- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1406-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06319-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Trond Egil AS
- Advokatai
- Nerijus Katilius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui R. S. dėl autorinės kūrinio sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Trond Egil AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Gaulus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 15 d. Autorinę kūrinio užsakymo sutartį ir 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą prie sutarties Nr. 18-03-15 ir iš atsakovo R. S. ieškovės naudai priteisti 39 500,00 Eur sumą, kadangi atsakovas jokių realių darbų (žvejybinio laivo „Viksund-Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžinių) pagal 2018-03-15 Autorinę kūrinio užsakymo sutartį neatliko ir šiuos faktus nustatė Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-277-368/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. S. turtui, atliekant įrašą viešame registre dėl ½ nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog atsakovas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl minėto turto 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis su Norvegijos įmone ARGON EIENDOM AS (juridinis faktas). Žemės sklypo su statiniais nuosavybės teisė vis dar priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei, o tik juridinio fakto žyma atskleidžia aplinkybę, kad pirkimo – pardavimo sandoris nėra įvykdytas visa apimtimi. Šis pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas po bankroto bylos UAB „Gaulus“ iškėlimo, kuomet Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjamas kreditorės/trečiojo asmens Trond Egil AS pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad UAB „Gaulus“ tyčinį bankrotą sukėlė įmonės vadovo/atsakovo veiksmai. Suprasdamas galimas UAB „Gaulus“ tyčinio bankroto pripažinimo pasekmes vėliau UAB „Gaulus“ ar kreditoriui inicijuojant žalos atlyginimo bylą, atsakovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims – sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su Norvegijos bendrove. Ieškovo bendra reikalavimų suma į atsakovą yra 39 500 Eur, ieškovo vertinimu, yra didelės vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Gaulus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. S. turtui – įrašą viešame registre dėl ½ dalies nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
3. Teismas nustatė, kad atsakovas siekia perleisti jam ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą (įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir ieškovės argumentus, pripažino, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės į turtą perleidimo draudimo atsakovui priklausančiai daliai nekilnojamojo turto: ½ dalies žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), tenkino, atlikdamas įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4. Teismas pažymėjo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, draudžiantis disponuoti turtu, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neproporcingai neapsunkina atsakovo galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovo R. S. įgaliotas atstovas prašo prijungti su atskiruoju skundu pateikiamus naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės BUAB „Gaulus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. S. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
5.1. Ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, dėl ko neegzistuoja ir tikėtinas jo pagrįstumas – būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: atsakovas už pagal 2018-03-15 Autorinę kūrinio užsakymo sutartį atliktus darbus nėra gavęs visiškai jokio atlyginimo, kurio sumokėjimo faktas yra tiesiogiai sietinas su reikalavimu dėl restitucijos taikymo ir 39 500 Eur sumos priteisimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio reikalaujamos priteisti 39 500 Eur sumos sumokėjimo atsakovui faktą. Be to, atsakovas teikdamas Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Gaulus“ iškėlimo, nurodė, kad jis yra UAB „Gaulus“ kreditorius 40 000 Eur sumai.
5.2. Atsakovas nėra atlikęs jokių veiksmų, kuriais sąmoningai ir nesąžiningai siekė perleisti savo turtą ir jo masę sumažinti taip, kad išvengti išieškojimo iš tokio turto. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsakovo veiksmų nevertino nesąžiningumo aspektu, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne tik neegzistuojant ieškinio tikėtinam pagrįstumui, bet ir nesant grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2020-12-15, nors ši byla pagal ieškovės ieškinį, iškelta tik 2021 m. balandžio mėnesį. Taigi, sandorio sudarymo metu atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovės būsimus akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius, dėl ko neegzistuoja Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodytas sąmoningas siekis pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto. Nors ieškovė nurodo, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ieškovė nutyli esminę faktinę aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021, prašymą pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu atmetė. Taigi, atsakovas, žinodamas, jog neatliko jokių veiksmų, kuriais ieškovė prie nemokumo būtų buvusi privesta tyčia, negalėjo turėti jokio sąmoningo siekio perleisti savo turimą nekilnojamąjį turtą, siekiant išvengti išieškojimo.
5.3. Vien tai, kad ieškiniu ieškovė pareikalavo 39 500 Eur sumos priteisimo, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be nekilnojamojo turto, kurio atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė, atsakovui taip pat nuosavybės teise priklauso: i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 pagal viešai prieinamus Nekilnojamojo turto registro duomenis siekia 32 400 Eur; ii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2021-01-01 viešai prieinamus Nekilnojamojo turto registro duomenis siekia 7 710 Eur. Taigi, likusių atsakovui priklausančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė sudaro 40 110 Eur, kas pilnai padengia ieškinio reikalavimą. Iš esmės tai reiškia, jog nekilnojamojo turto perleidimas, kuriam skundžiama nutartimi buvo uždėtas įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, niekaip neapsunkins ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, net jeigu toks palankus sprendimas būtų priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus, t. y. 2020-08-17 pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Gaulus“ iškėlimo ir kartu su šiuo pareiškimu pateiktą kreditorių sąrašą bei kreditoriaus R. S. informavimą, advokato Nerijaus Katiliaus matomus bankroto bylos eB2-211-569/2021 (ankstesnis Nr. eB2-569-267/2020) ir civilinės bylos Nr. e2-6493-874/2020 EPP kortelės vaizdus, Nekilnojamojo turto registro domenų bazės išrašus nekilnojamam turtui, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės paieškos duomenis pagal unikalų numerį. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos, kadangi atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovas savo procesinę poziciją bei ją pagrindžiančius įrodymus galėjo pateikti tik teikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, nes su kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais teismas gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-241/2021). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-569-267/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021 kaip naujų įrodymų priėmimo.
8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovui ginčijant abiejų sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas žemiau pasisako tiek dėl tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo, tiek dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
Dėl preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumo
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-943/2020).
11. Atsakovas atskirajame skunde neigdamas pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimą pateikia detalų ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų dėl 2018 m. kovo 15 d. Autorinės kūrinio užsakymo sutarties vykdymo ir apmokėjimo vertinimą, ypač akcentuodamas aplinkybę, kad pinigų pagal nurodytą sutartį atsakovas nėra gavęs, bei teisinį savo veiksmų vertinimą reiškiant ieškinį tik dėl 500 Eur skolos priteisimo pagal minėtą sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo pažeistų teisių gynimo būdą ar nepateikė ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ar ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami jos reikalavimams pagrįsti, bus vertinama išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu atsakovo atskirajame skunde nurodytų teiginių apie pareikštą reikalavimą UAB „Gaulus“ bankroto byloje pagal minėtą sutartį nepatvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Iš jų matyti, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovo kaip kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas UAB „Gaulus“ bankroto byloje, o atsakovas prašymą patvirtinti jo reikalavimą pateikė 2021-06-10, t. y. po to, kai sužinojo apie šią civilinę bylą, ir jo reikalavimo pagrįstumo klausimas bankroto byloje nėra išspręstas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas save laikė kreditoriumi inicijuodamas UAB „Gaulus“ bankroto bylą nesudaro pagrindo spręsti apie akivaizdų ieškovės ieškinio nepagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
12. Kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, iš kokių aplinkybių teismas gali spręsti apie grėsmę neapsunkintam sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai – tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, kad tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali būti pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Sprendžiant ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020).
14. Ieškovė atsakovės atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybėmis, kad atsakovas yra sudaręs jam priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau vengia jį įvykdyti visa apimtimi įregistruojant nuosavybės teisių perėjimo faktą, kas rodo atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes pateikė duomenis apie kitą atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir jo vertę. Atsakovas taip pat akcentuoja nekilnojamojo turto sandorio sudarymo datą, t. y. sandorio sudarymo iki ieškovės ieškinio prareiškimo faktą, kuris, atsakovo vertinimu, reiškia, kad atsakovas, nežinodamas apie ieškovės ieškinį, negalėjo būti nesąžiningas.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad atsakovas nepaneigė nustatyto nesąžiningumo fakto, dėl ko jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su bendrove ARGON EIENDOM AS, kurios sudarymo faktas įregistruotas 2020-12-15. Dėl kokių priežasčių duomenys apie pasikeitusį nekilnojamojo turto savininką nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre iki skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovas nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad ši sutartis sudaryta po to, kai ne tik atsakovas, bet ir pareiškėja Trond Egil AS, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „Gaulus“ iškėlimo. Nors Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjos Trond Egil AS prašymas pripažinti UAB „Gaulus“ bankrotą tyčiniu atmestas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas veiksmus, kurias perleido jam priklausantį turtą, atliko tuo metu, kai klausimas dėl UAB „Gaulus“ bankroto pripažinimo tyčinio dar tik buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir proceso baigtis nebuvo žinoma. Ta aplinkybė, jog atsakovas turi ir kito nekilnojamojo turto neturi esminės reikšmės, nes vertinant atsakovo sąžiningumą yra svarbūs jo veiksmai su jam priklausančiu turtu, o esami duomenys patvirtina, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, mažinančių jo turto masę tuo metu, kai buvo nagrinėjamos aplinkybės, sudarančios prielaidas ir jo civilinei atsakomybei kilti.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje civilinėje byloje nemokumo administratorius ieškinį pareiškė gindamas ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, t. y. vykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pareigas. Taigi, ši byla turi ir viešąjį interesą, todėl šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų apsaugai gali būti taikomos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovo atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo - nėra itin varžanti atsakovo veiksmus, juo labiau, kad pats atsakovas nenurodė, jog patiria kokius nors nepatogumus dėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ar neekonomiškos.
18. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.