Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, Europos žiniasklaidos laisvės akto pažeidimo ir negautų pajamų priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

7.2. Šio ieškinio pagrindas ir dalykas yra kitokie nei pirmosios instancijos teismo nurodytos civilinės bylos Nr. 2-11103-1154/2022. Šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas - Europos Reglamento ir Europos spaudos laisvės akto pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nieko dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl tai laikytina esminiu CPK pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jos pateiktas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022, kadangi šiuo atveju apeliantė nurodo visai kitą ieškinio pagrindą, susijusį su spaudos laisvės pažeidimu.

12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

13. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata teisinę galią, reiškiančią, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

14. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

15. Ieškinio pagrindas gali susidėti tiek iš vienos aplinkybės (fakto), tiek ir iš tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų) junginio. Dažniausiai ieškinio pagrindą sudaro keli faktai, turintys juridinę reikšmę. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020). Todėl tapačiu ankstesnėje byloje nurodytam pripažintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, kai naujoje byloje savarankišku ieškinio pagrindu nurodoma atskira ar kelios faktinės aplinkybės, kurios buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų viseto) dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010).

16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

17. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovių UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ solidariai priteisti 2 060 Eur negautų pajamų atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paminėtame ieškinyje ieškovė nurodė šias faktines aplinkybes: kad 2020 m. kovo 18 d. su atsakove UAB „Litpresa“ sudarė leidinio pirkimo–pardavimo Sutartį Nr. T-575, pagal kurią UAB „Litpresa“ turėjo pirkti iš ieškovės leidinius bei juos parduoti mažmenine prekyba užsiimantiems savo kontrahentams (vienas iš kurių – UAB „Norfos mažmena“) ir už juos ieškovei sumokėti Sutartyje nustatytą kainą; kad 2022 m. vasario 28 d. atsakovė UAB „Litpresa“ informavo ieškovę, jog UAB „Norfos mažmena“ nurodė išimti iš prekybos ieškovės leidinį „Laisvas laikraštis“, nors kovo mėnesiui numatyti leidiniai jau buvo parengti; kad atsakovės UAB „Norfos mažmena“ nurodymu UAB „Litpresa“ ženkliai sumažinus iš ieškovės perkamų leidinių kiekį, ieškovė negavo iš anksto planuotų gauti pajamų, kurias įvertino 2 060 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi atmetus ieškovės apeliacinį skundą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo, bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė UAB „Norfos mažmena“ neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmus neteisėtais ir iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ priteisti 2 060 Eur negautų pajamų. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 pateiktame tos pačios ieškovės ieškinyje: ieškovė nurodo, kad 2020 m. kovo 18 d. ieškovė su atsakove UAB „Litpresa“ sudarė Sutartį Nr. T-575, pagal kurią UAB „Litpresa“ turėjo pirkti iš ieškovės leidinius bei juos parduoti mažmenine prekyba užsiimantiems savo kontrahentams (vienas iš kurių – UAB „Norfos mažmena“) ir už juos ieškovei sumokėti Sutartyje nustatytą kainą. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 28 d. atsakovė UAB „Litpresa“ informavo ieškovę, jog UAB „Norfos mažmena“ nurodė išimti iš prekybos leidinius „Laisvas laikraštis“, „Respublika“, „Vakaro žinios“. Ieškovė pažymėjo, kad leidinių gamyba yra planuojama iš anksto ir 2022 m. kovo mėnesiui numatyti leidiniai jau buvo parengti pardavimui, todėl UAB „Litpresa“ atsakovės UAB „Norfos mažmena“ nurodymu ženkliai sumažinus perkamų leidinių kiekį, ieškovė negavo iš anksto pagrįstai numatytų gauti pajamų (2 060 Eur), dėl ko kreipiasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė, teikdama naują ieškinį, šiuo atveju nurodė tik atsakovę UAB „Norfos mažmena“, o UAB „Litpresa“ nurodė kaip trečiąjį asmenį, taip pat, iš esmės nekeisdama nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, pateikė papildomus argumentus dėl teisinio reikalavimų pagrindo, nurodydama, jog atsakovė pažeidė spaudos laisvę reglamentuojančius teisės aktus.

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinyje suformuluoti reikalavimai jau yra išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu. Šiuo atveju matyti, kad paminėtos bylos ir šios bylos šalys yra tos pačios – ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“ ir atsakovė UAB „Norfos mažmena“ (civilinėje byloje solidaria atsakove buvo nurodyta ir UAB „Litpresa“, kuri šioje byloje nurodyta kaip trečiasis asmuo). Sutampa tiek paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022, tiek šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas – esminis ieškovės reikalavimas yra priteisti 2 060 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“. Šioje byloje pateikto ieškinio pagrindas taip pat yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 išnagrinėto ieškinio pagrindui – faktinės aplinkybės, susijusios su 2020 m. kovo 18 d. ieškovės su UAB „Litpresa“ sudaryta leidinio pirkimo–pardavimo Sutartimi Nr. T-575 bei atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmais išėmus ieškovės leidinius iš prekybos, dėl ko ieškovė teigia negavusi 2 060 Eur suplanuotų gauti pajamų. Nors ieškovė ir pateikė papildomus argumentus, akivaizdu, kad šioje byloje, kaip ir paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022, ieškovė siekia to paties rezultato – 2 060 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

20. Išdėstytų motyvų pagrindu nepagrįstais laikytini ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nebuvo tapatus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022 pareikštam ieškiniui dėl ieškovės papildomai nurodytų teiginių, kad atsakovė pažeidė spaudos laisvę reglamentuojančius teisės aktus. Nors ieškovė šioje byloje pareikštą ieškinį papildė nurodytais argumentais, teisiškai reikšmingų faktų visuma šioje byloje pareikštame ieškinyje yra iš esmės identiška nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovės pateiktų faktinių aplinkybių visumai. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Be to, ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinyje privaloma nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). Šiuo atveju aplinkybė, kad ieškovė naujai pateiktame ieškinyje papildomai nurodė ir kitą ieškinio pagrindą, neturi reikšmės konstatuojant ieškinių tapatumą dėl jau minėto ginčo šalių, ieškinio pagrindo ir dalyko sutapimo šioje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės kilęs tapatus ginčas jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11103-1154/2022, nurodytoje byloje priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.