).
12. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo panaikintas 2019 m. rugpjūčio 5 d. vykusio bankrutuojančių asmenų M. ir K. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 18 sprendimas 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi M. B. ir K. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo planas, kuris 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patikslintas. 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas už bendrą 58 539,47 Eur sumą. 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas. 2019 m. birželio 13 d. nutartimi kreditorė AB L. B. pakeista nauju kreditoriumi L. B., AS, veikiančiu per L. B., AS, Lietuvos skyrių, patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų M. B. ir K. B. patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas už bendrą 56 183,47 Eur sumą: L. B., AS, 51 411,14 Eur finansinis reikalavimas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ 4 772,33 Eur finansinis reikalavimas.
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bankroto administratorės ginčo metu galiojusiame M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo plane, patvirtintame įsiteisėjusia 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2731-514/2016, nustatyta tokia administravimo išlaidų suma: 70,00 Eur plius PVM administratoriaus atlyginimas ir 12,00 Eur plius PVM mokestis kanceliarinėms ir transporto išlaidoms. Ginčo dėl šių administravimo išlaidų patvirtinimo nebuvo beveik trejus metus. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, atstovaujanti ir kreditorių L. B., AS, pateikė bankroto administratorei 2019 m. liepos 11 d. prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą darbotvarkės klausimu: Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.
15. Pateiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d. vykusio bankrutuojančių M. ir K. B. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 18 patvirtinta, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 100 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos: L. B., AS, turintis 91,51 procentų visų balsų, atstovaujamas UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintis 8,49 procentų visų balsų. Darbotvarkėje numatytais klausimais buvo priimtas sprendimas susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais, kuriame 1-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta: Pakeisti kreditorių susirinkime patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu sąmatą ir mokėjimo tvarką nuo 2019 m. liepos 4 d. ir nustatyti bankroto administratoriui 60,00 Eur mėnesinį atlyginimą už kalendorinį mėnesį, mokamą ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, ir 10,00 Eur bankroto administravimo išlaidas, į kurias įeina bankų operacijų išlaidos, transporto išlaidos, kanceliarinės išlaidos ir telekomunikacijų išlaidos, mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
16. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2019 m. rugpjūčio 5 d. vykusio bankrutuojančių asmenų M. ir K. B. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 18 sprendimą 1-uoju darbotvarkės klausimu.
17. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo turėjo būti aktyvus, tačiau toks nebuvo. Šie apeliantės atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantė tik formaliai cituoja bendro pobūdžio teismų praktiką apie įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodo, kokius konkrečiai papildomus veiksmus, anot apeliantės, turėjo atlikti pirmosios instancijos teismas.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų rašytinių įrodymų ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, nes skundžiamoje nutartyje nurodė klaidingą bankroto administratoriui kas mėnesį mokamos sumos dydį.
19. Apeliacinės instancijos teismas šį kreditorės argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pati apeliantė nurodo, jog kas mėnesį bankroto administratoriui mokama 99,22 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje mėnesines administravimo išlaidas nurodė 82 Eur sumą (po 41 Eur kiekvienam asmeniui) plius mokėtini mokesčiai. Taigi iš esmės tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek pati apeliantė nurodė tą pačią sumą, tik teismas iš šios sumos išskyrė mokėtinus mokesčius, t. y. prie 82 Eur pridėjus pridėtinės vertės mokestį gaunama ta pati apeliantės nurodyta 99,22 Eur suma. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino bankroto administravimo išlaidų sąmatą.
20. Apeliantė nurodo, kad nesuprantamas bankroto administratoriaus gaunamo darbo užmokesčio palyginimas su nustatytu minimaliu mėnesiniu atlygiu, nes bankroto administratorius administruoja ne vieną bankroto bylą ir nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad bankroto administratorius už administruojamą bylą turi gauti ne mažesnį nei minimalų darbo užmokestį. Per didelis bankroto administratoriaus atlyginimas iškreipia interesų pusiausvyrą, patvirtina neekonomišką ir neefektyvų bankroto procesą.
21. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė teismų praktikos, kurioje būtų pateikiami išaiškinimai, jog vertindamas bankroto administravimo išlaidų dydį teismas negali atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.
22. Atsižvelgiant į tai, kad toks draudimas niekur nenumatytas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas kreditorių susirinkime sumažintos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą įvertino konkrečias bylos aplinkybes, t. y. kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu buvo žinoma, kad bankrutuojantys asmenys neužsiima individualia veikla, neturi skolininkų, nėra sudarytų sutarčių, kurias reikėtų ginčyti, byloje yra tik du kreditoriai, ir šios aplinkybės buvo įvertintos tvirtinant mokumo atkūrimo planą, be to, fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimas įvyko beveik prieš trejus metus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs aplinkybes, kurios galėtų sudaryti pagrindą mažinti administravimo išlaidų sąmatą, pagrįstai tokių aplinkybių nenustatė.
23. Pažymėtina, kad pirmasis M. B. ir K. B. kreditorių susirinkimas įvyko 2015 m. rugsėjo 16 d. (protokolas Nr. 1). Šiame susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas. Kreditoriai patvirtino savo pasiūlytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kuri, bankroto administratoriaus vertinimu, buvo per maža ir todėl bankroto administratorius teismui pateikė skundą panaikinti kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1111-747/2015 bankroto administratoriaus skundą tenkino, panaikino 2015 m. rugsėjo 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą dėl sąmatos. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo po Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-80-538/2016 priėmimo. Klaipėdos apygardos teismas pabrėžė, jog pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės, ir už tai jam turi būti mokamas teisingas atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktikų, protingumo ir sąžiningumo principus, konstatuotina, kad 70 Eur nelaikytinas per didelis atlyginimas bankroto administratoriui. Taigi bankroto byloje administravimo išlaidų sąmatą yra patvirtinęs ne kreditorių susirinkimas, o teismas. Bankroto administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta kartu su bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planu.
24. Bankroto administravimo išlaidų sąmata nebuvo keičiama ir tikslinant mokumo atkūrimo planus. Šiuo metu galioja M. ir K. B. mokumo atkūrimo planas, patvirtintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2731-514/2016. Kreditoriai prašydami sušaukti susirinkimą ir priimdami sprendimą keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatą nenurodė jokių po minėtos teismo nutarties priėmimo pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių administravimo išlaidų sąmata turėtų būti keičiama. Kreditorių prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą teigiama, kad nebėra parduodamo turto, bankrutuojantys asmenys nevykdo individualios veiklos, byloje yra tik du kreditoriai, bankrutuojantys asmenys nėra sudarę sutarčių, kurias numatoma ginčyti, neturi debitorių.
25. Pažymėtina, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi patikslinant mokumo atkūrimo planą, bankroto procese jau nebebuvo parduotino turto. Fiziniai asmenys patikslinto plano patvirtinimo metu nevykdė individualios veiklos, turėjo tik du kreditorius, nebuvo sudarę ginčytinų sutarčių, neturėjo debitorių, taigi akivaizdu, kad jokios kreditorių nurodomos aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo administravimo išlaidų sąmatos keitimui.
26. Apeliantė nurodo, kad kreditoriai, bandydami apginti savo pažeistas teises ir matydami, kad šiame bankroto procese didžioji dalis pajamų yra skiriama tik bankroto proceso administravimui, nustatė bankroto administravimo sąmatos sumažinimą atgaline data.
27. Lietuvos apeliacinis teismas įmonių bankroto bylose pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar kreditoriai vėlesniuose susirinkimuose turi teisę keisti administratoriaus atlyginimą, jį mažindami, vadovaujantis ĮBĮ 23 ir 36 straipsnių nuostatomis, suteikiančiomis kreditorių susirinkimui teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, padarė išvadą, kad kreditoriai, atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes bankroto proceso metu (pavyzdžiui, sumažėjusias administratoriaus darbų apimtis), turi teisę administratoriaus atlyginimą keisti. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatant mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5. str.). Todėl konstatuotina, kad keičiant administratoriaus dydį, jį mažinti galima tik perspektyviai, t. y. į ateitį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-618/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analogiškos pozicijos turi būti laikomasi ir fizinių asmenų bankroto bylose, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kreditorių susirinkimo sprendimas retrospektyviai sumažinti bankroto administratorės atlyginimą negali būti laikomas teisėtu, nes nustačius mažesnį administratorės atlyginimą atgaline data (nuo 2019 m. liepos 4 d.) būtų pažeisti administratorės teisėti lūkesčiai.
28. Pažymėtina, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, jog šiuo atveju bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai atstovauja tik bankrutuojančių asmenų ir savo interesams bei visais įmanomais būdais bando išsaugoti atlygį. Tokiu atveju, jei kreditorius mano, kad bankroto administratorius netinkamai atlieka savo pareigas pagal LR FABĮ nuostatas, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti atstatydinti bankroto administratorių (LR FABĮ 14 str. 2 d. 2 p.).
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė FABĮ nuostatas, civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.