Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Bankroto administratorė nesutiko su kreditorių pastabomis dėl netinkamai nurodyto bankrutuojančių asmenų pajamų dydžio ir nurodė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys tinkamai pagal plane nustatytą tvarką skyrė gautas lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ neteisingai skaičiuoja bankrutuojančių fizinių asmenų gautas pajamas, formaliai sudėdama abiejų fizinių asmenų banko sąskaitų išrašuose nurodytas įplaukas ir vertindama jas kaip fizinių asmenų pajamas. Kreditorei keletą kartų buvo paaiškinta, kad ne visur galima atsiskaityti banko kortelėmis, todėl fiziniams asmenims nusiėmus grynųjų pinigų ir dalies jų nepanaudojus, pinigai būdavo įnešami atgal į banko sąskaitą. Kreditorė nepagrįstai minėtas lėšas įskaičiavo į bankrutuojančių asmenų pajamas, nes tai sudaro sąlygas dubliuoti tas pačias pajamas, be to, analizuojamas tik trumpas laikotarpis. Pažymėjo, kad kreditoriai, manydami, kad fiziniai asmenys netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, nesikreipė į teismą su prašymu dėl fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo, o tik pačioje proceso pabaigoje pareiškė pastabas. Kreditorių prašymai pateikti papildomus duomenis (informaciją apie viso bankroto proceso metu pareiškėjų gautas pajamas, pilną depozitinės banko sąskaitos išrašą už visą bankroto proceso laikotarpį bei įvairių registrų išrašus) yra nepagrįsti, nes bankroto administratorius neprivalo kreditoriams kelis kartus teikti tos pačios informacijos ir dokumentų. Bankroto proceso metu ne rečiau kaip kartą per pusmetį teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniams asmenims buvo teikiamos plano vykdymo eigos ataskaitos, o kreditoriams prašant – ir papildoma informacija. Bankroto proceso metu fizinis asmuo disponuoja tik ta lėšų suma, kuri nustatyta jo būtinųjų poreikių tenkinimui, jo galimybės įsigyti turtą yra suvaržytos, nėra jokių duomenų, kad bankroto proceso metu fiziniai asmenys būtų įgiję ar paveldėję kokio nors turto. Įstatymas nenustato reikalavimo fiziniam asmeniui įrodinėti, kad jis neturi turto ir tai patvirtinti rašytiniais įrodymais iš įvairių registrų. Kreditoriai piktnaudžiauja savo teisėmis, reikalaudami pakartotinai teikti jau kreditorių žinioje esančius duomenis ir dokumentus, vilkina bankroto procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta baigti fizinių asmenų bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi K. B. ir M. B. iškelta bankroto byla, jų bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. Plungės apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių K. B. ir M. B. mokumo atkūrimo planas. Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. gruodžio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis buvo patvirtinti atitinkami mokumo atkūrimo plano patikslinimai. 2020 m. sausio 7 d. buvo parengtas bankrutuojančių K. B. ir M. B. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kurį pasirašė bankrutuojantys asmenys ir jų bankroto administratorė. 2020 m. sausio 29 d. plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas patvirtina, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, atstovaujamas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, balsavimo biuletenyje nurodė plano įgyvendinimo akto nepasirašymo priežastis, t. y. bankrutuojančių fizinių asmenų pajamų ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui skirtinos sumos buvo apskaičiuotos ne pagal mokumo atkūrimo plano 10 puslapyje nurodytą formulę, bankroto administratorei pateiktas prašymas pateikti informaciją apie viso bankroto proceso metu pareiškėjų gautas pajamas, pilną depozitinės banko sąskaitos išrašą už visą bankroto proceso laikotarpį bei įvairių registrų išrašus. Kreditorių susirinkimo pirmininkui atsisakius pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos, juo prašė nurašyti likusius nepatenkintus fizinių asmenų kreditorių finansinius reikalavimus ir priimti nutartį baigti bankroto bylą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino kreditorių išsakytų prieštaravimų ir neatsižvelgė į kreditorių pateiktus detalius skaičiavimus, atliktus pagal bankų sąskaitų išrašų duomenis, kurie patvirtina, jog per visą bankroto procesą kreditoriams buvo nurodomos mažesnės nei faktiškai gautos bankrutuojančių asmenų pajamos. Dėl to kreditoriams nebuvo sumokėta 5 628,07 Eur suma. Apeliantės teigimu, turėdamas pareigą būti aktyvus, teismas pirmiausia turėjo nustatyti tikrąjį pareiškėjų gautų pajamų dydį ir tik tada spręsti klausimą, kieno pateikti duomenys yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

20. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo pirmininkas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsisakė pasirašyti 2020 m. sausio 7 d. bankrutuojančių K. B. ir M. B. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei kartu su UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismo prašė bankroto bylą nutraukti. Esminis argumentas, kuriuo remdamiesi kreditoriai nesutinka, jog būtų baigta fizinių asmenų bankroto byla, yra tai, kad bankroto proceso metu nuo kreditorių buvo slepiama dalis fizinių asmenų gautų pajamų. Kreditoriai nurodė, kad bankroto administratorė netinkamai vykdė bankrutuojančių asmenų pajamų apskaitą, nurodydavo mažesnes pareiškėjų gautas pajamas, nei faktiškai jų buvo gauta, ir tuo sudarė galimybę bankrutuojantiems asmenims nevykdyti mokumo atkūrimo plano 7 dalies reikalavimų, t. y. viršyti plane nustatytą 580 Eur per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą sumą, o per visą laikotarpį nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių išlaidų suma viršijo 5 628,07 Eur, kuri turėjo būti skirta kreditorių reikalavimams tenkinti.

22. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais tuo aspektu, kad bankroto byloje egzistuojantis viešojo intereso apsaugos poreikis kartu lemia ir aktyvesnį teismo vaidmenį procese. Vis dėlto, vien aktyvus teismo vaidmuo savaime nereiškia, kad kreditorius yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Kadangi civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl šioje byloje pirmiausia kreditoriai turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančių fizinių asmenų nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti jų bankroto bylą (CPK 178 straipsnis).

23. Iš pareiškėjų mokumo atkūrimo plano (t. 4, b. l. 78-88) matyti, kad pagal šio plano 3 dalį M. B. numatomas gauti pajamas sudarė apie 157 Eur nedarbo išmoka per mėnesį, K. B. numatomas gauti pajamas sudarė 547,22 Eur (duomenys neskelbtini) mokamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Iš viso pagal mokumo atkūrimo plano 3 dalį bendros bankrutuojančių fizinių asmenų pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius turėjo sudaryti apie 704,22 Eur. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad viso bankroto proceso laikotarpiu bankroto administratorė reguliariai kreditoriams ir teismui teikė mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitas, kuriose, be kita ko, buvo pateikti duomenys apie kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu fizinių asmenų gautas pajamas. Kartu su 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. lapkričio 17 d., 2017 m. gegužės 28 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2020 m. sausio 8 d. ataskaitomis buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie bankrutuojančių asmenų draudiminius laikotarpius ir jų draudžiamąsias pajamas, taip pat M. B. ir K. B. banko sąskaitų išrašai bei depozitinės banko sąskaitos išrašai. Iš bankroto administratorės pateiktų plano vykdymo eigos ataskaitų turinio nenustatyta, jog atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais bankrutuojantys asmenys būtų netinkamai vykdę mokumo atkūrimo plano sąlygas, susijusias su plane numatytų pajamų gavimu bei jų būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų dydžiu.

24. Kreditorių argumentai, jog viso bankroto proceso laikotarpiu bankrutuojantys asmenys gavo daugiau pajamų, nei jų buvo nurodoma bankroto administratorės teiktose ataskaitose, yra grindžiami fizinių asmenų banko sąskaitų išrašų duomenimis ir jų pagrindų kreditorių atliktais skaičiavimais. Kreditorių teigimu, bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu į savo banko sąskaitas nuolat įnešdavo nemažas pinigų sumas, kurias iš karto pervesdavo į depozitinę sąskaitą, nors tokių sumų pareiškėjai iš savo banko sąskaitų prieš tai nenusiimdavo.

25. Susipažinus su byloje esančiais M. B. ir K. B. banko sąskaitų išrašais matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. iš M. B. banko sąskaitos išgryninta 810 Eur, įnešta – 55 Eur, iš K. B. banko sąskaitos išgryninta 300 Eur, įnešta – 660 Eur, iš viso iš abiejų banko sąskaitų šiuo laikotarpiu išgryninta 1 110 Eur, įnešta – 715 Eur (t.3. b. l. 113-122); laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. iš M. B. banko sąskaitos išgryninta 740 Eur, įnešta – 90 Eur, iš K. B. banko sąskaitos išgryninta 1 490 Eur, įnešta – 1 000 Eur, iš viso iš abiejų banko sąskaitų šiuo laikotarpiu išgryninta 2 230 Eur, įnešta – 1 090 Eur (t.3, b. l. 148-158); laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. iš M. B. banko sąskaitos išgryninta 760 Eur, lėšų į sąskaitą neįnešta, iš K. B. banko sąskaitos išgryninta 510 Eur, įnešta – 1 020 Eur, iš viso iš abiejų banko sąskaitų šiuo laikotarpiu išgryninta 1 270 Eur, įnešta – 1 020 Eur (t.4, b. l. 9-22); laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. iš M. B. banko sąskaitos pinigų neišgryninta, įnešta – 30 Eur, iš K. B. banko sąskaitos išgryninta 1 540 Eur, įnešta – 1 000 Eur, iš viso iš abiejų banko sąskaitų šiuo laikotarpiu išgryninta 1 540 Eur, įnešta – 1 030 Eur (t.5, b. l. 40-49); laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš M. B. banko sąskaitos pinigų neišgryninta ir neįnešta, iš K. B. banko sąskaitos išgryninta 760 Eur, piniginių lėšų į sąskaitą neįnešta. Iš viso pagal byloje esančių banko sąskaitų išrašų duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendra abiejų bankrutuojančių fizinių asmenų išgryninta lėšų suma sudaro 6 910 Eur, o į banko sąskaitas įneštų lėšų suma sudaro 3 855 Eur.

26. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog į bankrutuojančių asmenų banko sąskaitas pareiškėjų įnešamos sumos buvo didesnės, nei anksčiau iš šių banko sąskaitų išimtos lėšų sumos. Vadinasi, byloje esančiais įrodymais nėra paneigtos bankroto administratorės nurodytos aplinkybės, jog bankroto proceso laikotarpiu fiziniams asmenims nusiėmus grynųjų pinigų ir dalies jų nepanaudojus, šios lėšos vėliau būdavo įnešamos atgal į banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo į banko sąskaitas įneštų lėšų vertinti kaip papildomų pajamų, kurios turėjo būti įskaitomos į bendrą pajamų sumą, nuo kurių buvo apskaičiuojamos kreditoriams mokėtinos sumos. Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai gavo papildomų pajamų ir nuslėpė jas nuo kreditorių, byloje nėra pateikta. Įvertinęs nurodytus argumentus ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog bankroto proceso laikotarpiu kreditoriams buvo nurodomos mažesnės pareiškėjų gautos pajamos, nei faktiškai jų buvo gauta.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bankroto proceso metu kreditoriai nuolat teikė paklausimus dėl bankrutuojančių fizinių asmenų pajamų ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui skirtinos sumos, bankrutuojančių asmenų gautų pajamų skaičiavimo, dėl kurių bankroto administratorė kreditoriams pateikdavo paaiškinimus (2017 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 10, 2018 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 12, 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 14, 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 16). Bankroto byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kreditoriams buvo žinomos aplinkybės apie fizinių asmenų įnešamas lėšas į jų banko sąskaitas, taip pat žinomi bankroto administratorės paaiškinimiai dėl šių lėšų kilmės. Kreditoriams bankroto proceso metu buvo reguliariai teikiamos mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos, kuriose buvo nurodoma informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjų gautas pajamas, kartu teikiami bankrutuojančių asmenų banko sąskaitų išrašai. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu kreditoriai aktyviai įgyvendino mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas, tačiau turėdami visus anksčiau aptartus duomenis, kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu, jog fiziniai asmenys pateikė neteisingą informaciją apie savo gaunamas pajamas, viršijo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą lėšų sumą, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo tuo pagrindu, jog bankroto administratorė teikė kreditoriams klaidingą informaciją apie fizinių asmenų gautų pajamų dydį.

28. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas bankrutuoti nesąžiningiems fiziniams asmenims. Kadangi bankroto proceso metu fiziniai asmenys buvo nesąžiningi ir mokumo atkūrimo plane nenurodė visų savo pajamų, tai sudaro pagrindą nutraukti bankroto bylą.

29. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 – 10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo buvo grindžiamas tuo, kad viso bankroto proceso metu bankrutuojantys asmenys į savo banko sąskaitą įnešdavo pinigines lėšas, kurios nebuvo nurodomos mokumo atkūrimo plane, t. y. fiziniai asmenys nenurodė kreditoriams visų savo gaunamų pajamų, todėl kreditoriams buvo pateikta neteisinga informacija apie pajamas ir atitinkamai tai sudarė sąlygas viršyti plane numatytų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl anksčiau šioje nutartyje aptartų argumentų buvo padaryta išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. ir K. B. gavo pajamų, apie kurias nebuvo nurodyta bankroto administratorei ir kreditoriams. Jokių kitų faktinių aplinkybių, sudarančių FABĮ 10 straipsnyje įtvirtintus pagrindus nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, kreditoriai neįrodė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta pagrindų M. B. ir K. B. bankroto bylai nutraukti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį baigti fizinių asmenų bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.