Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-80-538/2016

Teisėja Aldona Šukienė (Proceso Nr. 2-06-3-10351-2014-8) Procesinio sprendimo kategorijos:

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ pareiškimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir skundas dėl 2015-09-16 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys M. B., K. B., UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančių M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo planą ir skundą dėl 2015-09-16 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Nurodė, jog 2015-09-16 vyko kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo plano. Bankroto administratoriaus vertinimu, M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 str. reikalavimus. Bankrutuojantys asmenys vykdo FABĮ 16 straipsnyje jiems nustatytas pareigas ir nesiekia piktnaudžiauti bankroto procesu. Bankrutuojantys asmenys mokumo atkūrimo plane yra numatę, kad sieks susirasti geriau apmokamus darbus, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas. Administratorius taip pat nurodo, kad plane yra nurodyti bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, nurodomos tikslios dienos, kuriomis bus išmokamos kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtos lėšos, o taip pat nurodoma procentinė kiekvieno kreditoriaus patvirtinto reikalavimo dalis, kuri plane nurodytomis dienomis bus tenkinama kiekviename reikalavimų tenkinimo etape. Pažymi, kad įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas. To padaryti ir nėra įmanoma, nes M. B. plano įgyvendinimo metu vykdys individualią veiklą, todėl mėnesinės pajamos bus nevienodo dydžio, priklausys nuo užsakymų skaičiaus. K. B. mėnesinis atlyginimas taip pat yra nepastovus, priklausantis nuo išdirbto laiko bei kitų aplinkybių. Administratoriaus nuomone, LR FABĮ 7 str. nenustato reikalavimo mokumo atkūrimo plane numatyti kreditoriaus AB DNB bankas prašomos informacijos dėl to, ar yra patikrinti pareiškėjų sandoriai, sudaryti per ne trumpesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki FAB iškėlimo, todėl tai nėra padaryta. 2015-09-16 vykusiame M. ir K. B. kreditorių susirinkime patvirtinta per maža bankroto administravimo išlaidų sąmata, už kurią bankroto administratorius negali vykdyti bankroto administravimo procedūrų. Nurodo, kad yra nepagrįstas kreditorių argumentas, jog administruojant 2 bankrutuojančius asmenis nepatiriamos didesnės administravimo išlaidos. Bankrutuojantys asmenys turi nekilnojamojo turto, kurį numatoma parduoti bankroto procese, todėl bankroto administratoriui atsiras papildomų pareigų, bus didesnė atsakomybė. Nurodo, kad kreditoriai taip pat nepagrįstai patvirtino tik 6,00 EUR + PVM/mėn. sumą kanceliarinėms ir transporto išlaidoms. Bankroto administratoriaus buveinė yra G., o bankrutuojantys asmenys gyvena R., tuo pačiu adresu yra ir planuojamas parduoti nekilnojamasis turtas, bankroto byla nagrinėjama Plungės rajono apylinkės teisme. Dėl šių aplinkybių bankroto administratorius patiria transporto išlaidas (kuro, automobilio eksploatacijos). Bankroto administratoriaus nuomone, mokumo atkūrimo plane numatyti: bankroto administratoriui mėnesinis atlyginimas 70,00 EUR + PVM (po 35 EUR + PVM atskirai už kiekvieną asmenį) ir mokestis kanceliarinėms bei transporto išlaidoms 6,00 EUR + PVM už kalendorinį mėnesį už kiekvieną asmenį, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimuose į atskirąjį skundą pareiškėjai ir bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo metu yra sprendžiamas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, o ne vykdymo klausimas, t. y. tūrėtų būti vertinama ar fizinių asmenų parengto mokumo atkūrimo plano nuostatos atitinka LR FABĮ 7 str. ir kitų nuostatų reikalavimus. Įrodymus, kaip vykdomos plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės fiziniai asmenys galės pateiktį tik jas vykdydami (pvz. pakeitę darbus į geriau apmokamus, kitaip padidinę savo gaunamas pajamas ar pateikę duomenis į kokias darbo vietas kandidatavo ir pan.), todėl kreditorius nepagrįstai reikalauja mokumo atkūrimo plano nuostatas pagrįsti įrodymais jau šio plano tvirtinimo metu. Pažymi, jog FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. Taigi, bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės, už tai jam turi būti mokamas teisingas atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuoja 2 fiziniai asmenys, faktinė situacija keisis daug dažniau nei bankroto byloje, kurioje bankrutuoja tik 1 fizinis asmuo. Minėti faktinės situacijos pakitimai sąlygos bankroto administratoriaus pareigų, numatytų LR FABĮ 12 str., atlikimą ir apimtis. Be išvardytų aplinkybių, bankrutuojantys asmenys turi nekilnojamojo turto, kurį numatoma parduoti bankroto procese, todėl bankroto administratoriui atsiras papildomų pareigų, bus didesnė atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog bankroto byloje, kurioje bankrutuoja 2 fiziniai asmenys, patiriamos didesnės administravimo išlaidos nei byloje, kurioje bankrutuoja 1 fizinis asmuo. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą, patvirtindamas planą neperžengė teismo kompetencijos ribų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane numatyta, jog nustatytomis mokėjimo dienomis visos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, t. y. kas mėnesį iki mokėjimo dienos periodiškai iš

bankrutuojančių asmenų gautos lėšos (kurios viršija jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą)

bus paskirstytos kreditoriams laikantis LR FABĮ 29 str. nurodytos tvarkos. Be to, bankrutuojantys asmenys yra numatę, jog nepaisant savo gaunamų pajamų ir būtinųjų poreikių tenkinimo sumos dydžio, atėjus kiekvienai mokėjimo dienai kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugoms apmokėti skirs ne mažesnę kaip 420 EUR sumą. Tokiu atveju, jei bankrutuojančių asmenų pajamos didesne suma viršys jų būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, tai būtent ta didesnė suma ir bus paskirstoma kreditoriams pagal LR FABĮ nuostatas. Toks mokėtinų lėšų nurodymas ne tik, kad nepažeidžia kreditorių interesų, bet priešingai – užtikrina, jog net pablogėjus bankrutuojančių asmenų finansinei situacijai kreditoriams bus išmokama minimali numatyta 420,00 EUR suma.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015-07-03 nutartimi M. B. ir K. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Principo reikalas“, 2015-08-18 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2015-09-16 įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo plano. Bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančių M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo planą ir skundą dėl 2015-09-16 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų M. B. ir K. B. mokumo atkūrimo planą. Panaikino 2015-09-16 vykusiame M. ir K. B. kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Apeliantas nesutinka su patvirtintu planu ir argumentuoja, kad mokumo atkūrimo plane nėra numatytų konkrečių mokumo atkūrimo priemonių. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Nustatyta, kad M. B. vykdo individualią veiklą, iš kurios kas mėnesį gauna apie 300,00 EUR pajamų. K. B. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo sudaro apie 463,11 EUR/mėn. Be to, bankrutuojantys asmenys mokumo atkūrimo plane yra numatę, kad sieks susirasti geriau apmokamus darbus, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas. Siekdami susirasti/pakeisti darbą bankrutuojantys asmenys domėsis darbo pasiūlymais skelbiamais laikraščiuose, interneto portaluose ir kituose informaciniuose šaltiniuose. Taip pat bankrutuojantys asmenys plano 6 – oje dalyje yra numatę, jog nerečiau kaip kas 6 mėn. bankroto administratoriui teiks informaciją bei dokumentus pagrindžiančius dėtas pastangas ieškant geriau apmokamo darbo ar kitaip siekiant gauti didesnes pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad jog pareiškėjai vykdo nustatytas pareigas, gauna atitinkamas pajamas, ar gaus papildomų pajamų plane numatyti neįmanoma. Pažymėtina, kad administratorius vykdo kontrolę, pagal pateiktą informaciją gali spręsti, ar pareiškėjai deda pastangas, nustačius, kad pareiškėjai piktnaudžiauja bankroto procesu, bankroto byla gali būti nutraukta. Taip pat pažymėtina, kad bankroto procedūra numatyta maksimaliam penkerių metų laikotarpiui, ir tai yra pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį pareiškėjų padėtis gali iš esmės pasikeisti.

Apeliantas nurodo, jog bankroto administratoriaus pareigų, numatytų LR FABĮ, nurodymas mokumo atkūrimo plane netūrėtų būti laikomas administravimo išlaidų pagrindimu, administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečius byloje atliekamus veiksmus, nėra jokio pagrindo bankroto administratoriui gauti dvigubą atlyginimą vien tik dėl priežasties, jog bankroto byla vykdoma dviem fiziniams asmenims. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

FABĮ 12 straipsnyje yra nustatyti privalomi bankroto administratoriui veiksmai, kuriuos bankroto administratorius turi atlikti vykdydamas savo funkcijas. Pažymėtina, jog FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. Jeigu bankrutuojantis fizinis asmuo turi realizuotino turto, bankroto administratoriui atsiranda papildomų pareigų. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad bankroto administratorius yra verslo subjektas, teikiantis administravimo paslaugas, ir jam už suteiktas paslaugas turi būti atlyginama. Be to, bankroto administratoriui teks tvarkyti 2 asmenų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, vienas iš bankrutuojančių asmenų vykdo individualią veiklą, kitas yra dirbantis. Bankrutuojantys asmenys turi nekilnojamojo turto, kurį numatoma parduoti bankroto proceso metu. Taigi pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės ir už tai jam turi būti mokamas teisingas atlyginimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktiką, protingumo ir sąžiningumo principus, konstatuotina, kad 70 eurų nelaikytinas per didelis atlyginimas bankroto administratoriui.

Apeliantas argumentuoja, kad FABĮ nėra numatyta, kad bankroto administratoriui turi būti atskirai mokama už turto pardavimo veiksmus, FABĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostata, jog pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės nereiškia, kad administratorius gali gauti minėto dydžio atlyginimą už turto pardavimą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Taigi esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pripažintina, kad apmokėjimas administratoriui už turto pardavimą negali viršyti 15 procentų gautos sumos ar parduoto turto vertės, tačiau tai niekaip nesusiję su bendromis kasmėnesinėmis bankroto administravimo išlaidomis, tai papildomai mokama suma.

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde nurodo, jog tokios informacijos, kokia nurodyta bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane negalima laikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku, nėra aišku kuo vadovaujantis nustatyta, kad kreditorių reikalavimams pareiškėjai numato skirti ne mažiau nei 70,00 EUR, nes pagal plane nurodytas pajamas pareiškėjai kreditorių reikalavimams gali skirti 91,15 EUR sumą. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip nustatyta, bankrutuojantys asmenys yra numatę, jog nepaisant savo gaunamų pajamų ir būtinųjų poreikių tenkinimo sumos dydžio atėjus kiekvienai mokėjimo dienai kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugoms apmokėti skirs ne mažesnę kaip 420,00 EUR sumą. Tokiu atveju, jei bankrutuojančių asmenų pajamos didesne suma viršys jų būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, tai būtent ta didesnė suma ir bus paskirstoma kreditoriams pagal LR FABĮ nuostatas, todėl darytina išvada, kad toks mokėtinų lėšų nurodymas nepažeidžia kreditorių interesų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.