Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Kiaurakytės,

2025 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalių prašymu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2024 m. gruodžio 26 d. sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir jį pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme pareiškėja nurodė kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2024 m. gruodžio 15 d.; išvykimo data – 2025 m. sausio 28 d.; prašoma leisti atvykti daug kartų. Pareiškėja Ambasadai pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą, šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, banko sąskaitos išrašą, medicinos draudimo poliso kopiją.

UTPĮ 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

UTPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 1 d.) 20³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo priima Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje.

Jei Prašymo nagrinėjimo metu atsakingas pareigūnas nustato, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytų atvykimo sąlygų, kurių e punktas siejama su atvykstančio asmens keliama grėsme valstybės saugumui, Šengeno vizą atsisakoma išduoti (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis).

Sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis N.VIS sistema (Aprašo 5 punktas). Sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2, 5 dalys).

LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).

UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Ambasada, vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kreipėsi konsultacijos į VSD. VSD Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje pateikė vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi rekomendavo Sprendimą priimančiai institucijai neišduoti pareiškėjai vizos. VSD vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuo 1992 m. iki 2018 m. dirbo Rusijos Federacijos centrinio banko Smolensko regiono padaliniuose, ji privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad ji yra Lietuvos piliečio R. V. sutuoktinė. Viza yra pareiškėjai būtina, nes turi padėti savo vyrui prižiūrėti jo mamą, kuri serga po insulto. Teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai nepaneigia jos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio sutuoktinio turima Lietuvos Respublikos pilietybė ir (ar) lietuvių kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo baigiamuosius aktus administracinėse bylose Nr. eA-951-1188/2024; Nr. eA-1003-624/2024; Nr. A-977-520/2024; Nr. eA-1185-556/2024; Nr. eA-1614-815/2024). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje gyvena ne pareiškėjos, o jos sutuoktinio giminaičiai.

Nagrinėjamu atveju Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi VSD rekomendacija, kurioje konstatuota, kad pareiškėja laikoma keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, gavusi VSD vertinimą apie tai, jog pareiškėja laikoma keliančia grėsmę ir rekomenduojama vizos pareiškėjai neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Pažymėtina, jog dalis VSD medžiagos yra įslaptinta ir teisėjų kolegija įstatymų nustatyta tvarka susipažino su įslaptinta medžiaga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pripažįsta, kad Ambasada pagrįstai nustatė, jog viena ar kelios Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja, nuo 1992 m. iki 2018 m. dirbdama Rusijos Federacijos centrinio banko Smolensko regiono padaliniuose, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Darytina išvada, jog VSD pateikta informacija Ambasadai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, taip pat nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, ar pritaikyti teisės aktai. Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjos prašymą. Taigi Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas pagrįstai sprendė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo padarytos išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui paneigimui. Todėl laikytina, kad konsulinis pareigūnas priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą ir jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovė atsiliepime išdėstė poziciją, kad ši administracinė byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjai įteiktas konsulo surašytas 2024 m. gruodžio 26 d. Pranešimas apie atsisakymą išduoti Šengeno vizą, t. y. Standartinė pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, nėra laikytinas administraciniu sprendimu, pareiškėja neapskundė jos atžvilgiu priimto motyvuoto sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą. Teismas pažymi, kad, kaip minėta aukščiau, Ambasados konsulinis pareigūnas 2024 m. gruodžio 26 d. 11:07:51 val. priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, t. y. Konsulas sprendimą įformino, naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2024 m. gruodžio 26 d. surašė tirtas faktines aplinkybes, sprendimo atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą motyvus ir priežastis, o tą pačią dieną (2024 m. gruodžio 26 d.) Konsulas surašė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Teismas, įvertinęs tai, kad paminėti abu dokumentai surašyti tą pačią dieną, jų esmė ir didžioji dalis turinio sutampa, vertina, kad abu dokumentai sudaro Sprendimo, kuris ir skundžiamas šioje byloje, turinį. Todėl pareiškėja neturėjo atskirai skųsti įrašo, įforminto naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2024 m. gruodžio 26 d. 11:07:51 val. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2024).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.