- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1819-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12743-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BioPoint“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BioPoint“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20882-1085/2019, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Abelas“ 17 500,00 Eur ir 40,00 Eur kompensaciją, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas ieškinyje pareikštų reikalavimų ribose (17 540,00 Eur), esančias banko sąskaitose bei atsakovės kasoje esančias lėšas, taip pat areštuoti bet kokį turtą, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tikėtina, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, dėl ko liko skolinga ieškovei. Ieškovė neįrodė sprendimo neįvykdymo grėsmės. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė tik daro prielaidą, jog atsakovė gali bandyti slėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, šio savo teiginio nepagrįsdama jokiais įrodymais. Vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą.
5. Taip pat tai, kad šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai nesąžiningumu priešingos šalies atžvilgiu. Tai, kad atsakovė gali neturėti varžytynėse parduotino turto, šiuo konkrečiu atveju taip pat neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų ir traktuoti, jog jų netaikius yra bloginama ieškovės padėtis.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė UAB „BioPoint“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nevertino ir neanalizavo ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų, kurie tikėtinai pagrindžia, jog atsakovė yra nesąžininga. Atsakovės teiginiai dėl avanso grąžinimo, nors ieškovės pateikta banko sąskaitos išklotinė patvirtina, kad to realiai nebuvo, rodo, kad atsakovė nevengia sakyti tikrovės neatitinkančių dalykų, kad išvengtų prievolės įvykdymo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovės vardu veikiantis T. O. savo veiklą vykdo apgaudinėjant savo konktrahentus ir tai patvirtina internete esantys kitų asmenų atsiliepimai. Internete esančių atsiliepimų pavyzdžiai pateikti su ieškiniu. Tokia gausa atsiliepimų leidžia pagrįstai tikėti, kad atsakovė ir/ar jo vardu T. O., su kuriuo tiesiogiai komunikavo ieškovė, bus nesąžiningi ir sieks išvengti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Iš atsakovės balanso matyti, kad ieškovės atsakovei sumokėta 17 000,00 Eur suma sudaro beveik pusę atsakovės apyvartinių lėšų. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ieškinio sumos santykis su atsakovės finansinėmis galimybėmis nėra nereikšmingas. Atsakovė veikė mažiau nei vienerius metus. Pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovė turi 9 darbuotojus, kurių vidutinis darbo užmokestis 2019 m. birželio mėn. yra mažiau, nei minimumas – 377,68 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl šios įmonės veiklos skaidrumo. Be to, pagal teismų praktiką teismas turi vertinti tiek ieškinio sumą, tiek atsakovės elgesį, tiek jos turtinės padėties pokyčio perspektyvas, t. y. įvertinti aplinkybių visumą, nesuteikiant reikšmės tik vienai aplinkybei. Teismas atsakovės finansinės padėties apskritai nevertino. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje suformuota praktika, nes aplinkybės skiriasi. Klaidinančios informacijos teikimas ir akivaizdus melavimas ieškovei, kai siekiama išvengti prievolės ar kiek įmanoma atidėti jos vykdymą, yra nesąžiningo atsakovės elgesio pavyzdys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
9. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.
11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.
12. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantė grindžia, jos nuomone, atsakovei didele ieškinio suma bei atsakovės nesąžiningumu.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apeliantės interesus (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės interesus) varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apeliantės (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
14. Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengtų vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl klaidinančios informacijos apie avanso grąžinimą teikimo, kitų klientų apgaudinėjimo ir pateikti su šiomis aplinkybėmis susiję įrodymai, šiuo atveju nepaneigia atsakovės sąžiningumo prezumpcijos. Avanso grąžinimo aplinkybės yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šių ieškovės teiginių pagrįstumas bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu, turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, savo ruožtu, kaip pasisakyta teismų praktikoje, finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1539-516/2018).
17. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakovės turtinės padėties neanalizavo, tačiau nenustačius atsakovės nesąžiningumo, atsižvelgus į teismų praktiką, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Be to, pažymėtina, kad iš UAB „Abelas“ 2018 metų balanso nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė nebūtų pajėgi jį įvykdyti. Atsakovės 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad atsakovė – pelningai veikianti įmonė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Todėl, nustatęs esmines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.