- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1102-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06319-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“ atstovui advokatui A. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“ ir atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1148-1126/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Gaulus“ ieškinį atsakovui R. S., dėl autorinės kūrinio sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Trond Egil“ AS,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė LUAB ,,Gaulus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos ir atsakovo R. S. 2018 m. kovo 15 d. sudarytą autorinę kūrinio užsakymo sutartį ir 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais nuo jo sudarymo momento, iš atsakovo jos naudai priteisti 39 500,00 Eur sumą.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-553-569/2020 iškėlė UAB „Gaulus“ bankroto bylą. Teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 13 d. VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė įregistruota 2018 m. kovo 2 d. Nuo 2018 m. kovo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas buvo atsakovas R. S.. Bankroto procedūros metu nustatyta, kad atsakovas, eidamas ieškovės direktoriaus pareigas, ir trečiasis asmuo „Trond Egil“ AS sudarė gamybos sutartį / užsakymą Nr. 2018/01, pagal kurį ieškovė įsipareigojo pastatyti ir iki 2019 m. sausio 15 d. pristatyti į Klaipėdą laivą „ViksundSeigur T 12,99 spessiel“, o trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti laivo kainą, t. y. 6 466 266,00 Norvegijos kronų (653 883,95 Eur). Šalys susitarė, kad trečiasis asmuo 15 procentų sumoka patvirtinant užsakymą; 20 procentų – statybos pradžioje ir parengus GA planą (bendrąjį išdėstymo planą); 20 procentų – sumontuojant korpusą ir vairinę; 35 procentus – pristačius variklį; 10 procentų – pristačius laivą. Trečiasis asmuo, vykdydamas sutartį, sumokėjo 15 procentų dydžio pirmąją įmoką, kuri sudarė 100 573,82 Eur, o ieškovė turėjo pradėti vykdyti laivo statybą. Ieškovė gavusi trečiojo asmens pinigines lėšas, 2018 m. kovo 15 d. sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu, kuris tuo metu ėjo ieškovės vadovo pareigas. Atsakovas įsipareigojo sukurti žvejybinio laivo „Viksund-Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžinius, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka už kūrinius sumokėti 40 000,00 Eur autorinį atlyginimą. Atsakovas ir ieškovė, atstovaudama paties atsakovo, 2018 m. balandžio 5 d. pasirašė darbų perdavimo aktą, kuriuo buvo perduoti žvejybinio laivo „Viksund-Seigur T 12,99‑spec“ projektavimo ir dizaino brėžiniai. Trečiasis asmuo kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kuris 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-277-368/2019 trečiojo asmens ieškinį tenkino, pripažino gamybos sutartį / užsakymą Nr. 2018/01 dėl profesionalaus žvejybinio laivo „ViksundSeigur T 12,99 spessiel“ statybos nutraukta dėl ieškovės kaltės ir priteisė iš ieškovės trečiojo asmens naudai 100 573,82 Eur nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020 paliko Šiaulių apygardos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą. Atsakovas jokių realių darbų pagal 2018 m. kovo 15 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį neatliko ir šiuos faktus nustatė bylą dėl sutarties / užsakymo nutraukimo nagrinėję teismai. Dėl to atsakovui yra reiškiamas ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu (tariamas sandoris), siekiant ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir interesus. Ieškovė teigė, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktorius, siekė ne sukurti teisinius santykius, suteikdamas realias paslaugas, o sudaryti sąlygas sau pačiam išsimokėti pinigines lėšas, prisidengdamas fiktyvia sutartimi. Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas, kurį išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6493-874/2020, o Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020 nepakeistą.
3. Atsakovas R. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2018 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo sukurti ieškovei sutartyje nurodytus kūrinius, t. y. žvejybinio laivo „Viksund-Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžinius. Vykdamas sutartį, atsakovas sukūrė ir parengė projektavimo ir dizaino brėžinius, kuriuos atsakovas perdavė ieškovei 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu. Už atlikus darbus pagal sutartį atsakovas išrašė ieškovei 2018 m. balandžio 2 d. sąskaitą 40 000,00 Eur sumai, kuri šiai dienai (nei visa, nei dalis šios sumos) už atliktus darbus atsakovui nėra sumokėta. Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, kadangi buvo realiai vykdoma, ji sukūrė realias civilines teises ir pareigas, šalys neturėjo jokios kitos valios, nei ta, kuri nurodyta sutartyje ir perdavimo akte. Ieškovė nepagrįstai šioje byloje, įrodinėdama sutarties sudarymą dėl akių, remiasi teismo nustatytomis aplinkybėmis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-277-368/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020, kadangi šiose bylose nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais šioje civilinėje byloje. Ginčo situacijoje tikroji šalių valia sudarant šiuos sandorius buvo atsakovo pareigos sukurti sutartyje numatytus laivo brėžinius ir teisės gauti už tai atlygį įgijimas, savo ruožtu, ieškovės tikroji valia buvo už atlygį gauti sutartą kūrinį – atsakovo sukurtus ir parengtus brėžinius. Tai patvirtina aplinkybė, kad atitinkamas kūrinys buvo sukurtas ir perduotas ieškovei. Tuo atveju, jeigu šalys iš tiesų nebūtų prisiėmusios teisių ir pareigų pagal sutartį, brėžiniai nebūtų buvę parengti ir perduoti atsakovo ieškovei. Sutarties realumą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas pagal sutartį įgijo teisę į atlyginimą, o ieškovė, savo ruožtu, įgijo pareigą atlyginimą sumokėti, ką patvirtina pačios ieškovės su ieškiniu pateiktas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6493-874/2020 , kurio pagrindu iš ieškovės atsakovui buvo priteistas 500,00 Eur atlyginimas už pagal sutartį atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovas iš ieškovės nėra gavęs jokio atlygio už pagal sutartį atliktus darbus, t. y. jam nėra sumokėta 40 000,00 Eur suma. Nors atsakovas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑6493-874/2020 iškėlė reikalavimą tik dėl 500,00 Eur skolos priteisimo, tai savaime nereiškia, jog atsakovas yra gavęs iš ieškovės 39 500,00 Eur sumą ar atsisakęs savo reikalavimo dėl 39 500,00 Eur skolos.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Trond Egil“ AS su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad Norvegijos jūreivystės departamentui patvirtinus, kad Laivo GA planas ir brėžiniai atitinka standartus nustatytus taisyklėse ir pagal Laivo GA planą bei brėžinius bus išduotas sertifikatas, Laivo GA planas turėjo būti perduotas trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš byloje pateiktų brėžinių yra sumaketuotas visiškai kitas laivas ir net nurodomas pavadinimas – ,,Viksund 13 m.“, nors trečiasis asmuo sutartimi / užsakymu Nr. 2018/01 susitarė dėl „Viksund Seigur t 12,99 spessiel“ laivo statybos, ir būtent šio laivo brėžinių trečiasis asmuo niekada negavo. Be to, GA planas laivui taip ir nebuvo paruoštas. Nors ieškovės direktorius teigė, jog šie laivai yra tapatūs, o brėžiniuose nurodytas pavadinimas ,,Viksund 13 m.“ yra tik laivo trumpinys, tačiau šie teiginiai yra melagingi. „Viksund Seigur t 12,99 spessiel“ ir ,,Viksund 13 m.“ yra dviejų atskirų kategorijų laivai, t. y.: 1) skirtingas laivų ilgis; 2) skirtinga laivų komplektacija; 3) skirtinga laivų statymo metodika ir technologija. Ieškovės direktorius taip ir nepateikė laivo („Viksund Seigur t 12,99 spessiel“) GA plano ir atitinkamų brėžinių, nors trečiasis asmuo eilę kartų kreipėsi į ieškovės direktorių dėl sutarties vykdymo bei dokumentacijos pateikimo. Iš ieškovės direktoriaus gaudavo tik lakoniškus atsakymus dėl anot trečiojo asmens netinkamo sutarties vykdymo. Kaip matyti su užsakymo sutartimi pateikiamo 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo akto ir 2018 m. balandžio 2 d. sąskaitos faktūros laivo brėžiniai buvo pateikti trečiajam asmeniui 2018 m. balandžio 5 d. ir anot atsakovo, parengtas GA planas, buvo perduotas trečiajam asmeniui tiek gyvai, tiek el. paštu (2018 m. liepos 18 d.). Tačiau su 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu, nėra pateiktas užsakymo sutarties rezultatas – GA planas (laivo brėžinys). Kaip matyti iš UAB ,,Skorgenes“ 2018 m. liepos 12 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, atsakovas žinodamas, kad UAB ,,Skorgenes“ nutraukė gamybos sutartį ir laivas nebebus statomas, trečiajam asmeniui 2018 m. liepos 18 d. pateikė ne sutartyje aptarto laivo „Viksund Seigur t 12,99 spessiel“ GA planą, o trečiajam asmeniui nežinomo (ne sutartyje numatyto) laivo ,,Viksund 13 m.“ brėžinius bei reikalavo apmokėti sekantį mokėjimą pagal sutartį, t. y. 20 procentų nuo sutarties sumos, nors žinojo, kad gamybos sutartis yra nutraukta dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina ir tai, kad apie gamybos sutarties sudarymą ir nutraukimą trečiasis asmuo sužinojo tik nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė: iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 8,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas vertino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendime nustatyti faktai, šioje byloje, nagrinėjant klausimą dėl autorinės sutarties sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo galiojimo, neturi prejudicinės galios. Skiriasi bylos šalys, taip pat aptariamų bylų nagrinėjimo dalykas. Šiaulių apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo bylose nagrinėjimo dalykas buvo rangos sutarties sudarytos tarp „Trond Egil“ AS ir UAB „Gaulus“ nutraukimas, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės UAB „Gaulus“ ir atsakovo sudarytos autorinės sutarties galiojimas, t. y. teisės ir pareigos kylančios iš autorinių teisinių santykių. Ši išvada neapima aplinkybių jau nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiesiogiai susijusių su „Trond Egil“ AS ir UAB „Gaulus“ sudaryta sutartimi dėl profesionalaus žvejybinio laivo sutarties nutraukimo teisėtumo, nes tai buvo šių bylų nagrinėjimo dalykas. Taigi aplinkybės, ar atsirado iš ieškovės ir atsakovo sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties ir darbų perdavimo–priėmimo akto sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai, turi būti nustatomos šioje byloje.
7. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių atsirado autoriaus ir užsakovo teisiniai santykiai, o sudaryta sutartis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 39 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis ATGTĮ 42 straipsnio 3 dalimi, autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą. Ieškovė prašė pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėta teisės norma nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vertino, kad, pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą autorinę kūrinio užsakymo sutartį ir darbų perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties, šalys įgijo atitinkamas teises ir pareigas, t. y. autorine sutartimi šalys sutarė dėl žvejybinio laivo „ViksundSeigur T 12,99 Spec“ projektavimo ir dizaino brėžinių gamybos. Laivo GA planą turėjo parengti pats atsakovas. UAB „Gaulus“ įsipareigojimas pastatyti žvejybinį laivą „ViksundSeigur T 12,99 Spec“ buvo vienintelis UAB „Gaulus“ projektas šioje įmonės veiklos srityje. Kaip patvirtino atsakovas, Šiaulių apygardos teisme buvo pateiktas GA planas, kuris yra pateiktas ir šioje byloje. Aplinkybę, kad šalys sudarydamos sutartį siekė įgyvendinti iš jos kylančias teises ir pareigas netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021 nurodyta aplinkybė, kad vykdant sutartį dėl laivo gamybos, atsakovės vadovas priėmė verslo sprendimus, o susidariusi situacija, kaip laivo gamybos sutartis buvo nutraukta, t. y. įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, buvo iš esmės nulemta sutarties vykdymo metu tarp šalių kilusių nesutarimų, bet ne atsakovės vadovo tyčinių veiksmų, sąmoningai siekiant bendrovę privesti prie bankroto, ar neatsiskaityti su kreditoriais. Tai netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020 nustatyta aplinkybė, kad atsakovė (o ne UAB „Skorgenes“) pati vykdė laivo statybos darbus. Aplinkybės, kad šalys realiai įgijo teises ir pareigas pagal sudarytą sutartį nepaneigia ieškovės cituojami Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas – jais buvo konstatuota, kad šalis (UAB „Gaulus“ ir Trond Egil AS) siejo rangos teisiniai santykiai dėl profesionalaus žvejybinio laivo „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“, kurie nutrūko dėl UAB „Gaulus“ kaltės. Tačiau tokią išvadą šiose bylose suponavo ne rangos sutarties fiktyvumas, o jos neįvykdymo faktas, kuris buvo nustatytas nagrinėtose bylose.
9. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas galėjo prisiimti teises ir pareigas pagal autorinę sutartį ir realiai jas vykdyti. Tiek autorinėje sutartyje, tiek darbų priėmimo–perdavimo akte atsakovas laikomas autoriumi. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi projektuotojo išsilavinimą, tačiau nepasitikėti jo teiginiais, jog per savo karjerą jis pastatė apie 400 laivų, kuriems brėžinius sukūrė pats taip pat ir techninę dokumentaciją, teismas neturėjo pagrindo. Byloje pateiktas laivo „Viksund 13 m.“ laivo projektas (projektavimo brėžiniai), tuo tarpu kūrinio užsakymo sutartyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo sukurti žvejybinio laivo „Viksund – Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžinius. Tačiau be nežymaus pavadinimo skirtumo byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pateiktas projektas neatitiko užsakymo, ar, kad jis buvo parengtas kitu laiku negu nurodyta darbų perdavimo–priėmimo akte prie sutarties. Trečiojo asmens nurodyti teiginiai, jog Viksund Seigur t 12,99 spessiel“ ir ,,Viksund 13 m.“ yra dviejų atskirų kategorijų laivai, nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas laivo „Viksund 13 m.“ projektas buvo vienintelis UAB „Gaulus“ projektas šioje veiklos srityje, jis buvo teikiamas teismams anksčiau, todėl yra pakankamas įrodymas, jog autorinė sutartis buvo vykdoma. Aplinkybė, kad ji galimai yra neįvykdyta (nurodomas netikslus laivo pavadinimas ir pan.) leidžia ieškovei ginti kreditorių interesus kitais būdais (pvz. CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir CK 6.222 straipsnio pagrindu), ar svarstyti reikalavimo dėl buvusio vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo teikimo teismui galimybę. Nagrinėdamas tokius reikalavimus šioje byloje teismas rizikuotų pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK išvardytais atvejais.
10. Teismas taip pat laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovas pagal autorinę sutartį iš jo vadovaujamos įmonės gavo 26 630,00 Eur grynais pinigais, vykdant ieškovės įsipareigojimus atsakovui pagal autorinę sutartį ir darbų perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties.
11. Teismas padarė išvadą, kad sudarydamos autorinę sutartį, pasirašydamos darbų perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties, šalys įgijo autoriaus ir užsakovo teises ir pareigas, sutartis buvo vykdoma, atsirado jos prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai (kūrinys ir apmokėjimas už įgytas turtines teises į kūrinį). Toks sandoris negali būti pripažintas tariamu ir šiuo pagrindu negaliojančio nuo jo sudarymo. Esant šioms aplinkybėms negalimas ir pasekmių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijos taikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė LUAB „Gaulus“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prejudicinėse bylose nebuvo nustatyti reikšmingi prejudiciniai faktai. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas dalyvavo civilinėse bylose, kuriose buvo nustatyti prejudiciniai faktai. Šiuo atveju konkretus asmenų procesinis statusas nėra reikšmingas. Kadangi prejudicinės nutartys yra priimtos civilinėje byloje dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl prejudicinėse nutartyse nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti remiamasi kaip prejudiciniais faktais šioje byloje. Civilinėje byloje, kurioje yra priimtos prejudicinės nutartys, ieškovė, kurios vienasmenis valdymo organas ir dalyvis buvo atsakovas, įrodinėjo, kad ginčo laivo sutartis / užsakymas buvo pradėtas vykdyti, ką tariamai patvirtino ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl ginčo laivo projekto parengimo. Tačiau prejudicinėse nutartyse teismai sprendė, kad ieškovė (atstovaujama atsakovo, kaip vadovo) neįrodė, jog buvo parengtas ginčo laivo brėžinys. Akivaizdu, kad ginčo laivo projekto parengimas / neparengimas yra esminė įrodinėtina aplinkybė tiek šioje byloje, tiek ir toje byloje, kurioje buvo priimtos prejudicinės nutartys, taigi egzistuoja visi pagrindai dėl teismo sprendimo prejudicinės galios taikymo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Teismas netinkamai vertino atsakovo į bylą pateiktą brėžinį bei įrodymų visumą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pateikė tą patį brėžinį, kuris buvo pateiktas į Šiaulių apygardos teisme 2019 m. sausio 24 d. sprendimu išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-277-368/2019, ir kurioje teismas konstatavo, kad tai nėra ginčo laivo projektas. Trečiuoju asmeniu dalyvaujantis „Trond Egil“ AS patvirtino, kad tai ne ginčo laivo projektas ir kad šis atsakovo pateiktas brėžinys jau buvo detaliai aptartas Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑277-368/2019. Pasisakydamas, kad trečiojo asmens argumentai nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais, teismas vertino, jog atsakovo teiginiai, jog jis, neturėdamas jokio tinkamo techninio išsilavinimo, turi žinių projektuoti laivus, yra patikimi.
Šalies argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą, iš jo pašalinant motyvus: ,,Tai, kad pagal 2018 m. kovo 15 d. autorinę sutartį šalys įgijo atitinkamas teises ir pareigas, ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu nei sudarytos autorinės sutarties nei 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo akto prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jų sudarymo momento, patvirtina ir ieškovo šioje byloje įrodinėta aplinkybė, kad atsakovui buvo apmokėta už pareigų, kylančių iš šios autorinės sutarties vykdymą. Pagal autorinės sutarties 4.4. punktą autorinis atlyginimas sumokamas, kai užsakovas ir autorius pasirašo darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad šalys įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Šioje byloje teismas laiko įrodytais ieškovės teiginius, jog dalį pinigų atsakovas iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynosiomis lėšomis 26 630,00 Eur sumoje 2018 m. kovo 15 d. sudarytos autorinės kūrinio sutarties pagrindu. Minėta, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perduodami šios sutarties 1.1 punkte numatyti kūriniai, buvo pasirašytas 2018 m. balandžio 5 d. R. S. ieškovei UAB „Gaulus“ parengta sąskaita faktūra už atliktus darbus (Žvejybinio laivo „Viksund-Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžiniai) buvo parengta 2018 m. balandžio 2 d. Kaip nustatyta iš byloje pateikto AB SEB banke esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, pirmasis išėmimas iš UAB „Gaulus“ sąskaitos grynaisiais pinigais įvyko 2018 m. balandžio 5 d. ir periodiškai tęsėsi iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Viso buvo išimta 26 630,00 Eur grynais pinigais. Atsakovas nurodo, kad S. (P.) faktiškai turėjo įmonės banko kortelę, kuria naudodamasis išgrynino pinigus, o dėl to jis kreipėsi į policiją (Teismo posėdžio vykusio 2022 m. kovo 28 d. 24 min.14 sek.). Šiuos teiginius teismas vertina kritiškai. Iš byloje pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo atmesti prašymą matyti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 215 str. 1 d. dėl galimai neteisėtai atliktų finansinių operacijų, išgryninant UAB „Gaulus“ pinigines lėšas. 2019 m. kovo 6 d. ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo vertinimu aplinkybę, kad būtent atsakovas, kaip UAB „Gaulus“ vadovas naudojosi banko kortele patvirtina ir tai, kad jis privalėjo užtikrinti tinkamą įmonės banko kortelės saugojimą ir naudojimą, o perdavęs ją tretiesiems asmenims ar kitaip neužtikrinęs jos saugumo prisiėmė ir tokių veiksmo/neveikimo pasekmių riziką. Jokių kitų patikimų įrodymų, kad banko kortele būtų pasinaudojęs kitas asmuo byloje nepateikta. Galiausiai aplinkybę, kad atsakovui tokiu būdu buvo apmokėta patvirtina ir jo paties teiginiai kitose teismų nagrinėtose bylose. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš savo vadovaujamos įmonės UAB „Gaulus“. Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Gaulus“ 2018 m. kūrinio užsakymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė ir pilnai neatsiskaitė su R. S.. Ieškinys 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu buvo patenkintas bei iš UAB „Gaulus“, R. S. buvo priteista 500 Eur skola. Šiame ieškinyje ieškovo atstovas ieškovo vardu nurodo, kad R. S. tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį – Sutartyje numatyti kūriniai buvo laiku sukurti ir perduoti atsakovui. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad „deja, atsakovas iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už sukurtus kūrinius. Šio ieškinio parengimo dienai, atsakovo ieškovui likusi nesumokėta autorinio atlyginimo dalis sudaro 500 Eur“. Vertindamas įrodymų visumą teismas laiko įrodytu aplinkybę, kad R. S. pagal 2018 m. kovo 15 d. autorinę sutartį iš jo vadovaujamos įmonės gavo 26 630,00 Eur grynais pinigais vykdant ieškovės įsipareigojimus atsakovui pagal 2018 m. kovo 15 d. autorinę sutartį ir 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, suformuluodamas išvadą, kad dalį pinigų atsakovas iš LUAB „Gaulus“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė grynosiomis lėšomis 26 630,00 Eur sumoje sudarytos autorinės kūrinio sutarties pagrindu, nevykdė jam, kaip teismingumą vykdančiam subjektui, nustatytos pareigos pagrįsti savo sprendimą aiškiais, pakankamais ir racionaliais teisiniais argumentais, kas laikytina nepakankamu sprendimo motyvavimu, tačiau nėra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
2.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalį pinigų atsakovas iš įmonės banko sąskaitos išėmė grynosiomis lėšomis 26 630,00 Eur sumoje sudarytos autorinės kūrinio sutarties pagrindu, yra itin lakoniška bei neužtikrinta, nes pats teismas nurodo, jog aplinkybę, kad pinigus iš įmonės banko sąskaitos išėmė grynosiomis lėšomis S. P. vertina ,,kritiškai“. Toks Teismo vertinimas rodo neužtikrintumą ir abejones. Teismas negali nurodyti sprendime, kad jam nekyla jokių abejonių, jog pinigus iš įmonės banko sąskaitos išėmė grynosiomis lėšomis ne S. P., nes teismas išsamiai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, netenkino prašymo dėl liudijimo gauti įrodymus išdavimo, nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. iš esmės teismas neapsisakė dėl atsakovo argumentų ir pateiktų byloje įrodymų, kad pinigus iš įmonės banko sąskaitos išėmė grynosiomis lėšomis S. P., kurie turi lemiamą reikšmę bylai, o tik lakoniškai nurodė, kad atsakovo argumentus, jog pinigus iš įmonės banko sąskaitos išėmė grynosiomis lėšomis S. P. vertina ,,kritiškai“, nes ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas. Tokie teismo veiksmai, nepasisakymas dėl atsakovo argumentų, pateiktų įrodymų neįvertinimas, kurie turi lemiamą reikšmę, yra nesuderinami su reikalavimais keliamais teismo sprendimui, t. y., kad teismo sprendimas turi būti aiškus, jame turi būti pasisakyta dėl pagrindinių bylos klausimų bei jei šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, į jį teismo galutiniame sprendime turi būti atsakyta konkrečiai ir aiškiai.
2.3. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas, kaip UAB „Gaulus“ vadovas, privalėjo užtikrinti tinkamą įmonės banko kortelės saugojimą ir naudojimą, o perdavęs ją tretiesiems asmenims ar kitaip neužtikrinęs jos saugumo prisiėmė ir tokių veiksmo / neveikimo pasekmių riziką, yra visiškai nepagrįsti, todėl privalo būti šalintini iš sprendimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų pažeidęs turimas fiduciarines pareigas įmonei. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas neužtikrino tinkamo įmonės banko kortelės saugojimo ir naudojimo, nenustatyta ir kad jis būtų perdavęs įmonės banko kortelę tretiesiems asmenims. Byloje taip pat nebuvo reiškiami jokie reikalavimai atsakovui, kaip įmonės vadovui.
2.4. Atsakovas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, prie kurio buvo pridėti ir 2021 m. gruodžio 4 d. R. S. rašytiniai paaiškinimai. Juose teismui buvo paaiškinta, kad ,,Nors pagal sutartį man nebuvo išmokėta jokia suma, 2020 m. gegužės 14 d. ieškinį Šiaulių apylinkės Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-6493-874/2020 dėl 500,00 Eur skolos priteisimo iš UAB ,,Gaulus“ pareiškiau todėl, kad žinojau apie UAB ,,Gaulus“ sunkią finansinę padėtį ir nesitikėjau, kad yra finansinių galimybių iš UAB ,,Gaulus“ atgauti didesnę skolą nei 500,00 Eur sumoje. Dėl šios priežasties, šią informaciją perdaviau advokatui N. K., kuris mano vardu parengė ieškinį dėl 500,00 Eur skolos priteisimo. Atsiliepimas UAB ,,Gaulus“ vardu buvo parengtas teisininkų, kurie rengdami atsiliepimą, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis ieškinyje, jokie buhalteriniai apskaitos dokumentai susipažinimui ir atsiliepimo parengimui nebuvo teisininkams pateikti. Noriu informuoti, kad UAB ,,Gaulus“ atsiliepimo nesu skaitęs man suprantama kalba, todėl negaliu vertinti ar komentuoti jo turinio, tačiau pabrėžiu, kad pagal autorinę sutartį nesu gavęs jokio atlyginimo – nei 500,00 Eur, nei 39 500,00 Eur“. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas teiginius, susijusius su kitoje byloje atsakovo pareikštu ieškiniu dėl 500,00 Eur skolos priteisimo, išsamiai neištyrė atsakovo pateiktų paaiškinimų, argumentų bei įrodymų, dėl ko atsakovas nebuvo tinkamai išklausytas, taigi teisingumas teismo nėra įvykdytas atidžiai, o teismo nurodyti argumentai turi būti pašalinti.
Atsiliepimas
14. Atsakovas R. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės LUAB „Gaulus“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-277-368/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2020 nustatytais faktais kaip prejudiciniais, kadangi šiose bylose dalyvavo ne tie patys asmenys ir skiriasi įrodinėjimo dalykas. Atsakovas R. S. nebuvo dalyvaujančiu asmeniu minėtose bylose, o bylose atsakove buvo UAB „Gaulus“. Be to, minėtose bylose ginčas buvo kilęs dėl rangos sutarties nevykdymo, t. y. buvo spręstas rangos sutarties sudarytos tarp Norvegijos karalystėje registruotos bendrovės „Trond Egil“ AS ir UAB ,,Gaulus“ nutraukimo klausimas, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo ir ieškovės sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties ir darbų perdavimo–priėmimo akto prie sutarties galiojimo klausimas, t. y. teisės ir pareigos kylančios iš autorinių teisinių santykių.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad anksčiau nagrinėtose bylose nustatyti faktai negalėjo būti laikomais prejudiciniais faktais nagrinėjamai bylai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei byloje priimtas nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Teismas, įvertinęs visų įrodymų visetą, priėmė teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti vien tuo pagrindu, kad ieškovės atžvilgiu buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, kuris Ieškovės yra skundžiamas nurodant deklaratyvias, nei faktine nei teisine prasme nepagrįstas priežastis.
3.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, ginčo sutarties esmę, tikslą, kaip elgėsi ieškovė ir atsakovas, sudarydami ginčo sutartį ir po jos sudarymo bei laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, priimdamas sprendimą pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas pagal ginčo sutartį įgijo atitinkamas teises ir pareigas, ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nei ginčo sutarties, nei perdavimo–priėmimo akto nuo jų sudarymo momento. Teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė pagrįstą sprendimą, t. y. pagrįstai, remdamasis surinktais įrodymais byloje, konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta ginčo sutartis negali būti pripažinta tariamu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, jog atsakovas iš ieškovės nėra gavęs jokio atlygio už pagal ginčo sutartį atliktus darbus, t. y. jam nėra sumokėta 40 000,00 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės UAB „Gaulus“ ir atsakovo R. S. 2018 m. kovo 15 d. sudarytos Autorinės kūrinio užsakymo sutarties ir 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo akto prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad autorinis kūrinys pagal ginčo sutartį ir perdavimo aktą nebuvo sukurtas, nors sąskaita ir buvo išrašyta bei apmokėta. Taigi, ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas atitinka CK 1.86 straipsnyje numatytą sandorio negaliojimo pagrindą (tariamas sandoris). Pateikdamas įrodymus ieškovės administratoriui ir teismui, atsakovas nurodė, jog ginčijama sutartis nebuvo fiktyvi, nes ji buvo realiai šalių vykdoma.
18. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokios materialiosios teisės normos yra taikomos sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai siekdami vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją.
19. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-362/2012 ir kt.). Išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, nes šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, t. y. pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).
20. Nagrinėjamu atveju, ginčo sutartimi atsakovas R. S. įsipareigojo sukurti žvejybinio laivo „Viksund – Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžinius, o ieškovė įsipareigojo už juos apmokėti. Visų pirma, siekiant nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos Sutartį, civilinių teisių ir pareigų joms atsiradimo, būtina išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikslus. Tai nustatyti gali padėti šalių sudarytos sutarties turinio analizė, šalių tarpusavio įsipareigojimų ir jų įvykdymo kontrolės būdų aptarimas Sutartyje, šalių teisių ir pareigų balansas, faktiškas sutarties sąlygų vykdymas ir pan. Nagrinėjamu atveju, atsakovas įsipareigojo sukurti ir perduoti materialų rezultatą, ginčijamoje sutartyje įvardinta, kad turi būti sukurti tiek projektavimo, tiek dizaino individualiais požymiais aptarto laivo brėžiniai.
21. Atsakovas, įrodinėdamas, kad sutartis buvo realiai vykdoma, nurodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta turint tikslą įvykdyti Trond Egil“ AS ir UAB „Gaulus“ sudarytą sutartį dėl profesionalaus žvejybinio laivo „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“ statybos, Taip pat į bylą pateikė laivo Viksund 13 m. laivo projektavimo brėžinius, kurie, atsakovo vertinimu, patvirtina, kad materialus sutarties rezultatas ieškovei buvo perduotas.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta atsakovo įrodinėjimo priemonė-brėžinys, nesudaro pagrindo spręsti, kad sutartis šalių būtų faktiškai vykdoma. Visų pirma, pabrėžtina, jog ginčo sutartis sudaryta tarp įmonės ir jos vienasmenio valdymo organo-vadovo. Ši aplinkybės patvirtina, jog bendrovės vadovas-atsakovas, ekonominėje veikloje darė reikšmingą įtaką UAB „Gaulus“, galėjo lemti įmonės veiklai aktualius sprendimus, įskaitant nenaudingos ieškovei sutarties sudarymą ir jos vykdymo kontrolę. Antra, byloje pateikti brėžinio fragmentai nėra pakankamai informatyvūs, jais negalima identifikuoti nei laivo specifikacijos, komplektacijos, laivo statymo metodikos ir technologijos. Trečia, pagal atsakovo pateiktus dokumentus apskritai nėra galimybės patikrinti, ar yra galimybė pastatyti profesionalų žvejybinį laivą „Viksund Seigur T 12,99 spessiel“. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad R. S. turi projektuotojo išsilavinimą. Penkta, pateiktas brėžinys buvo įvertintas ir nagrinėjant ginčą tarp Trond Egil“ AS ir UAB „Gaulus“. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (žr., Šiaulių apygardos teismo 2019-01-24 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-277-368/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-76-790/2022) konstatuota, kad brėžinys, kurį atsakovas ieškovei perdavė ginčo 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laivo užsakovui buvo išsiųstas tik 2018 m liepos 18 d. ir neatitiko Trond Egil“ AS užsakymo t. y. UAB „Gaulus“ nepateikė tinkamai parengto laivo plano ir jo nesuderino laivo statytoja.
23. Nepagrįstas atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad nurodytose bylose nustatyti faktai nesukuria prejudicijos nagrinėjamojoje byloje. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas dalyvavo civilinėse bylose, kuriose buvo nustatyti prejudiciniai faktai. Kadangi prejudiciniai procesiniai sprendimai yra priimti civilinėje byloje dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl prejudiciniuose teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti remiamasi kaip prejudiciniais faktais šioje byloje. Civilinėje byloje, kurioje yra priimti prejudiciniai sprendimai, ieškovė, kurios vienasmenis valdymo organas ir dalyvis buvo atsakovas, įrodinėjo, kad ginčo laivo sutartis / užsakymas buvo pradėtas vykdyti, ką tariamai patvirtino ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl ginčo laivo projekto parengimo. Tačiau prejudiciniuose procesiniuose teismų sprendimuose konstatuota, kad ieškovė (atstovaujama atsakovo kaip vadovo) neįrodė, jog buvo parengtas ginčo laivo brėžinys. Akivaizdu, kad ginčo laivo projekto parengimas / neparengimas yra esminė įrodinėtina aplinkybė tiek šioje byloje, tiek ir toje byloje, kurioje buvo priimti prejudiciniai procesiniai teismų sprendimai, taigi, egzistuoja visi pagrindai dėl teismo sprendimo prejudicinės galios taikymo.
24. Visos aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, įrodo, kad atsakovo pateiktas darbų atlikimo aktas ir PVM sąskaita faktūra apmokėjimui už kūrinio sukūrimą buvo surašyti fiktyviai, siekiant pateisinti lėšų, gautų iš Trond Egil“ AS išmokėjimą.
25. Apibendrindama aptartus byloje įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad sudarant šalims ginčo sutartį nebuvo siekiama sukurti tarp šalių civilinius teisinius autorinius kūrinio sukūrimo santykius, taip pat atsakovas realiai nesukūrė ir ieškovei neperdavė sutarties rezultato, už kurį buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Tuo remiantis nėra pagrindo pripažinti, kad sutartis bei ginčo darbų perdavimo-priėmimo aktas šalims sukūrė tarpusavio civilines teises ir pareigas. Išorinė sandorio forma buvo panaudota tik tam, kad viena šalis (atsakovas) gautų iš kitos šalies (ieškovės) pinigines lėšas, dėl to sutartis ir darbų perdavimo-priėmimo aktas pripažintini negaliojančiais kaip tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo
26. Ieškovė nurodė, kad pagal sutartį atsakovui nepagrįstai buvo išmokėta 39 500,00 Eur. Byloje nustatyta, kad sudarius darbų priėmimo–perdavimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tariamai perduoti sutarties 1.1 punkte numatyti kūriniai, buvo parengta 2018 m. balandžio 2 d sąskaita faktūra už atliktus darbus (Žvejybinio laivo „Viksund-Seigur T 12,99-spec“ projektavimo ir dizaino brėžiniai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudarius Trond Egil“ AS ir UAB „Gaulus“ sutartį, ieškovei buvo perversta 15 procentų pirmoji įmoka – 100 573,82 Eur, kuria disponavo ieškovės vadovas-atsakovas. Byloje taip pat pateikti duomenys, jog Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6493-874/2020 atsakovui iš ieškovės priteista 500,00 Eur suma (skola). Šioje byloje teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendė, kad kūrinio užsakovė (šios bylos ieškovė) įsipareigojo už kūrinio sukūrimą jos autoriui (šios bylos atsakovui) sumokėti 40 000,00 Eur ir skola už atsakovo ieškovei perduotus kūrinius sudaro 500,00 Eur.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie ieškovės disponuotas ginčo laikotarpiu sumas, apie atsakovo pareikštus kitoje civilinėje byloje reikalavimus ieškovei dėl prievolės atsiskaityti už perduotus autoriaus kūrinius, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė yra išmokėjusi atsakovui 39 500,00 Eur sumą. Nustačius, kad atsakovui yra išmokėta 39 500,00 Eur suma, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės patvirtina, kad atsakovas nėra gavęs jokių sumų vykdant ginčo sutartį iš ieškovės. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija (CK 1.82 straipsnio 4 dalis, 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis) ir nurodyta suma priteisiama ieškovei iš atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad autorinę kūrinio užsakymo sutartį kūrinys nebuvo perduotas, taikytina vienašalė restitucija, priteisiant ieškovei už neperduotą kūrinį gautą pinigų sumą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
28. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nenustatė CK 1.86 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, yra pagrindas jos ir trečiojo asmens, palaikiusio ieškovės reikalavimus, naudai priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Trond Egil“ AS, pirmosios instancijos teismui taip pat teikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
31. Ieškovė byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Šioje byloje ieškinio suma yra 39 500,00 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 818,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atitinkamai, tokia pati suma turėjo būti sumokėta ir už jos teismui pateiktą apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai, t. y. iš jo valstybės naudai priteisiama 1 636,00 Eur (818,00 Eur x 2) žyminio mokesčio.
32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,85 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaulus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 15 d. sudarytą Autorinę kūrinio užsakymo sutartį ir 2018 m. balandžio 5 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais nuo jo sudarymo momento.
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Gaulus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39 500,00 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) sumą.
Iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 8,85 Eur (aštuonių eurų 85 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bei 1 636,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.