Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui A. D., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. I. O. R. teismo posėdžio metu ieškinį (b. l. 26-30) palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad su atsakovu A. D. artimai draugavo, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, susituokę nebuvo. Abu buvo išvykę į Jungtinę Karalystę, (duomenys neskelbtini) jiems gyvenant kartu gimė dukra M. D.. Atsakovas tėvystę pripažino. Jų tarpusavio santykiai nebuvo geri, nuolat pykosi, atsakovas nuolat vartojo alkoholį, todėl ieškovė su juo nutraukė santykius ir 2019-07-13 su dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas ir toliau liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Jis dukrai išlaikymo niekada nemokėjo ir jos neremia ir dabar, tik kartais perveda po 20 Eur per savaitę. Su atsakovu nesusitinka, nebendrauja, nežino, nei kur jis dirba ir kokio dydžio jo pajamos. Jokio turto nei Lietuvoje, nei užsienyje jis neturi, nepilnamečių vaikų taip pat neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) operatore, per mėnesį gauna apie 750,00 Eur atskaičius mokesčius, turi automobilį ir du butus. D. M. D. yra 7 metų amžiaus, nuo rugsėjo 1 d. eis į (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2 klasę. Jos būtinausi poreikiai per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo A. D. nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Mergaitė yra sveika, tačiau reikia dėti plokštelę dantukų tiesinimui. Dukra ketina ir toliau lankyti šokių būrelį, mokestis už kurį sudarė po 20,00 Eur kas mėnesį. Dar nori lankyti dailės bei anglų kalbos būrelius, kiek tai kainuos, dar nežino. Atsakovas nesidomi nei vaiku, nei jo sveikata, nėra dovanojęs jai dovanų gimtadienio ar švenčių proga, nėra pasiėmęs pas save ar atvykęs su ja pasimatyti, kartu nėra atostotogavęs. Kol negerdavo, kartais vaikui pervesdavo po 20,00 Eur per savaitę išlaikymui, tačiau paskutiniu metu nieko neperveda, jau 3 mėnesiai su vaiku visiškai nebendrauja niekaip – nei telefonu, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, dėl bendravimo su vaiku, mano, kad susitars su atsakovu geruoju, jeigu jis norės su vaiku bendrauti.

4. A. A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 65-66), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir jam apie parengiamąjį teismo ir teismo posėdžius pranešta tinkamai (b. l. 36-37, 58-59, 65-66), tačiau jis atsiliepimo teismui nepateikė, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, į posėdį neatvyko, nepasirūpino, kad jį byloje atstovautų advokatas ar advokato padėjėjas, liko procesui abejingas. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 straipsnis, 378 straipsnis).

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 38-39) ir teismo posėdžio metu tarnybos atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaiko interesus, o dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ginčo nėra, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad šalims, kartu gyvenant neįregistravus santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D., kuri yra nepilnametė (b. l. 8).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamąją vietą su ja, nes ieškovė dukrą nuo gimimo faktiškai augina ir prižiūri viena, su vaiku ją sieja tvirti emociniai ryšiai, o tėvą vaikas matė tik iki 2019 metų liepos mėnesio, iki kol ieškovė su vaiku grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. A. A. D., dukrai su ieškove išvykus gyventi į Lietuvą, tam neprieštaravo, nepageidavo dukros susigrąžinti ir auginti pats, į Lietuvą vaiko aplankyti nebuvo atvykęs, nekvietė dukros pas save atvykti ir praleisti kartu atostogas, jau daugiau kaip trys mėnesiais visai nebendrauja su dukra, pozicijos dėl šio ieškovės reikalavimo teismui nepareiškė, liko abejingas procesui. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus, bet to, atsakovas dėl to prieštaravimų nepareiškė, ginčo tarp šalių nėra. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku, nei tėvo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

8. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar vaikas yra gimęs nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamąją vietą nustačius su motina O. R., ji turi didesnes galimybes auklėti dukrą, tačiau tai nesumažina vaiko tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

9. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas A. D. su nepilnamečiu vaiku M. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja abiejų jos tėvų abipusiu susitarimu. Atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su dukra neprieštaravo, papildymų nepateikė, savo bendravimo tvarkos teismui svarstyti nepasiūlė, atsiliepimo teismui neteikė. Ieškovė mano, jog jie tarpusavio susitarimu išspręs šį klausimą, jeigu atsakovas išreikš norą bendrauti su dukra, tačiau paskutinius tris mėnesius jis visiškai nebendrauja su dukra: nei telefonu, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis ar kitaip, nesidomi vaiko auklėjimu, ugdymu, pasiekimais, sveikata. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, tiek skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas nerodo noro bendrauti su vaiku, dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos atsakovas neprieštaravo, dėl to ginčo nėra, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta.

10. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neprieštaravo, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, todėl maksimaliai bendrauti su vaiku neturi galimybės, bet su vaiku bendrauja retai, o paskutinius tris mėnesius visai nebendrauja, tačiau galimai dar išreikš norą bendrauti su vaiku, ieškovė siūlo vaiko su tėvu bendravimo tvarką, grįstą laisvu tarpusavio tėvų susitarimu, todėl atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad jis turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka vaikui yra priimtina ir nustatytina atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus. Šalims gera valia nesusitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ji gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

11. Bylos duomenys patvirtina, kad M. D. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) jos motina įrašyta ieškovė O. R., jos tėvu įrašytas atsakovas A. D. (b. l. 8), nepilnamečio vaiko tėvai santuokos įregistravę nebuvo. A. A. D. esant nepilnamečio vaiko M. D. tėvu atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas dukrai (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

12. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

13. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 500 Eur, ji ketina vaiko išlaikymui skirti daugiau – pagal vaiko poreikius, nes vaikas gyvena su ja, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui per mėnesį po 200 Eur. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukrai M. D. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 300 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) - 20 Eur, komunaliniams mokesčiams sumokėti – 50 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 10 Eur, vaistams, vitaminams – 10 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 10 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 80 Eur, šią vasarą atostogavo su dukra Ventspilyje, Latvijos Respublikoje, savaitei buvo išsinuomoję poilsio namelį Tytuvėnuose, visa tai nemažai kainavo, transporto išlaidoms - 20 Eur, gali būti ir kitų išlaidų (b. l. 13-17). Nepilnametis vaikas M. D. yra 7 metų amžiaus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lankys (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2 klasę, t. y., perėjo mokytis į aukštesnę klasę, dėl ko ir išlaidos padidėjo. Vaikas sveikas, tačiau serga peršalimo ligomis, taip pat reikės tiesinti dantukus plokštelės pagalba – reikės odontologo paslaugų, kurios yra brangios. Prasidėjus naujiems mokslo metams mergaitė ketina toliau lankyti šokių būrelį, taip pat pradėti lankyti dailės ir anglų kalbos būrelius, kiek tai kainuos, ieškovė dar nežino, tačiau išlaidos bus nemažos, nes kainuos patys būreliai, taip pat šokiams reikalinga speciali apranga, dailei reikalingos specialios priemonės, įrankiai, be to, mokykloje nuolat renkami pinigai įvairioms rinkliavoms (mokytojos gimtadieniui, klasės fondui, pratyboms, priemonėms įsigyti ir pan.), kurių įrodinėti kvitais nėra galimybės, nes jos dar nėra žinomos, nes nauji mokslo metai dar neprasidėjo. Ieškovė su dukra gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas su visais patogumais, dukra turi atskirą kambarį, gyvenimo sąlygos geros (b. l. 51-52). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dar vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos pilnametis sūnus (b. l. 53-54), abu butus ieškovė įsigijo už pinigines lėšas, įgytas dirbant Jungtinėje Karalystėje. Ieškovei taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gamybos (b. l. 56). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) operatore, per mėnesį jos pajamos sudaro apie 1200-1400 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 9, 10, 45-48), kitų pajamų ir santaupų neturi. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau vaiką turi išlaikyti ir jo tėvas, atsakovas vaiko faktiškai neremia materialiai, kartais per savaitę perveda 20 Eur, niekada vaikui gimtadienio ar kitų švenčių proga nėra dovanojęs jokios dovanos, niekada nepasiima vaiko pas save, niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

14. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, tačiau išlaikymo dukrai beveik neteikia. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje karalystėje, jo pajamos ieškovei nėra žinomos, tačiau minėtoje šalyje pragyvenimo lygis didesnis nei Lietuvoje, todėl ir pajamos jo yra didesnės, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą.

15. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, atstovo nenurodė, liko procesui abejingas, ieškovės atstovei per facebook jam išsiuntus siūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, o vėliau – ir teismo procesinius dokumentus, prašė daugiau nerašinėti ir jo netrukdyti, žinutėse taip pat nurodė: „Aš savo mergaitei visada duosiu“, „Taip, aš vaikui padėsiu, noriu vaiko asmeninės sąskaitos, atsidaro darbai ir problema išspręsta tik geruoju“ (b. l. 18-19, 36-37, 58-59, 65-66). Nors A. D. gaunamų pajamų dydis nėra žinomas (b. l. 44), tačiau jo pajamos tikrai didesnės, negu dirbant Lietuvoje, nes minėtoje šalyje didesnis pragyvenimo ir aukštesnis ekonomikos išsivystymo lygis. Nors atsakovo pozicija dėl pareikšto ieškinio taip pat nėra žinoma, tačiau iš pateiktų žinučių (b. l. 18-19, 36-37, 58-59, 65-66) turinio matyti, jog jis sutinka savo dukrai teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Atsakovas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei užsienyje, kiek ieškovei žinoma, neturi (b. l. 49, 55), kitų nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių taip pat neturi (b. l. 61). Pripažintina, kad atsakovas, būdamas vidutinio amžiaus, sveikas, darbingas asmuo privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jo elgesys neatitinka vaiko interesų. Iki šiol išlaikymą vaikui teikė tik viena ieškovė, atsakovas vaikui išlaikymui pervesdavo po 20 Eur per savaitę arba visai nepervesdavo, šiuo metu vaikui išlaikymo jis taip pat neteikia, nors buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, kurią atsakovas gavo, tačiau jis jos taip pat nevykdo, todėl vaikui išlaikymas iš atsakovo priteistinas teismo sprendimu.

16. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, pakankamai uždirbantis asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra jaunesnio mokyklinio amžiaus, mokosi pradinėje mokykloje, vaikas paaugo, perėjo į aukštesnę klasę, todėl jo poreikiai dar padidėjo, dėl ko būtina skirti lėšas jo lavinimui, ugdymui, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovė dirba, per mėnesį jos pajamos sudaro apie 1200-1400 Eur (neatskaičius mokesčių), turi du nekilnojamojo turto objektus – du butus ir transporto priemonę – lengvąjį automobilį, su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute, jai vienai tenka mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, tenkinti kasdienius vaiko poreikius, rūpintis vaiku, prižiūrėti, vaiką slaugyti, kai jis serga, todėl prie vaiko išlaikymo turi pridėti ir atsakovas. Apie atsakovo turtinę padėtį teismas beveik neturi žinių. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jo pajamos nežinomos, tačiau didesnės, nei Lietuvoje, jokio turto neturi, išsituokęs, kitų išlaikytinių neturi. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

18. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

19. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi didelių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 500 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti, o atsakovas turi pareigą teikti 200 Eur dydžio išlaikymą, be to atsakovas sutiko teikti vaikui išlaikymą (advokatei siųstose žinutėse), neprieštaravo dėl jo dydžio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būtų kitokie ir jam išlaikyti reikia mažesnės pinigų sumos, kaip ir ieškovė nepagrindė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikia didesnės sumos (CPK 178 straipsnis). Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, atmetus valstybės mokamą 60 Eur išmoką vaikui, darytina išvada, kad likusią didesnę išlaikymo 240 Eur sumą, kaip šiuo metu esanti geresnėje turtinėje padėtyje, prisiima ieškovė. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad 200 Eur priteistino iš atsakovo išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos ir valstybės teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovės prašoma priteisti dukrai išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, priteistinas iš atsakovo A. D. nepilnamečiui vaikui M. D. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2020-05-27 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

21. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą (b. l. 25) ir 350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 21, 69-73), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą leistinus dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; valstybei - 54,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, 1,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 55,66 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

23. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartimi (b. l. 31-32) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2020-09-03 nutrauktinas (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos - 2020-05-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną O. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. D. su nepilnamečiu vaiku M. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja abiejų jos tėvų abipusiu susitarimu.

Priteisti ieškovei O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 425,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,66 Eur (penkiasdešimt penkių eurų, 66 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kurią pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nuo 2020-09-03 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties vykdymą - priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.