Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, GelvoraSergel, uždarosios akcinės bendrovės, Marijampolės savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė, Marijampolės savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovo D. K. ir atsakovės I. K. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. K.; 3) priteisti iš ieškovo D. K. nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovę I. K. dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra L. K. tvarką; 5) padalinti ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą, po santuokos nutraukimo ieškovui D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 57/568 dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 0,1136 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovei I. K. priteisiant iš ieškovo D. K. 1 900 Eur kompensaciją už turtą; 6) atsakovės I. K. skolas kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė A. L., skola – 474,54 Eur, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė A. L., suma 707,19 Eur, GelvoraSergel, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė A. L., suma 193,75 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė S. Ž., suma 42 Eur, Marijampolės savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė S. Ž., priverstinis iškeldinimas, uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė S. Ž., suma 205,81 Eur pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis; 7) po santuokos ieškovui palikti pavardę K., atsakovei palikti santuokinę pavardę K.; 8) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K., kuri yra nepilnametė. Santuokos pradžioje šeima gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovei suteiktame socialiniame būste. Vėliau šeima išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), 2016 metais – į (duomenys neskelbtini). Visą santuokos laikotarpį ieškovas rūpinosi šeima, daug dirbo, kad išlaikytų nepilnametę dukrą ir atsakovę, kuri nuo santuokos sudarymo niekur nedirbo, prižiūrėjo namus ir dukrą. Išaiškėjus atsakovės neištikimybės faktui, bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas, šalys faktiškai kartu negyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio. Atsakovė pažeidė pareigą būti ištikima, gerbti kitą sutuoktinį, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Apie tai, kad atsakovė jam yra neištikima, ieškovas sužinojo, kai išgirdo atsakovę kalbant telefonu su kitu vyru, matė telefoninį susirašinėjimą. Ieškovas siūlė atsakovei pabandyti gyventi karti, bet suprato, kad atsakovei jis yra reikalingas tik dėl finansinės paramos. Šalims pradėjus gyventi skyrium, dukra L. K. liko gyventi su motina (duomenys neskelbtini), atsakovas neprieštarauja, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai geriausia atitiktų vaiko interesus, prašo nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Dukra Lietuvoje praktiškai negyveno, šeima iš Lietuvos išvyko prieš 7 metus, mergaitė Lietuvoje nesilanko. Šalių dukra lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), šiuo metu pradėjo lankyti 3 klasę. Ieškovas mano esant reikalinga ir dukters išlaikymui skirs 300 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), pajamos – 1 500 Eur darbo užmokestis. Atsakovė su šalių nepilnamete dukra liko gyventi (duomenys neskelbtini), būste, kuris įgytas ieškovo vardu, ieškovas moka būsto komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 400 Eur per mėnesį ir 700 Eur būsto paskolą per mėnesį. Santuokoje šalių bendrai įgytos 57/568 dalys žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinos ieškovui, nes ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype esantys statiniai, atsakovei išmokėtina 1 900 Eur kompensacija.

3. Ieškovo atstovė posėdžio metu palaikė atstovaujamojo procesinę poziciją. Paaiškino, kad atsakovei priteistinos kompensacijos dydis apskaičiuotas pagal valstybės įmonės Registrų centras nustatytą viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kuri yra 38 000 Eur, įvertinus, kad 57/568 dalys žemės sklypo buvo įgytos šalių santuokos metu, šio turto vertė, remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis yra 3 800 Eur. Atsakovei priteistina 1 900 Eur. Prašė ieškinį patenkinti.

4. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, nesutinka, kad šalių skyrybų byla būtų nagrinėjama Lietuvoje, nes analogiškas procesas yra pradėtas (duomenys neskelbtini), šioje šalyje yra šalių santuokos metu įgytas turtas, paimtos paskolos, kiti įsipareigojimai. Atsakovė nori nutraukti santuoką (duomenys neskelbtini), šalys kartu gyveno šioje valstybėje, atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvena ir ieškovas, kurio gyvenamoji vieta deklaruota šioje šalyje. Santuokos metu šalių (duomenys neskelbtini) įgytas turtas ir įsipareigojimai, taip pat nepilnametės dukters išlaikymo klausimai turėtų būti sprendžiami (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo atsakovei neištikimas, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, už atsakovės vardu gautas paskolas pirko automobilius, kuriuos pardavė ir lėšas pasisavino. Ieškovas 2022 m. birželio 8 d, paliko atsakovę ir šalių mažametę dukrą be finansinio išlaikymo ir išvyko į Lietuvą pas kitą moterį. Gyvenant santuokoje ieškovas turėjo kitų moterų, buvo neištikimas atsakovei. Atsakovė buvo ištikima ieškovui. Ieškovas neturėjo teisės inicijuoti skyrybų bylą Lietuvos teisme, (duomenys neskelbtini) ieškovas gauna nedarbo subsidiją, tai reiškia, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo vardu yra įgijęs butą (duomenys neskelbtini), šio buto įsigijimui yra panaudotos atsakovės mamos piniginės lėšos. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, atsakovės manymu, siekia, kad turtas nuosavybės teise atitektų jam. Komunalinius mokesčius už šį būstą moka ieškovas, nes vengia skolų. Ieškovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), savo nepilnametę dukrą lanko retai, dukters išlaikymui yra skyręs tik 100 Eur. Atsakovė yra inicijavusi šalių skyrybų procesą (duomenys neskelbtini), teismui yra pateikti atsakovės atstovo kontaktiniai duomenys. Prašė Lietuvoje pradėtą šalių skyrybų bylą nutraukti. Tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama Lietuvos teisme, atsakovė teismo posėdžiuose dalyvauti negalėtų, nes dirba (duomenys neskelbtini), darbo metu neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, prašė bylą teismo posėdžiuose nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinė pozicija

5. Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą teismo posėdžiuose trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja patikslintiems ieškinio reikalavimams dėl santuokos nutraukimo ir teismo prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja patikslinto ieškinio reikalavimui pripažinti prievolę šiam kreditoriui asmenine atsakovės I. K. prievole. Prašė nagrinėti bylą teismo posėdžiuose trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

8. Trečiasis asmuo GelvoraSergel, uždaroji akcinė bendrovė, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl prašomo prievolės šia kreditoriui padalijimo po santuokos nutraukimo nereiškė. Prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

9. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

10. Trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdžius neatvyko, apie juos buvo informuoti tinkamai. Prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, trečiųjų asmenų atstovų dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra pripažintas būtinu, todėl byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių šeima yra deklaravusi savo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Šalių ir jų nepilnametės dukters L. K. nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad teismui pateiktas patikslintas ieškinys turi užsienio elementą. Bylose su tarptautiniu elementu reikalavimai dėl tėvų pareigų sprendžiami vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais. Šalių dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo lėšų priteisimo gali daryti tik vadovaudamasis šalių pateikta informacija. Posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo paliktini nenagrinėtais.

Patikslinto ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo tenkintini iš dalies.

12. D. K. ir I. K. (iki santuokos sudarymo Z.) susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, e. b. l. 7). Šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. K. (1 t, e. b. l. 8), kuri yra nepilnametė. Santuokos metu Lietuvos Respublikoje šalys įgijo 57/568 dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 0,1136 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (1 t, e. b. l. 9, 10-12, 16-17). D. K., I. K. ir nepilnametė L. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 39-42, 44-47).

Dėl bylos teismingumo

13. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos Sąjungos ar kitas tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad tarptautinėje privatinėje teisėje įprastas autonomiškas jurisdikcijos nagrinėti vienoje byloje reiškiamus skirtingus reikalavimus vertinimas (t. y. jurisdikcija kiekvienam reikalavimui vertinama atskirai). Teismas dėl savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylą ar tam tikrą joje kylantį klausimą visais atvejais sprendžia savo iniciatyva (CPK 782 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas gali imtis iš esmės nagrinėti bylą, turinčią užsienio elementą, tik tą reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis yra kompetentingas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

15. Ieškovas D. K. 2022 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Civilinė byla teisme iškelta 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovui pašalinus teismo nustatytus trūkumus ir pateikus patikslintą ieškinį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad byla neteisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nes šalys ir šalių nepilnametės dukra gyvena ne Lietuvoje, bet (duomenys neskelbtini), be to, atsakovės teigimu, šalių santuokos nutraukimo byla yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme, nurodė, kad visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai sprendžiami per atsakovės atstovą advokatą (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė šalims terminą iki 2023 m. sausio 20 d. pateikti nuomonę dėl šios civilinės bylos teismingumo, įpareigojo atsakovę iki 2023 m. sausio 20 d. pateikti teismui duomenis bei juos patvirtinančius įrodymus dėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų iškėlimo (duomenys neskelbtini) fakto (įskaitant tikslų teismo pavadinimą) bei detalios teikiamų reikalavimų apimties ir įrodymus, kad atsakovės iš šalių nepilnametės dukters L. K. nuolatinė gyvenamoji vieta patikslinto ieškinio priėmimo teisme metu buvo ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (1 t, e. b. l. 103-105, 106-107). Teismas įpareigojo atsakovę ir jos atstovą pateikti oficialius institucijų patvirtintus duomenis bei juos patvirtinančius įrodymus apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų iškėlimo (duomenys neskelbtini) teisme fakto (įskaitant tikslų teismo pavadinimą) bei detalios teikiamų reikalavimų apimties, taip pat įrodymus, kad I. K. ir šalių nepilnametės dukters L. K. nuolatinė gyvenamoji vieta patikslinto ieškinio priėmimo teisme metu (2022 m. gruodžio 27 d.) buvo (ir šiuo metu yra) (duomenys neskelbtini) (1 t, e. b. l. 171, 173-175). Teismo dokumentai atsakovei buvo siųsti jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovui – atstovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t, e. l. 172). Remiantis 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose teismas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingą instituciją su prašymu surinkti pirmiau minėtus įrodymus (1 t, 176-181, 182-187). Prašymas dėl įrodymų rinkimo (duomenys neskelbtini) kompetentingai institucijai įteiktas 2023 m. gegužės 10 d. (2 t, e. b. l. 65–68). Teismas elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) siuntė paklausimus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) teismams dėl šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) teismuose (2 t, e. b. l. 69-72). Oficialūs kompetentingų institucijų patvirtinti duomenys apie (duomenys neskelbtini) teisme nagrinėjamą šalių santuokos nutraukimo bylą teismui nebuvo pateikti. Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl šalių santuokos nutraukimo, viso bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme. Minėta, kad atsakovė teigė, jog šalių santuokos nutraukimo byla yra nagrinėjama ir turėtų būti nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme. Duomenų apie šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) teismuose atsakovė nepateikė.

16. Ieškovas D. K., atsakovė I. K. ir jų nepilnametė dukra L. K. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek šalių, tiek jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta bylos iškėlimo metu buvo ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra (duomenys neskelbtini), ieškovas 2023 m. rugsėjo 25 d. posėdžio metu patvirtino, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametė dukra gyvena (duomenys neskelbtini) su mama atsakove I. K., šioje šalyje lanko mokymo įstaigą. Nors atsakovė teigė, kad ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, tačiau remiantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu (toliau – ir reglamentas ,,Briuselis II ter“) 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams ir šį ieškovo reikalavimą, teismas, nors ir nesant šalių sutarimo, nagrinėjo pagal ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

17. Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją su tėvų pareigomis susijusiose bylose, jei tenkinamos šios sąlygos: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, visų pirma dėl to, kad: i) bent vieno iš tėvų pareigų turėtojų įprastinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje; ii) toje valstybėje narėje yra buvusi vaiko gyvenamoji vieta arba iii) vaikas yra tos valstybės pilietis; b) bylos šalys, taip pat visi kiti tėvų pareigų turėtojai: i) laisva valia susitarė dėl jurisdikcijos ne vėliau nei kreipimosi į teismą momentu arba ii) aiškiai išreikštu būdu sutiko su jurisdikcija proceso metu, o teismas neužtikrino, kad visos šalys būtų informuotos apie savo teisę jurisdikciją, ir c)naudojimasis jurisdikcija atitinka vaiko interesus.

18. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas sutinka visus reikalavimus nagrinėti Lietuvos teisme, o atsakovė nesutinka, kad visi reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo būtų nagrinėjami Lietuvos teisme. Nagrinėjamoje byloje yra tenkinama tik viena iš trijų privalomų prorogacijos sąlygų – Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalies a) punkto iii) papunkčio sąlyga, atsižvelgiant į šalių vaiko turimą Lietuvos Respublikos pilietybę. Teismui nustačius, kad nėra atsakovės jurisdikcijos pripažinimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, privalomos Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalies b) punkto sąlygos netenkinamos. Tai konstatavus netirtina Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalies c) punkte numatyta privaloma jurisdikcijos prorogacijos sąlyga – ar bylos teismingumas Lietuvos teismams labiausiai atitinka vaiko interesus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Reglamento „Briuselis II ter“ 10 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad nors tiek šalys, tiek šalių nepilnametė dukra yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jų gyvenamoji ir darbo vietos yra (duomenys neskelbtini), kaip paaiškino ieškovas teismo posėdžio metu, šeima iš Lietuvos išvyko 2016 metais, šalių nepilnametė dukra nuo to laiko gyvena (duomenys neskelbtini), esminio ryšio su Lietuvos Respublika neturi. Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo paliktini nenagrinėtais (CPK 782 straipsnis). Ieškovui išaiškintina, kad šiuo atveju jurisdikciją reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo turi (duomenys neskelbtini) Respublikos teismai.

19. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.Tam, kad būtų pagrindas jurisdikcijos klausimą spręsti pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktus, turi būti nustatyta atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko įprastinė gyvenamoji vieta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 nurodė, kad terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į ESTT praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10, 41–57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai).

20. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šalys gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra deklaruota šalių ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta (2 t., e. b. l. 39-42, 44-47). Ieškovas 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje paaiškino, kad šalių nepilnametė dukra L. K. Lietuvoje praktiškai niekada negyveno, (duomenys neskelbtini) dukra gyvena septynerius metus, šioje šalyje lanko mokymo įstaigą, Lietuvoje nesilanko. Taigi, įvertinus visus kriterijus ir jų tarpusavio ryšį, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus, tai, kad nors šalys ir šalių nepilnametė dukra yra Lietuvos Respublikos piliečiai, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovės ir šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnį ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nustatytina (duomenys neskelbtini) Respublikos teismų jurisdikcija (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1979-896/2019). Atsižvelgiant į tai, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Dėl santuokos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

22. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Todėl, kaltindamos kitą sutuoktinį, šalys turi įrodyti kaltę dėl santuokos iširimo.

23. Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, nes buvo neištikima ieškovui, be to, niekur nedirbo, ieškovas vienas išlaikė šeimą. Ieškovas teigė, kad bandė išsaugoti šeimą, bet atsakovė nesutiko, nurodė, kad jos gyvenime yra kitas vyras. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes būtent ieškovas buvo neištikimas atsakovei, nieko nesakęs atsakovei išsikraustė iš šeimos namų, gyvena su kita moterimi, retai lanko šalių nepilnametę dukrą, neteikia dukrai jos poreikius užtikrinančio išlaikymo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad santuoka iširusi ir sutuoktiniai nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena skyriumi. Teigdamos, kad santuoka iširo dėl vieno kurio iš sutuoktinių kaltės, šalys turėjo įrodymais pagrįsti nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teigė, kad apie atsakovės neištikimybę sužinojo iš atsakovės ir kito vyro telefoninio bendravimo, tačiau duomenų (telefoninio susirašinėjimo išklotinės) ar kitų įrodymų ieškovas nepateikė, nors 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo įpareigotas tai padaryti (2 t, e. b. l. 74-75). Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo savo žodiniais paaiškinimais. Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų teismui taip pat nepateikė.

25. Teismas, vertindamas ieškovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nei ieškovas, nei atsakovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Padarius priešingą išvadą teismas remtųsi tik šalių nurodytomis prielaidomis, subjektyviu manymu. Tačiau teismo sprendimas nėra grindžiamas prielaidomis. Įstatymas abiems sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą būti ištikimi ir lojalūs vienas kitam, vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymi, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą.

26. Teismas daro išvadą, kad, byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima gyventų darniai kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti abu sutuoktiniai. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl vieno iš sutuoktinių netinkamo elgesio. Teismas mano, kad abiems sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Tokia išvadą teismas daro pagal ištirtus byloje įrodymus, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (CK 3.54 straipsnio 4 dalis), todėl santuoka nutrauktina kaip faktiškai ir galutinai nutrūkusi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

27. Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

28. Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos taisyklę, taip pat tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintą teisės normą aiškino kaip reiškiančią ne tik tai, jog visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018 37–38 punktus). Taigi, remiantis ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų yra išimtinė ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai, nesant su (duomenys neskelbtini) sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl santuokoje įgyto (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto padalijimo.

29. Šalys santuokos metu įgijo 57/568 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovas prašo priteisti jam, atsakovei priteisiant iš ieškovo 1 900 Eur kompensaciją už turtą. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pirmiau minėta žemės sklypo dalis įgyta santuokos metu iš valstybės, turtas priteistas ieškovui, nes žemės sklype yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu priklausantys statiniai. Ieškovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei išmokėtinos kompensacijos dydis apskaičiuotas pagal valstybės įmonės Registrų centro nustatytą viso žemės sklypo vertę, kuri yra 38 000 Eur (1 t, e. b. l. 10-12, 21). Atsakovė nuomonės dėl patikslintame ieškinyje nurodyto santuokos metu įgyto turto padalijimo, išmokėtinos kompensacijos dydžio nereiškė.

30. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

31. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Iš pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų spręstina, kad geriausiai šalių interesus atitiktų ieškovo prašomas turto padalijimo būdas, nes žemės sklype, kurio dalis nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams, yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, šiuos statinius kartu su artimais giminaičiais ieškovas įgijo paveldėjimo būdu (1 t, e. b. l. 10-12). Minėta, kad atsakovė nuomonės dėl ieškovo prašomo turto padalijimo būdo nepareiškė, patikslintame ieškinyje nurodyto jai priteistinos kompensacijos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti jam santuokos su atsakove metu įgytą nekilnojamąjį turtą – 57/568 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovei 1 900 Eur (38 000 Eur x 57 dalys / 568 dalys / 2 dalys) kompensaciją.

Dėl prievolių kreditoriams

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė I. K. turi šiuos kreditorius: uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“, išieškojimas vykdomas antstolės S. Ž. kontoroje 2019 m. sausio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2018 m. lapkričio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, uždarąją akcinę bendrovę „Litesko“ – išieškojimas vykdomas antstolės A. L. kontoroje 2020 m. gruodžio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, uždarąją akcinę bendrovę „Ignitis“ – išieškojimas vykdomas antstolės A. L. kontoroje 2021 m. birželio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, GelvoraSergel, uždarąją akcinę bendrovę, išieškojimas vykdomas antstolės A. L. kontoroje 2020 m. balandžio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Marijampolės savivaldybės administraciją, išieškojimas vykdomas antstolės S. Ž. kontoroje, 2020 m. sausio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškojimas vykdomas antstolės A. L. kontoroje 2020 m. sausio 30 d. Marijampolės rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t, e. b. l. 34-45). Ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad iš atsakovės išieškomos skolos susidarė už atsakovei išnuomotam socialiniam būstui teikiamas komunalines paslaugas, išvykus į užsienį atsakovė leido minėtame būste gyventi savo pažįstamai, kuri nemokėjo mokesčių. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) prieštaravimų dėl to, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriams liktų asmeninėmis atsakovės prievolėmis, nereiškė. Atsakovė nuomonės dėl prievolės kreditoriams vykdymo nereiškė.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Išieškojimai pirmiau nurodytiems kreditoriams pagal įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus antstolių kontorose yra vykdomi iš atsakovės, kreditoriai (suinteresuoti asmenys byloje) prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, prievolės kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, GelvoraSergel, uždarajai akcinei bendrovei, Marijampolės savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažintinos atsakovės asmeninėmis prievolėmis.

Dėl pavardžių

32. Ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė K., atsakovei paliekama santuokinė pavardė K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

33. Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 148 Eur žyminis mokestis (mokėta per EPP), 1 070 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2 t, e. b. l. 48-50), 5,70 Eur išlaidos už pažymos iš valstybės įmonės Registrų centro gavimą (1 t, e. b. l. 77–78), iš viso 1 223,70 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis). Ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 000 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 100 Eur už nuomonės parengimą dėl teismingumo, 50 Eur prašymų parengimą, 25 Eur laiškai kreditoriams. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, ieškovo atstovės dalyvavimą bylos nagrinėjime, laikytina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžius. Nagrinėjamu atveju 3 patikslinto ieškinio reikalavimai palikti nenagrinėtais, iš 3 materialiųjų reikalavimų (santuokos nutraukimas, turto padalijimas, prievolių padalijimas) visiškai buvo patenkinti 2 ieškovo reikalavimai, 1 reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo) patenkintas iš dalies, iš viso patenkinti reikalavimai sudaro 83 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų (atmesta 17 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų – 100 proc. x 1 reikalavimas / 3 reikalavimų / 2), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1 015,67 Eur (1 223,70 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

36. Byloje susidarė 12,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, teismas patyrė 34,64 Eur vertimo išlaidas (2 t, e. b. l. 43). Šios išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 39,08 Eur (47,09 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidos valstybei, iš ieškovo valstybei priteistinos 8,01 Eur (49,09 Eur x 17 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 259, 260, 270, 385, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo D. K. patikslinto ieškinio atsakovei I. K. reikalavimus: nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. K., nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą ieškovo D. K. bendravimo su nepilnamete dukra L. K. tvarką ir priteisti iš ieškovo D. K. nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovę I. K. dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, palikti nenagrinėtais.

Išaiškinti, kad ieškovas su šiais reikalavimais turi teisę kreiptis į (duomenys neskelbtini) teismus.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. K. palikti pavardę „K.”, I. K. palikti pavardę „K.“.

Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – po santuokos nutraukimo ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 57/568 dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 0,1136 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) kompensaciją už turtą.

- uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė A. L., suma 707,19 Eur;;

- GelvoraSergel, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė A. L., suma 193,75 Eur;

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė S. Ž., suma 42 Eur;

- Marijampolės savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė S. Ž.;

- uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo antstolė S. Ž., suma 205,81 Eur yra asmeninės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 015,67 (vieno tūkstančio penkiolikos eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39,08 Eur (trisdešimt devynių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,01 Eur (aštuonių eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.