Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. A. buvo surašytas už tai, kad jis 2012-09-21, apie 18.40 val., vairavo automobilį rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 21 p. reikalavimus ir padarė admi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 2 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Adminis­tra­cin­ės veiklos skyriaus (toliau - Institucijos) 2012-10-17 nutarimu E. A. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda. Pažeidėjas šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas 2013-02-22 nutartimi E. A. skundo netenkino ir Institu­ci­jos 2012-10-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.

E. A. atstovas advokatas S. Dambrauskas skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-02-22 nutartį ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė pareiš­kė­jo atstovo išdėstytų aplinkybių, neatskleidė įvykio esmės, rėmėsi išskirtinai dviejų pareigūnų paro­dy­mais ir nevertino pareiškėjo bei jo atstovo išdėstytų motyvų. Tokiu būdu teismas pažeidė nekal­tu­mo prezumpcijos imperatyvą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu naudodamasis automobilyje integruota laisvų rankų įranga, jo mobilusis telefonas tik įsėdus į au­to­mobilį automatiškai prie jos prisijungia per „bluetooth“ ryšį, todėl jam neįmanoma kalbėti prie laisvų rankų įrangos prisijungusiu telefonu naudojantis rankomis. Nors abu policijos pareigūnai nurodė, kad puikiai prisimena pareiškėją rankoje laikant telefoną, tačiau nenurodė jokių kitų įvykio detalių. Be to, teismas policijos pareigūnus kaip liudytojus byloje apklausė po to, kai buvo apklaustas pa­reiš­kėjas, todėl pareigūnai galėjo būti iš anksto susipažinę su pareiškėjo pozicija. Iš bylos me­džia­gos matyti, kad incidento metu E. A. ne kartą prašė policijos pareigūnų apžiūrėti auto­mo­bi­lį, įsitikinti kaip viskas veikia, kad telefonas tuo metu buvo prijungtas prie laisvų rankų įrangos, tačiau policijos pareigūnai tai daryti atsisakė. Todėl darytina išvada, kad pareigūnai neišsiaiškino svarbių įvykiui aplinkybių, neįsitikino, kad pareiškėjas turi tik vieną mobilųjį telefoną, kuris pri­jung­tas prie automobilyje integruotos laisvų rankų įrangos, nesiaiškino, ar įmanoma nustatyti, kiek laiko nepertraukiamai mobiliajame telefone yra įjungtas „bluetooth“ ryšys ir pan. O pareigūnų paro­dy­mai, apelianto nuomone, nėra pakankami ir byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad pa­reiškėjas būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad E. A. buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas be jo paaiškinimų, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas visiškai dėl to nepasisakė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

E. A. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­nami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuo­jauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinky­bėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apy­linkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. A. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. Nors pažeidėjas savo kaltę neigė, tačiau ji neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Pripažindamas E. A. kaltę dėl ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra svarbu nustatyti, ar automobilyje buvo sumontuota „bluetooth“ įranga, įgalinanti vairuotoją kalbėti mobiliojo ryšio te­le­fonu nesinaudojant rankomis, ar ji realiai veikia bei veikė tuo metu, kai policijos pareigūnai už­fik­savo pažeidimą, kadangi pats faktas, ar asmuo rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemone, gali būti nustatomas tik vizualiai. Liudytojai L. Š. ir K. B. savo tarnybiniuose pra­ne­ši­muose nurodė tas pačias aplinkybes, kurias vėliau patvirtino teismo posėdžio metu, t. y. patvirtino, kad iš nedidelio atstumo matė, kaip pareiškėjas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone d­e­ši­ne ranka laikydamas ją prie dešinės ausies, pažeidimo metu buvo šviesu, matomumas buvo geras.

Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia draudimo vairuotojams nau­dotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai sto­vinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas. Šis draudimas įtvirtintas KET 21 p. Nors pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad telefonu nešnekėjo, vėliau tai patvirtino teismo posėdyje, tačiau byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareigūnų duotus pa­ro­dy­mus apie E. A. naudojimosi telefonu vairuojant transporto priemonę faktą. Nors nei KET, nei ATPK detaliau nereglamentuoja naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis sąvokos, akivaizdu kad ji apima ne tik pokalbius šia priemone, bet ir kitas šios ryšio priemonės teikiamas funkcijas – trumpųjų žinučių siuntimą ir gavimą, garso ir vaizdo įrašų darymą, jų perklausymą ir peržiūrėjimą, ir kt.

Apelianto skunde nurodyti argumentai, jog pareigūnai negalėjo nurodyti jokių kitų įvykio detalių (pvz. mobiliojo telefono spalvos, mobiliojo telefono laikymo padėties, vienas iš pareigūnų nurodė, kad automobilio galinis stiklas buvo tamsintas, nors tai yra netiesa), pažeidėjo prašomi atsi­sakė patikrinti, ar automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, bei tai, kad policijos pareigūnai buvo apklausiami tik po pažeidėjo ir jo atstovo apklausos, todėl galėjo iš anksto žinoti pažeidėjo po­zi­ciją, nepaneigia ir neleidžia pagrįstai abejoti dviejų pareigūnų parodymais. Be to, nurodytos ap­lin­ky­bės nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra reikšmingos. Tai, jog automobilyje veikė laisvų rankų įran­ga, nepaneigia liudytojų parodymų, kadangi vairuotojas galėjo turėti ir kitą mobiliojo ryšio prie­monę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl šių pareigūnų parodymų patikimumo, jų parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi. Todėl šie skundo argumentai pagrįstai laikytini tik gynybine pažeidėjo versija siekiant jam išvengti administracinės atsakomybės. Bylos medžiagoje taip pat nenu­statyta aplinkybių ir dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo pažei­dėjui, todėl šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, jog byloje esanti pažyma apie E. A. baustumą patvirtina, kad jis yra jau dvylika kartų baustas už KET pažeidimus. Ši informacija patvirtina, kad E. A. nėra draus­mingas vairuotojas ir yra linkęs pažeisti KET reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad E. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. A. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.