- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-26-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- M. A.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gintautas Būga Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-26-185/2014
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2014 m. sausio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. (M. A.) (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama 2013-12-04 nutartimi Visagino miesto apylinkės teismas paliko nepakeistą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2013 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 210 Lt bauda.
M. A. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2013-09-05 11.05 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 p. reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. Teismas nutartyje nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas teisingai įvertino M. A. veiksmus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje. Užfiksuotos bylos aplinkybės atitinka faktines, kurias patvirtina posėdžio metu apklausti liudytojai J. C., A. A., iš dalies I. P.. Be to, nustatytų aplinkybių kategoriškai neneigia ir pats M. A., 2013-10-01 davęs paaiškinimą policijos komisariate, teigdamas, kad negali pasakyti, ar kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu ar ne. Teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų M. A. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Administracinė nuobauda jam paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A. prašo panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino miesto policijos komisariato 2013-10-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Visagino miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį ir šią bylą nutraukti. Nurodo, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Tvirtina, kad 2013-09-05 11.05 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) sankryžoje jis jokia mobiliojo ryšio priemone vairuodamas automobilį nesinaudojo. Tiek policijos, tiek ir teismo nutarimai iš esmės grindžiami policijos pareigūnų parodymais, kurie vertinami kritiškai. Nurodo, kad J. C. vairavo automobilį, tai patvirtino A. A. ir I. P.. KET 21 p. numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. J. C. veiksmai, stebint kitomis transporto priemonėmis važiuojančius vairuotojus, visiškai nesusiję su transporto priemonės vairavimu, todėl, apelianto nuomone, pats J. C. pažeidė KET 21 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. Taigi protokolas turėjo būti surašytas ir bauda paskirta J. C., o ne jam. Be to, J. C. stebėjimas buvo neteisėtas, o neteisėti veiksmai negali būti įrodymas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad iš toli žiūrint į mobiliojo telefono korpusą gali būti panašus labai didelis skaičius daiktų, pvz., saugos diržas, akiniai nuo saulės, piniginė ir t. t. Galėjo būti ir taip, kad jis važiavimo metu ranka taisėsi saugos diržo įtempimą ar padėtį, o policijos pareigūnams pasirodė, kad tai telefonas. Todėl mano, kad turi būti įrodyta, jog jo rankose buvo būtent mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo jis naudojosi, o ne saulės akiniai, saugos diržas ar koks nors kitas daiktas.
Nurodo, kad J. C. ir A. A. patys buvo judančiame automobilyje, į telefoną yra daug panašių daiktų, jokių išorės požymių, patvirtinančių, kad jis rankoje laikė telefoną ir juo naudojosi, minėti policijos pareigūnai nenurodė. Taip pat J. C. ir A. A. nenurodė išorės požymių, patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jis. Todėl jiems tik galėjo pasirodyti, jog automobilį vairuoja būtent jis ir kad jis kalba mobiliojo ryšio telefonu. Kilus tokiam įtarimui jie pranešė policijos pareigūnams. Tačiau niekas į įvykio vietą neatvyko, jo nesustabdė ir neįsitikino tuo, kad jis, o ne kitas asmuo, vairuoja automobilį, kad jis rankomis naudojasi telefonu, kad jis apskritai ką nors laiko rankose. Abejotinos ir R. C. galimybės gerai įsižiūrėti į kitos transporto priemonės vairuotojus pačiam vairuojant automobilį.
Nurodo, jog kritiškai turi būti vertinami J. C. ir A. A. teiginiai, kad jis kalbėjo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog J. C. ir A. A. turi tokią klausą, kad gali būti viename automobilyje ir išgirsti, kaip kitame automobilyje esantis žmogus kalba. Taigi lieka neaišku, iš ko jie nusprendė, kad jis kalbėjo.
2013-11-04 Visagino miesto apylinkės teismo nutartis grindžiama ir tuo, kad jis neva kategoriškai neneigė, jog kalbėjo telefonu. Tačiau nutartyje nenurodytas įstatymas, įpareigojantis jį kažką kategoriškai neigti. Jis pasakė pakankamai kategoriškai, kad vairuodamas bet kokias transporto priemones jokiomis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis nesinaudoja, o jeigu kalba, tai tik be rankų pagalbos per laisvų rankų įrangą. Taip pasisakydamas teismas perkėlė pareigą jam pačiam įrodinėti savo nekaltumą, kurio jis įrodinėti neprivalo. Todėl teismo argumentas, kad jis neva kategoriškai neneigė, jog kalbėjo telefonu, yra nepagrįstas. Pažymi, kad kalbėti telefonu vairuojant nedraudžiama, todėl jam ir nebūtina to neigti. Draudžiamas yra naudojimasis telefonu rankomis, o tai jis kategoriškai neigia, ir tai neįrodyta.
Šalies argumentai
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo nurodyto įvykio iki protokolo jam surašymo praėjo net 48 dienos. Teismo posėdyje apklausti Visagino policijos komisariato vadovai J. C. ir A. A., būdami patys atsakingi už šios įstaigos veiklą, negalėjo nieko paaiškinti apie tai, kodėl nuo jų pranešimo iki protokolo jam surašymo praėjo tiek dienų. Šis ilgas laikotarpis sudaro pagrindą abejoti jo atžvilgiu pradėto proceso pagrįstumu ir teisėtumu. Nurodo, kad praėjus 48 dienoms jis negalėjo prisiminti, ar aš iš viso važiavo 2013-09-05 11.05 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir ką darė važiuodamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. V. prašo Visagino apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, nes ji yra teisėta, pagrįsta ir teisinga. Mano, kad M. A. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
M. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta, kad <.....> draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas <.....> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Šis draudimas įtvirtintas KET 21 p. Šiame punkte taip pat numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Nagrinėjamu atveju M. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas jį nubausti priimtas būtent dėl KET 21 p. pažeidimo, tai yra už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.
Šalies argumentai
Pats M. A. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat ir apeliaciniame skunde su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ir ką darė vairuodamas. M. A. tvirtina, kad vairuodamas automobilį jis jokiomis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis nesinaudoja, o jeigu kalba, tai tik naudodamasis laisvų rankų įrangą, todėl, apelianto teigimu, policijos pareigūnai jo rankose turėtą daiktą (pvz., akinius nuo saulės ar kt.) arba jo veiksmą rankomis (pvz., saugos diržo pasitaisymą) nepagrįstai vertino kaip naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Taigi, kaip matyti iš šių aplinkybių, apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad M. A. 2013-09-05 11.05 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis.
Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaudamasis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nors apeliantas ir tvirtina, kad tiksliai negali pasakyti, ar 2013-09-05 11.05 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį bei neigia naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu rankomis, tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų M. A. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą.
M. A. kaltė pažeidus KET 21 p. reikalavimą, t. y. draudimą naudotis rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, šioje byloje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei nutarimu, tarnybiniais pranešimais, o taip pat ir teisme kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. C. ir A. A. parodymais.
Analizuojant policijos pareigūnų J. C. ir A. A. parodymus, duotus teisme, matyti, kad jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, t. y. matė, kaip (duomenys neskelbtini) sankryžoje juodos spalvos tamsintais stiklais automobilį „VW“ vairavęs asmuo (M. A.) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Kaip liudytojas apklaustas J. C. teisme parodė, kad tuo metu jie trise vyko į šaudymo pratybas. (duomenys neskelbtini) sankryžoje prasilenkiant su mikroautobusu „VW“ matė, kaip jį vairavęs asmuo kalba telefonu. Vairuotojas jau į sankryžą įvažiavo kalbėdamas telefonu. To vairuotojo asmeniškai nepažįsta. Liudytojo J. C. teigimu, automobilio numerį užfiksavo ir apie padarytą pažeidimą budėtojui pranešė A. A.. Teismo posėdžio metu J. C. parodė, kad salėje esantis M. A. yra būtent tas žmogus, apie kurį jis duoda parodymus. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. A. teisme parodė, kad tą dieną laikė šaudymo įskaitą, todėl važiavo į šaudyklą. Sėdėjo priekinėje sėdynėje su J. C., kuris vairavo automobilį. Sankryžoje pastebėjo automobilį „VW“, kurį vairavo jam, kaip pareigūnui, žinomas M. A.. Jis kaire ranka laikė telefoną ir kalbėjo. Kiek matė, M. A. nuolat laikė ranką su telefonu pridėjęs prie ausies. Apie įvykį jis pranešė budėtojui.
Taigi M. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtino du policijos pareigūnai, nurodę tokius nubaustojo veiksmus, kurie nekelia jokių abejonių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viravo būtent M. A. ir kad jis vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pirmiau paminėtų liudytojų J. C. ir A. A. parodymais apie M. A. padaryto pažeidimo aplinkybes, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, juos pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys - 2013-09-05 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2013-09-05 buvo gautas A. A. pranešimas, kad 2013-09-05 apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo pastebėtas automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kurio vairuotojas M. A. važiuodamas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu (b. l. 7), 2013-10-16 A. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo pastebėtas automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A., kuris vairuodamas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, kurį buvo pridėjęs prie ausies (b. l. 11). Kad naudojasi šiuo automobiliu neneigia ir pats apeliantas. Nors apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra atskirų policijos pareigūnų neigiamo požiūrio į jį pasekmė, tačiau aukštesnės instancijos teismui abejonių šių dviejų policijos pareigūnų parodymai nekelia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. A. prieš tai tik su vienu iš policijos pareigūnų - A. A. buvo susidūręs šiam pareigūnui vykdant savo darbines funkcijas (anksčiau vykdė ikiteisminį tyrimą, kuriame M. A. buvo įtariamasis). Duomenų, kad M. A. su A. A. būtų sieję kokie nors asmeniniai santykiai, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas. Kitas policijos pareigūnas J. C. M. A. nepažinojo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai J. C. ir A. A. buvo suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti M. A.. Teismui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad aptariamo įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, blogas matomumas ar kitos aplinkybės, kurios būtų sutrukdžiusios policijos pareigūnams pamatyti automobilį vairavusį asmenį ar to asmens atliekamus veiksmus, todėl nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai galėjo klysti. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad paminėtų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl jie laikytini patikimais M. A. kaltės įrodymais. Tai, kad M. A. policijos pareigūnai nesustabdė pažeidimo darymo metu ir kad protokolas apeliantui buvo surašytas ne iš karto nėra pagrindas atmesti policijos pareigūnų parodymus bei kitus juos patvirtinančius bylos įrodymus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. A. nurodo, kad kitame automobilyje važiavę policijos pareigūnai negalėjo girdėti, kaip jis kalbėjo. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nei apelianto kaltei, nei jo veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Įstatymo leidėjas KET 21 p. ir ATPK 124¹ str. 2 d. įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, t. y. draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Taigi naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo sms žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi atsakomybei pagal ATPK 124¹ str. 2 d. pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip.
Taigi aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į vieningai formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad M. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje neginčijamai įrodyta, kad M. A. 2013-09-05 11.05 val. Visagine, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas šią transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Dėl to apelianto iškelta pirmiau paminėta versija, kuria jis neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, ir atmetama.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde M. A. nurodo, kad ne jis, o pats policijos pareigūnas J. C. pažeidė KET 21 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nes vairuodamas transporto priemonę stebėjo kitomis transporto priemonėmis važiuojančius vairuotojus. Pažymėtina, kad ATPK 302¹¹ str. reglamentuoja bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju sprendimai (Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis) buvo priimti ne dėl J. C., o dėl M. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl tik dėl šio asmens atsakomybės šioje nutartyje ir pasisakoma. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad policijos pareigūnų darbo specifika yra būti budriems ir nuolat stebėti aplinką, siekiant taip užkirsti kelią galimai daromiems pažeidimams.
Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad naikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria paliktas galioti Institucijos 2013 m. spalio 23 d. nutarimas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.