- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2-505-1125/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei D. V., trečiajam asmeniui V. P., liudytojui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje V. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti 4 297 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2018 m. gruodžio 27 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu V. P. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 2200089553/2018, pagal kurią buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 9 d. buvo gautas draudėjo pranešimas apie įvykį, nurodant, kad 2019 m. vasario 1 d. plyšo žemėje esantis kabelis, priklausantis elektros tinklams, ko pasekoje nuo elektros įtampos svyravimų sugedo geoterminio šildymo siurblys. Ieškovės atstovas atvykęs į įvykio vietą surašė turto apžiūros protokolą, kuriame buvo konstatavo, kad po avarijos ESO tinkluose, sugedo draudėjo geoterminis katilas.
3. Ieškovė 2019 m. vasario 12 d. pateikė atsakovei prašymą pateikti informaciją dėl elektros tinklų gedimų adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė elektroniniu paštu pateikė atsakymą pripažįstant, kad įžemėjo 10 kv įtampos elektros įrenginiai, ir dėl tos priežasties nutrūko elektros energijos tiekimas viesiems (duomenys neskelbtini) gyventojų imtuvams. Atsakovės atstovas nurodė, kad įžemėjimas nesukelia viršįtampių, kurie galėtų įtakoti imtuvų gedimus, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių savo teiginį, nepateikė.
4. Teigia, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ir 2019 m. kovo 1 d., vadovaujantis 2019 m. vasario 27 d. sąmata, buvo pripažinta, kad žala sudaro 4 384 Eur, iš šios sumos minusuota 87 Eur franšizė, ir draudėjui išmokėta 4 297 Eur draudimo išmoka. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, tačiau 2019 m. gegužės 22 d. buvo gautas atsisakymas tenkinti pretenziją.
5. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai tiekti elektros energiją, užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Atsakovė nenuginčijo padarytos žalos dydžio ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas netaikyti jai civilinės atsakomybės, todėl privalo atlyginti jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad įvykis skirstomajame tinkle negalėjo turėti įtakos draudėjo įrenginio gedimui.
7. Atsakovė nurodo, kad 2010 m. liepos 28 d. tarp V. P. ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 170196612-50140/201027. Ieškovė būsto ir gyventojų turto draudimu apdraudė V. P. turtą (objektą), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
8. Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. ieškovė raštu, dėl įvykio aplinkybių, kreipėsi į atsakovę prašydama informuoti ar laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 6 d. objekte buvo užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai ar elektros įtampos svyravimai. 2019 m. vasario 13 d. atsakovės darbuotojas elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog 2019 m. vasario 2 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama į objektą, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl gedimo 10 kV tinkle. Patikslindamas nurodė, jog įžemėjo 10 kV įtampos įrenginiai. Dėl šios priežasties nutrūko elektros energijos tiekimas visiems (duomenys neskelbtini) gyventojų imtuvams.
9. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raštą, pretenziją dėl 4 297 Eur žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog draudikas, ištyręs įvykio aplinkybes, dėl šio draudžiamojo įvykio išmokėjo 4 297 Eur draudimo išmoką bei pasiūlė atsakovei atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. 2019 m. gegužės 22 d. raštu, dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R 19-0390, atsakovė nurodė, jog pretenzijos dėl žalos atlyginimo patenkinti nėra teisinio pagrindo, nes AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų.
Atsiliepimas
10. Atsakovė paaiškina, kad elektros energija draudėjui yra tiekiama iš transformatorių pastotės SP – 405, elektros linija L-L107 į transformatorinę L-126, iš kurios elektros linija L-KS3202 į komercinę apskaitos spintą KAS-8777. Pažymi, kad atsakovės sistemose 2019 m. vasario 1 d. įvykių skirstomajame tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama į objektą, užfiksuota nebuvo. Vartotojų atjungimų sistemoje fiksuota, jog 2019 m. vasario 2 d. elektros linijoje L-L107 18:16 val. įvykdytas trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai. Nurodyto atjungimo metu elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2 132 III aprūpinimo elektra patikimumo kategorijos vartotojams, vartotojų skundų dėl šio įvykio nebuvo gauta.
11. Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas įžemėjimas 10 kV tinkle, siekiant nustatyti tikslią įžemėjimo vietą bei pašalinti įžemėjimą, rankiniu būdu po vieną buvo atjungiamos elektros linijos iš pastotės SP-405, kol buvo nustatyta įžemėjimo vieta. Šiuo atveju, elektros linijoje L-L107 įžemėjimas nustatytas nebuvo, įžemėjo Š1-10 elektros linija, kuria elektros energija nėra tiekiama draudėjui.
12. Pažymi, kad pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą 24/7 ar pareigos, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis. Pastebi, kad nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas nėra užtikrinamas net I aprūpinimo elektra patikimumo kategorijos abonentams, kuriems priskiriami svarbūs objektai.
13. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Be to, teisės aktai neįpareigoja atsakovę atlikti pastovią energijos įtampos ir galios kontrolę galios analizatoriumi, todėl atsakovės iniciatyva pastovūs matavimai ir kontrolė nėra atliekami. Taigi, nei draudėjui, nei ieškovei nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais, nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovės valdomame elektros tinkle įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai, t. y. draudėjui buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija.
14. Be to, avarinio įvykio akte Nr. 114 nurodyta gedimo priežastis yra deklaratyvi, nepagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, kurios šiuo atveju būtinos. Prie akto nėra pridėti matavimų rezultatai, neužfiksuotas neva tai atliktų matavimų laikas. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apdrausto turto gedimo priežastis buvo – elektros energijos tiekimo pertrūkis, netrukęs nei minutės, ar elektros įtampos svyravimai, t. y. kad įrenginys sugedo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
15. Atsakovė taip pat pažymi, jog atsakovė už tiekiamos elektros energijos kokybę yra atsakinga tik iki skirstomojo tinklo ir vartotojo vidaus tinklo nuosavybės ribos. Nagrinėjamu atveju, jeigu įtampos matavimai apskritai buvo atlikti, jie buvo atlikti draudėjo vidaus tinkle. Kadangi vidaus tinklas yra draudėjo nuosavybė, todėl vadovaujantis teisės aktų nuostatomis elektros energijos vartotojas (draudėjas) (iš savo pusės) atsako už tinkamą elektros tinklo eksploatavimą.
16. Teigia, kad atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, laikosi saugumo reikalavimų ir atsakingai prižiūri bei eksploatuoja jai priklausančius elektros skirstomuosius tinklus. Pažymi, jog likus vos pusmečiui iki įvykio 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo atlikta transformatorinės periodinė apžiūra. Be to, skirstomajame tinkle yra sumontuoti apsaugos įrenginiai, kurie parenkami ir montuojami vadovaujantis ministro patvirtintomis taisyklėmis.
17. Dubliku ieškovė papildomai pažymi, kad pareiga įrodyti savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo kyla atsakovei, tačiau šiuo atveju, atsakovė nepateikė į bylą matavimo protokolų, ar kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių kokybiškos elektros tiekimą, ir apskritai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiškos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo.
18. Tripliku atsakovė papildomai pastebi, kad mažai tikėtina, jog viršįtampis neva tai susidaręs SP – 405 pereitų visus skirstomojo tinklo segmentus, visas sumontuotas apsaugas ir sugadintų tik vienintelio ieškovės draudėjo vienintelį įrenginį - šilumos siurblį Climatemaster, nes sutrikimas buvo nulemtas išorinio poveikio, o būtent trečiojo asmens nuosavybėje esančių 10 kV įrenginių gedimo, be to, sutrikimas įvyko pradinėje iš elektros energijos tiekimo ieškovės draudėjui grandžių ir elektros energija elektros energijos tiekimo grandinėje pereina per tinklo dalis, kuriose yra sumontuotos apsaugos. Be to, ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei.
19. Teigia, kad įtampos svyravimai, jeigu tokie buvo, galėjo atsirasti dėl daugybės priežasčių, tame tarpe – dėl vartotojo vidaus tinkle esančių gedimų, instaliacijos trūkumų, per didelės apkrovos, ir pan. Taip pat į bylą nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog buvo laikytasi įrenginio eksploatavimui keliamų reikalavimų.
20. Pažymi, kad įtampos svyravimai jokiu būdu negali būti nustatomi iš vizualinės apžiūros. Tokiais atvejais privalo būti atliekami elektros energijos įtampos matavimai, o jų rezultatai fiksuojami dokumentuose. Šiuo atveju, prie akto nėra pridėti nei matavimų rezultatai, nei užfiksuotas neva tai atliktų matavimų laikas, todėl darytina išvada, kad įtampos matavimai apskritai nebuvo atlikti.
Atsiliepimas
21. Trečiasis asmuo byloje V. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. vasario 1 arba 2 d. elektros tinklų darbuotojai atliko montavimo darbus ant stulpo Nr. 400/5. Per keletą valandų elektrą tai įjunginėjo, tai išjunginėjo (elektros tinklas name trijų fazių), fazės tai dingdavo, tai keitėsi vietomis (pirma su trečia, antra su pirma). Dienos pabaigai elektra buvo pajungta, bet šilumos siurblys (geoterminis katilas) neveikė. Nurodo, kad pranešė apie įvykį kompanijai „ALROPA“ ir draudimo kompanijai. Vėliau trečiasis asmuo susisiekė su elektros tinklais ir išsiaiškino elektrikų brigadininko vardą ir jo tel. numerį. Teigia, kad po dienos-dviejų atvažiavo specialistai iš „ALROPA“, apžiūrėjo šilumos siurblį ir surašė išvadas avarijos akte. Vėliau atvažiavo ekspertas iš draudimo kompanijos, kuriam trečiasis asmuo perdavė informaciją apie elektrikų brigadininko vardą ir kontaktinius duomenis. Ekspertas viską užsirašė ir nufotografavo šilumos siurblį. Vėliau draudimo atstovai susisiekė su trečiuoju asmeniu ir pranešė apie kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius palaikė ieškinio bei dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
23. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė D. V. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime bei triplike nurodytus argumentus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Trečiasis asmuo byloje V. P. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant).
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo posėdžio metu liudytojas šildymo įrenginių specialistas A. P. nurodė, kad šioje srityje dirba 20 metų. 2019 m. vasario mėn. liudytojas buvo iškviestas trečiojo asmens V. P., nes pastarajam neveikė katilas. Liudytojas nustatė, kad buvo sugedęs katilas (šilumos siurblys), visus gedimus jis aprašė avariniame akte. Teigė, kad minėti gedimai būna dėl elektros įtampos svyravimų ir buvo pakeistos tam tikros detalės. Paaiškino, kad visi prietaisai trečiojo asmens name buvo prijungti prie ESO, visi vidiniai ir išoriniai laidai sujungti, tam tikros ribos nėra, atskirų įtampos šaltinių (pvz. saulės kolektoriaus, vėjo jėgainės) nebuvo, todėl pasakyti kieno atsakomybės ribose įvyko įvykis negalėjo. Jeigu svyravimas arba trumpas atjungimas įvyktų namo viduje, išjungtų įvado automatą ir atskirtų elektros tiekimą. Paaiškino, kad kompresorius arba kitas prietaisas, šilumos siurblio valdiklis reaguoja į įtampos svyravimus – jeigu elektrą atjungti ir įjungti, nieko baisaus neįvyks, bet dėl 10-15 proc. padidėjusių svyravimų gali sugesti ir valdiklis ir kompresorius. Kadangi prietaisai ima įtampą iš šaltinių, jeigu yra svyravimas krenta įtampa ir kyla srovė, ta srovė gali sugadinti prietaisą. Nurodė, kad svyravimų nematavo, elektros įvade viskas buvo gerai. Kurią dieną sugedo katilas, liudytojas negali nustatyti. Nurodė, kad apie fazių keitimą kalbėjosi su trečiuoju asmeniu, tačiau prietaisas neturėjo apsaugos nuo fazių keitimo ar įtampos svyravimų. Dėl to, kai kompresorius sukasi į kitą pusę, tai irgi gali būti viena iš priežasčių, kad prietaisas sugęsta. Iškvietimo metu prietaisas jau buvo sugedęs, todėl nustatyti minėtų aplinkybių liudytojas negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Byloje pateiktas Būsto ir gyventojų draudimo polisas Nr.2200089553/2018, kuris patvirtina, kad trečiasis asmuo V. P. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. buvo apdraudęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 1 d. datos pranešimu draudėjas informavo draudiką, kad 2019 m. vasario 1 (2) d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu, kaip nurodoma pranešime, plyšo žemėje esantis kabelis, priklausantis elektros tinklams, dėl ko nuo elektros įtampos svyravimų sugedo geoterminio šildymo siurblys. Nurodoma, kad ESO patys pranešė, kad įvyko avarija bei avarija užfiksuota pačių elektros tinklų.
27. Byloje pateiktas draudiko 2019 m. vasario 9 d. atliktas nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas Nr. 19/220, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 2 d. sugedo geoterminis katilas Climate Master dėl galimai ESO linijos avarijos. Byloje pateiktas UAB „Alropa“ 2019 m. vasario 6 d. avarinio įvykio aktas Nr. 114, kuriame nurodyta, kad atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos apžiūra ir nustatytos avarijos priežastys. Nurodoma, kad šildymo sistema neveikia, nėra karšto vandens. Sugedo šilumos siurblio Climatemaster (USA) GSW060 šaldymo modulis, valdiklis CXM, pirminio kontūro cirkuliacinis siurblys. Priežastis – dėl elektros įtampos įvado svyravimo. Šildymo sistema netinkama eksploatacijai. Būtinas sugedusios dalies keitimas. Tik pakeitus detalę įmanoma paleisti šildymo įrangą ir nustatyti kitų sistemos komponentų būklę. Draudiko apskaičiuota draudimo ir draudėjui išmokėta išmoka 4 297 Eur suma. Dėl išmokos dydžio bei sumos apskaičiavimo ginčo byloje nėra.
28. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
29. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Žemesnės instancijos teismas
30. Draudikas 2019 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašydamas suteikti informaciją apie tai: ar laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 6 d. buvo užfiksuoti elektros energijos tiekimo sutrikimai adresu (duomenys neskelbtini), objektą aptarnaujančioje elektros energijos tiekimo linijoje; ar laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 6 d. buvo užfiksuoti elektros įtampos svyravimai adresu (duomenys neskelbtini), objektą aptarnaujančioje elektros energijos teikimo linijoje; jeigu elektros energijos sutrikimai susiję su trečiųjų asmenų veikla prašoma tokius nurodyti.
31. 2019 m. vasario 13 d. el. laišku AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo, kad 2019 m. vasario 2 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (pertrūkis) dėl gedimo 10 kV tinkle. Tos pačios dienos elektroniniu laišku patikslinus duomenis nurodoma, kad įžemėjo 10 kV įtampos elektros įrenginiai. Dėl tos priežasties nutrūko elektros teikimas visiems (duomenys neskelbtini) gyventojų imtuvams. 2019 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku nurodoma, kad įžemėjimas įvyko dėl nenustatytų priežasčių ESO tinkle. Pabrėžiama, kad įžemėjimas nesukelia viršįtampių, kurie galėtų įtakoti imtuvų gedimus.
32. Išmokėjus išmoką draudikas su pretenzija kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, žalos atsakovas neatlygino bei 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 4593869 nurodė, kad remiantis visa informacija nustatyta, jog AB „Elektros skirstymo operatorius“ priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 2 d. nustatytas trumpalaikis elektros energijos tiekimo pertrūkis (2019 m. vasario 1 d. jokių įvykių nėra fiksuota). Nurodoma, kad 2010 m. liepos 28 d. sudarytoje elektros energijos teikimo sutartyje vartotojas įsipareigojo kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo. Vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38, 56.8 punktu, vartotojas privalo įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikrinimo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų, įtampos kryčių ir pertrūkių. Rašte nurodoma, kad remiantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 81.1. punkte nustatyta, kad trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Rašte teigiama, kad AB „Elektros skirstymo operatorius“ laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos teikimą atnaujino per mažiau nei 24 valandas. Vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu operatorius neatlygina vartotojui nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar)tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko.
33. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
34. AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančius veiksnius, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties. Sutiktina, kad šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 straipsnis), tačiau atsakovei neigiant ieškovės nurodomą priežastį, t. y. kad draudėjo prietaisas –sugedo dėl elektros energijos nutrūkimo ar elektros įtampos svyravimų, taip pat neigiant bet kokį savo sutarties ir/ar teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimą, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent ieškovei teko pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.
36. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įvardija kaip žalos padarymą ieškovės draudėjui, kaip kad nurodoma ir aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje. Kita vertus, ieškovė atsakovės atsakomybę grindė iš esmės vien ta aplinkybe, kad ieškovės draudėjui buvo padaryta žala tuo metu, kai buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
37. Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, dėl kilusios žalos atlyginimo taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos.
38. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 1 punkte nustatyta šių taisyklių paskirtis – reglamentuoti elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais (toliau – tiekėjas), tinklų operatoriais (toliau – operatorius); taisyklėmis siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aprūpinimo elektros energija patikimumą ir saugumą, atsiskaitymą laiku už suvartotą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas (Taisyklių 4 punktas). Taisyklių 2 punktas nustato, kad jos yra privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams ir subabonentams.
39. Pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) tinkle, atitinkamose linijose per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vasario 3 d. buvo neplaniniai elektros atjungimai: linijoje L-KS7596, linijoje L-300, linijoje L-200. Trečiajam asmeniui elektros energiją tiekiančioje linijoje neplaninių atjungimų nebuvo. Pagal pateiktus duomenis apie planinius elektros atjungimus per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vasario 3 d. atjungtos linijos L-300 bei L-100. Per šias linijas draudėjui tiesiogiai elektra nebuvo tiekiama. Draudėjui elektros energijos tiekimas yra tokiu objekto prijungimo elektriniu adresu: SP-405, L-L107, L-126, L-KS3202, L-126_KS-3210, L-atr400/1, 400/4,L-126_KAS-8777 (adresas nurodytas elektros tinklų nuosavybės ribų akte). Taigi, elektros energija draudėjui tiekiama iš transformatorių pastotės SP-405, elektros linija L-L107, į transformatorinę L-126, iš kurios elektros linija L-KS3202 į komercinę apskaitos spintą KAS-8777. Vartotojų atjungimų sistemoje fiksuota, jog 2019 m. vasario 2 d. elektros linijoje L-L107, 18:16 val. įvykdytas trumpalaikis atjungimas įžemėjimo paieškai. Nurodyto atjungimo metu tiekimas buvo nutrauktas 2 132, III aprūpinimo elektra patikimumo kategorijos vartotojams.
40. Pagal byloje pateiktus įrodymus linijoje L-126 transformatorius keistas 2018 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad atsakovė neįsipareigojo teikti vartotojui elektros energiją nenutrūkstamai. Byloje nustatyta, kad po to, kai elektros energijos 2019 m. vasario 2 d. tiekimas nutrūko, pastotėje SP-405 esančiose linijose jis buvo atkurtas trumpiau nei per valandą, linijoje L-L107 per kurią elektros energija tiekiama draudėjui, elektros energijos teikimas nebuvo atjungtas ilgiau nei 1 minutę, kai tuo tarpu atsakovė turėjo pareigą jį atkurti per 24 valandas.
41. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas pažymi, kad ieškinys yra pagrįstas prielaidomis, byloje nėra nė vieno tiesioginio atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo. Kita vertus, kaip minėta, neteisėtus veiksmus konstatuoti šiuo atveju užtenka tik nustatyti žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiais šaltiniais, todėl teismas vertina ir kitas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, be kita ko, priežastinį ryšį.
42. Teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog šilumos siurblys Climatemaster sugedo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo (ar bendrai dėl didesnio pavojaus šaltinio – elektros energijos tiekimo), apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, jog labiausiai tikėtina, kad katilas sugedo būtent dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo arba kaip ieškovė nurodo dėl įtampos svyravimų, kurie šioje byloje neįrodyti (tokių duomenų byloje nėra). Kaip teismo posėdžio metu nurodė apklaustas liudytojas, t. y. UAB „Alropa“ vadovas A. P., kuris sudarė 2019 m. vasario 6 d. avarinio įvykio aktą Nr. 144, elektros įtampos svyravimų nematavo, elektros įvade viskas buvo gerai. Kurią dieną sugedo katilas, liudytojas negali nustatyti. Nurodė, kad apie fazių keitimą kalbėjosi su trečiuoju asmeniu, tačiau prietaisas neturėjo apsaugos nuo fazių keitimo ar įtampos svyravimų. Dėl to, kai kompresorius sukasi į kitą pusę, tai irgi galėjo būti viena iš priežasčių, kad prietaisas sugenda. Iškvietimo metu prietaisas jau buvo sugedęs, todėl nustatyti minėtų aplinkybių liudytojas negalėjo. Šie liudytojo paaiškinimai taip pat nuosekliai patvirtina, jog šilumos siurblio gedimo priežastis nebuvo nustatyta, tik pateikta viena iš galimų priežasčių, tačiau kaip minėta, jokių įtampos matavimų nebuvo atlikta, o pareigą tiekti elektrą atsakovė vykdė tinkamai.
43. Apeliacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Vadovaujantis EEĮ 71 straipsnio 2 dalies nuostatomis elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022).
44. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.
45. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
46. Byloje neįrodyta (ir ieškovė neįrodinėjo), jog nurodytam šilumos siurbliui buvo būtinas pastovus elektros energijos tiekimas. Taigi, ieškovės argumentai, susiję su priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos, nustatymo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai, kad elektros tinklų gedimas ir elektros energijos tiekimo nutrūkimas savaime neįrodo/nesąlygoja draudėjo elektros prietaiso (šilumos siurblio) gedimo. Teismo vertinimu, atsakovės paminėta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad kiti vartotojai (ar draudėjo kiti elektros prietaisai) būtų nukentėję dėl nurodyto elektros energijos tiekimo nutrūkimo, taip pat iš dalies patvirtina teismo išvados dėl priežastinio ryšio nebuvimo teisingumą. Pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką savaime nėra pagrindu taikyti atsakomybę atsakovei. Be kita to, vertinant priešingai, t. y. nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, o konstatavus, kad atsakovės atsakomybei pagrįsti pakanka nustatyti elektros tiekimo sutrikimo faktą būtų formuojama ydinga praktika, nes iš esmės trumpalaikis elektros tiekimo sutrikimas yra pasitaikantis reiškinys, o visais atvejais vien dėl šios priežasties taikant atsakomybę, jos ribos būtų nepagrįstai išplėstos.
47. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
48. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
51. Byloje iš viso patirta 47, 27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtų sumų priteisimo netenkinti.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 47, 27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.