- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- e2-558-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00595-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. G. 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, kuriuo prašė:
1.1. Pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus pasikėsinus į ieškovo kūrinių IMG_2461, IMG_2470, IMG_2476, IMG_2479, IMG_2482, IMG_2490, IMG_2491, IMG_2493, IMG_2499, IMG_2587, IMG_2599, IMG_2609, IMG_2630, IMG_2647, IMG_2657, IMG_2675, IMG_2688, IMG_2689 (toliau – ir Kūriniai) neliečiamybę;
1.2. Pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, nenurodant ant autorinių Kūrinių egzempliorių ieškovo autorystės, tokiu būdu: „T. G. fotografija“ ir įpareigoti atsakovę aiškiai nurodyti autoriaus vardą ant visų išleistų kūrinių egzempliorių tokiu būdu: „T. G. fotografija“;
1.3. Atkurti pažeistas asmenines ieškovo neturtines teises įpareigojant atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus grąžinant į apyvartą 2025 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime byloje e2-1201-866/2025 nustatytus kūrinius ant autorinių Kūrinių egzempliorių nurodant ieškovo autorystę, tokiu būdu: „T. G. fotografija“;
1.4. Atlyginti ieškovui už patirtą neturtinę žalą priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 5 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo.
3. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu pripažino ieškovą esant Kūrinių autoriumi ir įpareigojo atsakovę Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ nurodyti autoriaus vardą? ant visu? viešai rodomų ieškovo kūrinių egzempliorių? tokiu būdu: „T. G. fotografija“ (civilinė byla Nr. e2-1201-866/2025). Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 27 d. Susipažinęs su ieškinio turiniu, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš ieškovo vertinimu netinkamo minėto teismo sprendimo įvykdymo, t. y., kad atsakovė savavališkai pakeitė sprendimo vykdymo tvarką ir nusprendė „išimti“ interneto apyvartoje esančius viešai publikuojamus ieškovui priklausančius Kūrinius.
4. Teismas išaiškino, kad įsiteisėjusio sprendimo vykdymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI skyriuje nustatyta tvarka. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme ir juos atsisakytina priimti.
5. Ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus pasikėsinus į ieškovo Kūrinių neliečiamybę, ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė buvo išleidusi į apyvartą pakeistos kokybės ieškovo Kūrinius. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas pats nurodo, kad Kūriniai (ar jie būtų originalūs, ar pakeistos kokybės) išimti iš apyvartos. Taigi, nelikus pažeidimo objekto, pareikštas ieškinio reikalavimo nagrinėjimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinio reikalavimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.
6. Atsisakius priimti ieškovo reikalavimus, susijusius su autoriaus teisių gynimu, ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakytinas kaip neteismingas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas T. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovo teigimu, jo ieškinyje CBP-595 pareikšti reikalavimai nėra tapatūs. Pavyzdžiui, ieškinyje yra keliami nauji klausimai dėl kūrinių neteisėtų kopijų paskelbimo keliose šalyse taip pat dėl autoriaus (ieškovo) teisių įskaitant ir neturtinių teisių perdavimo tretiems asmenims bei Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 73 straipsnio 3 dalies pažeidimų, ir šie klausimai (įskaitant ir aplinkybių tyrimą / teisinį vertinimą) apygardos teisme nebuvo nagrinėjami.
7.2. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų ieškovui riboti teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo. Teismas turėtų svarstyti ir įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-3022-866/2024 nepareikštų ir nenagrinėtų reikalavimų dėl pripažinimo atsakovės veiksmus (neveikimą) neteisėtais esmę, todėl, kad nuo tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimo ar netenkinimo priklauso neturtinės žalos atlyginimo sąlyga ir sprendimas dėl išvestinio reikalavimo.
7.3. Atsakovė paskelbė ir platino ieškovo kūrinius ne tik savo tinklalapyje, tačiau neatlygintinai perdavė ieškovo kūrinius trečiam asmeniui, kuris yra verslininkas, tai yra siekia finansinės naudos.
7.4. Civilinėje byloje Nr. e2-3022-866/2024 reikalavimas dėl ieškovo teisės į kūrinių neliečiamybė nebuvo pareikštas ir nebuvo išnagrinėtas.
7.5. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
7.6. Visi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendime nustatyti ieškovo kūrinių (fotografijų) egzemplioriai cirkuliuoja, yra išleisti (publikuojami) viešai ir prieinami neapibrėžtam vartotojų ratui globaliu mastu, neturint ATGTĮ numatytos licencijos ir be autoriaus (ieškovo) vardo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Ieškovo teigimu, jo ieškinyje suformuluoti reikalavimai nėra tapatūs. Pavyzdžiui, ieškinyje yra keliami nauji klausimai dėl kūrinių neteisėtų kopijų paskelbimo keliose šalyse taip pat dėl autoriaus (ieškovo) teisių įskaitant ir neturtinių teisių perdavimo tretiems asmenims bei ATGTĮ 73 straipsnio 3 dalies pažeidimų, ir šie klausimai (įskaitant ir aplinkybių tyrimą / teisinį vertinimą) apygardos teisme nebuvo nagrinėjami.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad jo ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra tapatūs Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendime išnagrinėtiems reikalavimams (civilinė byla Nr. e2-1201-866/2025). Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi jo reikalavimus atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų pagrindais, t. y. kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinys neteismingas tam teismui, bet ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindo, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 49 punktas).
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
15. Kaip teisingai apskųstoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas pirmasis, antrasis ir trečiasis ieškinio reikalavimai yra susiję su netinkamai vykdomu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1201-866/2025). Tą patvirtina ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu pripažino ieškovą esant Kūrinių autoriumi ir įpareigojo atsakovę Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ nurodyti autoriaus vardą? ant visu? viešai rodomų ieškovo kūrinių egzempliorių? tokiu būdu: „T. G. fotografija“ (civilinė byla Nr. e2-1201-866/2025). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 27 d.
17. Taigi, jeigu, ieškovo manymu, atsakovė netinkamai įvykdė paminėtą teismo sprendimą, tai jis turi teisę kreiptis į antstolį CPK VI dalyje numatyta tvarka dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo arba atitinkamų pasekmių taikymo. Juolab kad ieškovui buvo išduotas vykdomasis dokumentas bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. procesinis sprendimas išaiškintas, t. y. paaiškinta, jog viešoje erdvėje demonstruojami kūriniai apima taip pat ir internete publikuotus kūrinius.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas patvirtino, kad Kūriniai (ar jie būtų originalūs, ar pakeistos kokybės) iš viso išimti iš apyvartos, taigi, negalima pažeisti to ko nėra. Šių aplinkybių jis taip pat nepaneigė atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo pareikšti ieškinio reikalavimai jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukels, todėl kaip nurodyta kasacinio teismo, toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
19. Ketvirtuoju reikalavimu ieškovas prašo atlyginti ieškovui už patirtą neturtinę žalą priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 5 000 Eur.
20. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tame teisme, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25-36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės ar apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą).
21. Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
22. Kadangi ieškovo reikalavimai, susiję su autorių teisių pažeidimais pripažinti kaip nenagrinėtini teisme ir atsisakytini priimti, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ketvirtasis ieškinio reikalavimas turi būti atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį ir teisingai aiškinio teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymą priimti kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi įtakos pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.