Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovams Vasilijui Mazurui, Modestui Tautkui, Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. Ž. atstovo pagal įgaliojimą Ž. A. skundą, dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 40N-47672316-16 panaikinimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 40N-47672316-16 (toliau – Nutarimas), D. Ž. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo 80 Eur bauda, už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d. 18.44 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.

2016 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto D. Ž. atstovo pagal įgaliojimą Ž. A. skundas, dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 40N-47672316-16 panaikinimo. Skundą grindžia tuo, kad nei protokole, nei nutarime pažeidimo vieta tiksliai neapibrėžta, jos aprašymas neinformatyvus. D. Ž. protokolą pasirašė jo surašymo dieną ir savo ranka parašė, kad su protokolu nesutinka. Protokole administracinės bylos nagrinėjimo data buvo nurodyta 2015-12-22 19.00 val., po ko, ranka padarytas datos ir laiko taisymas nurodant, kad byla bus nagrinėjama 2016-01-04 10.00 val. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, davė jį pasirašyti ir grąžino vairuotojui asmens bei automobilio dokumentus, tačiau neįteikė antro egzemplioriaus protokolo, kuriame būtų aiškiai nurodyti bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Be to, protokole ranka pažymėta, kad išsiųsta paštu 2015-12-23 į Norvegiją, tačiau iš voko, kuriame protokolas buvo išsiųstas D. Ž. matyti, kad tai padaryta ne 2015-12-23, kaip nurodoma protokolo prieraše, o 2015-12-28, nurodant adresą Norvegijoje. Akivaizdu, kad D. Ž. iki bylos nagrinėjimo dienos jam išsiųstų dokumentų negalėjo gauti ir sužinoti apie protokole nurodytą naują nagrinėjimo laiką. Tuo labiau, kad jis pats buvo parvykęs į Lietuvą ir gyveno pas tėvus. Pažymėtina, kad dokumentai išsiųsti į Norvegiją automobilio, kurį vairavo D. Ž., savininko L. Ž. adresu, nurodytu automobilio registravimo dokumentuose. Ar D. Ž. gyvena šiuo adresu, koks jo adresas Lietuvoje, nebuvo domimasi. Tuo tarpu, žodžiu jam buvo pranešta, kad administracinė byla bus nagrinėjama 2016-01-10. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinę bylą ir paskyręs D. Ž. nuobaudą, neįvykdė ATPK 280 str. reikalavimų. Be procesinių pažeidimų, susijusių su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisėmis, šioje byloje akivaizdus įrodymų surinkimo bei vertinimo tendencingumas, atsispindintis ir paskirtos nuobaudos dydyje, artimame maksimumui. D. Ž. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodinėjama tik subjektyviais policijos pareigūnų Aivaro Navicko ir Kornelijos Freimontaitės, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, teiginiais, išdėstytais tarnybiniuose pranešimuose, jog jis, vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio priemone. Minimuose tarnybiniuose pranešimuose net nenurodyta, koks tai buvo naudojimasis, tik kalbama apie nuo ekrano sklidusią šviesą. Aivaro Navicko tarnybiniame pranešime pažymėta, jog D. Ž. jam paaiškino, kad naudojosi mobiliajame telefone esančia navigacija, darydamas jos nustatymus. Apklaustas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriuje D. Ž. parodė, kad stovėdamas sankryžoje ir laukdamas, kol užsidegs leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, ranka tik pastūmė ant priekinės automobilio panelės buvusį mobiliojo ryšio telefoną. Sustabdęs policijos pareigūnas teigė, jog šiuo telefonu kalbėjo. Tai, kad D. Ž. nekalbėjo savo mobiliojo ryšio telefonu, patvirtina ne tik jo parodymai imuniteto skyriaus pareigūnams, bet ir mobiliojo ryšio operatoriaus Tele 2 pateikta detali informacija apie 2015-12-22 telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. Ž. naudojasi, registruotam jo mamos K. Ž. vardu, suteiktas paslaugas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 16.51 val. iki 18.47 val., nei ateinančių, nei išeinančių skambučių nebuvo, 18.19 val. buvo naudojamasi mobiliuoju internetu, kas patvirtina navigacijos naudojimą. Įstatymas nedraudžia naudotis mobiliojo ryšio telefone įrengta navigacijos įranga. D. Ž. mobilaus ryšio telefoną laikydamas ant automobilio panelės ir stovint sankryžoje ranka pastūmęs jį, kad nenukristų, nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto 124¹ str. 2 d. Šios D. Ž. nurodytos aplinkybės neprieštarauja policijos pareigūnų teiginiui, kad jo veidas buvo apšviestas nuo mobiliojo ryšio telefono sklindančios šviesos. Tuo tarpu pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti 2015-12-23, jau žinant apie kreipimąsi į imuniteto skyrių jų veiksmų teisėtumo patikrinimui. Ši situacija leidžia teigti, kad tarnybinių pranešimų turinys galėjo būti tarpusavyje suderintas ir įvykis aprašytas taip, kad būtų pagrindas D. Ž. nubausti.

D. Ž. atstovas pagal įgaliojimą Ž. A. teisme skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad kai laiškas su protokolu atsirado Norvegijoje, tai D. Ž. buvo Lietuvoje pas mamą. Dokumentai buvo gauti protokole nurodytu adresu, kur jis su tėvu gyveno anksčiau. Adresą pareigūnai užrašė iš automobilio registracijos dokumento, nes automobilis registruotas D. Ž. tėvo vardu. Tuo adresu jie nebegyvena, o gyvena adresu, nurodytu nuomos sutartyje. Į tą vietą, kur anksčiau gyveno kartais nuvyksta dėl korespondencijos. Protokolas pasiekė adresatą po bylos nagrinėjimo termino – apie sausio 8-9 d. D. Ž. jam paaiškino, jog jam buvo nurodyta nagrinėjimo data sausio 10 d., tačiau pažiūrėjęs į kalendorių pamatė, jog ši diena yra savaitgalis. Tiek Aivaras Navickas, tiek Kornelija Freimontaitė tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad D. Ž. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kad jie tai matė, tvirtino šiuos parodymus teisme, tačiau dėl naudojimosi pobūdžio pareigūnų parodymai išsiskyrė. Vaizdo įraše matosi, kad per tamsintą automobilio langą matosi šviesesnis „lietainis“ automobilio viduje, kas gali būti mobilaus telefono šviečiantis ekranas. Šis ekranas viso vaizdo įrašo metu nejuda, jis neužstojamas, o tiesiog jis matomas stabilioje padėtyje. Jei D. Ž. būtų naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu ir daręs kokius nors nustatymus, tai matytųsi ekranas judantis, jis būtų užstojamas. Tuo labiau, jei telefonas būtų rankose, tai ekranas būtų nematomas vaizdo įraše. Pareigūnai matė, kad D. Ž. veidas apšviestas nuo telefono ekrano, tačiau esant įjungtai navigacijai, telefono ekranas šviečia ir apšviečia vairuotojo veidą. Pareigūnų nesąžiningumu verčia tikėti ir tai, kad yra užrašas ant protokolo, jog jis išsiųstas paštu į Norvegiją nurodytu adresu 2015-12-23, t. y. kitą dieną po tariamo pažeidimo padarymo, tačiau iš spaudo ant voko matyti, kad iš policijos šis dokumentas D. Ž. buvo išsiųstas ne gruodžio 23 d., o gruodžio 28 d. Tai rodo, kad yra neatitikimai tarp to, ką aiškina pareigūnai ir to kas buvo faktiškai. Jokių duomenų, kad D. Ž. būtų naudojęsis mobilaus ryšio įranga taip, kaip teigia pareigūnai, byloje nėra. Be to, yra pažeistos jo teisės į gynybą, nes nežinojo apie bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl yra visi pagrindai pripažinti, kad tiek D. Ž. pažeidimo nepadarė, tiek pats procesas vyko pažeidžiant jo teises.

D. Ž. teisme parodė, kad įvykio metu važiavo vienas juodos spalvos automobiliu „VW Caravelle“, kurio valstybiniai numeriai yra norvegiški ir jis priklauso jo tėvui. Kai jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, tai iš pradžių net nesuprato, kad jį stabdo. Kai sustabdė pasakė, jog jis kalbėjo telefonu, tačiau jis pasakė, jog nekalbėjo. Jis pasakė, kad buvo įjungta navigacija, t. y. telefonas su įjungta navigacija buvo padėtas ant panelės. Nei kai buvo stabdomas, nei prieš tai, telefono rankose nelaikė. Policijos pareigūnai paėmė jo dokumentus, nusinešė į savo tarnybinį automobilį, užsirašė automobilio savininko, t. y. jo tėčio adresą ir dokumentus išsiuntė į Norvegiją, o ne jo gyvenamosios vietos adresu. Jei jo būtų klausę adreso, tai būtų nurodęs Lietuvos adresą, kuriuo galėtų būti siunčiami dokumentai. Protokolo nuorašas nebuvo įteiktas – jis tik jį pasirašė. Kai pareigūnų paprašė iškviesti imuniteto tarnybą, kadangi nieko nepadarė, tai įmetė registracijos dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą į automobilį pro langą ir nubėgo. Apie posėdžio datą nebuvo informuotas. Pasirašė, kad su protokolu nesutinka, tačiau protokolo nuorašo jam neįteikinėjo, nežino, ar jį turėjo su savimi – gal į segtuvą buvo įsidėjęs. Pareigūnas protokolo net nesiūlė, o tik pasakė, jog pažeidimo svarstymas bus sausio 10 d., tačiau svarstymas buvo sausio 4 d., o ne sausio 10 d. Policijos pareigūnui Aivarui Navickui nesakė, kad darė navigacijos nustatymus, kai buvo sustabdytas. Jo automobilio langai yra visi tamsinti. Aiškaus stabdymo, kad suprastų, jog jį stabdo policija nebuvo, tik paskui pamatė, kad pareigūnė, sėdinti keleivio vietoje, pradėjo rodyti į jį, kadangi iki sustabdymo vietos nuo sankryžos nuvažiavo gana toli. Iš pradžių net bandė trauktis į dešinę manydamas, jog pareigūnai kažkur skuba. Važiavo su „autobusiuku“, kuris yra varomas keturiais ratais ir yra aukštas. Jo automobilio langai prasideda ten, kur pareigūnų automobilio langai baigiasi, t. y. kur yra stogas, todėl pareigūnai negalėjo matyti, kas darosi jo automobilyje. Jo veidas buvo apšviestas gal nuo spidometro, telefonas krovėsi ir taip pat švietė pakrovėjo lemputė.

Liudytojas Aivaras Navickas teisme parodė, kad įvykio metu fiksavo naudojimąsi rankomis mobilaus ryšio priemone vairuojant transporto priemonę. Važiavo automobiliu „Skoda Octavia“ (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į Joniškio pusę. Automobilį vairavo jis, prie pažeidėjo privažiavo iš galo. Jie važiavo antra eismo juosta, o D. Ž. - pirma eismo juosta. Prie jo buvo sustoję automobiliais lygiagrečiai: jų automobilis stovėjo kairėje pusėje, o D. Ž. – dešinėje. Automobilio „Škoda Oktavia“ ir automobilio „VW Caravelle“ aukščiai skiriasi, nes automobilis „VW Caravelle“ yra aukštesnis, tačiau aiškiai matė, kad šio automobilio vairuotojas rankose turi telefoną ir pirštu vedžioja ekraną. Vairuotojo vedžiojimas pirštu po telefono ekraną buvo atliekamas automobiliui judant. Tai pamatę užfiksavo kaip kelių eismo taisyklių pažeidimą ir automobilį sustabdė. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, pasakė stabdymo priežastį. Vairuotojas aiškino, jog paprasčiausiai nustatinėjo navigaciją, nes yra nevietinis. Jis paaiškino, kad dėl šio pažeidimo bus surašytas protokolas, pakvietė vairuotoją į tarnybinį automobilį, tačiau jis atsisakė eiti, prašė nebausti, nes neturi dviejų metų vairavimo stažo, todėl jam reikės iš naujo išklausyti kelių eismo taisykles. Siūlė kažkaip išspręsti ir susitarti. Jis dar kartą vairuotoją pakvietė eiti į tarnybinį automobilį, tačiau jis atsisakė, todėl paprašė palaukti savo automobilyje, o jis nuėjo į tarnybinį automobilį forminti pažeidimo. Buvo vietoje pildomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas vairavo ne Lietuvoje registruotą transporto priemonę, pateikė Norvegijos automobilio dokumentus, klausė, kur jis gyvena ir kokį adresą reikėtų įrašyti. Vairuotojas paaiškino, kad korespondenciją siųsti tuo adresu, kuris nurodytas automobilio registracijos liudijime. Vairuotojui aiškinant pažeidimą, kurį jis padarė, iš pradžių sutiko su pažeidimu, bet atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, tai jis automobilyje rašė protokolą be jo, rašė galiojančius pažeidimus ir nustatė, kad yra baustas, todėl administracinis nurodymas buvo negalimas, nors norėjo iš karto priimti nutarimą. Todėl kompiuterio pagalba viską supildė kaip nutarimo priėmimui tą pačią dieną, tačiau surašęs protokolą, jį nunešė vairuotojui susipažinti, bet tada vairuotojas pradėjo neigti pažeidimą. Asmenį supažindino žodžiu su bylos nagrinėjimo data, vieta ir laiku kelis kartus, kadangi jis atsisakė paimti dokumento kopiją. Telefono modelio nurodyti negali, tačiau tai buvo išmanusis telefonas, t. y. su šviečiančiu per visą telefoną ekranu. Tai gerai matėsi, nes tuo metu buvo prietema, o vairuotojo veidas nuo ryškaus ekrano buvo apšviestas. Iš vairuotojo pusės buvo išgalvotų situacijų, buvo reikalaujama imuniteto pareigūnų neva jis viršija įgaliojimus, nori nepagrįstai nubausti, paskui nurodė, kad jis iš jo reikalavo kyšio. Vairuotojo nepažinojo – jį matė pirmą kartą, piktumų neturėjo. Yra 100 procentų įsitikinęs, kad buvo padarytas pažeidimas ir neabejoja, kad protokolą surašė teisėtai.

Liudytoja Kornelija Freimontaitė teisme parodė, kad stabdė automobilį „VW Caravelle“ (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, kai buvo užkurtas automobilio variklis. Tuo metu riedėjo prie šviesoforo, kai pastebėjo pažeidimą, jį matė stovėdami prie šviesoforo, tačiau neturėjo galimybės ten sustabdyti to automobilio, todėl stabdė už sankryžos. Kai pastebėjo pažeidimą, tai pažeidėjo automobilis buvo pirmoje eismo juostoje, o jie antroje. Pažeidėjo automobilis pravažiavo greičiau nei jie, sustojo lygiagrečiai, tačiau pažeidėjas stovėjo pavažiavęs daugiau į priekį nei jie. Nematė, kokius konkrečiai veiksmus atliko asmuo su mobilaus ryšio priemone – tiesiog spaudinėjo ekraną. Asmuo telefonu naudojosi ir riedėdamas ir stovėdamas. Prie sustabdyto pažeidėjo priėjo kolega Aivaras Navickas. Iš pradžių vairuotojas pripažino pažeidimą, tačiau atsisakė eiti į jų tarnybinį automobilį, jie surašė protokolą, o kai reikėjo ant jo pasirašyti, tai paklausė, ar reikės perlaikyti teises. Kai jam pasakė, kad reikės perlaikyti, tai tuomet vairuotojas persigalvojo ir kaltės nebepripažino. Kolega grįžo į automobilį ir kalbėjo su budėtoju, tačiau neprisimena, apie ką jie kalbėjo. Neprisimena, kodėl buvo ištaisyta protokole bylos nagrinėjimo data. Iš pradžių nepatikrino, ar vairuotojas turi nuobaudų, o kolega būtų iš karto priėmęs nutarimą, tačiau patikrinus asmenį nutarimo priimti nebegalėjo, todėl jis buvo pakviestas į bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo data buvo pakeista automobilyje, kai buvo patikrintas asmens baustumas. Kai kolega nunešė protokolą vairuotojui, tai datos pataisymas jau buvo padarytas. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas po asmens sustabdymo grįžus į policijos komisariatą. Grįžus į komisariatą per radijo stoteles girdėjo, kad dėl D. Ž. yra atvykusi imuniteto tarnyba, todėl jiems jų teko laukti policijos komisariate.

Kelių policijos biuro atstovas teisme prašė palikti nutarimą nepakeistu ir skundo netenkinti. Nurodė, kad yra pakankamai duomenų, kad D. Ž. padarė pažeidimą, kuris yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai patvirtina pareigūnai, kurie sustabdė D. Ž., tarnybiniai pranešimai ir jų paaiškinimai teisme. Pareigūnai nurodė, jog aiškiai matė, kaip D. Ž. naudojo mobilųjį telefoną, t. y. laikė jį rankose. Be to, buvo apšviestas pažeidėjo veidas. D. Ž. aiškina, kad mobilųjį telefoną, kuris buvo ant panelės, pastūmė ir dėl to galėjo būti apšviestas jo veidas. Atstovo nuomone, negali būti apšviestas žmogaus veidas, jei telefonas yra ant panelės. Tokiu atveju turėjo būti apšviestas visas salonas, o ne žmogaus veidas, kas buvo šiuo atveju. Kai D. Ž. buvo sustabdytas, jis prisipažino, kad naudojosi mobiliuoju telefonu, tačiau naudojo jį ne kalbėdamas juo, o nustatinėdamas navigacijos parametrus. Pats D. Ž. patvirtino, kad naudojosi ta įranga. Mobiliuoju telefonu apskritai negalima naudotis važiuojant, išskyrus tada, kai automobilio variklis yra išjungtas. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kaip buvo naudojamasi telefonu: dėl navigacinių nustatymų, dėl kalbėjimo, sms žinučių rašymo, ar apskritai laikyti rankose, tačiau to daryti negalima. Procesas pažeistas nebuvo, kadangi kaip parodo pareigūnas Aivaras Navickas, protokolas su pakeista bylos nagrinėjimo data buvo bandytas įteikti D. Ž., tačiau jis jį paimti atsisakė. Be to, pareigūnas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką informavo D. Ž. žodžiu, kadangi raštu to padaryti nebuvo įmanoma. D. Ž. skunde nurodo, kad žodžiu jam buvo pranešta apie kitą bylos nagrinėjimo laiką, tačiau turbūt pažeidėjui pasakius, jog neatvyks, byla buvo išnagrinėta ta data, kuri buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, D. Ž. pats iš Norvegijos neatvyko sausio 4 d. ir turėjo galimybę skųsti priimtą nutarimą. Šiuo atveju jo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Formuluojant kaltinimą D. Ž. buvo nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus, kuris numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Pagal teismų praktiką, KET 20 punkto reikalavimo pažeidimo konstatavimui nebūtina nustatinėti, jog vairavimo metu buvo kalbama, užtenka tokių vairuotojo veiksmų, kai rankomis naudojamasi mobiliojo ryšio priemonėmis, kurie nesusiję su vairavimu – tai gali būti telefono laikymas viena ranka, mygtukų spaudymas, SMS žinučių siuntimas ir panašūs veiksmai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-78-533/2012).

D. Ž. tiek pažeidimo padarymo metu tiek teisme, bei jo atstovui pagal įgaliojimą Ž. A. teikiant skundą ir atstovaujant teisme, neigė kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir tvirtino, kad įvykio metu nekalbėjo mobiliuoju telefonu, o naudojosi jame esančia navigacija. Tvirtindami savo poziciją rėmėsi Tele 2 pateikta informacija, bei tvirtino, kad stovėdamas sankryžoje ir laukdamas kol užsidegs leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, ranka tik pastūmė ant priekinės automobilio panelės buvusį mobiliojo ryšio telefoną, jo į rankas nebuvo paėmęs.

Analizuojant policijos pareigūnų K. Freimontaitės ir A. Navicko tarnybinius pranešimus, bei teisme duotus parodymus aiškiai matyti, kad jie akivaizdžiai matė, jog D. Ž. įvykio dieną (2015 m. gruodžio 22 d. 18.44 val.) naudojosi telefonu rankomis, pažymėjo, jog vairuotojas neneigė rankose laikęs telefoną ir paaiškino, kad naudojosi telefono navigacine sistema (5, 6 b. l.). Savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes pareigūnai K. Freimontaitė ir A. Navickas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu dėl įtarimo pagal BK 225 str. ir duodami parodymus teisme. Iš pareigūnų K. Freimontaitės ir A. Navicko parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės neprieštaraujantys, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Juo labiau, kad abu pareigūnai pažeidėjo asmeniškai nepažįsta, nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti pažeidėją. Netikėti šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis bei teisme duotais parodymais pagrindo nėra dar ir dėl to, kad pareigūnų parodymus, dėl D. Ž. naudojimosi mobiliuoju telefonu patvirtina ir byloje esanti Tele2 abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. Ž., kuriuo, kaip nurodė D. Ž. naudojosi jis išklotinė, iš kurios matyti, kad 2015-12-22 18:19:48, buvo naudotasi mobiliuoju internetu. Be to, Šiaulių apskrities VPK Imuniteto skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 str. pagal D. Ž. pareiškimą. Nutarime nurodyta, kad nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad policijos pareigūnas reikalavo, provokavo, priėmė, pažadėjo, ar susitarė priimti kyšį. Vertinant D. Ž. keliamą klausimą dėl policijos pareigūnų galimo kyšininkavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. aspektu, konstatavo, kad nenustatyta nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, todėl neanalizavo ir šio nusikaltimo subjektyviosios pusės ir ikiteisminio tyrimo pagal BK 225 str. nepradėjo. Be to, pareigūnų K. Freimontaitės ir A. Navicko nurodytas aplinkybes pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys – įvykio dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvykio dieną surašyti tarnybiniai pranešimai, paties pažeidėjo paaiškinimas, kad jis nesutinka su pažeidimu.

Nagrinėjant Institucijos pateiktą vaizdo medžiagą ties 18.44 val. užfiksuota, kaip policijos pareigūnų automobilis sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui sustoja lygiagrečiai su D. Ž. vairuojamu automobiliu, jam iš kairės. Automobiliams pradėjus judėti, D. Ž. automobilis pajudėjo pirmas ir ties 18.44.15 val. matyti, kad jis laikė telefoną rankoje, nes matosi šviesa sklindanti iš D. Ž. telefono, o kairią ranką D. Ž. padėjo ant vairo. Toliau stebint pateiktą vaizdo medžiagą iš vidaus aiškiai matyti, kaip pareigūnė K. Freimontaitė ties 18.44 val. pamato D. Ž. daromą pažeidimą, o pareigūnas A. Navickas dar ir įgarsina, kad „telefonas rankose... nu tai blogai“. Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina pareigūnų parodymus ir D. Ž. padarytą pažeidimą. Vėliau matosi, kaip pareigūnai sustabdo D. Ž. vairuojamą automobilį ir pareigūnas A. Navickas nuėjo iki jo, o automobilyje likusi pareigūnė K. Freimontaitė praneša apie įvykį. Po kiek laiko pareigūnas su dokumentais grįžta į automobilį ir girdisi pokalbis tarp pareigūnų „Klausia - nenori ateiti? Atsako - nenori ateiti“. Vėliau pareigūnei K. Freimontaitei paklausus apie gyvenamąją vietą, A. Navickas nurodė, kad nėra gyvenamosios vietos, Lietuvoje D. Ž. negyvena ir kaip suprantama pareigūnei nurodo gyvenamąją vietą Norvegijoje, iš D. Ž. dokumentų. Vėliau tarp pareigūnų vyksta pokalbis apie tai, kad nutarimą priims vietoje, kadangi D. Ž. Lietuvoje negyvena. Pareigūnas A. Navickas parodo, kad nueis iki D. Ž., kad paaiškintų ką norės ir nurodytų gailisi ar ne. Pareigūnui A. Navickui priėjus prie D. Ž. automobilio matyti, kad padavė jam dokumentus, kaip suprantama surašytą protokolą (kuriame D. Ž. paaiškino, kad su pareigūnų protokolu nesutinka). Pareigūnui A. Navickui grįžus į tarnybinį automobilį nurodo, kad D. Ž. su pažeidimu nesutinka, nes jam reikės perlaikyti. Taip pat vyksta pokalbis apie tai, kad kadangi D. Ž. nesutinka su pažeidimu jam reikės atvykti į bylos nagrinėjimą, bei nurodo, kad eina iki D. Ž. pasiklausti kada pastarajam būtų geriau atvykti. Pareigūnui A. Navickui grįžus parodė, kad D. Ž. nurodė, kad nesvarbu kada posėdis, bet geriau būtų po švenčių, todėl nusprendžiama nagrinėjimą skirti sausio 4 d. Užpildžius dokumentus ir einant iki D. Ž. A. Navickas pakartotinai pasitikslino, kad sausio 4 d. 10 val. Pareigūnui A. Navickui grįžus į tarnybinį automobilį nurodė, kad D. Ž. atsisakė priimti protokolo kopiją, bei pažymėjo, kad apie bylos nagrinėjimą informavo žodžiu, D. Ž. ši data tinkama, o protokolo kopija bus išsiųsta jo nurodytu adresu Norvegijoje. Pažymėtina, kad stebint vaizdo medžiagą iš tarnybinio automobilio aiškiai matyti, kad ant D. Ž. vairuojamo automobilio priekinio automobilio lango nėra įtaisytas prietaisas navigacinei sistemai pakabinti, o be to, puikiai matosi D. Ž. vairuojamo automobilio panelė. Tuo tarpu D. Ž. rankose laikytas telefono aukštis visiškai neatitinka D. Ž. nurodytos aplinkybės, kad telefonas buvo padėtas ant panelės, kadangi aiškiai matyti, kad jis nebuvo nei ant panelės padėtas nei pakabintas tam skirtoje vietoje. Juo labiau paneigtina D. Ž. pozicija, kad jo veidas buvo apšviestas gal nuo spidometro, telefonas krovėsi ir taip pat švietė pakrovėjo lemputė, kadangi apšvietimas matomas tik pareigūnams fiksuojant pažeidimą, vėliau spindinčios šviesos nebematyti, kas patvirtina, kad buvo trumpalaikis pasinaudojimas telefonu, o ne tęstinis navigacijos naudojimas ar telefono įkrovimas. Atkreiptina aplinkybė ir į tai, kad naudojantis telefone esančia navigacija, ne visada yra reikalingas internetas, todėl tai, kad Tele2 išklotinėje nurodyta, kad internetu buvo naudotasi 18.19 val. nepaneigia aplinkybės, kad D. Ž. vėliau nesinaudojo telefonu, ką patvirtino ir pats D. Ž., kad jis naudojo telefone esančią navigaciją. Vaizdo medžiagos analizė akivaizdžiai patvirtina D. Ž. padarytą pažeidimą ir paneigia jo bei jo atstovo nurodytus argumentus bei subjektyvią aplinkybių vertinimo poziciją.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog D. Ž. nekalbėjo telefonu, neturi esminės reikšmės vertinant jo veiksmus ATPK 124¹ str. 2 d. prasme, šiuo atveju administraciniam teisės pažeidimui nustatyti pakanka to, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose, pažymint ir tai, jog pažeidimo fiksavimo metu, nebuvo nustatytas telefono numeris, kuriuo naudojosi pažeidėjas. Be to, nustatyta, kad pažeidimo fiksavimo metu E. Ž. vairuojamo automobilio variklis nebuvo išjungtas, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tuo metu vairavo šį automobilį. Pabrėžtina, jog tokiu būdu yra atliekamas veiksmas, nesusijęs su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį, dėl ko jis tampa nepakankamai atidus ir tuo kelia grėsmę eismo saugumui. Šioje situacijoje automobilio vairavimas, kuomet D. Ž. rankose naudojo (laikė) mobiliojo ryšio telefoną, vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-673-533/2012, Kauno apygardos teismo nutartis ATP-393-327/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-26-185/2014).

Administracine tvarka nubausto D. Ž. atstovas pagal įgaliojimą Ž. A. nurodo, kad Nutarimas buvo surašytas netinkamai, kadangi nei protokole, nei nutarime, pažeidimo vieta tiksliai neapibrėžta, jos aprašymas neinformatyvus. Teismas su tokiais teiginiais nesutinka ir pažymi, jog Nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnyje jam keliamus turinio reikalavimus, jame nėra esminių trūkumų. Akcentuotina, jog Nutarime ne tik aiškiai yra išdėstyta pažeidimo esmė, bet ir suprantamai nurodomas ATPK straipsnis, už kurį D. Ž. skiriama administracinė nuobauda, todėl jis galėjo pagrįstai suvokti, kuo yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Pridurtina tai, kad D. Ž. nurodyta aplinkybė, kad Nutarime netiksliai nurodyta pažeidimo vieta, nedaro įtakos bylos baigčiai, nes ši aplinkybė galėjo būti išaiškinta priimant Nutarimą arba teismui nagrinėjant skundą. Juolab, kad teismui abejonių dėl pažeidimo padarymo vietos nekyla, kadangi tiek administracinio pažeidimo protokole, tiek nutarime pažeidimo vieta nurodyta – Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Iš nurodytos pažeidimo vietos aiškiai galima suprasti, kad įvykis užfiksuotas (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Šiauliuose.

Taip pat nurodė, kad protokole administracinės bylos nagrinėjimo data buvo nurodyta 2015-12-22 19.00 val., po ko, ranka padarytas datos ir laiko taisymas nurodant, kad byla bus nagrinėjama 2016-01-04 10.00 val. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, davė jį pasirašyti ir grąžino vairuotojui asmens bei automobilio dokumentus, tačiau neįteikė antro egzemplioriaus protokolo, kuriame būtų aiškiai nurodyti bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Dėl protokolo neįteikimo D. Ž. teismas pažymi, kad iš pareigūnų K. Freimontaitės ir A. Navicko tarnybinių pranešimų bei duotų paaiškinimų ir vaizdo medžiagos matyti, kad D. Ž. pasirašytinai supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau atsisakė paimti protokolo kopiją (5, 6 b. l.). Kartu konstatuotina, kad skunde nurodytas argumentas, kad policijos pareigūnas atliko protokolo taisymus, t.y., ranka ištaisė posėdžio datą ir laiką, nagrinėjamu atveju nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Juolab, kaip pažymėta pareigūnų K. Freimontaitės ir A. Navicko tarnybiniuose pranešimuose, D. Ž. atsisakius paimti protokolo kopiją, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis buvo informuotas žodžiu. Tai, kad D. Ž. žinojo, t. y., buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, patvirtinama ir jo paties skunde nurodytu argumentu, kad apklausos metu jis nurodė, kad jam žodžiu buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą.

Skunde nurodyta ir tai, kad protokole ranka pažymėta, kad išsiųsta paštu 2015-12-23 į Norvegiją, tačiau iš voko, kuriuo protokolas buvo išsiųstas D. Ž. matyti, kad išsiųsta 2015-12-28, todėl D. Ž. iki bylos nagrinėjimo dienos jam išsiųstų dokumentų negalėjo gauti ir sužinoti apie protokole nurodytą naują nagrinėjimo laiką, be to, nebuvo aiškinamasi D. Ž. gyvenamosios vietos, o dokumentai išsiųsti į Norvegiją automobilio savininko L. Ž. adresu. Teismas, paneigdamas aplinkybę dėl žinojimo apie bylos nagrinėjimą pažymi, kad nustatyta, kad D. Ž. žinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nes buvo žodžiu informuotas, ką patvirtino ir pats D. Ž.. O dėl išsiuntimo, tai kaip matyti, protokolas surašytas 2015-12-22, siuntimui pateiktas 2015-12-23, o išsiųstas 2015-12-28, atsižvelgiant į pašto darbo laiką, kadangi ne nuo pareigūnų priklauso dokumentų išsiuntimas, todėl pažeidimo čia nėra. Be to, D. Ž. buvo supažindintas su protokolu pasirašytinai, todėl matė įrašytą jo gyvenamąją vietą ir galėjo pareigūnus patikslinti, tačiau to nepadarė, kas patvirtina jo, kaip pažeidėjo piktybiškumą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat paneigiamas skunde nurodytas argumentas, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti 2015-12-23, jau žinant apie kreipimąsi į imuniteto skyrių jų veiksmų teisėtumo patikrinimui, kadangi kaip matyti iš pačių tarnybinių pranešimų jie surašyti 2015-12-22, o 2015-12-23 jie buvo užregistruoti.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad priimant 2016 m. sausio 4 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą nenustatyta D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad metų laikotarpyje iki pažeidimo pagal ATPK 124¹ str. 2 d., D. Ž. buvo jau baustas 3 kartus už KET pažeidimus. Pažymėtina, kad pažeidimus D. Ž. daro net neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, kas patvirtina, kad D. Ž. nėra drausmingas vairuotojas ir yra linkęs pažeisti KET reikalavimus, bei tai, kad taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad D. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, todėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro 2016 m. sausio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas

nutaria:

D. Ž. skundą atmesti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 40N-47672316-16 dėl D. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos – 80 Eur baudos, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.