- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-428-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02345-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- UAB „Saukupa“, UAB „Eratransa“
- Ieškovas
- UAB „Lemora“
- Trečiasis asmuo
- BTA INSRANCE COMPANY
Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-02345-2012-0)
2013 m. balandžio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Saukupa“ ir UAB „Eratransa“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lemora“ ieškinį atsakovams UAB „Eratransa“ ir UAB „Saukupa“, trečiajam asmeniui BTA INSRANCE COMPANY“, dėl nuostolių ir palūkanų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Eratransa“ ir UAB „Saukupa“, trečiajam asmeniui BTA INSRANCE COMPANY dėl 15231,89 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad pagal 2010-09-09 Transporto užsakymo sutartį Nr. 3 ieškovas užsakė, kad atsakovas UAB "Eratransa" pervežtų krovinį (metalines konstrukcijas) iš Olandijos iki Klaipėdos. Atsakovas UAB "Eratransa" krovinio vežimui persamdė kitą atsakovą UAB „Saukupa" (faktinis vežėjas). Pastaroji bendrovė krovinį į ieškovo sandėlius Klaipėdoje pristatė 2010-09-13. 2010-09-13 krovinio iškrovimo metu buvo pastebėta, kad yra pažeistos ir sugadintos visos 4 krovinio paletės. Neišpakuojant palečių, žymūs pažeidimai matėsi 4 moduliuose. Sugadintas krovinys buvo nufotografuotas. CMR važtaraštyje buvo pažymėti krovinio sugadinimai. Ieškovas atsakovui UAB „Eratransa" 2010-09-15 pateikė pretenziją dėl krovinio sugadinimo bei žalos atlyginimo. Dėl krovinio sugadinimo ieškovas iš viso patyrė 15 231,89 Lt nuostolių. Atsakovui UAB „Eratransa" buvo išrašyta 2010-12-23 Išlaidų kompensavimo sąskaita Nr. 2010/1. Atsakovas UAB „Eratransa" šią sąskaitą priėmė ir iki šiol negrąžino bei jos neapmokėjo. Kadangi krovinio, kuris buvo sugadintas, siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje, pervežimui taikoma Tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR konvencija). Pagal 2010-09-09 Transporto užsakymo sutartį Nr. 3 atsakovas UAB „Eratransa" buvo įsipareigojęs pervežti krovinį. Jeigu šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Todėl atsakovas UAB „Eratransa" ir faktinis vežėjas UAB „Saukupa" atsako kaip solidarūs skolininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB „Lemora" naudai iš atsakovų UAB „Eratransa" ir UAB „Saukupa" solidariai 15 231,89 Lt nuostolių ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų UAB „Eratransa" ir UAB „Saukupa", ieškovo UAB „Lemora" naudai po 1485,30 litų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad šioje byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovui UAB „Eratransa“ užsakymą, kuriame prašė parvežti krovinį iš Olandijos iki Klaipėdos, šį užsakymą atsakovas UAB „Eratransa“ priėmė, tokiu būdu UAB „Eratransa“ įsipareigojo būti ir yra laikomas krovinio vežėju nepaisant to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Teismas pažymėjo, kad pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Jeigu byloje, kurioje reikalaujama nuostolių atlyginimo iš dviejų ar daugiau vežėjų, nėra galimybės tiksliai nustatyti atlygio už vežimą dydžio, teismas solidariai išieško nuostolių sumą iš bendraatsakovių, o pastarieji gali regreso tvarka išsiieškoti atitinkamo vežėjo nepakankamai sumokėtas sumas. Nurodė, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, šioje byloje pakraunant krovinį važtaraštyje nebuvo pažymėta, kad perduodant krovinį yra jo įpakavimo pažeidimų ar kitokių sugadinimų, todėl teismas pripažino, kad perduotas krovinys buvo kokybiškas, nesugadintas ir nepažeistas. Pagal CMR konvencijos 9 str. 2 d. jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Taip pat nurodė, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo važtaraštį, kuriame vežėjo vairuotojas įrašė įrašą, kad iškraunat rastos 4 apibraižytos plokštės. Ieškovas pateikė 2010-12-01 Sąskaita Nr. 0001924, pagal kurią ieškovas įsigijo naujas mobiliąsias stumdomas pertvaras (vietoje sugadintų) ir 2011-01-10 SEPA mokėjimo nurodymą Nr. 1047, kuriuo ši sąskaita buvo apmokėta. 2010-11-22 sąskaita Nr. ERA Nr. 1000536, kurią atsakovas UAB „Eratransa" išrašė už pervežimą, ir Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (laikotarpis nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31), kuris patvirtina, kad ši sąskaita buvo apmokėta, tarp šalių ginčo dėl šios sąskaitos apmokėjimo nėra, remonto išlaidas taip pat patvirtina pridedama UAB „Lemora" 2011-11-10 buhalterinė pažyma. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų kaip nors specialiai didinęs sugadinto krovinio atstatymo vertę., priešingai nustatyta, kad ieškovas gavęs sugadintas detales jas pakeitė savo darbuotojų jėgomis, o ne pateikdamas tai padaryti kokiai nors kitai įmonei, akivaizdu, kad tai darydamas ieškovas turėjo atitraukti savo darbuotojus nuo jiems įprasto darbo, todėl jiems už tai sumokėjo atskirą užmokestį. Ieškovas užsakęs ir gavęs vietoj sugadintų naujas prekes ir už jas sumokėjęs PVM, taip pat sumokėjęs už padėklą, neturėjo teisės nurodyto PVM nemokėti, transportuojant prekes naudojamas padėklas, kitaip nėra galimybes pervežti krovinio. Teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Nurodė, kad tais atvejais, jei ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo solidariai iš vežėjų tenkinamas, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjų priteisiamos 5 procentų palūkanos: iš vežėjų – pagal CMR konvencijos 27 str. 1 d. Pažymėjo, kad tai, jog iš vežėjų nurodytos palūkanos priteisiamos solidariai, nereiškia dvigubų palūkanų priteisimo, nes solidarus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimas reiškia, kad prievolė pasibaigia įvykdžius ją bent vienam iš solidarių skolininkų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saukupa“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendime nurodyta, jog jų įmonės vairuotojas nepadarė jokios žymos CMR važtaraštyje apie netinkamą krovinio įpakavimą, todėl jų įmonė atsakinga už krovinio sugadinimą, tačiau ta išvada nepagrįsta, nes krovinio vežėjas negali ir neturi teisės ardyti krovinio pakuočių vidinio įpakavimo, nes krovinys buvo sukrautas ant palečių ir toks pristatytas užsakovui. Teigia, kad pagal vyraujančią tarptautinę praktiką, remiantis CMR 18 straipsnio 2 punktu, esant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiais vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleistas. Mano, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ir netiesiogiai lemti krovinio sugadinimą, dėl to nuostoliai ir buvo patirti, todėl vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleistas. Nurodo, kad ieškovas akivaizdžiai yra praleidęs ieškinio pateikimo senaties terminus, nes jie skaičiuojami nuo krovinio pristatymo dienos, t. y. nuo 2010-09-13. Teismo sprendimo argumentai, kad pretenzijos pateikimas UAB „Lemora“ prilygsta pretenzijos pateikimui ir jiems, neatitinka tikrovės ir CMR konvencijos nuostatų, nors UAB „Eratransa“ CMR konvencijos nustatytais terminais pretenzijų nepateikė ir už krovinio pristatymą įmonei apmokėjo. Pagal su atsakovu UAB „Eratrana“ susitarimą, jei yra užsakovai, o UAB „Saukupa“ vežėjai, vežėjai nebuvo informuoti apie šių įmonių ginčus, negalėjo teikti paaiškinimų ir atsikirtimų, todėl solidarioji jų pareiga ir atsakovės UAB „Eratransa“ atsakomybė yra nepagrįsta. Be to, ieškovas ir kitas atsakovas žinojo, kad krovinys buvo apdraustas UAB „BTA Insurance Vompany“ iš kurios buvo galima išieškoti draudimo išmoką, pripažinus šį įvykį draudiminiu. Mano, kad be pagrindo yra įtraukti atsakovais šioje byloje. Taip pat mano, kad ieškovas savo reikalavimų nepagrindė leistinais įrodymais, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eratransa“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą ir nustatyti, kad ieškovui priteistina nuostolio atlyginimo suma iš UAB „Saukupa“ bei priteistą nuostolio atlyginimo sumą sumažinti nuo 15 231,89 Lt iki 5232 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime nenurodė jokio materialinio reguliavimo, kuriuo galima būtų pagrįsti solidarios ne to paties lygmens pervežimo grandinės dalyvių atsakomybės taikymą. Mano, kad ieškovo reikalavimas turėjo būti tenkinamas tik vežėjo, tiesiogiai atsakingo už krovinio apgadinimą atžvilgiu, dėl tos priežasties teismo sprendimo dalis, kuria teismas taikė solidarią atsakovų atsakomybę pakeistina, nustatant, kad įrodytų ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas priteistinas iš atsakovės UAB „Saukupa“. Nurodo, kad teismas ieškovo naudai priteisė nuostolių, nesančių priežastiniame ryšyje su atsakovų veiksmais atlyginimą, be to, teismas netinkamai vertindamas įrodymus, ieškovo naudai priteisė ieškovo realiai nepatirtos žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas priteisdamas nuostolių atlyginimą ieškovo buhalterinės pažymos pagrindu neįvertino, kad remiantis šiais įrodymais ieškovo patirta nuostolių suma yra ne 15 231,89 Lt, o 12 840,34 Lt. Teismas neįvertino, kad ieškovo galimas išlaidas, susijusias su detalių pardavimu sudaro 1995 eurų suma. Analogiškai ieškovo patirtos išlaidos, nuostolis, susijęs su remonto darbų atlikimu buvo grindžiamas 2011-11-10 buhalterine pažyma, kurioje nurodomos patirtos išlaidos, susijusios su darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimu – 4500 Lt, ieškovas šią neva patirtą nuostolių sumą, susijusią su darbo užmokesčiu darbuotojams sumokėjimu apmokestino 945 Lt PVM ir šią sumą teismas ginčijamu sprendimu priteisė. Mano, kad teismas neteisėtai ieškovo naudai priteisė 2391,55 Lt PVM pagal 2010-12-20 sąskaitą faktūrą. Konstrukcijų metalinių dalių apgadinimai buvo nustatyti tik po montavimo darbų, todėl nėra jokių įrodymų, kad metalinės konstrukcijos dalys buvo apgadintos pervežimo metu, t. y. nėra įrodymų, kad ieškovo reikalaujama 2140,74 Lt nuostolių atlyginimo suma yra priežastiniame ryšyje su atsakovų veiksmais, todėl negali būti vertinama kaip ieškovo nuostoliai patirti dėl atsakovų kaltės. Mano, kad negali būti pripažinta ieškovo nuostoliais suma, sumokėta už įsigytą ir į apskaitą įtrauktą turtą, kuriuo disponuodamas ieškovas galėjo gauti ir gavo atitinkamas pajamas, dėl šios priežasties pripažintina, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai 966,78 Lt nuostolių atlyginimo sumą. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus 4500 Lt nuostolių.
Atsiliepime į UAB „Saukupa“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eratransa“ prašo atsakovo UAB „Saukupa“ apeliacinį skundą tenkinti. Teismui sprendžiant, kad nėra pagrindų priimti byloje naują sprendimą ar grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą ir priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinti nuo 15231,89 Lt iki 5232 Lt bei nustatyti, kad ieškovui priteistina nuostolių atlyginimo suma priteistina iš atsakovės UAB „Saukupa“ (t. 2, b. l. 52-27).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų UAB „Eratransa“ ir UAB „Saukupa“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Lemora“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 58-63, 66-69).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB „Saukupa“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo UAB „Eratransa“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010-09-09 su atsakovu UAB "Eratransa" sudarė Transporto užsakymo sutartį Nr. 3, pagal kurią ieškovas užsakė, kad atsakovas pervežtų krovinį (metalines konstrukcijas) iš Olandijos iki Klaipėdos (b.l. 8). Atsakovas UAB "Eratransa" krovinio vežimui persamdė kitą atsakovą UAB „Saukupa" (faktinis vežėjas) (b.l. 17), kuris krovinį į ieškovo sandėlius Klaipėdoje pristatė 2010-09-13 (b.l. 18). 2010-09-13 krovinio iškrovimo metu buvo pastebėta, kad yra pažeistos ir sugadintos visos 4 (keturios) krovinio paletės, dėl to, ieškovės teigimu ,atsirado 15 231,89 litų nuostolių. UAB „Saukupa“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs BTA INSRANCE COMPANY“ SE. Tačiau minėta kompanija nuostolių neatlygino, ieškovas ieškinį pareiškė tiesiogiai vežėjui.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtus nuostolius abu atsakovai privalo atlyginti solidariai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006; kt.). Pabrėžtina, kad būtent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir šiam garantuoja, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 3, 17, 36 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas siekiant didesnės siuntėjo interesų apsaugos, todėl konstatuotina, kad jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas. Įsipareigojęs veikti tokiu būdu ekspeditorius prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš savo transporto priemonėmis ar pasitelks kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui. Kitoks šių CMR konvencijos nuostatų aiškinimas nepagrįstai sumažintų joje gana griežtai ginamas siuntėjo teises ir jų apsaugos galimybes nuostolių atlyginimo atvejais(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-09-09 Transporto užsakymo sutartimi Nr. 03 atsakovė UAB „Eratransa“ įsipareigojo pervežti ieškovo krovinį, šioje nutartyje nėra nustatyta, kad atsakovas UAB „Eratransa“ atlieka tik ekspedijavimo funkcijas, todėl nors ir krovinį vežė atsakovė UAB „Saukupa“ tiek UAB „Eratransa, tiek UAB „Saukupa“ laikytini vežėjais CMR konvencijos prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių atlyginimą priteisė iš abiejų atsakovų solidariai.
Atmestinas apelianto argumentas, kad krovinio pristatymo metu buvo fiksuoti tik slankiojančių pertvarų konstrukcijų medinių detalių apibraižymai, o konstrukcijų medinės detalės buvo nustatytos tik po slankiojančių konstrukcijų sumontavimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad krovinio gabenimo metu buvo apgadintos ne tik slankiojančios pertvarų konstrukcijų medinės detalės, bet ir metalinės detalės. Krovinio apgadinimai yra užfiksuoti fotonuotraukose (t. 2, b. l. 19-20), taip pat, kad apgadintos ir metalinės detalės patvirtino ir liudytojas O. V., t. y. ieškovo darbuotojas, kuris priėmė krovinį, liudytojas E. V., kuris užsakė ginčo krovinį bei dalyvavo sugadintų slankiojančių pertvarų konstrukcijų remonto procese (t. 2, b. l. 22) Taip pat šias aplinkybes įrodo ir tai, kad sugadintų konstrukcijų remontui ieškovas užsakė ne tik naujas medines detales, bet ir metalines detales, tai patvirtinta 2012-09-28 raštu (t. 1, b. l. 180-181), taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinio gabenimo metu buvo apgadintos slankiojančių pertvarų konstrukcijų tiek medinės, tiek metalinės detalės. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad slankiojančių pertvarų konstrukcijų naujų detalių įsigijimo išlaidas patvirtina 2010-11-22 sąskaita, iš kurios matyti, kad ieškovas sumokėjo 1995 eurus (t. 1, b. l. 28-31), taip pat naujų detalių transportavimo išlaidas patvirtina 2010-11-22 sąskaita 1200 Lt sumai, kurią atsakovė UAB „Eratransa“ išrašė už pervežimą bei Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, patvirtinantis šios sąskaitos apmokėjimą (t. 1, b. l. 32-34), taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šiuos nuostolius įrodė (CPK 178 str., 185 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo nuostolius priteisė iš atsakovų.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl PVM paskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovė argumentais, jog ieškovas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nuo įgytų prekių vertės paskaičiavo 1446,55 Lt PVM, šias sumas įtraukė į sąmatą, šią PVM sumą sumokėjo valstybei, todėl buvo pagrindas priteisti ieškovui PVM už detalių įsigijimo ir transportavimo išlaidas iš atsakovų.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė 4500 Lt nuostolių dydžio, nes ieškovas įrodymais nepagrindė remonto darbų kainos. Nors ieškovas ir pridėjo paskaičiavimus, buhalterines pažymas, tačiau liudytoju apklaustas O. V. negalėjo paaiškinti, kokios detalės buvo keistos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad buhalterinėse pažymose išmokėti priedai prie algos ieškovo bendrovės darbuotojams buvo tik už remonto darbus. Todėl prašymas priteisti 4500 Lt ir 945 Lt PVM netenkintinas, nes ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, t. y. neįrodė, jog 4500 Lt sumokėjo darbuotojams už remonto darbus. Nors ieškovė ir nurodė, kad bus atliktas gamintojo vertinimas kiek galėtų kainuoti pažeistų modulių remonto darbai (t. 1, b. l. 21), tačiau tokio vertinimo byloje nėra.
Atmestinas apelianto argumentas dėl senaties termino taikymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pretenzijos pateikimas raštu sustabdo ieškinio senaties terminą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją (CMR konvencijos 32 str. 2 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-09-15 ieškovas atsakovei UAB „Eratransa“ pateikė pretenziją dėl krovinio sugadinimo (t. 1, b. l. 21), t. y. ieškinio senaties eiga buvo sustabdyta. Atsakovė UAB „Eratransa“ 2011-05-06 pranešimu atmetė ieškovo pretenziją (t. 1, b. l. 168-171), taigi iki 2011-05-09 ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas. Ieškovas ieškinį pateikė 2012-02-24, todėl darytina išvada, kad vienerių metų senaties termino nepraleido.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimas keistinas, iš atsakovų solidariai priteista nuostolių atlyginimo suma mažintina iki 9786,89 Lt, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2970,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, už atsiliepimus į apeliacinius skundus sumokėjo advokatui 2200 Lt. Atsakovė UAB „Eratransa“ pirmosios instancijos teisme turėjo 3380,74 Lt advokato išlaidų, už apeliacinį skundą sumokėjo 457 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė UAB „Saukupa“ sumokėjo advokatui 900 Lt, už apeliacinį skundą sumokėjo 457 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 64 procentais, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovų ieškovui priteistina po 1654,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei UAB „Eratransa“ priteistina 2456,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei UAB „Saukupa“ priteistina 868,48 Lt (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimą pakeisti. Ieškovei UAB „Lemora" iš atsakovų UAB „Eratransa" ir UAB „Saukupa" solidariai priteistą nuostolių sumą sumažinti iki 9786,89 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Lemora“ iš atsakovų UAB „Eratransa" ir UAB „Saukupa“ po 1654,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei UAB „Eratransa“ iš ieškovės UAB „Lemora“ 2456,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei UAB „Saukupa“ iš ieškovės UAB „Lemora“ 868,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.