- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-275-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deligna“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bosvita“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deligna“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2037-1037/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deligna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bosvita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-2037-1037/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deligna“ ieškinį atsakovei UAB „Bosvita“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės UAB „Bosvita“ 7195,50 Eur skolos, 455,72 Eur palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki reikalavimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Bosvita“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o šių nesant, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant bendros 7651,22 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove, taip pat neuždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vengia bendradarbiavimo, elgiasi nesąžiningai ir nesumoka pinigų. Ieškovės vertinimu, teismo sprendimas gali būti sunkiai įgyvendinamas, tai pagrindžia viešoje erdvėje esanti informacija apie atsakovės skolas. Portale rekvizitai.lt pateikta informacija patvirtina, kad šiai dienai atsakovė yra skolinga Valstybiniam socialiniam draudimui, o peržiūrėjus įmonės istoriją, matyti, kad atsakovė nemoka socialinių draudimo mokesčių sistemingai. Ieškovės nuomone, tokia informacija leidžia daryti dvi išvadas: atsakovė yra nesąžininga, vengia mokestinių prievolių valstybei; atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ir dėl susidariusių skolų jai vis sunkiau vykdyti įsipareigojimus. Be to, atsakovės įstatinis kapitalas siekia tik 2500,00 Eur, o grynasis pelnas per 2021 m. buvo tik 5572,00 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma viršija šias sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartimi nutarta ieškovės UAB „Deligna“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, o vien tik tai, kad atsakovė yra skolinga kitiems subjektams, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji imsis priemonių turimam turtui paslėpti.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepridėjo jokių dokumentų ir nenurodė kitų svarių aplinkybių, pagrindžiančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės reikalavimų įvykdymo galimybė sumažėtų, konstatavo, jog šioje proceso stadijoje neturi faktų nustatyti atsakovės nesąžiningumą ir juo keliamą grėsmę ieškovės turtiniams interesams.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties ieškovė (apeliantė) UAB „Deligna“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovės UAB „Bosvita“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o šių nesant, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant bendros 7651,22 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su ieškove, taip pat neuždraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ieškovė pateikė teismui įrodymus bei argumentus, patvirtinančius atsakovės su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovės nesąžiningų veiksmų apimtį, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
7.2. Ieškovė pateikė duomenis iš portalo rekvizitai.lt, kurie patvirtina, jog šiai dienai atsakovė yra skolinga Valstybiniam socialiniam draudimui. Tai, kad atsakovė vengia mokėti mokesčius, rodo arba jos nesąžiningumą, arba sunkią finansinę būklę. Išskleidus atsakovės finansinius duomenis iš rekvizitai.lt, matyti, kad atsakovei jau gali būti keliama nemokumo byla. Oficialiai pateikiama informacija, kad atsakovės turimas turtas siekia 14661,00 Eur, o turimos skolos sudaro 18464,00 Eur, taigi akivaizdu, kad įmonė patiria finansinių sunkumų. VSDFV ar kitas kreditorius gali kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, dėl to teismo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomas. Atsakovės finansinė būklė yra kritinė, atsakovė nededa jokių pastangų, kad būtų mažinamas įsiskolinimas tiek valstybinei institucijai, tiek kitiems kreditoriams. Ieškovė savo prašymu siekia ne sukaupti lėšų savo reikalavimui patenkinti, bet užkirsti kelią, kad atsakovė neatliktų nesąžiningų veiksmų ateityje. Atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus atsiskaityti, taip pat neatlieka paslaugų už pervestą avansą. Šios aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir teismo sprendimo įvykdymui gali kilti grėsmė.
7.3. Ieškovė nesiremia vien faktu, kad suma, kurios prašo priteisti, yra didelė atsakovei. Ieškovė pateikia ir kitas svarbias aplinkybes, t.y. sunkią atsakovės finansinę būklę, dėl kurios nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas gali tapti neįmanomas. Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis nepažeidžia proporcingumo principų, nes ieškovės reikalavimas areštuoti turtą yra tik nesumokėtos skolos „apimtyje“, ir tai neapribos atsakovės teisių daugiau nei būtina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išplėstinę informaciją apie atsakovės finansinę būklę. Ieškovės vertinimu, teikiami nauji įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir turto arešto. Ieškovė pažymėjo, jog teikti šiuos įrodymus anksčiau būtinybė neiškilo, ieškovė yra pateikusi informaciją iš rekvizitai.lt, tačiau nesitikėjo, kad šioje proceso stadijoje teismas taip išsamiai vertins įrodymus ir iškils klausimas dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.
10. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
11. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).
12. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamais klausimais, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, atsakovei informacija apie jos finansinę būklę yra žinoma, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
16. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
18. Susipažinęs su ieškovės UAB „Deligna“ ieškiniu bei jo priedais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, taigi egzistuoja pirma prieš tai minėta sąlyga.
19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
20. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.
21. Nagrinėjamu atveju sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar panašiai. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Teismas sprendė, jog vien tai, kad atsakovė yra skolinga kitiems subjektams, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji imsis priemonių turimam turtui paslėpti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepridėjo jokių dokumentų ir nenurodė kitų svarių aplinkybių, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės reikalavimų įvykdymo galimybė sumažėtų.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
24. Atskirajame skunde ieškovė akcentuoja, kad pateikė duomenis iš portalo rekvizitai.lt, patvirtinančius, jog šiai dienai atsakovė yra skolinga Valstybiniam socialiniam draudimui. Ieškovės vertinimu, tai, kad atsakovė vengia mokėti mokesčius, rodo arba jos nesąžiningumą, arba sunkią finansinę būklę. Išskleidus atsakovės finansinius duomenis iš rekvizitai.lt, matyti, kad atsakovei jau gali būti keliama nemokumo byla. Oficialiai pateikiama informacija, kad atsakovės turimas turtas siekia 14661,00 Eur, o turimos skolos sudaro 18464,00 Eur. Ieškovės nuomone, nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė patiria finansinių sunkumų; VSDFV ar kitas kreditorius gali kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, dėl to teismo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomas; atsakovės finansinė būklė yra kritinė; atsakovė nededa jokių pastangų, kad būtų mažinamas įsiskolinimas tiek valstybinei institucijai, tiek kitiems kreditoriams. Atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus atsiskaityti, taip pat neatlieka paslaugų už pervestą avansą. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, suponuoja išvadą, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir teismo sprendimo įvykdymui gali kilti grėsmė.
25. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2023-02-17 iki 2023-03-10 atsakovė turėjo 337,02 Eur socialinio draudimo skolą; 2021 m. duomenimis įmonės ilgalaikis turtas sudarė 3939,00 Eur, trumpalaikis turtas – 29186,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18464,00 Eur, 2021 m. įmonė gavo 5572,00 Eur grynojo pelno.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų kokių nors nesąžiningų ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga. Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nenustatyta, ieškovė savo argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo neįrodė. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningumo, nukreipto būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti atsakovės piniginių lėšų bei turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių argumentų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.