- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-1165-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01792-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2017 m. gegužės 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-492-999/2017, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, ta apimtimi, kiek yra numatyta, kad ieškovas sūnaus J. J. išlaikymui mokės po 400 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos 2017 m. balandžio 25 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad minėtu teismo sprendimu buvo patvirtina ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovas įpareigotas sūnaus išlaikymui mokėti 400 EUR per mėnesį sumą, ieškovas taip pat sutiko padengti skolinį įsipareigojimą pagal už automobilį, kuris atiteko atsakovei. Šiuo automobiliu atsakovė vežioja sūnų, o ieškovas tokiu būdu prisideda prie jo išlaikymo. Teigia, kad pasirašant sutartį buvo atsižvelgta į sūnaus poreikius, ieškovo finansines galimybes. Nurodo, kad pasirašant sutartį sūnus turėjo sutrikimų, todėl jis kartą per savaitę buvo vežamas į lavinimo centrą, kurio nuo 2018 m. vasario 1 d. nelanko, nes asmenybės raida buvo pažengusi. Už lavinimo centro suteiktas paslaugas buvo mokama po 130 EUR per mėnesį, buvo patiriamos kelionės išlaidos, kurios sudarė apie 70 EUR per mėnesį. Atsakovei nesutinkant sumažinti priteisto išlaikymo sūnui dydį, 2018 m. gegužės 15 d. ieškovas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą prašydamas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir sumažinti jo teikiamą išlaikymą sūnui iki 200 EUR per mėnesį. 2018 m. rugsėjo 4 d. Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2682-750/2018 ieškovo ieškinį atmetė, todėl jį apskundė. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė pridėjo pažymą, kad sūnus lankys intelektinio lavinimo centrą nuo 2018 m. lapkričio 25 d., už kurį reikės mokėti 300 EUR per mėnesį. Ieškovas, neprieštaraudamas, kad sūnus ir toliau būtų ugdomas, atsiėmė skundą. Šiuo metu sūnus nelanko jokių mokamų ugdymo įstaigų, jo raida ir sveikata yra pagerėjusi, todėl ateityje papildomas mokamas ugdymas nėra reikalingas. Sūnus lanko įprastą ugdymo įstaigą, o atsakovė turi galimybę dirbti. Pagerėjus sūnaus sveikatos būklei, jo išlaikymo išlaidos sumažėjo, todėl yra pagrindas sumažinti teikiamo išlaikymo sūnui dalį iki 200 EUR per mėnesį. Be to pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, jam (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuriai būtinas išlaikymas, ieškovo dukters motina šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos išmokos yra minimalios, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo gaunamų pajamų neužtenka šeimos išlaikymui, ieškovas dalį išlaidų dengia iš santaupų, kurios mažėja. Pažymi, kad atsakovė gauna socialinę išmoką, kadangi jis pateikia institucijoms reikiamus dokumentus, kad išmoka pasiektų ieškovę.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šiuo metu sūnus nebelanko jokių mokamų ugdymo įstaigų, jo raida ir sveikata yra ženkliai pagerėjusi, todėl ateityje papildomas mokamas ugdymas nebėra reikalingas, jo išlaikymo išlaidos ženkliai sumažėjo. Sūnus nėra pasveikęs, ankščiau buvo nustatyta liga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimai, sūnui buvo sutrikusi kalba, sunku buvo susikaupti, dažnai verkdavo, greitai supykdavo ir pyktis peraugdavo į isteriją. Šiuo metu sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, jam reikalinga specialistų pagalba. Tai patvirtina psichologinės tarnybos atliktas sūnaus specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimas. Sūnui yra nustatytas didelis specialiųjų ugdymo poreikių lygis. Įvertinime nurodyta, kad sūnui reikalinga specialiojo pedagogo pagalba, logopedo pagalba, ilgalaikė psichologo pagalba šeimai, ilgalaikė socialinio pedagogo pagalba. Pagal poreikį naudoti pritaikytus vadovėlius ir ar specialiąsias mokymo priemones. Parinkti tinkamą vietą klasėje, siekiant sumažinti aplinkos dirgiklių poveikį, suteikti papildomą pagalbą. Sūnui specialistų pagalbą rekomenduoja ne tik ugdymo specialistai, tačiau ir medikai, 2019 m. sausio 11 d. išduotame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad sūnui reikalingas psichiatro stebėjimas, aktyvi veikla, logopedo pagalba. Sūnus nėra pasveikęs, priešingai negu teigia ieškovas, jam nustatyti sveikatos sutrikimai ir jam reikalinga specialistų pagalba, kadangi esant tokiam sutrikimui, greitai nepasveikstama, galimai sūnui specialistų pagalba bus reikalinga visą gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl pasikeitusių vaiko poreikių nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės gaunamos išmokos, automobilio perdavimo buvo žinomos ir įvertintos Šilalės rajono apylinkės teismui nutraukiant šalių santuoką, todėl nevertintinos, kaip turinčios esminę reikšmę šioje byloje. Dėl ieškovo argumentų dėl vaiko sveiktos būklės teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vaiko sveikatos būklė nėra pasikeitusi, ieškovas neįrodė esminio vaiko poreikių mažėjimo.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo turtinės padėties nurodė, kad nepateikta rašytinių dokumentu, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovo gaunamų pajamų neužtenka šeimos išlaikymui ir pragyvenimui, kad ieškovas gyvena tik iš santaupų. Pažymėjo, jog tiek ieškovo sugyventinė, tiek jų vaikas yra sveiki, o vien dar vieno vaiko gimimas, nelaikytina aplinkybė, kuri esmingai pablogino ieškovo turtinę padėtį. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, jog moka nuomos mokestį, patiria dideles elektros išlaidas, o vien tai, kad atsakovei padeda jos mama ir sugyventinis negali būti priežastis, mažinti išlaikymo dydį vaikui, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pakeisti 2017 m. gegužės 18 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-492- 999/2017, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, ta apimtimi, kiek yra numatyta, kad ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 400 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos 2017 m. balandžio 25 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantas dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių galimybes teikti vaikui išlaikymą ir turtinę padėtį, 2018 m. rugsėjo 4 d. Tauragės apylinkės teismo sprendime Nr. e2-2682-750/2018 nustatytas aplinkybes nepagrįstai laikė prejudiciniais faktais. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnaus sveikatos būklė yra gerėjo, sūnus paaugo, tapo savarankiškesnis, atsakovė gali dirbti. Teigia, kad teismas nevertino realių šiuo metu esančių sūnaus poreikių, netinkamai sprendė, kad šie poreikiai iš esmės nepasikeitė. Pažymi, kad atsakovės apskaičiavimai nėra pagrįsti, abejotina dėl išlaidų maistui, vitaminams, be to atsakovė negyvena apeliantui priklausančiame būste, kas sumažintu patiriamas išlaidas.
4.2. Apeliantas dėl pasikeitusios apelianto turtinės padėties nurodo, kad teismas neįvertino, jog apeliantui gimė dukra, vaiko motina gauna tik 140 EUR išmoką, be to kūdikio daiktų pirkimas ir jo išlaikymas yra itin brangus ir gimus vaikui apeliantui neišvengiamai reikalingu tapo automobilis, kurio išlaikymas Airijoje yra brangus, draudimas apeliantui kainuoja apie 1000 EUR per metus. Nurodo, kad patiria dideles pragyvenimo išlaidas, apelianto pajamos padidėjo tik 59 EUR, kai išlaidos padidėjo 1500 EUR.
4.3. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad dabartinėje situacijoje nustatytas nepagrįstai didelis išlaikymas sūnui tiesiogiai apribojo tėvo galimybes su juo bendrauti. Be pateisinamos priežasties yra nukrypta nuo šio lygybės principo suteikiant motinai teisę vesti išlaikytinio gyvenimo būdą ir nuolat leisti laiką su sūnumi, o tėvui nustatant pareigą teikti nepagrįstai didelį išlaikymą pinigais bei dėl ilgų darbo valandų faktiškai galint tik sekmadieniais susiskambinti su sūnumi.
Atsiliepimas
5. Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacin5 skundą atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
5.1. Atsakovė dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo nurodo, kad apelianto argumentai dėl pagerėjusios vaiko būklės yra nepagrįsti, nes apeliantas nesidomi vaiko sveikatos būkle. Teigia, kad sūnus nėra pasveikęs, jam nustatyti sutrikimai, dėl to jam būtina pagalba. Nurodo, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus yra būtina plėsti vaiko akiratį, skatinti domėtis veikla, todėl veža vaiką į treniruotes, žirgyną, zoologijos sodą, lankosi vaikų stovyklose. Nurodo, jog vaikas serga kvėpavimo takų, peršalimo ligomis dėl ko būtinos papildomos išlaidos vaistams.
5.2. Atsakovė dėl apelianto turtinės padėties nurodo, kad apeliantas yra darbingas, jo atlyginimas didėjo, jis turi nekilnojamojo turto, dėl ko apelianto turtinė padėtis yra geresnė. Nurodo, kad nors apeliantui gimė dukra, tačiau apeliantas neteikė jokių įrodymų apie patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas, neteikia duomenų apie sugyventinės turtinę padėtį. Pažymi, kad teikiamos sąskaitos apie 400 EUR išlaidas elektrai nėra objektyvios, atskaičius 800 EUR sumą skirtą vaikams išlaikyti apeliantui lieka 1827 EUR pragyvenimui. Teigia, kad ginčijamos aplinkybės dėl automobilio perdavimo, draudimo kainos buvo žinomos Šilalės apylinkės teismui priimant 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą, todėl jos negali būti laikytinos naujomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino prejudicinius faktus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į tai, kad apelianto turtinė padėtis pablogėjo, jam gimė dukra, kuriai taip pat būtinas išlaikymas, netinkamai sprendė dėl vaiko sveikatos būklės, neatsižvelgė į tai, kad vaikas specialaus lavinimo būrelio nelanko, dėl ko sumažėjo jo poreikiai ir būtinas išlaikymas.
9. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinus įrodymus, kurių pagrindu konstatavo faktines aplinkybes, nustatė prejudicinę galią turinčias aplinkybes spręsdamas klausimą dėl būtinumo sumažinti išlaikymo sumą šalių nepilnamečiam vaikui.
10. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
11. Pirmiausia, apeliantas reikalavimą sumažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (sumažėjusiais) vaiko poreikiais. Apeliantas pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad šalių nepilnametis vaiko sveikatos būklė yra pagerėjusi, vaikas nelanko būrelio už kurį mokėtinas 130 EUR mokestis, dėl to pasikeitė aplinkybės, kurios buvo nustatytos Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-492-999/2017 ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2682-750/2018.
12. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog nutraukiant šalių santuoką bendru sutarimu Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-492-999/2017 šalys susitarė dėl šalių vaikui teikiamo 400 EUR išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus dėl vaiko sveikatos būklės nepagrįstai nusprendė, jog vaiko sveikatos būklė nėra pagerėjusi, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vaikas lavinimo būrelio nebelanko, mokosi pagal bendro ugdymo programą. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, kurios rašte nurodoma, kad vaikas turi mokymosi sutrikimų, jam paskirta padėjėja (I e.tomas, 72 e.b.l.). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad vaikui reikalinga specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba dėl vaiko raidos sutrikimų, hyper aktyvumo (I e.tomas, 65-69 e.b.l.),
14. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (nutarties 12, 15 punktai), nesutinka, kad nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti vaikui priteisto išlaikymo sumą.
16. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog dėl vaiko sveikatos būklės, vaikas turi užsiimti ne tik įprastais poreikiais, bet turi užsiimti ir aktyvia veikla. Šią būtinybę pagrindžia ne tik atsakovės paaiškinimai, bet ir byloje pateikti medicininiai dokumentai (I e.tomas, 65-69 e.b.l.) Šalys neginčija aplinkybės, jog šalių nepilnametis vaikas lanko dziudo treniruotes, žirgyną, be to vyksta į vasaros stovyklas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina pažymėti ir tai, jog nutraukiant šalių santuoką vaikas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl akivaizdu, jog vaiko poreikiai ne mažėja, o didėja vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kur būtinos išlaidos mokyklinėms prekėms, aprangai, maistui, išvykoms. Iš mokyklos pateikto rašto matyti, jog vaikas aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, vyksta į išvykas, vasaros stovyklas (I e.tomas, 72 e.b.l.), akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko poreikiai dėl amžiaus, lankomų būrelių padidėjo, o apeliantas nurodytų aplinkybių dėl pagerėjusios sveikatos būklės neįrodė, tokių aplinkybių nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai ar objektyvūs motyvai (CPK 178 straipsnis), pažymint tai, jog apeliantas neginčija aplinkybės, jog su vaiko pedagogais, jį prižiūrinčiais specialistais nėra bendravęs, o apie vaiko sveikatos būklę žino tik iš bendravimo su sūnumi.
17. Nors atsakovė į bylą nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų apie patiriamas maisto, drabužių, komunalines, nuomos išlaidas išlaikant vaiką, tačiau, teismo vertinimu įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, mokyklinės prekės, laisvalaikis, neracionalu reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos, be to nepilnamečio vaiko būtinaisiais poreikiais pripažįstamos ir padidėjusios vandens, elektros ir kitos dėl vaiko gimimo ir augimo padidėjusios komunalinių patarnavimų sąnaudos. Atsakovė nepateikė tikslių skaičiavimų, kiek komunalinių paslaugų išlaidos padidėjo, kokio dydžio moka nuomos mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusiame Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2682-750/2018 nurodyta, kad atsakovė moka 200 EUR nuomos mokestį, į tai jog šalių nepilnametis turi didesnių poreikių dėl sveikatos būklės, į tai, kad vaikui yra būtina nuolatos pirkti mokyklines prekes, drabužius, tenkinti higienos poreikius, naudotis elektros energija, užsiimti aktyvia veikla. darytina išvada, kad atsakovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę yra racionalios ir pagrįstos.
18. Apeliantas taip pat nurodo, kad vaikui nėra būtinos išlaidos dėl vitaminų, kadangi jis neserga lėtinėmis ligomis, be to, dėl amžiaus vaikas gali savarankiškai grįžti namo, dėl ko atsakovės nurodomos kuro išlaidos nėra pagrįstos. Atsakovė teigia, kad vaikas dažnai serga, o dėl jo sveikatos sutrikimų vaikas negali savarankiškai grįžti namo, kadangi gali patekti į eismo įvykį.
19. Pirmiausia apelianto nurodomos aplinkybės, jog vaikas šiuo metu paaugo ir dėl ko gali savarankiškai pareiti namo laikytini neįrodytais, kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad apie vaiko sveikatos būklę jam yra žinoma tik iš bendravimo su vaiku, su vaiku dirbančiais specialistais nėra bendravęs, be to rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko sveikatos būklės pagerėjimą nepateikė, antra – byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad vaikas turi tam tikrų raidos sutrikimų, kurie gali įtakoti vaiko elgesį, kas paneigia apelianto nurodomus argumentus dėl vaiko savarankiškumo, trečia - byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra mokyklos išrašas, kuriame nurodoma, kad vaikas dažnai serga ir vaiką į mokyklą ir iš mokyklos parsiveža mama (I e.tomas, 72 e.b.l.), medicininiai dokumentai, kuriuose nurodomi vaiko raidos sutrikimai, bei fiksuotos aplinkybės jog vaikas (duomenys neskelbtini) sirgo ūmiu faringitu, (duomenys neskelbtini), jog vaikas sirgo bronchitu leidžia daryti išvadą, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl dažno sirgimo peršalimo ligomis ir būtinybę vaiką parsivežti namo yra pagrįstos, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė nuolatos rūpinasi vaiku, todėl atsakovei žinomi kasdieniai vaiko poreikiai.
20. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad jis negali teikti vaikui išlaikymo dėl jo finansinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
21. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos tokios faktines aplinkybės apie šalių turtinę padėtį. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi (I e.tomas, 80 e.b.l.), šalys neginčija aplinkybės, jog atsakovė nedirba, gauna 140 EUR socialinę išmoką (I e.tomas, 140 e.b.l.), atsakovė kitų išlaikomų asmenų neturi. Apelianto vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2600 EUR (I e.tomas, e.b.l. 22-32). Apeliantui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone ir ¼ ūkinio pastato (I e.tomas, 6-8 e.b.l.), apeliantui 2019 m. rugsėjo 2 d. gimė dukra (I e. tomas, 33 e.b.l.), apeliantas po santuokos nutraukimo kas mėnesį moka apie 200 EUR kredito įmokas, kurios mokėtinos iki 2021 m. gruodžio 20 d. (I e.tomas, 11-12 e.b.l.).
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl apelianto turtinės padėties pokyčių pažymėtina, kad apeliantas nurodo mokantis 600 EUR nuomos mokestį, 400 EUR elektros išlaidų, tačiau ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatyta, kad apeliantas nepateikė duomenų apie sudarytą nuomos sutartį ar atliekamus pavedimus nuomotojui, be to apelianto pateiktoje sąskaitoje už elektros energiją nėra tiksliai nurodyta nei kokiam objektui, nei kokia apimtimi kilovatvalandėmis yra suteiktos paslaugos, be kita ko pažymint, kad tos pačios sąskaitos pabaigoje nurodyta, kad praėjusio mėnesio sąskaita yra daugiau nei dvigubai mažesnė, tai yra 149, 70 EUR sumai, todėl apelianto nurodyta 400 EUR sąskaita nelaikytina patikimu įrodymu, įrodančių apelianto patiriamas komunalines išlaidos, be to tokios išlaidos, taip pat nelaikytinos protingomis ir racionaliomis (CPK 185 straipsnis).
23. Apeliantas taip pat nurodo, kad kas mėnesį moka 200 EUR kreditą, šią aplinkybę pagrindžia byloje pateikti įrodymai (I e.tomas, 11-12 e.b.l.), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nutraukiant šalių santuoką bendru sutarimu Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-492-999/2017, tiek Tauragės apylinkės teismui 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2682-750/2018 atmetus apelianto ieškinį ši aplinkybė buvo žinoma, todėl ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai nevertinta, kaip naujai paaiškėjusi, turinti esminę reikšmę dėl turtinės padėties pasikeitimo. Ta aplinkybė, jog apeliantas šiuo metu moka 1000 EUR draudimo mokestį, nelaikytina aplinkybe įrodančia apelianto esminės turtinės padėties pablogėjimą, pažymint tai, kad nurodytas mokestis mokėtinas metų laikotarpyje, tai yra, kas mėnesį mokėtina 83,33 EUR suma, kas sudaro 3,19 procento apelianto kas mėnesį gaunamo 2600 EUR darbo užmokesčio, o ir be to draudimo sutartis nurodytai sumai byloje nėra pateikta.
24. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad apeliantas nesiekia gauti didesnių pajamų, realizuoti ir ar gauti pajamas iš nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje (I e.tomas, 6-8 e.b.l.), todėl toks apelianto elgesys dėl galimybės teikti išlaikymą turi būti vertinamas vaiko naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prisiimti įsipareigojimai ir vaiko gimimas neleidžia teismui konstatuoti apelianto esminės turtinės padėties pablogėjimo, kadangi apeliantas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, gali ir privalo įvertinti, kad jis privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdamas jiems tokį išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius, bei elgtis taip, kad nenukentėtų vaikų interesai.
25. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas, ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog šalių nepilnametis vaikas, turintis tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtina nuolatinė pagalba gyvena ir jo kasdieniais poreikiais rūpinasi atsakovė. Byloje pateiktas mokyklos išrašas (I e.tomas, 72 e.b.l.), medicininiai dokumentai (I e.tomas, 65-59 e.b.l.), sudaryta sutartis su stovykla (I e.tomas, 84-87 e.b.l.) patvirtina, jog atsakovė rūpestingai rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, užtikrina ne tik kasdienius, bet ir kitus poreikius, būtinus visapusiškam moksliniam bei doroviniam vystymuisi, rūpinasi vaiko sveikata pagal byloje pateiktus medicininius dokumentus (I e.tomas, 65-59 e.b.l.).
26. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, nes apeliantas gauna ženkliai didesnes pajamas, valdo nekilnojamąjį turtą, vaikas gyvena kartu su atsakove, kuriai tenka kasdienio rūpesčio našta (nutarties 25 punktas), į tai, kad apeliantas nesiekia gauti geriau apmokamo darbo, išnaudoti nuosavybės teise valdoma nekilnojamąjį turtą pajamoms gauti (nutarties 21 punktas), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas netenkinti ieškovo ieškinio dalyje atsižvelgiant ir į šalių turtinę padėtį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, vadovavosi teismų praktika, prejudiciniais faktais byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria apelianto apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos eismo sprendimą palikti nepakeistą.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 EUR advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas yra atmetamas visiškai, iš apelianto yra priteisiama 500 EUR už advokato pagalbą atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. J. 500 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei A. J..