Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-76-790/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-30
Bylos Nr.: e2A-76-790/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“
Ieškovas: Norvegijos karalystėje registruotos bendrovės „Trond Egil“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-76-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00252-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Norvegijos karalystėje registruotos bendrovės „Trond Egil“ AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaulus“ dėl sutarties nevykdymo ir lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Skorgenes group“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Norvegijos karalystėje registruota bendrovė „Trond Egil“ AS (toliau – ir ieškovė, „Trond Egil“ AS) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gaulus“ sudaryta sutartis (užsakymas) Nr. 2018/01 dėl profesionalaus žvejybinio laivo „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ statybos yra nutraukta dėl atsakovės kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovės 969 933,90 Norvegijos kronų (100 573,82 Eur), sumokėtų pagal sutartį, ir atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo pastatyti žvejybinį laivą ir iki 2019 m. sausio 15 d. pristatyti jį į Klaipėdą, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove sutartyje nustatyta tvarka (15 proc. laivo statybos kainos ieškovė turėjo sumokėti tuo metu, kai bus tvirtinamas užsakymas, likusią kainą – dalimis, atsakovei atlikus konkrečius nurodytus darbus). Vykdydama sutartį, 2018 m. gegužės 7 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 15 proc. laivo statybos kainos (100 573,82 Eur). Pagal nustatytus reikalavimus, atsakovė, kaip laivo, kurį numatoma eksploatuoti Norvegijos karalystėje, Skandinavijos šalių vandenų teritorijoje, statytoja, Norvegijos jūreivystės departamentui privalėjo perduoti parengtą GA planą ir kitus laivo brėžinius tam, kad pagal minėtus dokumentus būtų išduotas sertifikatas, patvirtinantis laivo atitiktį keliamiems reikalavimams. Atsakovė neatliko šių veiksmų. Galutinai paruoštas laivo GA planas nebuvo parengtas ir pateiktas net ieškovei. Atsakovė turi tik 1 darbuotoją, nėra parengusi ir suderinusi su ieškove ir kompetentingomis institucijomis minėto plano, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė negalės iki 2019 m. sausio 15 d. pastatyti ir pristatyti laivą ieškovei. Anot ieškovės, atsakovė neteisėtai pasisavino jos sumokėtus pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad ieškovės Trond Egil AS ir atsakovės UAB „Gaulus“ sudaryta sutartis dėl profesionalaus žvejybinio laivo „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ statybos yra nutraukta dėl atsakovės kaltės, priteisė iš atsakovės ieškovei 100 573,82 Eur nuostolių atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad pati ieškovė netinkamai vykdė sutartį, nes nepaisant to, kad atsakovė parengė laivo GA planą, ji neįvykdė pareigos sumokėti 20 proc. sutarties kainos. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad parengė ir pateikė ieškovei laivo planus. Atsakovė įsipareigojo pastatyti laivą „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“, tačiau pateiktuose brėžiniuose yra sumaketuotas visiškai kitas laivas, kurio pavadinimas „Viksund 13 m“. Šias aplinkybes teisme patvirtino ieškovės vadovas, nurodęs, kad atsakovė jam pateikė ne sutartyje nurodyto laivo brėžinius ir kad laivo gamybos vietoje jis matė kito jam nežinomo laivo korpuso formą, kurios pagrindu vėliau bus statomas pats laivas. Ieškovės vadovo teiginius patvirtino byloje apklaustas liudytojas S. B., kuris taip pat nurodė matęs jam nežinomo laivo brėžinius ir laivo korpuso formą bei pažymėjo, kad sutartyje nurodyto laivo gamyba nebuvo pradėta. Atsakovės pateiktos nežinomo laivo dalių nuotraukų kopijos ir elektroniniai laiškai nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovei buvo pateikti tinkami laivų brėžiniai. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad pateikė ieškovei būtent laivo „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ brėžinius.

5. Teismas vertino, kad atsakovė vengė vykdyti sutartį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nepaisant to, jog, atsakovės teigimu, laivą gamino subrangovė trečiasis asmuo UAB „Skorgenes group“, 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsakovė, atsakydama į ieškovės paklausimą dėl laivo gamybos eigos, nurodė, kad ieškovei nepervedus jai lėšų atsakovė atleido darbuotojus ir laivo gamyba bus atnaujinta tik ieškovei sumokėjus 20 proc. sutarties kainos. Toks atsakovės atsakymas iš esmės patvirtina, kad atsakovė nutraukė sutartį su ieškove. Atsiliepime į ieškinį ir triplike pati atsakovė teigė pranešusi ieškovei apie sutarties nutraukimą dėl to, kad ieškovė nesumokėjo 20 proc. sutarties kainos iki laivo gamybos darbų pradžios, taigi, procesiniuose dokumentuose atsakovė patvirtino inicijavusi sutarties nutraukimą. Ieškovei kilus abejonių dėl tinkamų laivo brėžinių perdavimo ir tolesnio sutarties vykdymo, ji įgijo teisę tikrinti užsakyto pastatyti laivo darbų eigą ir kokybę, nesikišdama į atsakovės ūkinę komercinę veiklą, taip pat ji įgijo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei rangovė nepradeda laiku jos vykdyti arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 1 ir 2 dalys.).

6. Atsakovės prašymas patikrinti, kiek ir kokių laivo gamybos darbų buvo atlikta pagal šalių sudarytą sutartį, prieštarauja pačios atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir 2018 m. spalio 2 d. rašte nurodytai aplinkybei, kad statybos darbus buvo galima atlikti tik ieškovei sumokėjus 20 proc. sutarties kainos. Iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad jokie laivo gamybos darbai nebuvo atlikti. Atsakovės pozicija rodo jos siekį pasilikti ieškovės sumokėtus 100 573,82 Eur ir papildomai gauti 20 proc. nuo sutartyje nurodytos sumos. Nors atsakovė tvirtina, kad turėjo išlaidų, susijusių su laivo projektavimu (40 000 Eur) ir avanso subrangovei išmokėjimu (77 550 Eur), tai nepaneigia ieškovės argumentų, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji realiai patyrė išlaidų vykdydama su ieškove sudarytą sutartį, t. y. sumokėjo minėtas pinigų sumas jos nurodytiems asmenims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Aplinkybė, kad laivo brėžiniuose buvo nurodytas ne visas laivo pavadinimas „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“, o sutrumpintas pavadinimas „Viksund“, nereiškia, kad ieškovei buvo pateikti ne sutartyje nurodyto laivo brėžiniai. Tuo atveju, jeigu būtų suprojektuotas kitoks laivas, nei buvo nurodyta sutartyje, ieškovė neabejotinai būtų pateikusi atsakovei pretenzijas, tačiau byloje jų nėra. Atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu neprojektavo jokio kito laivo, išskyrus laivą, projektuojamą ieškovei. Kartu su apeliaciniu skundu yra teikiamas atsakovės rašytinis patvirtinimas, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės iki 2018 m. liepos ji nevykdė jokio kito laivo projektavimo. Šis patvirtinimas nebuvo patektas teismui anksčiau, nes atsakovei nebuvo žinoma, kad teismas padarys išvadas, jog atsakovė pateikė kito laivo brėžinius.

7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad laivo statybos darbai nebuvo pradėti. Tiek ieškovės vadovas, tiek ir byloje apklaustas liudytojas patvirtino, kad atsakovė pradėjo statyti laivą ir pagamino jo korpusą. Atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį – parengė laivo GA planą ir pagal jį pradėjo statyti laivą, tačiau negalėjo pabaigti statybos darbų, nes ieškovė nesumokėjo sutartyje nurodytų įmokų.

Atsiliepimas

7.3. Ieškovė yra kalta dėl to, kad sutartis buvo nutraukta. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kad laivo GA planas buvo parengtas ir pateiktas ieškovei, šią aplinkybę pripažino ir ieškovės vadovas. Pagal sutartį, gavusi planą ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 20 proc. nuo sutarties kainos, tačiau, nepaisant atsakovės raginimų, to nepadarė.

7.4. Atsakovė, vykdydama sutartį, panaudojo ieškovės sumokėtus 100 573,82 Eur. 2018 m. kovo 15 d. atsakovė sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pagal kurią turėjo būti parengti laivo brėžiniai. Darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei 2018 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, už atliktus darbus pagal 2018 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą atsakovė sumokėjo 40 000 Eur. 2018 m. gegužės 2 d. atsakovė ir UAB „Skorgenes“ sudarė laivo gamybos sutartį, kuria minėta bendrovė (subrangovė) įsipareigojo už 517 000 Eur atlikti laivo statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už paslaugas. Pagal šią sutartį atsakovė sumokėjo subrangovei 77 550 Eur ir pridėtinės vertės mokestį. Taigi, atsakovės išlaidos jai vykdant sutartį sudaro 117 550 Eur ir viršija ieškovės sumokėtą 100 573,82 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė yra skolinga atsakovei.

7.5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nurodytas jos 2019 m. sausio 9 d. prašyme. Šį prašymą, 2019 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 600 Eur, ir neišverstą į valstybinę kalbą mokėjimo nurodymą, kuriame net nėra nurodyta, kokia sąskaita yra apmokama, ieškovė pateikė po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 251 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai nurodyta, kad visi prašymai turi būti pateikti teismui iki baigiamųjų kalbų pradžios. Teismas negalėjo priimti šių dokumentų, o juos priėmęs pažeidė atsakovės teisę pateikti dėl jų savo poziciją.

7.6. 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaita už advokato paslaugas ir jos apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti laiku, tačiau ne visos sąskaitoje nurodytos sumos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nuostatas. Iš sąskaitos matyti, kad ieškovė prašo priteisti po 70 Eur už 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. pranešimų parengimą. Atsižvelgiant į pirmojo pranešimo parengimo datą (2018 m. spalio 5 d.), šiuo atveju taikytinas 2018 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 884,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, skaičiuojant maksimalią priteistiną sumą už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas 0,01 koeficientas, todėl maksimali už šio dokumento parengimą priteistina suma sudaro 8,85 Eur. 2018 m. spalio 10 d. pranešimas buvo parengtas 2018 m. rugsėjo 24 d., todėl šiuo atveju taikytinas 2018 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 850,80 Eur, o maksimali priteistina suma sudaro 8,51 Eur. Ieškovė taip pat nurodė sumokėjusi 50 Eur už prašymo Norvegijos jūreivystės departamentui parengimą. Šis prašymas buvo parengtas 2018 m. lapkričio 8 d., todėl šiuo atveju taikytinas jau minėtas 2018 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje ir maksimali priteistina suma sudaro 8,85 Eur. Kitos šioje sąskaitoje nurodytos sumos, sumokėtos už prašymo antstoliui parengimą (50 Eur), už atskirąjį skundą (350 Eur) ir už dubliką (1 200 Eur), atitinka Rekomendacijas. Rekomendacijų pagrindu didžiausia ieškovei priteistina suma už visas minėtoje sąskaitoje nurodytas paslaugas galėtų sudaryti 1 726,21 Eur, o ne 1 830 Eur.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

8.1. Sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad atsakovė pastatys būtent žvejybinį laivą „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“. Nors sutartyje šalys neaptarė laivo eksploatavimo sąlygų, atsakovė nurodė ieškovei, kad laivą bus galima eksploatuoti žvejybai Norvegijoje, Skandinavijos šalių vandenų teritorijoje ir jis atitiks „Nordic boat standart commercial boats less 15 metres“ taisyklių reikalavimus. Pagal minėtas taisykles laivo statytoja Norvegijos jūreivystės departamentui turėjo pateikti parengtą GA planą ir kitus brėžinius, o gavusi iš šios įstaigos sertifikatą, kad laivas atitinka standartus, laivo GA planą turėjo pateikti ieškovei. Šie reikalavimai nėra įvykdyti – sutartyje nurodyto laivo GA planas nėra patvirtintas Norvegijos jūreivystės departamente, o atsakovės brėžiniuose yra suprojektuotas visiškai kitas laivas „Viksund 13 m“. Laivas „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ ir laivas „Viksund 13 m“ – tai skirtingų kategorijų laivai, skiriasi jų ilgis, komplektacija, statymo metodika ir technologija.

8.2. Atsakovės naujai teikiamas įrodymas – patvirtinimas, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė tik sutartyje nurodyto laivo projektavimą – neturi būti priimtas į bylą. Pirma, šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Antra, jis turi būti vertinamas kritiškai, nes ieškovės, trečiojo asmens ir UAB „Skorgenes“ (subrangovė) direktoriumi ir akcininku yra tas pats asmuo. Su šiuo asmeniu buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovė turėjo pastatyti laivą, ir jam priklausančios kitos įmonės buvo įtrauktos į šios sutarties vykdymą. Visų šių bendrovių buveinės yra įregistruotos toje pačioje vietoje, visos jos verčiasi laivų statyba.

8.3. Atsakovė, įrodinėdama, kad atliko dalį sutartyje nurodytų darbų, remiasi jos sudarytomis autorine sutartimi ir laivo gamybos sutartimi, taip pat darbų priėmimo–perdavimo aktu ir sąskaita faktūra, tariamai patvirtinančiais, kad laivo brėžiniai buvo parengti, tačiau kartu su darbų priėmimo–pardavimo aktu atsakovė nepateikė GA plano, kuris, jos teigimu, buvo parengtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nuo pat sutarties sudarymo dienos nesiekė įvykdyti sutartinių įsipareigojimų (pastatyti laivą), bet siekė, pasinaudojusi kitomis tam pačiam asmeniui priklausančiomis įmonėmis (UAB ,,Skorgenes group“ ir UAB ,,Skorgenes“), įgyti ieškovei priklausančias lėšas. Šiuo metu atsakovė neturi nei vieno darbuotojo, taip pat ji neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreipti ieškovės reikalavimai, o jos banko sąskaitose buvusios lėšos yra pervestos kitiems juridiniams asmenims.

8.4. Atsakovė pažeidė sutartį, jos tariamai parengtas GA planas nebuvo pateiktas nei ieškovei, nei Norvegijos jūreivystės departamentui, todėl sutartis laikytina nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė prieš savo pasitelktus subrangovus turi atsakyti savo turtu, o ne lėšomis, gautomis iš ieškovės už laivo statybą.

8.5. Atsakovės teiginys, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą yra nepagrįstas. 2019 m. sausio 8 d. vykusiame teismo posėdyje buvo patenkintas tiek ieškovės, tiek ir atsakovės prašymai iki 2019 m. sausio 9 d. pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir abi šalys nurodytą dieną pateikė šiuos įrodymus.

8.6. 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotų sumų. Teismo sprendimas priimtas 2019 m. sausio 12 d., pirmąjį metų ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą apskaičiuojant už advokato paslaugas priteistinas sumas taikytinas 2018 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 935,70 Eur. Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant atlyginimą už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą, taikomas 0,1 koeficientas. Rengdama 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. pranešimus, taip pat 2018 m. lapkričio 8 d. prašymą Norvegijos jūreivystės departamentui ieškovės atstovė sugaišo po 40 min., todėl, vadovaujanti Rekomendacijų 9 punktu, laikoma, kad kiekvienam iš šių dokumentų parengti buvo sugaišta po valandą. Pagal Rekomendacijas maksimali už kiekvieno iš nurodytų dokumentų parengimą priteistina suma sudaro 93,57 Eur. Ieškovės prašomos priteisti sumos yra mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujai pateikto įrodymo priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė teismui naują įrodymą – atsakovės direktoriaus pasirašytą patvirtinimą, kad atsakovė 2018 m. gegužės – liepos mėn. laikotarpiu nevykdė jokio kito laivo, išskyrus ieškovės užsakytą laivą „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“, projektavimo darbų. Anot atsakovės, šis dokumentas nebuvo pateiktas teismui anksčiau, kadangi jai nebuvo žinoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, konstatuos, jog pateikti brėžiniai nėra ginčo laivo brėžiniais.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės naujai teikiamas dokumentas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl prašymas priimti šį įrodymą netenkinamas. Pasirengimo nagrinėti bylą metu ieškovė, teikdama dubliką, nurodė, kad pateiktuose brėžiniuose yra suprojektuotas ne tas laivas, kurį ji užsakė (ieškovė teigė užsakiusi laivą „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“, o brėžiniuose yra suprojektuotas laivas „Viksund 13 m“). Atsakovė triplike ginčijo šią aplinkybę, nurodydama, kad ji neprojektavo ieškovei jokio kito laivo, išskyrus ginčo laivą. Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo iškilęs klausimas dėl atsakovės pateiktuose brėžiniuose užfiksuoto laivo ir ieškovės užsakyto laivo tapatumo, ši aplinkybė, be kita ko, sudarė ginčo dalyką. Tuo atveju, jei atsakovė manė, kad naujai teikiamas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjant bylą, ji turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovės teiginys, esą jai nebuvo žinoma, kad pirmosios instancijos teismas gali padaryti išvadą, jog pateiktame brėžinyje yra suprojektuotas ne sutartyje nurodytas laivas, nėra pagrįstas, kadangi, kaip minėta, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl šios aplinkybės.

Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, rangos sutarties nutraukimo

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį (patvirtino užsakymą), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti ir iki 2019 m. sausio 15 d. pristatyti į Klaipėdą laivą „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei laivo kainą, t. y. 6 466 266 Norvegijos kronų (653 883,95 Eur). Šalys susitarė, kad ieškovė atsiskaitys su atsakove šia tvarka: 15 proc. ieškovė įsipareigojo sumokėti patvirtindama užsakymą; 20 proc. – statybos pradžioje ir parengus GA planą (bendrąjį išdėstymo planą); 20 proc. – sumontuojant korpusą ir vairinę; 35 proc. – pristačius variklį; 10 proc. – pristačius laivą. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo atsakovei pirmąją įmoką (100 573,82 Eur arba 969 933,90 Norvegijos kronų), mokėtiną patvirtinus užsakymą.

14. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė neparengė ir nepateikė jai laivo, dėl kurio statybos šalys susitarė sudarydamos sutartį, GA plano, nepradėjo laivo statybos darbų, todėl ji įgijo teisę reikalauti šią sutartį vienašališkai nutraukti dėl atsakovės kaltės ir susigrąžinti sumokėtą pirmąją įmoką. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia ieškovės pozicija ir tenkino jos reikalavimus pripažinti, kad sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ir priteisti sumokėtą pirmąją įmoką.

15. Apeliaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėja, kad ji tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes parengė ir pateikė ieškovei laivo planą, pradėjo vykdyti laivo statybos darbus, tačiau jų nepabaigė dėl ieškovės nesumokėtos eilinės įmokos. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta dėl jos kaltės. Atsakovės vertinimu, dėl sutarties nutraukimo yra kalta pati ieškovė. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ji įpareigota grąžinti ieškovei jos sumokėtą pirmąją įmoką, kadangi, anot atsakovės, šie pinigai buvo panaudoti vykdant sutartį.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Rangos sutarties samprata pateikta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuota, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartis sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal CK 6.658 straipsnio 1 dalį, užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

18. Taigi, kaip matyti iš aptariamų rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą (pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą ar pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes). Todėl, nors rangovas, siekdamas rangos sutartyje nustatyto rezultato, veikia savo rizika ir gali savarankiškai nustatyti užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis), jis turi užtikrinti, kad darbų rezultatas atitiktų užsakovo užduotį ir negali savo nuožiūra pakeisti siekiamo pagaminti daikto charakteristikų. Savo ruožtu užsakovas turi teisę kontroliuoti darbų vykdymo eigą ir kokybę, o nustatęs, kad užduotis nebus atlikta laiku ar bus atlikta netinkamai – nutraukti rangos sutartį.

19. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo pagaminti ieškovei konkrečius techninius parametrus atitinkantį laivą, kurio pavadinimas „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“. Nors šalių sudarytoje sutartyje nebuvo tiesiogiai išvardinta, kokius darbus gamindama laivą turėjo atlikti atsakovė (sutartyje iš esmės yra nurodyti tik planuojamo pastatyti laivo parametrai, įranga, laivo pristatymo vieta ir data, garantinis terminas ir apmokėjimo už pagamintą laivą tvarka), iš sutarties sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymo tvarką, matyti, kad atsakovė turėjo ne tik pastatyti laivą, tačiau taip pat parengti laivo projektą. Tai matoma iš sutarties nuostatų, pagal kurias ieškovė turėjo sumokėti atsakovei dalį laivo kainos, kai atsakovė parengs laivo bendrąjį išdėstymo planą (GA planą). Iš pirmiau išdėstyto rangos teisinių santykių reglamentavimo, pagal kurį rangovas turi pasiekti užsakovo nurodytą rezultatą ir pagaminti daiktą, atitinkantį užsakovo jam pateiktą užduotį, seka, kad šiuo atveju atsakovė, suprojektavusi ieškovei laivą, turėjo suderinti su ieškove parengtus laivo brėžinius ir, ieškovei pritarus parengtam laivo projektui, vykdyti laivo statybą nenukrypdama nuo projekto sprendinių.

20. 2018 m. liepos 18 d. ieškovei elektroniniu paštu buvo pateikti laivo brėžiniai, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juose yra suprojektuotas laivas, kurio pavadinimas yra „Viksund 13 m“. Atsakovė teigia, kad pateikusi šiuos planus ieškovei, ji įvykdė sutartyje nurodytą pareigą parengti planuojamo statyti laivo GA planą. Tačiau atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, išskyrus jos deklaratyvius teiginius, kad brėžiniuose yra pavaizduotas laivas, kurį užsakė ieškovė (atsakovė nepateikė įrodymų, kad brėžiniuose pavaizduotas laivas „Viksund 13 m“ ir sutartyje nurodytas laivas „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ – tai tas pats laivas, kad brėžinyje nurodyto laivo techniniai parametrai atitinka parametrus, nurodytus šalių sudarytoje sutartyje ir pan.). Nors, atsakovės teigimu, laivo brėžiniai buvo suderinti su ieškovės direktoriumi ir jam perduoti (žr., pvz., atsakovės atsiliepimo į ieškinį 3 psl.), byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė, gavusi atsakovės pateiktus brėžinius, vertino juos kaip parengtus tinkamai ir juos suderino (be kita ko, byloje nėra ieškovės atsakymų į jai siųstus elektroninius laiškus, kuriais ji patvirtintų, kad gauti brėžiniai yra tinkamai parengti ir atitinka jos užsakymą, ant pateiktų brėžinių nėra ieškovės įgalioto asmens parašų ir kt.), ar kad ieškovei buvo pateikti kokie nors kiti brėžiniai, kuriuose buvo suprojektuotas sutartyje nurodytas laivas, ir šie brėžiniai buvo ieškovės suderinti. Ieškovės direktorius teismui patvirtino, kad jis nesuderino pateikto plano, nes jame pavaizduotas laivas neatitiko ketinamo įgyti laivo techninių charakteristikų.

21. Aplinkybę, kad ieškovei nebuvo pateikti jos užsakymą atitinkantys laivo brėžiniai ir kad ieškovė nesuderino atsakovės pateiktų laivo planų, iš esmės patvirtina ir byloje esantys raštai, kuriais šalys sprendė klausimą dėl tolesnio sutarties vykdymo. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad ji sumokėjo atsakovei pirmąją sutartyje nurodytą įmoką, tačiau atsakovė iki šiol nepateikė jai su laivo statyba susijusių duomenų ir dokumentų, be kita ko, duomenų, kokie laivo statybos darbai yra atlikti, kokia pinigų suma yra panaudota statant laivą ir kiek pinigų liko, ar laivas bus pastatytas iki nurodytos datos. Ieškovė prašė atsakovės per 5 dienas atsakyti į jos išdėstytus klausimus ir pateikti, be kita ko, Norvegijos jūreivystės departamento patvirtintą laivo GA planą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė neatsakė į ieškovės iškeltus klausimus ir nepateikė jos prašomų dokumentų, nepaaiškino ieškovei, kad laivo GA planas, jos vertinimu, jau buvo pateiktas ieškovei 2018 m. liepos 18 d. ir buvo jos suderintas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo ieškovę, kad sutartyje nurodyto laivo gamyba buvo sustabdyta dėl to, kad ji (ieškovė) nevykdė sutarties sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymą už vykdomus darbus, ir bus atnaujinta tik tada, kai ieškovė sumokės 20 proc. sutartyje nustatytos laivo kainos.

22. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę, prašydama atlikti antrąjį mokėjimą pagal sutartį (sumokėti 20 proc. sutarties kainos), nurodydama, kad dėl ieškovės kaltės (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) atsakovė buvo priversta sustabdyti laivo statybą ir atleisti savo darbuotojus. Atsakovė šiame rašte nurodė, kad ieškovei atlikus mokėjimą darbai bus tęsiami. Atsakydama į šį atsakovės prašymą, ieškovė 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu dar kartą paprašė atsakovės pateikti ankstesniame prašyme nurodytą informaciją ir dokumentus, susijusius su vykdoma sutartimi, taip pat nurodė neturinti pareigos mokėti atsakovės prašomą sumą, kadangi ieškovei iki šiol nėra pateiktas parengtas laivo GA planas. Vis dėlto atsakovė ir vėl nepateikė ieškovei jos prašomų duomenų, nepaaiškino savo pozicijos dėl laivo plano pateikimo ir 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu paprašė ieškovės pateikti savo sprendimą dėl tolesnio sutarties vykdymo.

23. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepateikė jos prašomos informacijos, ieškovė 2018 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė jai pranešimą apie sutarties nutraukimą. Šiame rašte ieškovė dar kartą nustatė atsakovei terminą pateikti atsakymus į jos iškeltus klausimus ir laivo GA planą bei pažymėjo, kad nepateikus šių duomenų per 3 dienas, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį ir reikalaus grąžinti jos sumokėtą pinigų sumą bei atlyginti patirtus nuostolius. 2018 m. spalio 2 d. atsakovė dar kartą pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų 20 proc. sutarties kainos ir nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovė iki 2018 m. spalio 8 d. nepateiks jai atsakymo, sutartis bus nutraukta. 2018 m. spalio 9 d. atsakovė informavo ieškovę, kad per 30 dienų nepašalinus sutarties sąlygų pažeidimo sutartis bus vienašališkai nutraukta.

24. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė sumokėjo atsakovei sutartyje nurodytą ženklaus dydžio pradinę įmoką ir nuosekliai reikalavo, jog atsakovė pateiktų jai sutartyje nurodyto laivo GA planą, atsakovė nepateikė ieškovei tinkamai parengto laivo plano ir nesuderino jo su ieškove. Kaip minėta, ieškovei buvo pateiktas tik laivo „Viksund 13 m“ planas, kuris, kaip nurodė byloje apklaustas ieškovės direktorius, neatitiko ieškovės užsakymo, todėl nebuvo suderintas. Atsakovei, nepaisant ieškovės raginimų, neatlikus net pradinių sutartyje nurodytų darbų (neparengus laivo plano), taip pat nepateikus ieškovei duomenų apie sutarties vykdymą ir ieškovės sumokėtų pinigų panaudojimą, ieškovė pagrįstai vertino, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį ir kad joje numatyti darbai negalės būti atlikti laiku.

25. Atsakovė, kaip minėta, nurodo, kad dėl sutarties nevykdymo yra kalta pati ieškovė. Atsakovės teigimu, vykdydama sutartį jį parengė užsakyto laivo brėžinius (GA planą) ir pradėjo jo statybos darbus, tačiau dėl ieškovės neteisėtų veiksmų jai neatsiskaitant su atsakove, ji negalėjo atsiskaityti su savo pasitelkta subrangove ir turėjo sustabdyti statybos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli.

26. Iš atsakovės byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2018 m. kovo 15 d. atsakovė ir R. S. (ėjęs atsakovės direktoriaus pareigas) sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kuria pastarasis asmuo įsipareigojo sukurti žvejybinio laivo „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ projektavimo ir dizaino brėžinius, o atsakovė – sumokėti 40 000 Eur autorinį atlyginimą. Byloje yra pateiktas 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė iš projektuotojo brėžinius, ir R. S. 2018 m. balandžio 2 d. išrašyta sąskaita faktūra už žvejybinio laivo brėžinių parengimą. Anot atsakovės, šie įrodymai patvirtina, kad ieškovės užsakyto laivo brėžiniai (GA planas) buvo parengti. Tačiau iš pirmiau minėtų byloje pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad laivo „Viksund 13 m“ brėžinius ieškovės direktoriui siuntė ne atsakovė ar jos pasitelktas projektuotojas R. S., bet byloje nežinomas asmuo A. R.. Be to, nors iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad laivo brėžiniai buvo perduoti jai 2018 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu, laivo „Viksund 13 m“ brėžiniai buvo išsiųsti ieškovei tik po 3 mėnesių, 2018 m. liepos 18 d., ir, kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, gavusi pateiktus laivo planus, sutiko su juose pateiktu laivo projektu ir jį suderino.

27. Įrodinėdama, kad pradėjo vykdyti sutartyje nurodyto laivo statybą, atsakovė pateikė 2018 m. gegužės 2 d. jos ir UAB „Skorgenes“ sudarytą laivo statybos sutartį, kuria UAB „Skorgenes“ įsipareigojo atlikti laivo statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su savo kontrahente, nustatyta tvarka sumokėdama jai 517 000 Eur. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti 15 proc. sutarties kainos per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo; 20 proc. – iki 2018 m. birželio 15 d.; 20 proc. – kai sumontuojamas laivo korpusas ir vairinė; 35 proc. – kai sumontuojamas variklis; 10 proc. – statytojai baigus ir perdavus atsakovei darbus. Atsakovė pateikė UAB „Skorgenes“, atstovaujamos generalinio direktoriaus R. S. (kuris, kaip minėta, yra ir atsakovės direktoriumi), 2018 m. liepos 2 d. raštą, kuriuo atsakovė informuota, kad tuo atveju, jei ji per 10 dienų nesumokės pradelsto mokėjimo (atsakovė turėjo sumokėti 20 proc. sutarties kainos iki 2018 m. birželio 1 d.), subrangovė vienašališkai nutrauks laivo statybos sutartį, ir 2018 m. liepos 12 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad sutartis yra nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakovės teigimu, ji negalėjo atsiskaityti su subrangove UAB „Skorgenes“ pagal laivo statybos sutartį, o kartu negalėjo įvykdyti įsipareigojimo pastatyti ieškovės užsakytą laivą, nes ieškovė sutartyje nustatyta tvarka neatliko mokėjimo už parengtą laivo GA planą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad laivo statybos sutartis, kurios pagrindu subrangovė UAB „Skorgenes“ turėjo pastatyti laivą, buvo nutraukta išimtinai tik dėl ieškovės kaltės.

28. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės įsipareigojimų jos subrangovei nevykdymas negalėjo būti sąlygotas ieškovės sprendimo nemokėti atsakovei antrosios įmokos pagal sutartį. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovės pareiga sumokėti šią įmoką (20 proc. sutarties kainos) buvo siejama su statybos darbų pradžia ir GA plano parengimu. Byloje taip pat minėta, kad, anot pačios atsakovės, sutartyje nurodyto laivo GA planas buvo pateiktas ieškovei 2018 m. liepos 18 d. Atsakovės sutartis su UAB „Skorgenes“ buvo sudaryta 2018 m. gegužės 2 d.; atsakovė turėjo sumokėti subrangovei UAB „Skorgenes“ antrąją įmoką pagal laivo statybos sutartį (20 proc. laivo statybos kainos) iki 2018 m. birželio 1 d.; 2018 m. liepos 2 d. atsakovė buvo įspėta apie galimą sutarties nutraukimą, o 2018 m. liepos 12 d. atsakovės ir UAB „Skorgenes“ sudaryta sutartis jau buvo nutraukta. Tai reiškia, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, laivo statybos sutartis buvo sudaryta ir nutraukta anksčiau, nei ieškovei buvo pateiktas derinti laivo GA planas. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės atsisakymas sumokėti antrąją įmoką negalėjo nulemti atsakovės negalėjimo atsiskaityti su subrangove ir laivo statybos sutarties nutraukimo.

29. Nors atsakovė įrodinėja, kad laivas buvo pradėtas statyti, iš atsakovės pateiktų duomenų nėra aišku, pagal kokį projektą jos pasitelkta subrangovė tariamai vykdė laivo statybą, jei laivo GA planas, atsakovės teigimu, buvo pateiktas ieškovei suderinti tik 2018 m. liepos 18 d., po to, kai buvo nutraukta laivo statybos sutartis ir subrangovės pradėti laivo statybos darbai jau buvo sustabdyti. Taip pat iš atsakovės pozicijos nėra aišku, kodėl neturėdama galimybės atsiskaityti su savo subrangove, ji nepateikė ieškovei laivo GA plano anksčiau (pagal atsakovės pateiktus duomenis šis planas jai buvo perduotas projektuotojo R. S. dar 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu) ir nepareikalavo sumokėti antrosios įmokos pagal sutartį. Atsakovės pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir jos teiginiai, išdėstyti ieškovei adresuotuose raštuose, kad dėl ieškovės atsisakymo atlikti mokėjimą ji buvo priversta atleisti savo darbuotojus ir sustabdyti laivo statybą. Tokie atsakovės argumentai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė vis dėlto pati vykdė laivo statybos darbus. Šie argumentai yra nesuderinami su atsakovės byloje pateiktais įrodymais, pagal kuriuos, kaip minėta, atsakovė įrodinėja, jog laivo statybą vykdė ne ji, o subrangovė UAB „Skorgenes“, kuri nutraukė laivo statybos sutartį dar iki laivo GA plano pateikimo ieškovei.

30. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nesiremti atsakovės argumentais, kad ji buvo parengusi ir suderinusi su ieškove laivo GA planą, kad ji ar jos pasitelkta subrangovė vykdė laivo statybas ir kad darbai buvo sustabdyti tik dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, dėl pirmiau išdėstytų atsakovės pozicijos prieštaravimų nėra pagrindo pripažinti pagrįstais jos teiginių, esą vykdydama sutartį ji išnaudojo ieškovės sumokėtą pirmąją įmoką (atsakovės teigimu, šiomis lėšomis ji atsiskaitė pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį su R. S. ir sumokėjo įmoką UAB „Skorgenes“ pagal laivo statybos sutartį) ir net turėjo ją viršijančių išlaidų, juo labiau kad atsakovė nepateikė byloje jokių dokumentų (kasos pajamų orderių, sąskaitos išrašų ir pan.), pagrindžiančių, kad ji realiai sumokėjo savo kontrahentėms visas jos nurodytas sumas už tariamai suteiktas paslaugas vykdant ieškovės užsakyto laivo statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės pirmąją įmoką, neatliko jokių laivo statybos darbų (minėta, atsakovė net neparengė ir nesuderino su ieškove bendro laivo išsidėstymo plano), nutraukus šalių sudarytą sutartį šie pinigai skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo priteisti ieškovei.

31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė jai iš atsakovės 4 180 Eur. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei visų jos prašomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodo, kad, pirma, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą, kadangi šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priėmęs šiuos dokumentus teismas nesuteikė atsakovei teisės pateikti savo poziciją dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo, antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1 830 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodytų 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaitoje faktūroje, kadangi, atsakovės vertinimu, pagal šią sąskaitą ieškovei didžiausia priteistina suma sudaro 1 726,21 Eur.

33. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

34. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo yra nurodyta, kad tokį reglamentavimą, kai advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kartu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Vadinasi, aptariamame CPK straipsnyje įtvirtintas draudimas nėra absoliutus ir esant tam tikroms aplinkybėms dalyvaujančio byloje asmens prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas gali būti tenkinamas nepaisant to, kad jis buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą.

35. Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta iš esmės teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. sausio 8 d. Šiame teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek ir atsakovė prašė teismo leisti pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus po bylos išnagrinėjimo. Bylą nagrinėjančiam teismui sutikus su tokiu prašymu, abi bylos šalys 2019 m. sausio 9 d. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o teismas priėmė juos savo rezoliucijomis. Ieškovė, kartu su pastaruoju prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui 2019 m. sausio 8 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta ieškovės mokėtina suma už advokatės pasirengimą ir atstovavimą ieškovės interesams minėtame paskutiniajame teismo posėdyje, ir 2019 m. sausio 9 d. mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

36. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad teismas leido ne tik ieškovei, bet ir pačiai atsakovei pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus po bylos išnagrinėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prieštarautų tokiai teismo pozicijai, priešingai, pati atsakovė pasinaudojo jai suteikta teise ir, kaip minėta, 2019 m. sausio 9 d. pateikė savo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš išdėstytų aplinkybių taip pat matyti, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti anksčiau, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi mokėjimas už suteiktas paslaugas (atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje) buvo atliktas 2019 m. sausio 9 d. Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nesuteikė jai galimybės išdėstyti savo poziciją dėl šių dokumentų pagrįstumo, apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu teismas turėtų spręsti, kad aptariamoje sąskaitoje nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta ir nepriteistina ieškovei. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė realiai nepatyrė šių išlaidų ar kad jos nebuvo susijusios su nagrinėjama byla, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jas ieškovei.

37. Pirmiau minėta, atsakovė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, kurias teismas priteisė ieškovei pagal 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaitą faktūrą. Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos prašomas sumas, sumokėtas už 2018 m. spalio 5 d. pranešimo, parengto atsakant į atsakovės 2018 m. spalio 2 d. raštą, 2018 m. spalio 10 d. pranešimo, parengto atsakant į atsakovės 2019 m. rugsėjo 24 d. raštą, ir 2018 m. lapkričio 8 d. pranešimo Norvegijos jūreivystės departamentui parengimą. Atsakovės teigimu, šios sumos neatitinka Rekomendacijų ir mažintinos.

38. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas byloje dalyvaujantiems asmenims yra atlyginamos išlaidos, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė į bylą nepateikė pirmiau nurodytų dokumentų, už kurių parengimą jai buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas apskritai negalėjo vertinti, kad minėti dokumentai buvo realiai parengti ir yra susiję su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei atlygintos bylinėjimosi išlaidos, tikslintina, nepriteisiant ieškovei sumų, sumokėtų už minėtų dokumentų parengimą. Tokiu būdu ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 3 990 Eur (4 180 Eur – 70 Eur – 70 Eur – 50 Eur), atitinkamai patikslinant rezoliucinę pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

39. Atsakovė nepateikė argumentų dėl kitų ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija pakartotinai jų nevertina.

40. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad patyrė 1 200 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2019 m. balandžio 4 d. sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos yra priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei Norvegijos karalystėje registruotai bendrovei „Trond Egil“ AS iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“ priteistą išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 3 990 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties eurų).

Priteisti ieškovei Norvegijos karalystėje registruotai bendrovei „Trond Egil“ AS iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“ 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasAntanas RudzinskasEgidija Tamošiūnienė