Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria D. Ž. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-01-04 nutarimo atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2016-01-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 80 (aštuoniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2015-12-22 18.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.

D. Ž. 2016-01-04 nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. 2016-04-15 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria D. Ž. skundo netenkino.

Dėl pažeidimo sudėties apeliantas tirtina, kad jam nesuprantama, kuo mobiliojo ryšio telefonas, laikomas rankoje, skiriasi nuo rankoje laikomo bet kokio kito daikto - cigaretės ar jų pakelio, sumuštinio ir pan., dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolai nerašomi. Nurodo, kad net jei jis ir būtų pakėlęs ranka mobilaus ryšio telefoną ir jį padėjęs į kitą vietą, vargu ar tai galima būtų laikyti jam inkriminuotu pažeidimu, tačiau jis net šio veiksmo neatliko. Teigia, kad teismas neteisingai vertino ir jo pateiktą informaciją iš UAB Tele 2 ir pažymėjo, jog ir šie duomenys patvirtina jo kaltę.

Pažymi ir tai, kad pats administracinės bylos nagrinėjimas policijos komisariate buvo neteisėtas. Nurodo, kad protokole administracinės bylos nagrinėjimo data buvo nurodyta 2015-12-22 19 val. 00 min., po ko ranka padarytas datos ir laiko taisymas, nurodant, kad byla bus nagrinėjama 2016-01-04 10 val. 00 min, o jam žodžiu pranešta, jog byla bus nagrinėjama 2016-01 -10. Nurodo, kad įraše užfiksuota, jog pareigūnai tarpusavio pokalbio metu klysta įvardindami bylos nagrinėjimo laiką, o K. F. visą informaciją gauna iš A. N., o jo ir A. N. pokalbis nėra užfiksuotas. Teigia, kad tai, jog jis buvo informuotas netinkamai, patvirtina ne tik jo paaiškinimai bei pateiktas dokumentų jam išsiuntimo vokas, bet ir 2015-12-22 19.31 val. padarytas įrašas jo mobiliojo ryšio telefone, matomas iš 2016-05-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), jog jo nurodyta posėdžio data yra 2016-01-10. Apeliantui nesuprantama, kaip A. N. nesugebėjo jam įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašo ir taip įvykdyti įstatymo reikalavimus, kai tuo pat metu grąžino vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus.

Nurodo, kad teismo siekis bet kokiu būdu pateisinti jo nubaudimą akivaizdus ir iš to, jog jis įvardijamas kaip piktybinis pažeidėjas, akivaizdžiai ignoruojantis visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nors jo anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tik su automobilio ženklinimu žaliu klevo lapu. Pažymi, kad tuo automobiliu naudojosi retai ir ne jis vienas, automobilis nebuvo jo nuosavybė. Teigia, kad nutarimas yra priimtas tendencingai vertinant surinktą medžiagą, todėl yra neteisėtas ir neteisingas.

Pažymi, kad jam svarbu ne išvengti atsakomybės, ką visiškai nepagrįstai akcentavo teismas, o įrodyti tiesą. Nurodo, kad jis jau išklausė papildomus mokymus, išlaikė reikalingus egzaminus, todėl administracinės teisenos nutraukimas jokios įtakos jo galimybei vairuoti transporto priemones neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl D. Ž. priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad D. Ž. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.

D. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir tiems vairuotojams, kurie nesilaikė draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).

Nors apeliantas neigia, jog vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau jo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai.

Policijos pareigūnas A. N. teisme parodė, kad įvykio metu fiksavo naudojimąsi rankomis mobilaus ryšio priemone vairuojant transporto priemonę. Važiavo automobiliu „Škoda Octavia“ T. gatve nuo E. gatvės į J. pusę, automobilį vairavo jis, prie pažeidėjo privažiavo iš galo. Jie važiavo antra eismo juosta, o D. Ž. - pirma eismo juosta. Prie jo buvo sustoję automobiliais lygiagrečiai: jų automobilis stovėjo kairėje pusėje, o D. Ž. – dešinėje. Automobilio „Škoda Oktavia“ ir automobilio „VW Caravelle“ aukščiai skiriasi, nes automobilis „VW Caravelle“ yra aukštesnis, tačiau aiškiai matė, kad šio automobilio vairuotojas rankose turi telefoną ir pirštu vedžioja ekraną. Vairuotojo vedžiojimas pirštu po telefono ekraną buvo atliekamas automobiliui judant. Tai pamatę užfiksavo kaip kelių eismo taisyklių pažeidimą ir automobilį sustabdė (44-45 b. l.).

Liudytoja policijos pareigūnė K. F. teisme parodė, kad stabdė automobilį „VW Caravelle“ Tilžės gatvėje dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, kai buvo užkurtas automobilio variklis. Tuo metu riedėjo prie šviesoforo, kai pastebėjo pažeidimą, jį matė stovėdami prie šviesoforo, tačiau neturėjo galimybės ten sustabdyti to automobilio, todėl stabdė už sankryžos. Kai pastebėjo pažeidimą, tai pažeidėjo automobilis buvo pirmoje eismo juostoje, o jie antroje. Pažeidėjo automobilis pravažiavo greičiau nei jie, sustojo lygiagrečiai, tačiau pažeidėjas stovėjo pavažiavęs daugiau į priekį nei jie. Nematė, kokius konkrečiai veiksmus atliko asmuo su mobilaus ryšio priemone – tiesiog spaudinėjo ekraną. Asmuo telefonu naudojosi ir riedėdamas ir stovėdamas (45 b. l.).

Policijos pareigūnų K. F. ir A. N. tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, t.y. tai, kad akivaizdžiai matė, jog D. Ž. įvykio dieną (2015 m. gruodžio 22 d. 18.44 val.) naudojosi telefonu rankomis, vairuotojas neneigė rankose laikęs telefoną ir paaiškino, kad naudojosi telefono navigacine sistema (5, 6 b. l.).

Šiuo atveju sutiktina su teismo išvada, jog pateiktas vaizdo ir garsas įrašas bei įraše fiksuotas policijos pareigūnų pokalbis patvirtina policijos pareigūnų fiksuotą pažeidimą, t.y. tai, kad apeliantas naudojosi mobilaus ryšio priemone, ir pareigūnai tai matė, to nesutrukdė skirtingi automobilių aukščiai ar tamsinti pažeidėjo automobilio langai.

Taigi, akivaizdu, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, parodymus minėti policijos pareigūnai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (17 b. l.), duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, byloje nėra.

Dėl skundo argumentų, jog buvo grubiai pažeistos apelianto teisės į gynybą, nes jam buvo atimta teisė dalyvauti bylos nagrinėjime policijos komisariate, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog D. Ž. buvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, todėl tik nuo paties pažeidėjo priklausė, ar jis dalyvaus bylos nagrinėjime, ar ne. O dėl prie skundo pridėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, jog D. Ž. telefone įsitraukė pranešimą, jog ,,Sausio 10d teismas Purenu gatve“, pažymėtina, kad jis nepatvirtina to, jog D. Ž. buvo klaidingai informuotas apie pažeidimo nagrinėjimą policijos komisariate vietą ir laiką. Iš jo galima spręsti, jog pažeidėjas pats galėjo suklysti, nes įraše/priminime nurodė, jog byla bus nagrinėjama teisme, nors tai turėjo vykti policijos komisariate. Be to, protokole nurodyta, kad pažeidimo nagrinėjimas vyks 10 val., kas galėjo pažeidėją taip pat suklaidinti, o pažeidėjas, nors po protokolu pasirašė, tačiau pats protokolą atsisakė imti, o pareigūnas D. Ž. priversti paimti protokolą neprivalėjo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.