Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-500-943/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-28
Bylos Nr.: e2A-500-943/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02380-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: R. Ž.
Trečiasis asmuo: UAB „Rampini“

Kategorijos

2.6.10.2.2Priežastinis ryšys

Civilinė byla Nr. e2A-500-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02380-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2., 2.6.10.5.2.17. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Rampini“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreditorė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo R. Ž. priteisti 84 552,14 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baltic Medical Exchange“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi BUAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotą pripažino tyčiniu. Atsakovas buvo UAB „Baltic Medical Exchange“ direktoriumi. 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „Baltic Medical Exchange“ pripažinta pasibaigusia, nuspręsta ją išregistruoti dėl bankroto iš juridinių asmenų registro. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas 84 552,14 Eur ieškovės kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas visa apimtimi.

3. Ieškovė nurodė, kad ne verslo nesėkmė, bet netinkamas bendrovės valdymas nulėmė negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. 2012 m. vasario 20 d. įvyko bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nutarta „2011 m. atsiradusias skolas ir kitus įsipareigojimus, tame tarpe ir trumpalaikes skolas akcininkams, dengti iš 2012 m. pajamų. Nepasikeitus bendrovės finansinei situacijai iki 2012 m. birželio 25 d. akcininkų susirinkimo didinti bendrovės įstatinį kapitalą arba skolinti“. Taip pat nutarta, kad „akcininkai privalo 2011 metų nuostolį dengti iš akcininkų lėšų. Nuostolis dengiamas papildomais akcininkų įnašais didinant įstatinį kapitalą, proporcingai turimų akcijų skaičiui. Nepadidinus įstatinio kapitalo, t. y. nepadengus nuostolių už 2011 metus, svarstyti klausimą dėl įmonės bankroto iškėlimo ir įmonės vadovo veiklos, t.y. kreiptis į ekonominę policiją dėl įmonės lėšų iššvaistymo“.

4. Vadovas (atsakovas R. Ž.) 2012 m. birželio 25 d. akcininkų susirinkimo nesušaukė. 2012 m. birželio 25 d. pasirašytas keturšalis susitarimas tarp BUAM „Baltic Medical Exchange“, UAB „Rampini“, UAB „Entafarma“ ir Estijos bendrovės MediPar Ou dėl tarpusavio užskaitos. Ieškovės nuomone, atsakovo neteisėta veika pasireiškė keturšalio susitarimo sudarymu tuo metu, kai įmonė, neturėdama ilgalaikio turto, tačiau turėdama 98 kreditorius ir pradelstų įsipareigojimų, susitarimo pagrindu vienai iš akcininkių UAB ,,Rampini“ perdavė beveik visą bendrovės turtą ir dėl to bendrovė veiklą nutraukė, o teismas jai iškėlė bankroto bylą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas R. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi, kuri 2012 metais negaliojo. Taip pat nurodė, kad vien tai, kad buvo konstatuotas bendrovės tyčinis bankrotas, nereiškia, jog veiksmai, sukėlę tyčinį bankrotą, nulėmė žalos atsiradimą ieškovei.

6. Iš 84 552,14 Eur ieškovės kreditorinio reikalavimo, 81 488,12 Eur yra trečios eilės kreditorinis reikalavimas, kurį ieškovė įgijo priėmusi sutuoktinio UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininko A. G. palikimą. UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininkė UAB „Rampini“ 2010 m. vasario 4 d. sutarties pagrindu paskolino UAB „Baltic Medical Exchange“ 345 000 Lt. Sutarties užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės sutuoktinis A. G., 2012 m. liepos 27 d. sumokėjo UAB „Rampini“ 105 000 Lt grąžindamas dalį paskolos už UAB „Baltic Medical Exchange“, o 2012 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo UAB „Rampini“ dar 240 000 Lt. Tokiu būdu, akcininkas A. G. sumokėjo kitam akcininkui UAB „Rampini“ 345 000 Lt už UAB „Baltic Medical Exchange“ ir perėmė iš UAB „Rampini“ reikalavimo teisę. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje neteisėtais atsakovo veiksmus laikė tuos, kurie atlikti nuo 2012 m. vasario 20 d., taigi, A. G., kreditorinį reikalavimą įgijo jau po tų atsakovo ir akcininkų veiksmų atlikimo, dėl kurių UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotas pripažintas tyčiniu, taigi, nėra priežastinio ryšio tarp nepatenkinto ieškovės kreditorinio reikalavimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu. A. G., žinojo, kad bendrovė yra nemoki, tačiau vis tiek sumokėjo bendrovės skolą UAB „Rampini“, perimdamas iš šios bendrovės kreditorinį reikalavimą, šiuos veiksmus jis atliko dar nesuėjus skolos grąžinimo terminui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl tyčinio bankroto kaltas ne tik atsakovas, bet ir akcininkai. Bendrovės akcininku buvo ir A. G.. Bendrovės bankrotas tyčiniu pripažintas ir dėl atsakovo, kaip UAB „Baltic Medical Exchange“ direktoriaus, 2012 m. birželio 25 d. pasirašyto keturšalio susitarimo su UAB „Rampini“, UAB Entafarma“ ir Estijos įmone MediPar Ou dėl tarpusavio užskaitos, kuriuo kreditoriui UAB „Rampini“ sumažinta skola 90 000 Lt. Šis susitarimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala. Ieškovė keturšalio sandorio metu neturėjo tokio dydžio reikalavimo į UAB „Baltic Medical Exchange“, jis atsirado tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., taigi, šis sandoris neįtakojo ieškovės interesų.

Šalies argumentai

8. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad tai, jog keturšaliu susitarimu atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartyje. Tie patys prejudiciniai faktai nustatyti ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, kuriame atsakovas nuteistas dėl skolininko nesąžiningumo. UAB „Rampini“ suteiktos 345 000 Lt paskolos grąžinimo terminas buvo 2012 m. rugpjūčio 4 d., tačiau paskolą buvo galima grąžinti prieš terminą. Iki paskolos grąžinimo termino buvo likusios kelios dienos, buvo aišku, jog BUAB „Baltic Medical Exchange“ su UAB „Rampini“ neatsiskaitys, todėl siekdami apsaugoti ieškovės turtą, ieškovė kartu su sutuoktiniu kreipėsi į AB SEB banką dėl paskolos refinansavimo ir grąžino paskolą UAB „Rampini“. Atsakovas visą BUAB „Baltic Medical Exchange“ verslą perkėlė į kitas įmones.

9. Triplike atsakovas nurodė, jog ieškovė dublike nurodo naujas aplinkybes, kurių nėra ieškinyje ir taip keičia ieškinio pagrindą. Šios bylos nagrinėjimo ribos – veiksmai, kurie nutartimi pripažinti nulėmusiais tyčinį bankrotą. Nei bankroto administratorius, nei kreditoriai neginčijo 2012 m. birželio 25 d. keturšalio sandorio, o tai rodo, kad keturšalis sandoris jos interesų nepažeidė ir jai žalos nesukėlė.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo UAB „Rampini“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pareiškimą dėl UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodinėjo akcininkų R. Ž. ir D. T. H. neteisėtais veiksmais, pareiškimas nebuvo grindžiamas UAB „Rampini“ nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais. Į bylą dėl tyčinio bankroto UAB „Rampini“ nebuvo įtraukta, todėl jos atžvilgiu prejudiciniai faktai 2017 m. sausio 17 d. nutartyje nebuvo nustatyti, UAB „Rampini“ veiksmai nebuvo vertinti. Keturšaliu susitarimu ieškovei žala nebuvo padaryta, nes nėra priežastinio ryšio tarp sudaryto susitarimo ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovės kreditorinis reikalavimas atsirado vėliau nei buvo atsiradusios UAB „Baltic Medical Exchange“ prievolės trečiajam asmeniui, kurios įvykdytos keturšaliu susitarimu. Ieškovė ieškiniu neįrodinėja priežastinio ryšio tarp keturšalio sandorio sudarymo kaip neteisėtų UAB „Rampini“ veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, nes teismų pripažintų neteisėtais atsakovo veiksmų atlikimo metu (2012 metais), negaliojo, t. y. ji įsigaliojo po atsakovo atliktų veiksmų, t. y. 2013 m. spalio 1 d.

13. Spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovės patirta žala yra mažesnė nei prašoma priteisti, todėl teismas vertino, kad ieškovės patirtos žalos dydis byloje yra įrodytas.

14. Tačiau teismas konstatavo, kad nepatenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto byloje nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais, nulėmusiais bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu. Vien ta aplinkybė, kad teismas UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotą pripažino tyčiniu, nepatvirtina, jog veiksmai, sukėlę tyčinį bankrotą, nulėmė žalos atsiradimą ieškovei.

15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės sutuoktinis A. G. buvo bendrovės akcininku, taigi jam 2012 m. vasario 20 d. vykusio akcininkų susirinkimo metu buvo žinoma, jog UAB „Baltic Medical Exchange“ finansinė padėtis yra bloga, tačiau jis vis tiek priėmė sprendimą už šią įmonę grąžinti paskolą UAB „Rampini“ ir įgyti į UAB „Baltic Medical Exchange“ reikalavimo teisę. Be to, 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, A. G. nurodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d. gavus dalį finansinės apskaitos, paaiškėjo, kad įmonė nemoki, jos nuostoliai siekė 1 387 401 Lt, o ilgalaikio turto beveik nebėra.

16. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 25 d. keturšalio sandorio sudarymo metu įmonė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau skolos išieškojimo procesą UAB „Baltic Medical Exchange” atžvilgiu vykdė tik UAB „Rampini” ir UAB „Binkauskas ir Stašinskas”, kurie pateikė antstoliui vykdyti vykdomuosius įrašus dėl 119 013,78 Lt ir 126 012,86 Lt išieškojimo iš UAB „Baltic Medical Exchange“. Vykdydamas išieškojimą šių kreditorių naudai, antstolis 2012 m. birželio 21 d. areštavo bendrovės sandėliuose buvusias specialios paskirties prekes, kurios 2012 m. birželio 7 d., t. y. dar iki keturšalio sandorio sudarymo už 202 617,21 Lt (58 682 Eur) buvo parduotos MediPar Ou. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Entafarma“ buvo skolinga MediPar Ou, o pastaroji UAB „Baltic Medical Exchange“, tokiu būdu pagal 2012 m. birželio 25 d. keturšalį susitarimą, sutinkant UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, dalis atsiskaitymo buvo pervesta tiesiogiai UAB „Rampini“. Teismo vertinimu, šio sandorio sudarymas neturėjo įtakos UAB „Baltic Medical Exchange“ galimybei atsiskaityti su ieškove, nes vykdydamas išieškojimą, antstolis už areštuotas prekes gautas lėšas būtų panaudojęs skoloms UAB „Rampini“ bei UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ padengti. Taip pat pažymėjo, kad į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2012 m. liepos 9 d., t. y. po keturšalio sandorio sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniame skunde ieškovė D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas paneigė priežastinio ryšio prezumpciją. Prezumpcijos panaikinimas yra siejamas su bendrovės negalėjimu atsiskaityti net ir nesant neteisėtų veiksmų, sukėlusių tyčinį bankrotą.

17.2. Teismas nepagrįstai teigia, jog antstolis, už areštuotas prekes gautas lėšas būtų panaudojęs skoloms UAB „Rampini“ bei UAB „Binkauskas ir Stanišauskas“ padengti. Ši teismo išvada iš esmės prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems sprendimus dėl nemokios bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, visos vykdomosios bylos perduodamos teismui, o visų kreditorių interesus gina paskirtas bankroto administratorius.

17.3. Ieškovės reikalavimas gauti atlygį egzistavo darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2012 m. birželio 11 d., o ne tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Tai, kad keturšalis sandoris pažeidė bendrovės esamų ir buvusių darbuotojų interesus, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kur konstatavo: „<..>šio sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo virš dviejų milijonų litų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tame tarme jų ir kreditoriams, kurių reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais“.

17.4. Teismas laikė, kad ieškovės sutuoktiniui sumokėjus skolą už bendrovę, laikytina, jog ieškovės sutuoktinis įgijo naują reikalavimą, o tai paneigia laidavimo esmę. Apeliantė, kaip laiduotoja, subrogacijos būdu perėmė reikalavimo teisę, todėl pati reikalavimo teisės yra atsiradusi iš kredito sutarties ir reikalavimo atsiradimo momentas turi būti siejamas su ja, o ne su reikalavimo perleidimu, laiduotojo atsiskaitymu pagal sutartį.

17.5. Vilniaus apygardos teismas, konstatuodamas, kad neteisėti veiksmai, kuriais bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia, yra tik nesušauktas akcininkų susirinkimas ir keturšalio santorio sudarymas, bet nevertindamas kitų, apeliantės pateiktų įrodymų, dėl atsakovo veiksmų, kurie pablogino bendrovės padėtį, paneigė kasacinio teismo praktiką ir tyčinio bankroto prasmę.

17.6. Bendrovės bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, nes neperžiūrėjo sandorių, kai bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovės argumentus dėl bendrovės veiklos perkėlimo į kitas bendroves. Taip pat svarbu tai, jog atsakovas, būdamas vadovu, nesikreipė dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, nešaukė akcininkų susirinkimo, kad visi akcininkai turėtų reikšmingą informaciją apie ketinimus sudaryti sandorius ir kitą bendrovės veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, nes jis netgi nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o teikė tik rašytinius paaiškinimus. Taip pat trečiasis asmuo buvo atsakovo pusėje, apeliantė prieštaravo šio asmens dalyvavimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes sprendimas nesukurs jokių teisių ir pareigų jam.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. Ž. prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1. Veiksmai, kurie buvo pripažinti kaip sąlygoję tyčinį bankrotą, buvo atlikti 2012 metais, o ĮBĮ atsakomybė dėl tyčinio bankroto kilusios žalos atlyginimo įsigaliojo tik 2013 metais.

18.2. Teismas, spręsdamas, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos privalo vertinti būtent tam konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovui kilusią žalą ir vertinti ar ją nulėmė nutartyje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti neteisėti veiksmai. Tai pirmosios instancijos teismas darė visiškai pagrįstai.

18.3. Bendrovė nemoki buvo jau 2011 metais, todėl veiksmai, kurie buvo atlikti 2012 metais, negalėjo dar kartą privesti nemokios bendrovės prie nemokumo. Bendrovė nebūtų galėjusi atsiskaityti su ieškove net ir neatlikus veiksmų, kurie buvo atlikti 2012 metais, ir kuriais remiantis bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Be to, 2012 metais bendrovė patyrė mažesnį nuostolį nei 2011 metais.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2012 m. birželio 25 d. keturšalis susitarimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala. 2012 m. birželio 21 d. bendrovei priklausančios prekės buvo areštuotos, nors 2012 m. birželio 7 d. prekės buvo parduotos Estijos įmonei MediPar Ou. Kadangi UAB „Entafarma“ buvo skolinga MediPar Ou, pastaroji UAB „Baltic Medical Exchange“ už 2012 m. birželio 7 d. nusipirktas prekes, todėl buvo sudarytas keturšalis susitarimas, pagal kurį dalis atsiskaitymo buvo pervestas UAB „Rampini“. Tokiam sandoriui sudaryti sutikimą davė UAB „Binkauskas ir Stašinskas“. Jei sandorio nebūtų buvę, gautas pinigines lėšas antstolis būtų paskirstęs tiems patiems dviem išieškojimą vykdžiusiems kreditoriams – UAB „Rampini“ ir UAB „Binkauskas ir Stašinskas“.

Šalies argumentai

18.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsiskaitymas su kreditoriais turėjo vykti ĮBĮ tvarka, nes išieškojimo procesas prasidėjo 2012 m. gegužės 15 d., keturšalis sandoris sudarytas 2012 m. birželio 25 d., o bankroto byla iškelta tik 2012 m. rugsėjo 17 d. ir įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. be to, atsiskaitymų eiliškumo su kreditoriais nenustatė ir įstatymas, nes CK 6.930¹ straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d.

18.6. Apeliantės reikalavimo teisės į su darbo santykiais susijusį užmokestį niekas byloje neginčija. Apeliantė nebuvo pradėjusi priverstinio skolos išieškojimo ir painioja vykdymo procesą su reikalavimo teisės turėjimo atsiradimo momentu.

18.7. Tai, kad 2012 m. birželio 25 d. sandoris neturėjo jokios įtakos ieškovės teisės ir pareigoms, rodo ir tai, jog ieškovė (bei jos sutuoktinis) neginčijo sandorio CK 6.66 straipsnio pagrindu. Sandorio neginčijo ir bankroto administratorius.

18.8. Teismas pagrįstai sprendė, jog keturšalio sandorio sudarymo dieną, ieškovė turėjo tik 3 064,02 Eur reikalavimą, nes trečiosios eilės reikalavimą (81 488,12 Eur) ieškovės sutuoktinis įgijo po keturšalio sandorio sudarymo.

18.9. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog apeliantė neginčija sprendimo dalies dėl priežastinio ryšio tarp nesušaukto susirinkimo ir jos patirtos žalos. Apeliantė nesutinka su keturšalio sandorio teisiniu vertinimu.

18.10. Pripažindamas bankrotą tyčiniu, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nereiškia, jog visi apeliantės nurodyti vadovų/akcininkų veiksmai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai siekiama privesti įmonę prie bankroto. Todėl akivaizdu, kad neteisėti veiksmai yra tik tie, kurie Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pripažinti kaip nulėmę tyčinį bankrotą. Ieškovė tik po to, kai buvo gautas dublikas, ėmė plėsti ieškinio ribas ir nurodė kitus neva neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas pagrįstai dėl visų šių aplinkybių nepasisakė, nes ieškovė to neįrodinėjo. Taip pat bylos nagrinėjimo dalyku nėra ir administratoriaus pareigų vykdymas.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rampini“ prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

19.1. Ieškovė pati nustatė ieškinio ribas. Pateikdama ieškinį, ieškovė vadovavosi nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o kitų neteisėtų veiksmų neįrodinėjo. Ieškovės argumentai dėl administratoriaus pareigų vykdymo išvis nenagrinėti šioje nagrinėjamoje byloje.

19.2. Antstolis, net ir nesant keturšalio sandorio, turėjo teisę išieškoti iš bendrovei priklausiusių ir areštuotų prekių. Areštuotos prekės buvo trumpo vartojimo, todėl jas reikėjo realizuoti kuo greičiau. Sandorio sudarymo metu išieškojimą vykdė tik du kreditoriai, taip pat negaliojo ir CK 6.930¹ straipsnis. Taip pat neaišku, kodėl ieškovė vadovaujasi ĮBĮ, jei sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla.

19.3. Ieškovė nebūtų galėjusi gauti savo finansinio reikalavimo, kylančio iš darbo santykių, patenkinimo, nes ji į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi po keturšalio sandorio sudarymo, t. y. 2019 m. liepos 9 d.

19.4. Ieškovės sutuoktinis reikalavimo teisę įgijo tik tada, kai įvykdė skolinį įsipareigojimą už bendrovę. Be to, jam buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis.

19.5. Trečiojo asmens įtraukimas į nagrinėjamą bylą nėra tikrinamas apeliacine tvarka. Ieškovė nepateikė jokių motyvų, kodėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos netinkamai. Trečiojo asmens atsikirtimai buvo pateikti su rašytiniais paaiškinimais, tačiau tai nelemia mažesnių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Bankrutavusi ir likviduota UAB „Baltic Medical Exchange“ Juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) buvo įregistruota 2009 m. spalio 29 d., atsakovas R. Ž. bendrovės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 29 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 10 000 Lt, kuris buvo padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų: ieškovės sutuoktinis A. G., atsakovas R. Ž. ir D. T. H. nuosavybės teise valdė po 24 bendrovės paprastąsias vardines akcijas, o UAB „Rampini“ – 28 bendrovės paprastąsias vardines akcijas.

22. 2010 m. vasario 4 d. tarp UAB „Baltic Medical Exchange“ ir minėtų akcininkų buvo sudaryta sutartis dėl paskolos, kuria: 1) D. T. H. įmonei paskolino 60 000 Lt, 2) UAB „Rampini“ – 345 000 Lt, 3) A. G. – 34 500 Lt, 4) R. Ž. – 500 Lt ne ilgesniam kaip 30 mėnesių laikotarpiui. UAB „Rampini“ ir UAB „Baltic Medical Exchange“ 2010 m. vasario 4 d. sudarė paskolos sutartį, kuria UAB „Rampini“ paskolino UAB „Baltic Medical Exchange“ 345 000 Lt iki 2012 m. rugpjūčio 4 d., sutarties įvykdymo užtikrinimui numatyta įkeisti ieškovei D. G. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 4 d. R. Ž. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį prie 2010 m. vasario 4 d. sutarties tarp UAB „Baltic Medical Exchange“ ir akcininkų sutarties dėl paskolos, kuriuo įsipareigojo 2012 m. rugpjūčio 4 d. A. G. sumokėti 115 000 Lt. Analogišką vekselį išdavė ir kitas bendrovės akcininkas – D. T. H. R. Ž. išduotas vekselis buvo apmokėtas, apmokėta suma ieškovė sumažino savo kreditorinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

23. 2012 m. vasario 20 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta įpareigoti bendrovės vadovą sušaukti akcininkų susirinkimus 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. sausio 25 d., 2011 metais atsiradusias skolas ir kitus įsipareigojimus, tame tarpe ir trumpalaikes skolas akcininkams, dengti iš 2012 metų pajamų, nepasikeitus bendrovės finansinei situacijai iki 2012 m. birželio 25 d. akcininkų susirinkimo didinti bendrovės įstatinį kapitalą arba skolinti. Nepadidinus įstatinio kapitalo, svarstyti klausimą dėl bendrovės bankroto iškėlimo ir bendrovės vadovo veiklos. Duomenų, kad būtų šaukiamas 2012 m. birželio 25 d. visuotinis akcininkų susirinkimas, byloje nėra.

24. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ atliko darbo užmokesčio mokėjimus bendrovės vadovui R. Ž.. Ieškovė dirbo UAB „Baltic Medical Exchange“ ir nuo 2012 m. vasario mėn. negavo darbo užmokesčio – 23 275,45 Lt, ką patvirtino UAB „Baltic Medical Exchange“ 2012 m. birželio 19 d. pranešimu apie bendrovės įsiskolinimą darbuotojui. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. išduotu teismo įsakymu nutarta iš UAB „Baltic Medical Exchange“ D. G. naudai išieškoti 22 398,46 Lt darbo užmokesčio skolos bei 168 Lt bylinėjimosi išlaidų.

25. 2012 m. gegužės 15 d. antstolio D. Š. kontoroje pagal 2012 m. gegužės 15 d. notaro M. K. išduotus vykdomuosius įrašus vekselių pagrindu UAB „Baltic Medical Exchange“ atžvilgiu buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0178/12/01080 dėl 119 013,78 Lt išieškojimo kreditorės UAB „Rampini“ naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0178/12/01081 dėl 126 12,86 Lt išieškojimo kreditorės UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ naudai.

26. 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės 3-asis teismas priėmė įsakymą dėl 40 000 Lt skolos, 2 000 Lt palūkanų, 100 Lt baudos, 2 920 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 338 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Baltic Medical Exchange“ kreditoriaus A. G. naudai. Kreditorius A. G. prisijungė prie antstolio D. Š. vykdomo išieškojimo ir jo naudai 2012 m. liepos 11 d. buvo išieškota 3 039,89 Lt (skolos likutis – 42 318,11 Lt).

27. 2012 m. birželio 25 d. buvo sudarytas keturšalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos tarp UAB „Rampini“ UAB „Baltic Medical Exchange“, UAB „Entafarma“ ir MediPar OU. Susitarime nurodyta, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ skola UAB „Rampini“ yra 114 502,66 Lt, bendrovės MediPar OU skola UAB „Baltic Medical Exchange“ yra 58 682,00 Eur, o UAB „Entafarma“ skola MediPar OU naudai ‑ 63 274,51 Eur. Atžvelgiant į tai, sutarta, jog tarpusavio užskaitymo pagrindu UAB „Entafarma“ padengia įsiskolinimą UAB „Rampini“ sumai 90 000 Lt, atsitinkamai šia suma sumažinami įsiskolinimai tarp kitų sandorio šalių, UAB „Entafarma“ įsipareigojimus turi įvykdyti po prekių pristatymo į UAB „Entafarma“ sandėlį. UAB „Entafarma“ sumokėjo UAB „Rampini“ 90 000 Lt.

28. 2012 m. liepos 27 d. buvo sudaryta kredito sutartis tarp AB SEB bankas ir A. G. ir D. G. dėl 240 000 Lt paskolos UAB „Baltic Medical Exchange“ kreditui refinansuoti. A. G. 2012 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu UAB „Rampini“ sumokėjo 105 000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 3 d. A. G. sumokėjo UAB „Rampini“ 240 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Baltic Medical Exchange“ iškelta bankroto byla. 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas D. G. pirmos eilės kreditorinis reikalavimas 23 275,45 Lt sumai, A. G. trečios eilės reikalavimas 396 362,17 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi trečios eilės kreditorius A. G. pakeistas D. G. (pagal paveldėjimo liudijimą) ir patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas 396 362,17 Lt sumai. D. G. kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo patikslintas, jai gavus apmokėjimą iš Garantinio fondo. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, R. Ž. apmokėjus vekselį ir pareiškus UAB „Baltic Medical Exchange“ reikalavimą bankroto byloje, patvirtintas D. G. trečios eilės kreditorinis reikalavimas UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto byloje 81 488,12 Eur bei 3 064,02 Eur pirmos eilės reikalavimas.

30. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, tačiau 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis panaikinta, UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „Baltic Medical Exchange“ pripažinta pasibaigusia, nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

31. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto pripažinimo tyčiniu 2017 m. sausio 17 d. nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad buvo būtina ir pagrįsta sudaryti faktiškai nemokios UAB „Baltic Medical Exchange“ skolų įskaitymo sutartį, taip pat kad šia sutartimi buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan. Tokio sandorio ekonominis naudingumas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, ypač įvertinus asmenį, kurio įsipareigojimai atsakovei buvo sumažinti, t. y. atsiskaityta su vienu kreditoriumi UAB „Rampini“, kuris buvo vienas iš atsakovės akcininkų, kelia itin pagrįstų abejonių. Bylos duomenys liudija, kad šio sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo virš dviejų milijonų litų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tarpe jų ir kreditoriams, kurių reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais. Aptariamo sandorio sudarymo nustatytomis aplinkybėmis nepateisina 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas prioritetine tvarka grąžinti trumpalaikes paskolas įmonėms tarpe jų ir UAB „Rampini“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo riziką. Todėl spręstina, kad keturšaliu susitarimu atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476-677/2015 atsakovas R. Ž. pripažintas kaltu už BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (skolininko nesąžiningumas), kadangi minėtas 2012 m. birželio 25 d. keturšalis susitarimas patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB „Rampini“ reikalavimus, nors įmonė turėjo 98 kreditorius, su kuriais nebuvo atsiskaičiusi.

33. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nustatė, kad R. Ž., būdamas UAB ,,Baltic Medical Exhange“ direktorius, žinodamas, kad UAB ,,Baltic Medical Exhange“ ekonominė padėtis sunki ir kad bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su visais 98 kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas siekė 2 490 810,97 Lt, suvokdamas, kad įmonei akivaizdžiai gresia bankrotas, 2012 m. birželio 25 d. UAB ,,Baltic Medical Exhange“ vardu pasirašė keturšalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, kurio pagrindu kreditoriui UAB ,,Rampini“ sumažino UAB ,,Baltic Medical Exhange“ skolą 90 000 Lt, t. y. patenkino tik vieno kreditoriaus UAB ,,Rampini“ reikalavimus, suteikdamas šiai įmonei prioritetą prieš kitus kreditorius, ir taip sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti iš UAB ,,Baltic Medical Exhange“ savo skolas – padarė jiems atitinkamo dydžio turtinę žalą. Šie R. Ž. nusikalstami veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, nes UAB ,,Baltic Medical Exhange“ ilgalaikio turto neturėjo, o UAB ,,Rampini“ – vienai iš kreditorių – buvo perduotas beveik visas įmonės likvidus turtas. Po šio keturšalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos pagrindu pardavus paskutinį turtą (prekes) bendrovės veikla buvo nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB ,,Baltic Medical Exhange“ buvo iškelta bankroto byla.

34. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476-677/2015 taip pat konstatavo, kad pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes R. Ž. veiksmai po 2012 m. vasario 20 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo buvo piktavališki, atlikti sąmoningai kenkiant kreditorių interesams, padaryti dėl savanaudiškų paskatų, o nenulemti ekonominio būtinumo ir siekiant apsaugoti kreditorių ir bendrovės interesus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.

Dėl teisės normų, taikytinų sprendžiant civilinės atsakomybės už įmonės tyčinį privedimą prie bankroto klausimą

35. Byloje keliamas klausimas ar atsakovui gali kilti atsakomybė dėl veiksmų, sąlygojusių tyčinį bankrotą, atliktų 2012 metais, t. y. kai negaliojo speciali ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu, kai atsakovas R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusiu tyčinį bankrotą, galiojo 2011 m. birželio 21 d. ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalis ir 20 straipsnis (iki 2013 m. spalio 1 d.).

37. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje (2013 m. balandžio 18 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

38. 2013 m. balandžio 18 d. įstatyme Nr. XII-237, kuriuo buvo pakeista ankstesnė ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, nurodyta, kad ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 20 straipsnio 2013 m. balandžio 18 d. redakcijoje nurodytų sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas, sankcijų už neteisėtų veiksmų atlikimą nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktą).

40. 2012 metais, kai atsakovas atliko veiksmus, sąlygojusius tyčinį bendrovės bankrotą, materialinė 2013 m. balandžio 18 d. ĮBĮ redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti sankcijas atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) negaliojo, tuo metu ji nebuvo įtvirtinta ĮBĮ. Dėl to atsakovo atsakomybė ieškovei negali kilti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka. Tačiau tai nepaneigia dėl tyčinio bankroto kalto asmens atsakomybės taikant kitas neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas, jei būtų nustatytos jų taikymo sąlygos.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl individualios žalos atlyginimo bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245-6.249 straipsniai). Vadinasi, ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios ieškovės pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių (šiuo atveju ieškovę) nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusią ieškovę, tiek ir visus likusius UAB „Baltic Medical Exchange“ kreditorius.

42. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino, jog byloje yra nustatytos trys būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala, tačiau laikė, jog byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Būtent šią sąlygą ir vertina Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (susitarimo sudarymo) ir ieškovės patirtos žalos

43. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

44. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu reiškia, kad kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

45. Kita vertus, net ir pripažinus, kad aptartos civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos arba preziumuojamos, vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo asmenų, susijusių su bendrovės privedimu prie bankroto tyčia, civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019). Todėl nuo tokių reikalavimų bankrutavusios bendrovės vadovas ar akcininkai gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

46. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sprendė iš esmės remdamasis aplinkybėmis, nustatytomis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-165-241/2017, kurioje UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismo vertinimu, esant nustatytam tyčinio bankroto faktui, veiksmai, kuriais bendrovė privesta prie bankroto, suponuoja išvadą apie netinkamą pareigų vykdymą (CK 2.87 straipsnis), tačiau nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų (nesušaukto 2012 m. birželio 25 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir 2012 m. birželio 25 d. pasirašyto keturšalio susitarimo) ir ieškovės patirtos žalos (nepatenkino kreditorinio reikalavimo UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto proceso metu).

47. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas paneigė priežastinio ryšio prezumpciją.

48. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).

49. Prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Jei bendrovės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

50. Taigi, dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad net ir tuo atveju, jei 2012 m. birželio 25 d. susitarimo nebūtų buvę, UAB „Baltic Medical Exchange“ nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškove (ir jos vyru), nes viena vertus, priverstinį išieškojimą UAB „Baltic Medical Exchange“ atžvilgiu vykdė tik UAB „Rampini“ ir UAB „Binkauskas ir Stašinskas“, kita vertus, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartyje – UAB „Baltic Medical Exchange“ nemoki buvo jau 2011 metais. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutiktina iš dalies.

51. Ieškovės prašomą priteisti žalą sudaro iš esmės du bendrovės bankroto byloje nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, t. y. jos kaip darbuotojos reikalavimas, kuris bankroto byloje turėjo būti tenkinamas pirmąja eile, ir trečiąja eile tenkintinas bendrovės akcininko, padengusio bendrovės paskolą kitam akcininkui, regresinis reikalavimas. Dėl abiejų šių reikalavimų, sudarančių prašomą priteisti žalą, priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais pasisakytina atskirai.

52. Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio ieškovės atleidimo iš darbo metu (2012 m. birželio 11 d.), 141 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė reikalavimo teisę į UAB „Baltic Medical Exchange“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio įgijo ieškovės atleidimo dieną, t. y. 2012 m. birželio 11 d., o ne tik tada, kai kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

53. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ finansinė būklė sunki buvo jau 2011 metais ir toliau tik blogėjo. Atsakovas, būdamas UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovu, 2012 m. birželio 25 d., žinodamas, kad bendrovė turi ir kitų kreditorių, įskaitant ir darbuotojus, pasirinko tenkinti tik vieno kreditoriaus UAB „Rampini“ interesus, kuriam perleido beveik visą bendrovės turimą turtą. Minimu laikotarpiu CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, negaliojo, todėl turint duomenų, kad bendrovė jau nuo 2011 metų buvo nemoki, laikytina, jog UAB „Baltic Medical Exchange“, neturėdama galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausia privalėjo atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu, kaip tai nustato Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis. Tokį vertinimą pateikė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje dėl UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodydamas, jog bylos duomenys liudija, kad šio sandorio (2012 m. birželio 25 d. susitarimo) sudarymo metu atsakovė turėjo virš dviejų milijonų litų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tarpe jų ir kreditoriams, kurių reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476-677/2015 atsakovas R. Ž. pripažintas kaltu už BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (skolininko nesąžiningumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog atsakovas R. Ž., 2012 m. birželio 25 d. UAB ,,Baltic Medical Exhange“ vardu sudarydamas keturšalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, kurio pagrindu kreditoriui UAB ,,Rampini“ sumažino UAB ,,Baltic Medical Exhange“ skolą 90 000 Lt, t. y. patenkino tik vieno kreditoriaus UAB ,,Rampini reikalavimus, suteikdamas šiai įmonei prioritetą prieš kitus kreditorius, sumenkino kitų kreditorių galimybes atgauti iš UAB ,,Baltic Medical Exhange“ savo skolas.

54. Įvertinus tai, kad 2012 m. birželio 25 d. keturšaliu susitarimu UAB „Baltic Medical Exchange“ perleido beveik visą paskutinį turimą turtą, kuris remiantis susitarimu, vertintinas 90 000 Lt, laikytina, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ ieškovės atleidimo dieną, t. y. 2012 m. birželio 11 d., turėjo pareigą pirmumo tvarka patenkinti aukštesnės eilės kreditorių reikalavimus, t. y. sumokėti ieškovei darbo užmokesčio įsiskolinimą. Nors išieškotojai UAB „Rampini“ ir UAB „Binakuskas ir Stašinskas“ dėl priverstinio išieškojimo į antstolį kreipėsi anksčiau (2012 m. gegužės 18 d.) nei kad ieškovė buvo atleista, tačiau iš byloje esančių antstolio D. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ turtas areštuotas buvo tik tada, kai antstolis D. Š. 2012 m. birželio 21 d. atliko UAB „Baltic Medical Exchange“ turto apžiūrą ir surašė turto arešto aktą. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateikti įrodymai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais darbuotojais, tarp jų ir bendrovės vadovu R. Ž.. Vadinasi, ieškovės atleidimo dieną bendrovė turėjo lėšų darbo užmokesčiui mokėti, tačiau su ieškove sąmoningai buvo neatsiskaityta. Šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių pakanka pripažinti, jog tarp ieškovės prašomos priteisti žalos, kildinamos iš darbo teisinių santykių, ir atsakovo R. Ž. neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Teismo nuomone, ieškovės patirta žalas (neišmokėtas darbo užmokestis) yra atsakovo neteisėtų veiksmų, sudarant 2012 m. birželio 25 d. susitarimą, rezultatas.

55. Likusi ieškovės reikalavimo atlyginti žalą dalis, kaip minėta, yra susijusi su vieno iš bendrovės akcininkų (A. G.) kitam akcininkui (UAB „Rampini“) grąžinta paskola, kurios grąžinimas buvo užtikrintas ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Lietuvos apeliacinis teismas UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotą pripažino tyčiniu, nes 2012 m. birželio 25 d. keturšaliu susitarimu buvo užtikrinti tik vieno kreditoriaus – UAB „Rampini“ interesai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savaime toks susitarimas nėra susijęs tik išimtinai su ieškovės patirta žala dėl už bendrovę grąžintos paskolos. Teismo nuomone, 2012 m. birželio 25 d. keturšalis susitarimas nepadidino bendrovės turimų įsiskolinimų, tačiau šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti ar tokio susitarimo nesudarius, bendrovė būtų galėjusi atsiskaityti su ieškove, t. y. grąžinti už ją UAB „Rampini“ sumokėtą paskolą.

56. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog 2012 m. birželio 25 d. (susitarimo sudarymo metu) UAB „Baltic Medical Exchange“ atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas notaro vykdomuosius įrašus dėl 119 013,78 Lt ir 126 012,86 Lt išieškojimo UAB „Rampini“ ir UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ naudai. Nors ieškovės sutuoktinis A. G. turėjo reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. teismo įsakymą dėl 40 000 Lt skolos, 2 000 Lt palūkanų, 100 Lt baudos, 2 920 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 338 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Baltic Medical Exchange“, tačiau keturšalio susitarimo sudarymo metu šis teismo įsakymas dar nebuvo įgijęs vykdytinumo savybės. Kreditorius A. G. prie antstolio D. Š. vykdomo išieškojimo prisijungė jau po susitarimo sudarymo dienos, t. y. 2012 m. birželio 28 d.

57. Taip pat nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad ieškovė ir jos sutuoktinis A. G. 345 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „Baltic Medical Exchange“ įgijo anksčiau, nei įvykdė UAB „Baltic Medical Exchange“ prievolę sumokėti UAB „Rampini“ skolą, kuri kilo iš 2010 m. vasario 4 d. paskolos sutarties. Ieškovė ir jos sutuoktinis buvo UAB „Baltic Medical Exchange“ paskolos laiduotojais. Laiduotojas atgręžtinio reikalavimo teisę įgyja tuomet, kai įvykdo skolininko prievolę (CK 6.83 straipsnis). Ieškovės sutuoktinis A. G. mokėjimus už UAB „Baltic Medical Exchange“ UAB „Rampini“ atliko 2012 m. liepos 27 d. ir 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. taip pat po 2012 m. birželio 25 d. keturšalio susitarimo sudarymo. Taigi, ieškovės reikalavimas atlyginti žalą, nesusijusią su darbo teisiniais santykiais, yra kilęs vėliau nei tyčinį bendrovės bankrotą sąlygoję neteisėti atsakovo R. Ž. veiksmai, t. y. jo 2012 m. birželio 25 d. sudarytas keturšalis susitarimas.

58. Minėta, jog dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Šiuo atveju, teismo nuomone, reikšminga aplinkybė, jog bendrovei įvykdžius atsiskaitymą pagal 2012 m. birželio 25 d. susitarimą, ji veiklą iš esmės nutraukė ir daugiau jokių atsiskaitymų nevykdė, išskyrus antstolio priverstinio vykdymo metu išieškotas sumas. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia apimtimi pripažino, kad bendrovė buvo nemoki iš esmės jau nuo 2011 metų, o nemoki bendrovė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo.

59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovo neteisėti veiksmai, sudarant 2012 m. birželio 25 d. keturšalį susitarimą, neturi priežastinio ryšio su ieškovės patirta žala (neišmokėtu darbo užmokesčiu), nes būtent ieškovės ir UAB „Baltic Medical Exchange“ teisinis santykis (darbo santykiai) lėmė, jog jos reikalavimai turėjo būti tenkinami pirmąja eile, o duomenų, kad bent 90 000 Lt ieškovės atleidimo dieną UAB „Baltic Medical Exchange“ turėjo, yra, todėl darytina išvada, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, tačiau prioritetą suteikė bendrovės akcininkui UAB „Rampini“. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 064,02 Eur dydžio žala. Tačiau teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrodytas priežastinis ryšys tarp kitos ieškovės prašomos priteisti žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių tyčinį bankrotą.

Dėl verslo perkėlimo (ne)teisėtumo kaip pagrindo atlyginti ieškovės patirtą žalą

60. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje, pasisakydamas dėl priežasčių, sukėlusių tyčinį bankrotą, šių aplinkybių nenurodė kaip nulėmusių tyčinį bankrotą, ieškovės argumentų dėl verslo perkėlimo neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

61. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nurodomų argumentų bei nevertino juos grindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai ieškovė, grįsdama atsakovui taikytiną civilinę atsakomybę, nurodė kelis atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, iš kurių dalies ieškovei nereikėjo įrodinėti, nes tai prejudiciniai faktai, kurie buvo nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi (aplinkybės lėmusios tyčinį bankrotą, susijusios su 2012 m. birželio 25 d. keturšalio susitarimo sudarymu), tačiau teismui pripažinus, jog tokioje situacijoje, kokia yra susiklosčiusi byloje, ieškinys atsakovui galėjo būti reiškiamas bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, teismas turėjo vertinti visas ieškovės nurodytas aplinkybes, sudarančias faktinį ieškinio pagrindą.

62. Ieškovės nuomone, atsakovo veiksmų neteisėtumas kyla ir dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo 2012 m. birželio 25 d., nors tokį susirinkimą bendrovės vadovas buvo įpareigotas sušaukti 2012 m. vasario 20 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl tokių atsakovo veiksmų ir jų įtakos ieškovės žalai atsirasti, reikšmingas ne pats faktas, jog toks surinkimas nebuvo sušauktas, bet kokią įtaką tokio susirinkimo (ne)sušaukimas galėjo padaryti ieškovės prašomai priteisti žalai. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusi redakcija, toliau ‑ ABĮ) 23 straipsnio 1 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turėjo ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Taigi tokią iniciatyvos teisę turėjo ir ieškovės sutuoktinis akcininkas A. G.. Ne mažiau svarbi aplinkybė, vertinant su tokio susirinkimo nesušaukimu susijusias galimas pasekmes ir jų įtaką ieškovei padarytai žalai, kurios atlyginimo ji siekia nagrinėjamoje byloje, yra tai, kokie klausimai galėjo būti svarstomi tokiame susirinkime ir kokie sprendimai dėl jų galėjo būti priimti. Pagal ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą ABĮ akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais, o tais atvejais, kai akcininkai nepriima tokio sprendimo, tada turi svarstyti klausimus, numatytus ABĮ 59 straipsnio 11 dalyje. Tačiau tokių akcininkų sprendimų priėmimui buvo būtina kvalifikuota dauguma, todėl tokių galimų neigiamų pasekmių rizika vertintina kaip pernelyg nutolusi nuo ieškovei padarytos žalos, be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovui priklausė 24 procentai bendrovės akcijų, taigi jis neturėjo lemiamos įtakos bendrovės visuotiniame akcininkų surinkime.

63. Vien tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje, spręsdamas dėl bendrovės tyčinio bankroto, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su UAB „Baltic Medical Exchange“ verslo perkėlimu į UAB „DH Medical“, nesudaro pagrindo šių aplinkybių nevertinti kaip galimos atsakovo civilinės atsakomybės pagrindo šioje byloje.

64. Verslo perkėlimas iš vienos bendrovės į kitą gali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, užtraukiantis akcininkui atsakomybę, tik tada, jei tai sukelia pirmosios bendrovės nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės teismo nekonstatuotos. Šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybė, jog atsakovas neturėjo lemiamos įtakos bendrovės valdymui, taigi jo atlikti veiksmai, susiję UAB „DH Medical“ veiklos vystymu, galėtų būti kvalifikuojami kaip CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimas, tačiau ir tokiu atveju jo atsakomybė kiltų bendrovės, o ne pavienio jos akcininko atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su verslo perkėlimu, negali būti vertinamos kaip neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovei individualią žalą.

65. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai dėl netinkamai savo pareigas vykdžiusio bankroto administratoriaus, tačiau teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako, nes tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir kt.)

67. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys nėra pakankami pripažinti, jog atsakovo atlikti veiksmai (visuotinio akcininkų surinkimo nesušaukimas, galimas verslo perkėlimas į UAB „DH Medical“) buvo neteisėti ir buvo priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padaryta žala. Tokiai ieškovės pozicijai pagrįsti nėra pateikta pakankamų ir patikimų įrodymų – apeliantė savo poziciją faktiškai grindžia tik deklaratyviais paaiškinimais, dėl ko teismas neturi pagrindo tenkinti tokio reikalavimo.

Dėl trečiojo asmens UAB „Rampini“ bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme

68. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Rampini“ naudai priteisė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2018 m. spalio 22 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Rampini“ naudai priteisė dar 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš viso pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteisė 1 524,60 Eur.

69. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nurodo, kad trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis, nes trečiasis asmuo pateikė tik rašytinius paaiškinimus, o taip pat laiko, kad jo dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, nes sprendimas neturi jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

70. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė neteikė atskiro apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. papildomo sprendimo, kuriuo iš apeliantės trečiajam asmeniui buvo priteistos papildomos bylinėjimosi išlaidos, nors civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios papildomo sprendimo institutą, numato atskirą šio procesinio sprendimo apskundimo tvarką. CPK 277 straipsnio 4 dalis nustato, jog papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši norma turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į kitas papildomo sprendimo, bylinėjimosi išlaidų institutus reglamentuojančiais teisės normas, teismų praktiką. Pažymėtina, jog papildomas sprendimas, priimtas CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra skirtas procesinio pobūdžio klausimo, dėl kurio nebuvo pasisakyta byloje priėmus teismo sprendimą, išsprendimui. Tuo tarpu CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies normos reglamentuoja, jog bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai priklauso nuo ginčo esmės baigties. Taigi minėtų normų analizė leidžia teigti, kad papildomas teismo sprendimas nėra autonomiškas. Nepaisant to, kad CPK 277 straipsnio 4 dalis numato atskirą papildomo sprendimo apeliacine tvarka apskundimą, tačiau tai nereiškia, jog dėl papildomo sprendimo nepateikus apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neturi teisės pasisakyti dėl papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tokie apeliacinės instancijos teismo procesiniai veiksmai neturėtų būti laikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu, nes CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

71. Pažymėtina, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

72. Nagrinėjamu atveju UAB „Rampini“ buvo patraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, t. y. gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusios ieškovės tokia apimtimi, kokia buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai.

73. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįvertino atliktų darbų apimties –trečiasis asmuo byloje pateikė 4 puslapių apimties rašytinius paaiškinimus, taip pat darbų ataskaitoje įtraukti tokie darbai kaip prisijungimas prie Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (EPP), kuris yra tik techninio pobūdžio darbas. Trečiojo asmens pateiktoje 2018 m. birželio 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teisme truko 4,5 val. 2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdis truko 1 val. 19 min., 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdis truko 42 minutes. Tokie darbai kaip ieškinio analizė, susipažinimas su dokumentais vertintini kaip vieno procesinio dokumento parengimas, nes nesusipažinus su procesiniais dokumentais, rašytinių paaiškinimų nebūtų įmanoma parengti, kaip ir atstovauti teismo posėdyje jam nepasirengus. Taigi, įvertinus atliktų darbų kiekį bei apimtį, trečiojo asmens procesinę padėtį, iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. sąskaitose faktūrose nurodomus atliktus advokato darbus, didžiausia iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteistina suma galėjo būti 620,24 Eur (rašytinių paaiškinimų parengimas ir atstovavimas teisme 3 val.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

74. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

75. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinamas 3,62 proc. reikalavimo), atsakovui iš ieškovės priteistini 1 966,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 040 Eur x 96,38 proc.), o trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistini 597,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (620,24 Eur x 96,68 proc.).

76. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 099,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei sumokėjo 1 531 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 95,21 Eur (2 630,20 Eur x 3,62 proc.). Taigi, pritaikius įskaitymą, atsakovui iš ieškovės iš viso priteistini 1 870,94 Eur (1 966,15 Eur – 95,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

77. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

78. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atitinkamai paskirstomos byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1 493 Eur, įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 54,05 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui iš ieškovės D. G. priteisiama 578,28 Eur (600 Eur x 96,38 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovo ieškovei mokėtiną sumą, teisėjų kolegija iš viso atsakovui iš ieškovės priteisia 524,23 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Trečiajam asmeniui UAB „Rampini“ iš ieškovės priteisiama 653,07 Eur (677,60 Eur x 96,38 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl ieškovės D. G. reikalavimo priteisti 3 064,02 Eur žalos, susijusios su neišmokėtu darbo užmokesčiu, panaikinti ir šioje dalyje reikalavimą tenkinti. Priteisti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 064,02 (tris tūkstančius šešiasdešimt keturis Eur 2 ct) Eur žalos atlyginimo.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. papildomo sprendimo dalį ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme paskirstyti taip:

„priteisti atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 870,94 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 94 euro ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rampini“, juridinio asmens kodas 300154332, iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 597,78 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 78 euro ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo“.

Priteisti atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524,23 Eur (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 23 euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rampini“, juridinio asmens kodas 300154332, iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,07 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 7 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjos Romualda Janovičienė Vilija Mikuckienė Egidija Tamošiūnienė