- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1720-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07805-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- I. Z., D. Z.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams D. Z. ir I. Z. dėl skolos ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės S. V. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovams D. Z. ir I. Z. (toliau – ir atsakovai) dėl skolos ir baudos priteisimo. 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi tarp šalių patvirtinta taikos sutartis.
2. Teisme 2021 m. sausio 26 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-16407-1107/2020 dėl 25 785 Eur (20 785 Eur skolos ir 5 000 Eur baudos) priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų I. Z., su nustatyta priverstine hipoteka žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir D. Z.. Ieškovė nurodė, kad pagal taikos sutarties sąlygas yra sumokėtas 3 200 Eur dydžio įsiskolinimas, likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 20 785 Eur. Pagal taikos sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur baudą, jei visa apimtimi neatsiskaitys ar pažeis mokėjimo terminą, o ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų.
3. Teisme 2021 m. kovo 1 d. gautas atsakovės prašymas bylą dalyje dėl 5 000 Eur baudos skyrimo nutraukti ir atidėti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymą, nustatant, kad atsakovei neišmokėta 20 785 Eur skola atidedama 6 mėnesių terminui, skaičiuojamam nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybės įvykdyti teismo procesinį sprendimą, kadangi yra veikiama force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių – jos valdomos įmonės veikla sustabdyta, pajamos – simbolinės. Pasirašydama taikos sutartį atsakovė iš esmės veikė priešingai savo interesams, nes nesuvokė, kad net tenkinus ieškinį nukentėtų mažiau nei sutikdama su tokiomis sąlygomis. Ieškovės interesai yra užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, be ieškovės žinios ir sutikimo disponavimas įkeistu turtu nėra įmanomas. Atsakovė neabejoja, kad turto pardavimas iš varžytynių nebus efektyvus ir tikėtinai nepadengs visos skolos. Tuo tarpu radus ieškovei priimtiną pirkėją įmanoma turtą realizuoti už gerą kainą ir tokiu būdu visiškai atsiskaityti. Anot atsakovės, sudarant jai galimybę tinkamai atsiskaityti su ieškove, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas mažiausiai 6 mėn. arba iki išnyks force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės. Pažymėjo, kad ji nesiekia išvengti prievolės.
4. Dėl prašymo bylą dalyje nutraukti atsakovė nurodė, kad viena iš sutarties galiojimo sąlygų yra force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo numatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovei visa apimtimi neatsiskaičius ar pažeidus bet kurios įmokos terminą, ji įsipareigoja sumokėti 5 000 Eur baudą. Atsakovė iš savo itin menkų pajamų sumokėjo 3 200 Eur, kas įrodo, kad ji, kiek leido jos galimybės, siekė sutartį įvykdyti, tačiau visiškas įvykdymas šiuo metu negalimas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių – sustabdytos jos įmonės veiklos. Esant tokioms sąlygoms, atsakovei negali būti taikomos sankcijos (bauda) už tai, kad ji laiku neįvykdė sutarties. Atsakovės teigimu, procesiškai klausimas dėl pareigos mokėti baudą už taikos sutarties neįvykdymą negali būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje, nes šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad taikos sutarties įsipareigojimus ji prisiėmė neturėdama teisinio išsilavinimo ir kvalifikuotos pagalbos, faktiškai gyvendama tik iš menkų valstybės dotacijų jos veiklos negalinčiai vykdyti įmonei. Šalių sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, ja buvo iškreipta šalių interesų pusiausvyra. Ieškovė į teismą kreipėsi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu, kai atsakovės įmonė jau nebegalėjo vykdyti jokios veiklos ir ši situacija turėjo būti traktuotina kaip nenugalima jėga. Nurodė, kad ji turėjo tik vieną pajamų šaltinį – turizmo veiklą vykdančią įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kelionės Jums“, ji liko be pajamų ir pradėjo gyventi tik iš valstybės paramos įmonei, svyruojančios nuo 1 243,08 Eur / mėn. iki 962,54 Eur / mėn., kuri panaudojama išmokėti darbo užmokestį, sumokėti būtiniems mokesčiams, kurie siekia beveik 500 Eur / mėn. Atsakovės darbo užmokestis sudaro vos 438,95 Eur. Nurodė, kad įmonė 2020 m. lapkričio 30 d. patyrė 4 968,00Eur nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės dar nėra pasibaigusios, atsakovės įsipareigojimų vykdymas turi būti atidėtas iki šios aplinkybės išnyks. Dėl to vykdomojo rašto išdavimas esant force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms pažeistų CK 6.212 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
6. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir bylos dalyje dėl baudos nutraukimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį, objektyviai žinojo apie būtinybę vykdyti potencialių pirkėjų paieškas savo turimam turtui. Pasirašydama taikos sutartį dėl skolos išdėstymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė patvirtino, kad ji turės galimybes įvykdyti šią sąlygą. Teikdama teismui šį prašymą atsakovė nepateikė įrodymų, kad po taikos sutarties pasirašymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. ji būtų ieškojusi potencialių pirkėjų savo turto pardavimui arba atlikusi kitus veiksmus, siekiant tinkamai įvykdyti taikos sutarties sąlygas. Dėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atsakovė nepateikė įrodymų, apibūdinančių jos turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl galimybių įvykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, todėl nėra pagrindo išvadai, jog per teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį atsakovės finansinės galimybės leis vykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 15 d., o teismo patvirtinta 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, t. y. tuo metu, kai egzistavo visos atsakovės nurodytos priežastys (COVID-19 ir kt.), todėl tokios priežastys negali pateisinti taikos sutarties sąlygų nesilaikymo. Dėl prašymo dalies, susijusios su baudos klausimu, nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Vykdomojo rašto išdavimo proceso metu teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalį teismui nėra nustatyta galimybė pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, įskaitant taikos sutartimi patvirtinto skolos mokėjimo grafiko pakeitimą.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 25 785 Eur skolos (20 785 Eur skolos ir 5 000 Eur baudos) išieškojimo solidariai iš atsakovų pagal tarp šalių sudarytos ir 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė, taip pat atmetė atsakovės prašymą.
9. Teismas atmetė atsakovės prašymo motyvus dėl jos pareigos mokėti baudą už taikos sutarties neįvykdymą. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-388-790/2019 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos ir nelaikytinos precedentu šioje byloje.
10. Teismas reikšminga laikė tai, kad, pasirašydama taikos sutartį, atsakovė pati įsipareigojo atsiskaityti su ieškove taikos sutartyje nustatytais terminais. Šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė nei iki taikos sutarties pateikimo teismui, nei po teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties per jos apskundimo termino laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai pažįstami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, todėl ji turėjo įvertinti taikos sutarties sąlygas ir savo galimybes šias sąlygas tinkamai įgyvendinti.
11. Nustatė, kad atsakovė iš esmės visą laiką po taikos sutarties patvirtinimo netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (nemokėjo įmokų pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką). Darė išvadą, kad, jau pasirašant taikos sutartį, atsakovei turėjo būti žinoma galimai jos sunki finansinė padėtis ir apsunkintos galimybės taikos sutartį įvykdyti. Atsakovė galėjo tartis su ieškove dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų, tačiau to nepadarė. Teismas vertino, kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį, turėjo visas galimybes įvertinti savo pajėgumus dėl taikos sutartyje nustatytų sąlygų tinkamo įgyvendinimo atsižvelgiant į pandeminę situaciją. Pažymėjo, kad esant tokiai numatomai rizikai, atsakovė būdama įmonės vadove, savo interesų gynybai turėjo visas galimybes pasitelkti kvalifikuotus teisininkus, kaip tai padarė nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nurodė, kad toks prašymas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo atidėjimui. Tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti, atsakovės prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį dėl grubių proceso teisės normų pažeidimo, bylą iš naujo išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė ta pati teisėja. Tokiu būdu teisėja dar kartą išnagrinėjo tą pačią bylą, sprendė dėl savo pačios gebėjimo taikyti teisę.
1.2. Pirmosios instancijos teismo argumento, jog atsakovės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-388- 790/2019 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos ir nelaikytinos precedentu šioje byloje, negalima laikyti išsamiu ar pagrįstu. Apylinkės teismas nenurodė, kuo konkrečiai skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės, kadangi abiem atvejais spręstas klausimas, kokia tvarka skirtina bauda nevykdant taikos sutarties. Apeliantė laikosi pozicijos, kad baudos skyrimo klausimui už taikos sutarties nevykdymą turėjo būti pradėta atskira civilinė byla, kurioje būtų nustatyta, ar / ir dėl kokių priežasčių atsakovė pažeidė taikos sutartį. Kadangi tokio pobūdžio ginčas nelaikytinas vykdymo proceso dalimi, tai ir negalėjo būti sprendžiamas byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo.
1.3. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų surengęs žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinęs taikos sutarties sudarymo pasekmes, atsakovė būtų pakeitusi savo valią ir prašiusi teismo taikos sutarties netvirtinti. Be to, nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad atsakovei, kaip verslininkei, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau šioje byloje atsakovė veikė ne kaip verslininkė, o kaip fizinis asmuo.
1.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais nurodoma, jog atsakovė turėjo numatyti pandemijos trukmę, teismo proceso metu samdytis profesionalų atstovą. Pasak apeliantės, pandemijos pasekmių nenumatė daugybė žmonių visame pasaulyje. Vyriausybė net ir šiuo metu nenurodo, kada bus galima grįžti prie įprasto gyvenimo, todėl neteisinga tvirtinti, kad atsakovė galėjo visa tai numatyti. Atitinkamai ir kaltinimas nesisamdžius profesionalaus atstovo, situacijoje, kai asmuo negali dirbti, neturi lėšų, neatitinka teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Nagrinėjamoje byloje teisėja A. L. 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nenagrinėjo bylos iš esmės, o sprendė tik vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Kauno apygardos teismui 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi šalių pateiktus prašymus grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui ir bylą paskyrus nagrinėti tai pačiai teisėjai, CPK 71 straipsnio 1 dalies norma nebuvo pažeista. Svarbu ir tai, kad civilinei bylai grižus į pirmosios instancijos teismą, atsakovė nepateikė pareiškimo dėl minėtos teisėjos nušalinimo.
2.2. Atsakovės nurodytas precedentas ir ši nagrinėjama byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis ir teisės taikymo klausimais, todėl atsakovės argumentas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos yra nepagrįstas.
2.3. Atsakovė neskundė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties ir sutiko, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų.
2.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad po taikos sutarties pasirašymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. ji būtų ieškojusi potencialių pirkėjų savo turto pardavimui ar būtų atlikusi kitus aktyvius veiksmus, siekdama tinkamai įvykdyti taikos sutarties sąlygas. Kartu su atskiruoju skundu atsakovės pateiktas Kultūros paveldo departamento raštas dėl ūkinės veiklos suvaržymų įkeistame žemės sklype, neatlikus įstatyme nustatytų procedūrų, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados.
2.5. Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį bei dėl galimybių įvykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius. Ieškovės manymu, nėra pagrindo išvadai, jog per teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį atsakovės finansinės galimybės leis vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
15. Atsakovė atskirajame skunde išreiškė reikalavimą prie bylos prijungti naujai teikiamus įrodymus – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus rašto „Dėl (duomenys neskelbtini) kapinyno (U. K. (duomenys neskelbtini)) duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimo“, kopiją ir mokėjimo nurodymų kopijas. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina atsakovės pastangas taikos sutartį vykdyti net esant kritinei finansinei situacijai. Apeliacinės instancijos teismas į bylą priima atsakovės teikiamus įrodymus, kadangi jie gali turėti reikšmės vertinant skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus (CPK 314 straipsnis). Laikytina, kad bylos dalyviai su minėtais įrodymais galėjo ir yra susipažinę.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus ieškovės prašymą, išduotas vykdomasis raštas dėl skolos ir baudos išieškojimo solidariai iš atsakovų, o atsakovės prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir bylos nutraukimo dalyje dėl baudos, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis. Šios sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 23 000 Eur skolą tokia tvarka ir terminais: 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d., 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. spalio 31 d., 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 3 punktu buvo sulygta, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovei visiškai neatsiskaičius ar pažeidus bet kurios įmokos terminą, atsakovė įsipareigoja sumokėti papildomą 5 000 Eur baudą, o ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų. Ieškovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovė tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl skolos ir baudos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų, su nustatyta priverstine hipoteka žemės sklypui). Atsakovė su ieškovės prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutiko. Be atsiliepimo į ieškovės prašymą atsakovė teismui pateikė ir savarankišką prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarką ir bylą dalyje dėl baudos skyrimo nutraukti.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 25 785 Eur (20 785 Eur skolos ir 5 000 Eur baudos) išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų pagal šalių sudarytos ir 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, o prašymą dalyje dėl priverstinės hipotekos atmetė. Apylinkės teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo ir bylos dalyje dėl baudos skyrimo nutraukimo.
20. Apeliantė su pirmosios instancijos teismu nesutinka. Skundžiamą nutartį kvestionuoja šiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalį, kadangi bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, skundžiamą nutartį priėmė ta pati teisėja; antra, baudos skyrimo klausimas turėjo būti sprendžiamas ne šioje byloje, tam turėjo būti užvesta nauja civilinė byla; trečia, jeigu teismas būtų surengęs žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinęs atsakovei taikos sutarties sudarymo pasekmes, ji būtų prašiusi taikos sutarties netvirtinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
22. Minėta, vieną iš atskirojo skundo argumentų apeliantė nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 71 straipsnio 1 dalį, kadangi bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, skundžiamą nutartį priėmė ta pati teisėja. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
23. Pažymėtina, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Šiuo atveju skundžiamą 2021 m. liepos 29 d. nutartį priėmė teisėja A. L., kuri ankščiau, t. y. 2021 m. kovo 2 d. nutartimi sprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą (pastaroji nutartis Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo panaikinta ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir baudos buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas be ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo privalo išspręsti ir atsakovės pateiktą prašymą bylos dalyje dėl 5 000 Eur baudos skyrimo nutraukimo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo). Taigi, nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimas negali būti laikomas pakartotiniu bylos išnagrinėjimu iš esmės. Akivaizdu, kad apeliantė, tvirtindama, jog teisėja A. L. neturėjo teisės priimti skundžiamą nutartį, netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė minėtai teisėjai nušalinimo nereiškė, nors turėjo tokią teisę, todėl darytina išvada, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo neabejojo jos nešališkumu.
24. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą turėjo šį klausimą spręsti ne šioje civilinėje byloje, bet užvesti naują civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
25. Pažymėtina, kad šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
26. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
27. Kaip patvirtina Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tarp šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygos, o konkrečiai 3 punktas, šalys susitarė, kad jeigu atsakovė iki 2020 m. gruodžio 31 d. visa apimtimi neatsiskaitys su ieškove ar pažeis bet kurios įmokos terminą, ji įsipareigoja mokėti papildomą 5 000 Eur baudą, o ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų. Taigi, baudos sumokėjimas buvo imperatyviai nustatytas taikos sutartimi, sąlyga dėl baudos buvo aiški ir nedviprasmiška, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstai nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal taikos sutartyje nurodytas sąlygas, atskirai neužvedant naujos civilinės bylos dėl baudos skyrimo.
28. Atmestini apeliantės argumentai, kad jeigu teismas būtų surengęs žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinęs atsakovei taikos sutarties sudarymo pasekmes, ji būtų prašiusi taikos sutarties netvirtinti. Taip pat argumentai, jog, sudarydama taikos sutartį atsakovė nesinaudojo teisininko pagalba, nesuprato, kad sutinka su sąlygomis, kurios yra blogesnės nei ieškinio patenkinimas. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad taikos sutarties 7 punkte šalys pareiškė, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Tai leidžia konstatuoti, kad atsakovei buvo priimtinos taikos sutarties sąlygos, įskaitant ir sąlygą dėl skolos išdėstymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Svarbu ir tai, kad atsakovė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties per įstatyme nustatytą terminą neskundė, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog apeliantę tenkino taikos sutartyje nustatyti įpareigojimai.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad apeliantė iš esmės visą laiką po taikos sutarties patvirtinimo netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (nemokėjo įmokų pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką), nors buvo prisiėmusi tokią pareigą. Nors atsakovė ir nurodė, kad tinkamai taikos sutarties vykdyti negalėjo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (COVID-19 sukeltos pandemijos, sąlygojusios jos turtinę padėtį), tačiau svarbia aplinkybe laikytina tai, kad taikos sutartį atsakovė pasirašė 2020 m. rugsėjo 15 d., kai jos nurodoma priežastis tuo metu jau egzistavo. Taigi, akivaizdu, kad pasirašydama taikos sutartį COVID-19 pandemijos metu, atsakovė turėjo įvertinti savo finansines galimybes ir visas rizikas, susijusias su jos gebėjimu tinkamai įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
30. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, prašydama pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, šio prašymo nepagrindė leistinais įrodymais, t. y. nenurodė, kaip jos finansinė situacija pasikeis ateityje. Tuo tarpu su atskiruoju skundu atsakovės pateiktas įrodymas – Kultūros paveldo departamento rašto „Dėl (duomenys neskelbtini) kapinyno (U. K. (duomenys neskelbtini)) duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimo“ kopija, neįrodo ir nepagrindžia atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išduodamas ieškovei vykdomąjį raštą dėl skolos ir baudos išieškojimo solidariai iš atsakovų bei atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir bylos nutraukimo dalyje dėl baudos, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, teisingai taikė procesinės teisės normas. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė išreiškė prašymą priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.