- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e2-458-600/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19029-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- E. U.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovei E. U. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo: 1) pripažinti negaliojančiu T. K. 2019 m. rugpjūčio 28 d. asmeninį testamentą; 2) pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 19 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1245 atsakovei E. U.; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-49434).
1.1. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. Svirbutienė 2000 m. vasario 28 d. patvirtino N. N. naudai pasirašytą testamentą, kuriuo testatorė visą turtą, kuris priklausys T. K. mirties dienai, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko ieškovei.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino T. K. 2019 m. rugpjūčio 28 d. asmeninį testamentą, kuriuo testatorė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei.
1.3. Nurodo, kad testatorės 2019 m. rugpjūčio 28 d. rašytas asmeninis testamentas, kuriuo ji savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) – o ne visą turtą, paliko atsakovei, kuris buvo patvirtintas teismo, turi trūkumų tiek dėl formos, tiek dėl turinio bei yra neaiškios jo atsiradimo aplinkybės. Ieškovės manymu, reikia išsiaiškinti, ar testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, rašydama asmeninį testamentą, ir ar jos ligos galėjo tam turėti įtakos; kodėl ir kokiomis aplinkybėmis atsirado asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui, kai jau prieš tai buvo sudarytas oficialusis testamentas; taip pat aplinkybės dėl testatorės bendravimo su atsakove.
1.4. Ieškovė nurodo, kad testatorė jau prieš ketverius metus ieškovei skundėsi, kad silpnai orientavosi aplinkoje: blogai matė (2019 m. rugpjūčio 22 d. ambulatorinio apsilankymo forma), nebesuvokė įvykių prasmės, neteikė jiems reikšmės, sunkiai atpažindavo žmonių veidus, staiga pamiršdavo ką tik įvykusius įvykius, buvo apatiška bei neadekvati. Ieškovės įsitikinimu, būdama tokios būsenos testatorė negalėjo aiškiai suvokti ir išreikšti savo tikrosios valios.
1.5. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių mano, kad ginčijamas testamentas prieštarauja Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia. Ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio ir CK 5.16 straipsnio 2 dalies pagrindu, tai yra, nustačius, kad testatorė asmeninį testamentą sudarė tokios būsenos, kuriai esant negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės. Testatorės būseną gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Testatorė mirė nuo kvėpavimo sustojimo, turėjo plaučių metastazinį piktybinį naviką bei smegenų dangalų piktybinį naviką, todėl tokia jos sveikatos būklė sąlygoja abejones, ar testatorė galėjo suprasti savo veiksmus, sudarydama asmeninį testamentą.
1.6. Mano, kad būtina aiškintis aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui, kai jau prieš tai buvo sudarytas oficialusis testamentas. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2YT-11019-820/2023, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino T. K. 2019 m. rugpjūčio 28 d. asmeninį testamentą, teismo posėdžio metu nurodė, kad apie asmeninį testamentą ji nieko nežinojo, bet parsinešusi iš testatorės namų knygą, joje rado surašytą asmeninį testamentą. Dar atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad notarui saugoti neperdavė asmeninio testamento todėl, kad Lietuvoje buvo karantinas. Tai yra, nuo asmeninio testamento surašymo dienos – 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki testatorės mirties (duomenys neskelbtini), tai yra per beveik trejus metus, atsakovė nerado laiko jo perduoti notarei saugoti, ir jis atsirado tik po testatorės mirties.
1.7. Taip pat mano, kad reikia aiškintis testatorės bendravimą su atsakove. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė kitoje civilinėje byloje nenurodė asmeninio testamento atsiradimo aplinkybių, o tik apsiribojo abstrakčiais paaiškinimais, nutylėjo aplinkybę, kad nedalyvavo draugės laidotuvėse, taip pat nedalyvavo draugės mirties 9 dienų paminėjime, 40 dienų ar metinių minėjimuose.
1.8. Ieškovei abejonių kelia ta aplinkybę, kad asmeniniame testamente kalbama konkrečiai tik apie vieną turtą, tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat mano, kad svarbu įvertinti aplinkybę, kad testatorės veiksnumo niekas nenustatinėjo jai surašant asmeninį testamentą, dėl ko tai dar viena svarbi aplinkybė, kad būtų paskirta psichiatrinė ekspertizė. Sudarant oficialų testamentą 2000 m. vasario 28 d. testamente yra įrašas, kad testamento tekstas garsiai perskaitytas ir išverstas į rusų kalbą, tai yra, testatorė nemokėjo lietuvių kalbos. Ginčijamas testamentas parašytas sklandžia lietuvių kalba beveik be gramatinių klaidų, dėl ko tai kelia abejonę dėl jo tikrumo bei tikrosios valios išreiškimo.
1.9. Mano, kad lyginant testatorės parašus abejuose testamentuose testatorės parašas yra skirtingas. Asmeniniame testamente prie parašo nėra testatorės pavardės. Be to, mažai tikėtina, kad T. K., kuri nemokėjo lietuvių kalbos, taip lakoniškai surašytų asmeninį testamentą pagal CK 5.30 straipsnio reikalavimus. Mano, kad asmeniniame testamente esantys netikslumai asmeninį testamentą daro negaliojančiu.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-73808).
Atsiliepimas
2.1 Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11019-820/2023 buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytas asmeninis T. K. testamentas, kuriuo ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei. Pati atsakovė neturi abejonių, kad testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ar reikšmės, negalėjo aiškiai išreikšti savo valios.
2.2 Atkreipė dėmesį į tai, kad testatorė 2019 m. gyveno savarankišką gyvenimą, neturėjo diagnozuotų rimtų sveikatos sutrikimų, kurie galėjo įtakoti jos psichinę būklę, nesiskundė, kad silpnai orientuojasi aplinkoje, bendraudama su testatore nepastebėjo, kad pastaroji nesuvokia įvykių prasmės, kad neteikia jiems reikšmės, kad sunkiai atpažįsta žmonių veidus ar staiga pamiršta ką tik įvykusius įvykius, yra apatiška ar neadekvati.
2.3 Teismo prijungtoje civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtintas asmeninis testamentas, buvo nustatytos aplinkybės, kad testatorė aiškiai komunikavo lietuvių kalba, ką liudijo jos įrašai socialiniuose tinkluose teikiant komentarus, kurių vienas buvo parašytas po metų po asmeninio testamento sudarymo, t. y. 2020 m. rugsėjo 6 d. Testatorės aistra buvo pagalba gyvūnams, ką ji aktyviai ir darė, todėl nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl testatorės apatiškumo ar neadekvatumo.
2.4 Neneigia, kad testatorė turėjo problemų dėl regėjimo, nes jai 2019 m. buvo diagnozuota glaukoma. Ginekologinis vėžys testatorei buvo diagnozuotas 2020 m. rudenį, dar esant ankstyvai naviko stadijai, navikas pasidavė gydymui. 2021 m. metais testatorei buvo diagnozuotas smegenų dangalų piktybinis navikas, kuris ir buvo viena iš testatorės mirties priežasčių. Pastaroji liga testatorės būklę pablogino, tačiau atsakovė nesutinka, kad testatorė pradėjo elgtis ar bendrauti keistai.
2.5 Asmeninio testamento notariniam tvirtinimui atsakovė neteikė reikšmės, nes nesigilino į asmeninio testamento teisinę galią, kadangi manė, kad testatorės ranka surašytas ir pasirašytas testamentas yra reikšmingas dokumentas. Keletą kartų su testatore pakalbėjo apie notarinį testamento sudarymą, tačiau prasidėjusi Covid-19 pandemija minimalizavo ir jų komunikavimą.
2.6 Pažymėjo, kad visos aplinkybės dėl testamento surašymo, bendravimo su testatore ir nedalyvavimo laidotuvėse buvo aptartos jau paminėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtintas asmeninis testamentas, todėl šiai bylai jos neturi įtakos.
2.7 Mano, kad byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų išvadą, kad palikėjos valia surašant testamentą būtų neatitikusi jos vidinės valios. Nepaisant jos garbaus amžiaus ir gretutinių ligų, psichiškai testatorė buvo visiškai sveika ir neturėjo jokių mąstymo ar atminties sutrikimų.
3. Teismo posėdžio metu (2024 m. liepos 30 d.) ieškovė paaiškino, kad su testatore susipažino prieš 30 metų. Paskutinį kartą T. matė 10 dienų iki mirties. Atsakovės nepažįsta. Ieškovei buvo žinoma, kad T. prižiūrėjo O., kuri sakydavo, kad kartais ateidavo E., bet pati atsakovės nepažinojo. Aiškino, kad testatorei sveikatos problemos prasidėjo 2017 metais, tačiau tiksliai kokios, įvardinti negalėjo. Su testatore ieškovė bendraudavo rusų kalba. Pati ieškovė taip pat kalba rusų kalba. Visus minėjimus po T. mirties (9, 40 dienų ir vienerių metų) organizavo ieškovė. Laidotuvėmis rūpinosi ieškovė ir O., kuri globojo testatorę. Laidotuves apmokėjo O., kuri, gyvendama pas T., nemokėjo nuomos, tačiau prižiūrėjo T. (toks buvo jų susitarimas).
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
5. Atsakovė paaiškino, kad su T. susipažino 2008 metais savanoriaudama gyvūnų prieglaudoje. Prieglauda užsidarė 2009 metais, tačiau jos ir toliau kartas nuo karto pabendraudavo, iš pradžių susitikdavo, vėliau – tik telefonu. Karantino metu nebendravo. Apie testamentą sužinojo jo surašymo išvakarėse, nes paskambino pati T. ir pasakė bei liepė atvažiuoti. Todėl ji kitą dieną ir atvažiavo pas T.. Testamentas buvo įdėtas į knygą.
6. Atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
7. Posėdžio metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė V. M., atsakydama į ieškovės advokato klausimus, paaiškino, kad pagal įrašus asmens medicininėje kortelėje mato, kad asmuo pas gydytojus lankėsi epizodiškai, kas sąlygoja, kad būsena nebuvo sunki, vizitai buvo reti, o būklė stabilizavosi. Atliekant ekspertizę buvo svarbu tirti ne asmens nuotaikas, o jo gebėjimą suvokti savo veiksmus ir pagal įrašus gydymo kortelėje sprendžia, kad gydytojas psichiatras nematė jokių psichikos sutrikimų. Psichozės šiam asmeniui nei karto nebuvo stebėta. Vertinant asmeniui diagnozuotus navikus (smegenų dangalų piktybinį naviką, plaučių naviką) buvo vertinti gydytojo neurologo įrašai asmens kortelėje ir nerasta, kad smegenys būtų kaip nors paveiktos. Pabrėžė, kad šis asmuo nesirgo juridiškai reikšmingu psichikos sutrikimu, nes niekada įrašuose nebuvo nurodyta, kad asmuo nesuvokia, atsisako gydymo, buvo neadekvatus, buvo nekritiškas savo būklei ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
8.1. 2000 m. vasario 28 d. T. K. sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. Svirbutienė, notarinio reg. Nr. 2348, kuriuo visą turtą, kuris priklausys testatorei jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko ieškovei (e/b t. 1, b. l. 7);
8.2. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11019-820/2023 buvo patvirtintas T. K. asmeninis testamentas, sudarytas 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuriuo ji savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei E. U.; teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. (e/b t. 1, b. l. 8-11); iš prijungtos civilinės bylos medžiagos žinoma, kad byloje buvo atlikta rašysenos ir parašo ekspertizė, kuria buvo padarytos išvados, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. asmeninį testamentą surašė T. K. ir jį pasirašė (nutarties 17 punktas); teismas vertino testatorės gebėjimą komunikuoti ir rašyti lietuvių kalba (nutarties 16 punktas); teismas taip pat vertino testamento surašymo aplinkybes – vietą, jo surašymo datą, pasirašymo faktą (nutarties 19-20 punktai);
8.3. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. T. K. sudarytas asmeninis testamentas (e/b t. 1, b. 12);
8.4. Į bylą taip pat pateiktas VšĮ Antakalnio poliklinikos išduotas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad testatorė mirė (duomenys neskelbtini) namuose (e/b t. 1, b. l. 14);
8.5. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 3 d. išrašas patvirtina aplinkybę, kad 2024 m. vasario 19 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 1245, kurio pagrindu atsakovė įregistravo daiktines teises į butą adresu (duomenys neskelbtini);
8.6. 2024 m. lapkričio 5-12 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-11/2024 išvadose nurodyta, kad T. K. asmeninio testamento sudarymo ir pasirašymo metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d., neturėjo jokių psichikos sutrikimų, dėl kurių ji būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ir būtų negalėjusi jų valdyti; T. K. psichiatro nustatytas F33.1 Pasikartojantis vidutinio sunkumo depresijos epizodas buvo stabilizuotas ir nesukėlė jokių tiriamosios orientacijos, mąstymo bei kritiškumo sutrikimų (e/b popierinio priedo 8-13 lapai).
9. Byloje kilo ginčas dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu.
10. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu asmeninį testamentą, kurį teismas jau buvo patvirtinęs. Reikalavimą dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovė grindžia aplinkybe, kad testatorė testamento sudarymo metu dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
11. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, t. y., ne tik tais, kurie nurodyti paminėtos normos, reglamentuojančios testamento ar jo dalių negaliojimą, 1 dalyje.
12. Testamentas yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad testamento sudarymo atveju itin reikšmingas sandorio elementas yra testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
13. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 67 punktas). CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 65 punktas).
14. Pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, tenka asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).
15. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).
16. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).
17. Kasacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
18. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir ja suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, t. y. kad asmuo sudarydamas asmeninį testamentą ir jį pasirašydamas neturėjo jokių psichikos sutrikimų, dėl kurių nebūtų galėjęs suvokti savo veiksmų esmės ir nebūtų galėjęs jų valdyti. Papildomai ekspertizės išvadose nurodyta, kad asmeniui nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas buvo stabilizuotas ir nesukėlė jokių tiriamosios orientacijos, mąstymo bei kritiškumo sutrikimų (sprendimo 8.6 punktas). Todėl vadovaujantis aukščiau pacituota kasacinio teismo praktika, kad esant kategoriškai ekspertizės išvadai į teismo suformuluotą klausimą tai pripažįstama tiesioginiu įrodymu (CPK 177, 212 straipsniai).
19. Išklausius šalių paaiškinimų, išklausius ekspertizę atlikusios ekspertės paaiškinimų bei nesant į bylą pateiktų jokių įrodymų, sąlygojančių abejones dėl testatorės psichikos sveikatos būklės įtakos jos valiai asmeninio testamento sudarymo metu konstatuotina, kad ieškinys pagal suformuluotą jo dalyką ir nurodytu jo pagrindu yra neįrodytas, todėl atmestinas, nes nebuvo įrodyta, kad testatorė 2019 m. rugpjūčio 28 d. surašydama ir pasirašydama asmeninį testamentą, nesuprato savo veiksmų (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad kiti argumentai, kuriais ieškovės advokatas grindė reikalavimą pripažinti asmeninį testamentą negaliojančiu (nurodyti sprendimo 1.6-1.9 punktuose), atskirai neanalizuojami, nes jie buvo įvertinti ir paneigti teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11019-820/2023 tvirtinant asmeninį testamentą, todėl nurodytoje byloje teismo nustatytos aplinkybės yra privalomos šioje byloje ir teismas atliktu vertinimu remiasi šioje byloje, t. y. nesivadovauja nurodytais argumentais, kurie buvo atmesti civilinėje byloje tvirtinant asmeninį testamentą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
20. Kiti šalių paaiškinimai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl kiekvieno jų nepasisako. Netenkinus reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl išvestinio reikalavimo – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu teismas atskirai nepasisako, nes nenuginčijus testamento, nėra pagrindo naikinti paveldėjimo teisės liudijimo.
21. Ieškinį atmetus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre, draudžiantis atsakovei perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į atsakovės vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai turi būti priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. ATS-2024-12785, valstybės antrinės teisinės pagalbos advokato atstovavimo byloje išlaidos, kurios sudaro 658,33 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą (CPK 88, 93, 96, 98, 99 straipsniai).
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, į valstybės biudžetą iš ieškovės nepriteisiamos, nes yra mažesnės nei 8 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 93, 98, 150, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 658,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtyje nurodant „įmoka už antrinę teisinę pagalbą“. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, draudžiantį E. U. perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į atsakovės vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.