- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- e2-1201-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01167-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“
- Kategorijos
- 2.7.1.1Autorių teisės
- 6.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį pareikštą atsakovei Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti T. G. teisę į ku?rinių IMG_2461, IMG_2470, IMG_2476, IMG_2479, IMG_2482, IMG_2490, IMG_2491, IMG_2493, IMG_2499, IMG_2587, IMG_2599, IMG_2609, IMG_2630, IMG_2647, IMG_2657, IMG_2675, IMG_2688, IMG_2689 autorystę, įpareigojant atsakovę nurodyti autoriaus vardą? ant visu? viešai rodomų ieškovo kūrinių egzempliorių? tokiu būdu: „T. G. fotografija“.
2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. spalio 7 dieną, Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų ieškovas fotografavo, t. y. naudodamas kūrybinei veiklai reikalingas asmenines priemonės darė nuotraukas. Kūrybinės veiklos rezultate ieškovas sukūrė kūrinius, į kuriuos visos teisės priklauso ieškovui. Nenustatytas asmuo, nenustatytu metu atgamino ir panaudojo ies?kovo sukurtas fotografijas (kūrinius) neture?damas autoriaus teisiu? subjekto (ieškovo) sutikimo. Atsakovės valdomoje interneto svetainėse www.lps.lt ir www.facebook.com, be ieškovo leidimo ir be ieškovo sutikimo yra publikuojami ieškovo sukurti fotografijos kūriniai.
Atsiliepimas
3. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas dirbo teisininku laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Darbo santykių metu su ieškovu, raštu nebuvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo, darbo funkcijų jungimo ir kt., nebuvo susitarta, kad ieškovas atliks dar ir žurnalisto darbo funkcijas. Ieškovas veikė savanoriškai, pagal turėtas galimybes ir kvalifikaciją, periodiškai prisidėjo prie atsakovės – ne pelno siekiančios organizacijos veiklos ir jos viešinimo kaip ir kiti atsakovės darbuotojai, kadangi nei darbo sutarties papildymo dėl papildomos veiklos, nei atskiros sutarties už papildomas paslaugas ir užmokestį su ieškovu nebuvo.
4. Pažymi, kad nuotraukos buvo publikuojamos darbo santykių metu ir ieškovas turėjo realias galimybes susipažinti su atsakovės teikiama informacija, informuoti apie galimą autorystę ir atlygį, reikšti pretenzijas, tačiau tai buvo atlikta tik 2024 m. liepos 8 d., ieškovui teikiant pretenziją ir praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo darbo santykių pasibaigimo.
5. Teigia, kad atsakovė negali konstatuoti ar kitaip patvirtinti, jog ieškovo minimos įvykių nuotraukos yra būtent ieškovo veiklos rezultatas, o ne žurnalisto ar kito darbuotojo, atliekančio viešųjų ryšių funkcijas. Ieškovas nepateikė rašytinės autorinės sutarties, kurioje būtų numatytas autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės gautas pajamas už fiksuotas įvykių nuotraukas. Ieškovas nepagrįstai pristato nurodytas įvykių nuotraukas kaip meno kūrinius, nes tai viso labo, tik paprastos nuotraukos, kurias gali daryti ir daro bet kuris atsakovės darbuotojas.
6. Nurodo, kad atsakovo teisininkų iniciatyva 2024 m. lapkričio 19 d. buvo atlikta darbuotojų apklausa – el. paštu teirautasi ar ieškovo pridėtos fotografijos yra pastarojo. Atsakydama į paklausimą pirmininkė K. K. nurodė, kad 2022 m. spalio 7 d. mitingo tarptautinei oraus darbo dienai paminėti metu fotografijas atlikti turėjo galimybę visi, dalyvaujantys minėtame viešame renginyje; pirmininkės pavaduotoja J. P. nurodė, jog savo kompiuteryje rado kelias minėto mitingo nuotraukas, tačiau negali patvirtinti, kas jas atliko; kitas pirmininkės pavaduotojas R. G. nurodė, kad ieškovas retkarčiais atsiųsdavo atsakovės veiklą atspindinčias nuotraukas, laisvai ir nevaržomai jomis dalijosi, neprašydamas už tai atlygio ar finansinės kompensacijos, tačiau kokias konkrečiai nuotraukas ieškovas siuntė, o būtent, ar pridėtas prie ieškinio, minėtas asmuo neturi galimybių konstatuoti, kadangi minėtas atsakovės renginys vyko daugiau negu prieš kelis metus.
7. Pažymi, kad atsakovė negavo jokių tiesioginių ar netiesioginių pajamų, kitos materialinės ar nematerialinės naudos iš ieškovo deklaruojamų nuotraukų. Be to, nuotraukose išimtinai matomi atsakovės darbuotojai – pirmininkė K. K., pirmininkės pavaduotojas R. G., sekretorė D. K., atsakovės padalinių pirmininkai bei kiti atsakovės darbuotojai, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio nuostatas, be minėtų asmenų sutikimo, ieškovas net ir ketindamas gauti pajamų, negali atgaminti, parduoti, demonstruoti bei spausdinti deklaruojamų kūrinių ir iš to gauti finansinės naudos.
8. Atsakovės nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, penkerius metus autorių teisės į nuotraukas priklauso atsakovei, kaip tuometiniam, o dabar – kaip buvusiam darbdaviui, kadangi 2022 m. spalio 7 d. mitingo metu, ieškovas buvo darbo santykiuose su atsakovu, o fotografijos išimtinai atspindi atsakovės, kaip profesinės sąjungos, veiklą ir idėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tuoja:
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
9. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas dirbo teisininku atsakovės organizacijoje, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d., ir išimtinai vykdė tik teisininko pareigybei būdingas funkcijas. Ieškovui Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-20, suteiktas meno kūrėjo statusas. Kaip paaiškino ieškovas teismo posėdžio metu fotografija yra jo kūrybinė veikla nesusijusi su atsakovės organizacijoje vykdytomis darbo funkcijomis.
10. Byloje nebuvo ginčijami ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo nuotraukos buvo padarytos 2022 m. spalio 7 d. atsakovės organizuoto renginio metu, kaip ir nebuvo ginčijami ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo nuotraukos buvo padarytos ieškovui priklausančiu mobiliuoju telefonu, bei tai, kad nuotraukos padarytos būtent ieškovo. Šias išvadas patvirtina ir teismo metu ištirti nuotraukų metaduomenys. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad nėra duomenų, kas konkrečiai yra nuotraukų autorius, tačiau šią poziciją paneigia ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė taip pat neginčijo aplinkybės, kad ir bylos nagrinėjimo metu, ginčo nuotraukos yra publikuojamos atsakovės valdomame internetiniame portale ir/ar socialiniuose tinkluose, nenurodant autoriaus vardo.
11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą tik dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo, todėl teismas nepasisako dėl šalių argumentų susijusių su kitomis bylomis, įskaitant jose reiškiamus turtinius reikalavimus ir kt., nes jie neturi jokios teisinės reikšmės šio konkretaus ginčo išsprendimui.
12. Taip pat, teismas plačiau neanalizuoja atsakovės nurodomų argumentų dėl Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad „Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį; Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje“, nes pati atsakovė pripažįsta ir tvirtina, kad ieškovo nuotraukos nebuvo daromos vykdant darbo ar su tuo susijusias funkcijas.
13. Taip pat, pareikštų reikalavimų kontekste, ginčo esmei neturi reikšmės atsakovės nurodomos aplinkybės, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio nuostatas, be nuotraukose fiksuotų asmenų sutikimo, ieškovas net ir ketindamas gauti pajamų, negali atgaminti, parduoti, demonstruoti bei spausdinti deklaruojamų kūrinių ir iš to gauti finansinės naudos, nes nagrinėjamu atveju ne ieškovas, o pati atsakovė platina nuotraukas ir ieškinio reikalavimai nėra susiję su CK 2.22 straipsnio nuostatų (ne)taikymu.
Dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo
14. Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
15. ATGTĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Taigi, įstatyme kūrinio atsiradimas siejamas išimtinai su jo sukūrimu; kūrinio sukūrimas nepriklauso nuo to, buvo ar nebuvo sudaryta atitinkama autorinė kūrinio užsakymo ar kitokia sutartis.
16. Prie autorių teisių objektų priskiriamos fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi, teisinio reguliavimo expressis verbis fotografijos yra išskiriamos kaip galinčios būti autorių teisių apsaugos objektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
17. Pažymėtina, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020 24–26 punktus).
19. Kaip seka iš atsakovės dėstomų argumentų, atsakovė mano, kad ginčo nuotraukos yra nesaugotinas autorių teisių objektas, nes nuotraukos neturi jokios meninės vertės ir galėjo būti padarytos bet kurio kito asmens, įskaitant kitus atsakovės darbuotojus. Tokia atsakovės pozicija laikytina teisiškai nepagrįsta. Minėta, kad autorių teisių objektas saugomas nepriklausomai nu jo meninės vertės, todėl atsakovės argumentas, jog nuotraukoms sukurti nereikėjo ypatingų aplinkybių ir/ar priemonių, savaime nepaneigia teisiniu reguliavimu nustatytos autorių teisių objekto teisinės apsaugos. Teismo vertinimu, renginio fotografijos, kuomet pasirenkamas fiksuojamas objektas ir/ar veiksmas, atitinka originalumo kriterijų ir laikytinas kūrybinės veiklos rezultatu.
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo nuotraukos yra autoriaus teisių saugomas objektas. Teisiškai nereikšmingais laikytini atsakovės argumentai, kad nuotraukos buvo padarytos šalis sietų darbo santykių laikotarpiu ir/ar aplinkybė, kad ieškovas pretenzijas pareiškė tik praėjus 1,5 metų nuo darbo santykių pasibaigimo, nes kaip minėta pati atsakovė tvirtino, kad nuotraukos nėra susijusios su ieškovo vykdytomis darbo funkcijomis, o autorių teisių objektai saugomi nuo jų sukūrimo momento, bet ne nuo jų paskelbimo ar kitų aplinkybių momento.
21. ATGTĮ 6 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, ginčo nuotraukų metaduomenys patvirtina, kad autorius yra ieškovas. Priešingai atsakovė neįrodė. Atsakovės argumentai, kad ji nežinojo/nežino ir/ar negalėjo nustatyti kas yra tikrasis nuotraukų autorius neturi jokios įtakos ginamų autorių teisių apimčiai.
22. ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog jo kurtos nuotraukos yra autorių teisių saugomas objektas, todėl ieškovo, kaip autoriaus, teisės gintinos ieškinio reikalavimuose nurodytu būdu, t. y. pripažįstant ieškovo autorystę į ginčo nuotraukas ir įpareigojant atsakovę publikuojant ieškovo, 2022 m. spalio 7 d. atsakovės organizuoto renginio metu, sukurtas nuotraukas nurodyti autoriaus vardą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur sumokėtas žyminis mokestis, kuris patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), autoriaus teises į ku?rinius (fotografijas) IMG_2461, IMG_2470, IMG_2476, IMG_2479, IMG_2482, IMG_2490, IMG_2491, IMG_2493, IMG_2499, IMG_2587, IMG_2599, IMG_2609, IMG_2630, IMG_2647, IMG_2657, IMG_2675, IMG_2688, IMG_2689, sukurtų 2022 m. spalio 7 d. atsakovės Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 290806370, organizuoto renginio metu ir įpareigoti atsakovę Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 290806370, nurodyti autoriaus vardą? ant visu? viešai rodomų ieškovo ku?rinių egzempliorių? tokiu būdu: „T. G. fotografija“.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos profesinė sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 290806370, ieškovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 110 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.